Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Donatai Pliuškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatymo termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti, suinteresuoti asmenys byloje R. K., T. M., G. M. ir M. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą. Teismas nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu gali pratęsti šį terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius.

Kai kreditorius praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams dėl 21 884,20 Eur sumos / mokestinės nepriemokos, nes kreditorinis reikalavimas turėjo būti pareikštas iki 2020 (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra praleistas naikinamasis trijų metų terminas ir pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodomas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėja neįrodė, kad terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pareiškime nurodo, kad pareiškėjai apie palikėjo mirtį buvo žinoma jo mirties momentu. Pažymėtina, jog 2020-06-22 VMI raštu Nr. (duomenys neskelbtini) notarę Genę Pietarienę informavo, jog E. M. turi likusią mokestinę nepriemoką 194,49 Eur sumai (žemės mokestis). Nėra duomenų, kad VMI būtų informavusi notarę arba įpėdinius apie tai, jog VMI atlieka mokestinį patikrinimą ir gali būti, jog nepriemoka didės. Palikimą po palikėjo mirties 2020-07-09 priėmė paveldėtoja pagal 2015-11-30 testamentą – buvusi palikėjo sutuoktinė R. K. Suinteresuotam asmeniui R. K. išreiškiant savo valią dėl palikimo priėmimo, kaip minėta, buvo žinoma tik palikėjo nepriemoka VMI 194,49 Eur sumai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. M. atžvilgiu 2018-10-12 inicijavo ir 2022-05-02 įformino mokestinio patikrinimo rezultatus, kurio metu apskaičiuotos papildomos palikėjo į valstybės biudžetą nesumokėtų gyventojų pajamų mokesčio sumos. Tikrintas laikotarpis - nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2018-11-09 iki 2022-02-11, t. y. mokestinio patikrinimo sustabdymas buvo susietas su tuo, jog E. M. atžvilgiu vyko baudžiamasis persekiojimas ir, anot pareiškėjos, ji neturėjo galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog VMI 2018-10-29 raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir prašė leidimo susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18269-16 medžiaga ir leisti pasidaryti dokumentų kopijas. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2018-11-06 raštu atsakė Klaipėdos AVMI, kad baudžiamoji byla yra nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, todėl prokuratūra negali pateikti bylos susipažinimui bei leisti daryti dokumentų kopijas. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog VMI gavusi iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018-11-06 raštą, kuriuo neleidžiama jai susipažinti su minėtos baudžiamosios bylos medžiaga, 2018-11-09 sustabdė mokestinį patikrinimą nuo 2018-11-09 iki tol, kol bus gauta papildoma informacija iš kitų valstybinių institucijų. Tačiau pažymėtina, jog prokuroras nepasisakė, kad neleidžiama VMI susipažinti su minėtos baudžiamosios bylos medžiaga, o tik informavo, kad byla jau perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl būtent prokuratūra negali pateikti bylos susipažinimui ir kopijų darymui. Duomenų, kad VMI kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą (į bylą nagrinėjantį teisėją) su prašymu leisti susipažinti su byla ir daryti jos kopijas, o teisėjas nebūtų leidęs to daryti, nėra. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėja neišnaudojo visų įmanomų būdų, kad kuo greičiau ir operatyviau susipažintų su baudžiamąja byla ir įvertintų, ar tikrai tikslinga stabdyti mokestinį patikrinimą.

