Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui J. L. dėl panaudos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas yra jo posūnis. Nurodė, kad trečiasis asmuo ir kitos institucijos tikrindavo šiuos sklypus, jų naudojimą, tačiau jokių pastabų ieškovui neturėjo, sankcijų netaikė, pinigus išmokėjo, todėl darytina išvada, kad sklypų būklė buvo gera. Dėl 7 arų sklypo dalies, kur auga krūmai, pinigų Nacionalinė mokėjimo agentūra nemokėjo, nes tos dalies žemės net negalėjo deklaruoti. Ieškovas sklypuose sėjo javus, dobilus, žemė būdavo prižiūrima, laiku šienaujama, kuliama. Paramą ieškovas gaudavo už žemės plotus, nepriklausomai nuo to, kas ten pasėta. Atsakovas liudytojui ir ieškovui siūlė sklypus pirkti, tačiau siūloma kaina neatitiko rinkos kainos, buvo per didelė. Nacionalinė mokėjimo agentūra informavo, kad panaudos sutarčių nutraukimo atveju ieškovui būtų taikomos sankcijos. Agentūra pakeisti deklaruotų žemės sklypų kitais neleidžia, nes jie yra sertifikuoti, be chemijos. Liudytojo nuomone, tai nebuvo panauda, nes atsakovui tiek ieškovas, tiek liudytojas mokėjo tam tikras sumas grynaisiais už žemę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Tarp ieškovo ir atsakovo 2016 m. gruodžio 28 d. buvo sudarytos keturios panaudos sutartys, kurių pagrindu ieškovui buvo leista neatlygintinai naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 3,3000 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), 1,4600 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), 0,520 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini), 15,2800 ha ploto, esančiu (duomenys neskelbtini). Sutartyse nurodytas panaudos terminas iki 2020 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. ginčo sklypai nuosavybės teise priklauso atsakovui J. L.. Išrašuose taip pat nurodyta, kad ieškovas V. Š. panaudos sutarčių pagrindu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 22 d. naudojo nurodytus sklypus. 2018 m. spalio 18 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie 2016 m. gruodžio 28 d. panaudos sutarčių nutraukimą. Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), auga sumedėję krūmai, likusi žemės dalis užsėta rapsais. 2019 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą. Akte nustatyta faktinė situacija, kad dalyje nurodyto sklypo yra daugiamečiai krūmai, sklypas naudojamas pagal žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio 1 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties sudarymo, vykdymo ir atsakomybės už jos sąlygų pažeidimą nustato CK normos, tiesiogiai reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (CK 6.629-6.643 straipsniai) ir bendrosios sutarčių teisės normos.

Dėl pranešimo apie panaudos sutarčių nutraukimą

Vienu iš nesutikimo su panaudos sutarčių nutraukimu argumentų ieškovas nurodo netinkamą pranešimą apie panaudos sutarčių nutraukimą. LR civilinis kodeksas nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų. Todėl įspėjimo turiniui keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, kad panaudos davėjas aiškiai išreikštų savo valią nutraukti sutartį žodine arba rašytine forma. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2018-10-18 registruotu laišku įspėjo ieškovą apie panaudos sutarčių nutraukimą. Be to, tiek ieškovas V. Š., tiek liudytojas A. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dar 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakovas J. L. jiems užsiminė apie ketinimą nutraukti panaudos sutartis, be to, siūlė žemės sklypus iš jo pirkti. Taigi ieškovo teiginiams, kad apie panaudos sutarčių nutraukimą jis nebuvo informuotas, nėra jokio pagrindo.

Tačiau priešingai nei neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo atveju, kai suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių panaudos gavėjo įspėjimo apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui, panaudos sutartis pasibaigia, terminuotos panaudos sutarties nutraukimo atveju panaudos davėjas turi įrodyti, kad egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai.

Dėl panaudos sutarčių nutraukimo pagrindų

CK bendrosios teisės normos numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. CK 6.641 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtinta specialioji teisės norma, nustatanti panaudos davėjo teisę nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai), tačiau neprivalo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas yra esminis (atitinka bent vieną iš CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų). Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl panaudos sutarties nutraukimo, turi nustatyti, ar sutartis buvo pažeista, tačiau neprivalo vertinti, ar toks pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-695/2016 ir kt.).

Atsakovas teigia, kad egzistuoja trys panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos, numatytos CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 2 dalyje, tai yra ieškovas nevykdė pareigos tinkamai išlaikyti ir saugoti naudojamą daiktą, pablogino naudojamo daikto (šiuo atveju – žemės sklypų) būklę, žemės sklypai dėl labai svarbių aplinkybių yra reikalingi pačiam atsakovui asmeniškai. Be to, atsakovo nuomone, ieškovas tinkamai neprižiūrėjo bei nesutvarkė naudojamos žemės, todėl pažeidė panaudos sutarties ir įstatymų nuostatas ir dėl jo veiksmų dalis žemės, kuri apaugusi krūmais, daugiamečiais žolynais, negalėjo būti ariama. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2016 m. gruodžio 28 d. sudarytas panaudos sutartis nutraukė nepagrįstai, nesant CK 6.641 straipsnyje numatytų nutraukimo pagrindų, nesilaikė savo prievolės laikytis sutarties sąlygų.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

Dėl panaudos sutarčių nutraukimo CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu

CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą arba iš esmės pablogina daikto būklę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ieškovui neatlygintinai suteikė teisę penkerius metus valdyti ir naudoti keturis žemės sklypus. Šis juridinis faktas įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre. Remiantis panaudos sutarčių nuostatomis, pagrindinė tikslinė žemės sklypų naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė. Sutartyje šalys nenumatė vienašališko sutarties nutraukimo galimybės. Pareiga išlaikyti daiktą – žemės sklypus pagal panaudos sutarties nuostatas teko atsakovui, tai yra šalys panaudos sutarčių 6 punktu susitarė, kad valstybinį žemės mokestį moka atsakovas.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas visą panaudos laikotarpį savo pareigas naudoti žemės sklypus pagal sutartyje numatytą paskirtį vykdė – naudojo žemės ūkio veikloje, sodino grūdines kultūras, dobilus pašarams. Šie žemės sklypai yra deklaruoti, iš Europos sąjungos fondo ieškovas gavo Jauno ūkininko ir Ekologinio ūkio išmokas. Įspėjimų iš trečiojo asmens dėl sklypų deklaravimo ieškovas nėra gavęs. Atsakovas ieškovui pretenzijų ar reikalavimų dėl sklypų naudojimo niekada nereiškė, nėra duomenų, kad būtų reikalavęs krūmus išpjauti.

Atsakovo teigimu, su ieškovu visada buvo kalbama dėl tinkamos žemės priežiūros, tai buvo pagrindinė sutarčių sudarymo sąlyga, todėl jam žemė ir buvo suteikta neatlygintinai naudotis. Tarp šalių ginčo, kad 7 arų sklypo dalis šiuo metu yra apaugusi daugiamečiais krūmais, nėra. Analizuojant panaudos sutarčių tekstą, nustatyta, kad ieškovas raštu niekaip neįsipareigojo sutvarkyti (išvalyti), dar iki sutarčių sudarymo krūmais apaugusį atsakovui nuosavybės teise priklausantį sklypą. Ieškovas paaiškino, kad sklype augančius krūmus kiek galėjo, tiek šalino su šienapjove, su cheminėmis priemonėmis krūmų naikinti negalėjo, nes yra ekologinis ūkis, įvažiavimas į naudojamus žemės plotus yra problematiškas dėl drėgmės (melioracijos problemų). Atsakovas patvirtino, kad iki sudarant 2016 m. gruodžio 28 d. panaudos sutartį, krūmai sklype jau buvo, tačiau mažesnėje sklypo dalyje. Jokių rašytinių įrodymų, koks žemės sklypo plotas buvo apaugęs krūmais prieš sudarant panaudos sutartis, nepateikta, todėl teigti, kad ieškovo žemės sklypų naudojimo metu krūmų žymiai padaugėjo, teismas neturi pagrindo. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad krūmai sklype užaugo per tam tikrą laiką, kaip paaiškino atsakovas, gali būti, kad jie užaugo per 10 metų laikotarpį. 2019 m. rugsėjo 12 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad ginčo sklype auga sumedėję krūmai, likusi žemės dalis užsėta rapsais. 2019 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus patikrinimo akte nurodyta, kad dalyje nurodyto sklypo yra daugiamečiai krūmai, sklypas naudojamas pagal žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Apklaustas liudytoju teisme A. S., kuris buvo ankstesnis žemės sklypo naudotojas, patvirtino, kad sklype, dar iki jam pradedant naudotis sklypu, krūmais apaugęs plotas jau buvo. Liudytojo nuomone, ta vieta yra šaltiniuota, todėl ten įvažiuoti ir išnaikinti krūmų neįmanoma, o chemijos naudoti negalima, nes tai ekologinis ūkis. Buvo raštu kreiptasi į Žemės ūkio skyrių, renkami ūkininkų prarašai, dėl neveikiančios melioracijos. Pats atsakovas nesikreipė į institucijas dėl sklypo nusausinimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nėra duomenų, kad panaudos sutarties šalys susitarė, jog panaudos gavėjas išnaikins ginčo sklypo dalyje augančius krūmus. Panaudos sutartyse toks susitarimas nenumatytas. Be to, visi byloje esantys rašytinai įrodymai, taip pat pačių šalių paaiškinimai patvirtina, kad žemės sklypo dalyje auga daugiamečiai, sumedėję krūmais, taigi labiau tikėtina, kad daugiamečiai krūmai, tokie kokie yra dabar pagal pateiktas nuotraukas, sklype atsirado anksčiau nei buvo sudarytos panaudos sutartys su ieškovu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas žemę naudojo tinkamai, pagal jos paskirtį – žemės ūkio veiklai. Duomenų, kad žemės sklypų būklė pablogėjo per panaudos sutarčių galiojimo laikotarpį, byloje nėra. Atsakovas įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes nepateikė, kaip ir nenustatyta, kad ieškovas naudojamo daikto nesaugojo, iš esmės pablogino daikto būklę arba, kad žemės vertė dėl ieškovo veiksmų sumažėjo (CPK 178 straipsnis).