Teismas, sutikdamas su suinteresuoto asmens atstovo pozicija, pažymi, jog pareiškėja taip pat nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų mokestinio patikrinimo ir baudžiamosios bylos sąsają ir kad tikrai buvo poreikis sustab­dyti mokestinį patikrinimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamoji byla kasacine tvarka buvo baigta nagrinėti 2021-11-10. Mokestinis patikrinimas atnaujintas 2022-02-11, t. y. praėjus net trims mėnesiams po bylos išnagrinėjimo. Kodėl nebuvo imtasi priemonių operatyviai atnaujinti tyrimą, kas tam sutrukdė, duomenų į bylą nepateikta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjos atstovas 2022-02-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl leidimo išdavimo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. 2022-02-18 VMI darbuotojas susipažino baudžiamosios bylos medžiaga. 2022-04-08 mokestinis patikrinimas buvo pratęstas iki 2022-04-15. VMI palikėjo mokestinį patikrinimą baigė 2022-04-15, surašydama 2022-04-15 patikrinimo aktą, kuris buvo patvirtintas 2022-05-02 patikrinimo pažyma. Tačiau į teismą su pareiškimu kreiptasi tik 2022-10-21, t. y. praėjus dar penkiems su puse mėnesių. Tokį delsimą pateisinančių objektyvių ir svarbių aplinkybių nenustatyta. Be to, pažymėtina ir tai, jog pareiškėja negali teisintis tuo, kad 2022-05-02 nebuvo aišku, kas yra tikrasis (tikrieji) E. M. paveldėtojai, nes ši aplinkybė dar nebuvo aiški ir 2022-10-21, ji nėra žinoma iš šios nutarties priėmimo metu, nes procesinis sprendimas apeliacinėje instancijoje dėl asmens nepripažinimo įpėdiniu bei testamento pripažinimo negaliojančiu bus priimtas ir paskelbtas pagal šiuo metu turimus duomenis tik 2023-03-16 (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-243-826/2023).

Nustatyta, jog pareiškėja neįspėjo nei galimų paveldėtojų, nei notaro apie susidarysiančias palikėjo skolas / mokestinę nepriemoką. Teismo vertinimu, šioje situacijoje pareiškėjos neaktyvumas, neoperatyvumas ir pasyvumas sudarė sąlygas tam, kad nebuvo laikomasi įstatymų reikalavimo laiku kreiptis į notarą su pranešimu apie palikėjo kreditoriaus egzistavimą ir įsiskolinimų apimtį arba informuoti, kad vykdomas mokestinis patikrinimas ir ateityje bus tiksliai apskaičiuota mokestinė nepriemoka. Pareiškėja nenurodė pateisinančių svarbių ir objektyvių aplinkybių, kodėl įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas tiek ilgai, kodėl tam tikrais ir pakankamai ilgais laikotarpiais iš viso nebuvo atliekami jokie veiksmai.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė pareiškimo pagrįstumo, todėl pareiškimas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuotas asmuo R. K. prašo priteisti jai iš pareiškėjos 2 420,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 443 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui priteisti bylinėjimosi išlaidas ir ypatingojoje teisenoje, t. y. tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo R. K. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį atmesti. Teismas laiko, kad bylos šalys ? pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. K. ? byloje užėmė priešpriešines procesines pozicijas, t. y. buvo suinteresuotos priešinga bylos baigtimi. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato išimties taikymui būtinas dviejų sąlygų visetą, t. y. priešingi interesai ir atmestas pareiškimas. Nagrinėjamu atveju abi sąlygos yra nustatytos. Procesą pradėjo pareiškėja, o tokie veiksmai sąlygojo suinteresuoto asmens išlaidas: R. K. dalyvaudama byloje patyrė 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pareiškimą parengimą ir suinteresuoto asmens atstovo advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (pažymėtina, jog ši suma buvo sumokėta atsiliepimo rengimo metu 2022-11-08 vieną kartą ir daugiau ji nebuvo didinama, dėl teismo posėdžių skaičiaus ši suma nedidėjo). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. lR-77 D. T. ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. lR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo nustatytų rekomenduojamų dydžių. Pareiškėjos pareiškimą atmetus, iš pareiškėjos priteistinos suinteresuoto asmens R. K. naudai šio suinteresuoto asmens patirtos bei rašytiniais įrodymais pagrįstos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Teismas patyrė 55,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-14 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš pareiškėjos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 2020-11-04 civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2 420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 55,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.