Dėl panaudos sutarčių nutraukimo CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu

Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas tiria ir vertina kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertina dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę.

CK 6.641 straipsnio 2 dalis nurodo, kad panaudos sutartis gali būti nutraukta, esant nenumatytoms ir nepaprastoms aplinkybėms, kurios skubiai ir neišvengiamai sukuria aplinkybes panaudos davėjui poreikį naudotis panaudos objektu.

Atsakovas nurodo, kad ieškovui duoti naudotis žemė sklypai yra reikalinga jam pačiam, kadangi jo gyvenime atsirado svarbių aplinkybių, jam pablogėjo sveikata ir būtinos skubios finansinės lėšos. Taip pat atsakovas teigia, kad yra nutaręs žemę parduoti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad yra suradęs ginčo žemės sklypų potencialų pirkėją, tačiau įrodymų, apie nurodytų ar kažkokių kitų nenumatytų bei nepaprastų aplinkybių atsiradimą, kad atsakovui tikrai neatidėliotinai ir skubiai būtinos papildomos pajamos ir tokio dydžio, kad sąlygotų būtinybę nutraukti su ieškovu sudarytas panaudos sutartis, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dar 2018 m. rugpjūčio mėn. ieškovui ir jo patėviui A. S. buvo siūloma naudojamus žemės sklypus pirkti iš ieškovo, tačiau pirkti ginčo sklypus ieškovas atsisakė dėl per didelės kainos. Atsakovas taip pat ieškovą informavo žodžiu, kad panaudos sutartys bus nutrauktos. Nesusitarus dėl žemės sklypų pirkimo - pardavimo, atsakovas informavo ieškovą apie panaudos sutarčių nutraukimą, ieškovas bandė atsakovui paaiškinti, kad anksčiau termino sutarčių nutraukti negali dėl jam gresiančių sankcijų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pusės.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis yra įregistruotas juridinis faktas apie 2016 m. gruodžio 28 d. sudarytą panaudos sutartį su panaudos gavėju V. Š. nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. Ieškovas teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas nuo 2015 m. gegužės 29 d. Pateikdamas paraiškas, ieškovas prisiėmė ilgalaikius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ (28,20 ha) ir įsipareigojo įsipareigojimų laikytis 5 metus, t. y. iki 2020 metais nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. 2019 m. birželio 6 d. taip pat pateikta ieškovo paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška.

Ieškovas, sudaręs terminuotas panaudos sutartis ir naudodamas žemės sklypus, turėjo teisėtus lūkesčius deklaruoti žemės sklypus pagal 2015 metų paraišką penkeriems metams ir kasmet gauti išmokas pagal nurodytas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo (toliau EKO) priemonę. Nutraukus panaudos sutartis, ieškovas negalės deklaruoti šių žemės sklypų 2020 metams, dėl ko ne tik negautų išmokų už 2020 metus pagal EKO priemonę, bet jam Nacionalinė mokėjimo agentūra taikytų sankcijas, numatytas EKO taisyklėse. Pritaikius sankcijas, ieškovas turėtų sugrąžinti ir gautas išmokas nuo įsipareigojimų pradžios.

Vadovaujantis EKO taisyklių 22 punktu, ieškovas privalo visą nurodytą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį kasmet teikti paramos paraiškas pagal Priemonę (EKO taisyklių 22.2 papunktis); veiklą vykdyti tik paramos paraiškoje nurodytuose deklaruotuose plotuose (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose) (EKO taisyklių 22.5 papunktis); per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti paramos paraiškoje nurodytų plotų daugiau kaip 10 proc. pagal Priemonę (EKO taisyklių 22.6 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui praradus galimybę deklaruoti ginčo žemės sklypus, grėstų trečiojo asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos sankcijos pagal EKO taisykles, tai yra ieškovas ne tik negautų išmokų, bet reikėtų grąžinti ir jau gautas išmokas už nuo 2015 metų deklaruotus ginčo žemės sklypus šiai EKO priemonei. Pagal įregistruotą ir išviešintą panaudos sutartį terminuotam laikotarpiui, ieškovas turėjo teisėtą pagrindą naudotis žemės sklypais, tačiau atsakovui sutartis nutraukus, ieškovas patirtų didelių finansinių nuostolių. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių Nr. 3D-286 55.1 punkte nurodoma, kad reikalavimas grąžinti visą sumokėtą paramą taikomas, jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal Priemonę vykdymas, nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui sumažinus deklaruojamą žemės plotą, jam būtų taikomos sankcijos.

Pažymėtina ir tai, kad panaudos sutartys sudarytos pakankamai ilgam laikui – penkeriems metams, todėl ieškovas, turėjo teisėtų lūkesčių jais naudotis, gauti iš jų ekonominę naudą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarydamas panaudos sutartis žinojo ir suprato, kad ieškovas jo žemės sklypais naudosis neatlygintinai, jam svarbu buvo, kad tik žemė būtų dirbama. Taigi sudarant ginčo sutartis atsakovui finansinės naudos iš turimo turto nereikėjo ir jis įsipareigojo ieškovui, kad penkerius metus leis naudotis žemės sklypais. Tuo tarpu ieškovas, nutraukus panaudos sutartis, ginčo žemės sklypuose nebeturi galimybės naudotis žeme, ją dirbti, auginti pašarus ir gauti naudos, ieškovui įvykdžius prisiimtus įsipareigojimus pagal EKO priemonę. Nutraukus panaudos sutartis, ieškovas nebegalėtų vykdyti savo veiklos ir įsipareigojimų kitiems asmenis, nebūtų užtikrintas teisinis tikrumas ieškovui. Dėl panaudos sutarčių nutraukimo, nesant tam teisėto pagrindo, nukentėjo ieškovo interesai dėl paramos gavimo, tuo pažeidžiamas civilinių teisinių santykių stabilumas bei favor contractus principas, kuris reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad panaudos sutarčių terminas baigiasi po metų – 2020 m. gruodžio 28 d., atsakovas nepateikė duomenų, kad atsirado ypatingai svarbių priežasčių sutartis nutraukti nesulaukus termino pabaigos, o ieškovas dėl to patirtų didelių finansinių nuostolių, yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2016 m. gruodžio 28 d. panaudos sutarčių nutraukimą. Priešingu atveju, sutarties šalys atsidurtų nelygiavertėse pozicijose, būtų pažeistas sutarties šalių interesų proporcingumo principas. Pažymėtina ir tai, kad vienašalis sutarties nutraukimas vien dėl formalių pažeidimų, jei neatsiranda neigiamų padarinių nukentėjusiai šaliai, negali būti pagrindas nutraukti sutartinius santykius CK 6.217 straipsnio prasme. Atsakovas neįrodė, kad jo interesai ypatingai bus pažeisti ar jam atsiras neigiamų padarinių, jei sutartys nebus nutrauktos iki jų termino pabaigos.

Nutraukdamas panaudos sutartis dėl svarbių aplinkybių, atsakovas be kita ko privalėjo įvertinti ir tai, kad panaudos sutartys su atsakovu sudarytos iki 2020 m. gruodžio 28 d., ir naudojimasis žemės sklypais iki šio laikotarpio yra apsunkintas, nepasibaigę ieškovo 2015 m. pateiktos paraiškos ir deklaruojant minėtus žemės sklypus prisiimti 5 metų įsipareigojimai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programas. Kaip jau nustatyta, atsakovas neįrodė neatidėliotino būtinumo naudotis žemės sklypu ar kad iškilo svarbių, nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, dėl kurių ginčo žemės sklypai skubiai ir neišvengiamai reikalingi atsakovui, kaip panaudos davėjui.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus byloje, daro išvadą, kad nutraukdamas panaudos sutartis, atsakovas pažeidė teisingos šalių interesų pusiausvyros principą, neįrodė pagrindų, suteikiančių jam teisę nutraukti terminuotas panaudos sutartis prieš terminą, todėl panaudos sutarčių nutraukimas CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu laikytinas neteisėtu.

Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė, kad atsakovas panaudos sutartis nutraukė, nesant tam teisėto CK 6.641 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir CK 6.641 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo, o atsakovo nurodyti panaudos sutarties pažeidimai nenustatyti ir neįrodyti, todėl vienašalis panaudos sutarčių nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur už teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, į tai, kad patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio, patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 600 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo J. L. vienašališką 2019 m. gruodžio 28 d. panaudos sutarčių dėl 3,3000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dėl 1,4600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dėl 0,520 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dėl 15,2800 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimą nuo 2019 m. sausio 22 d. neteisėtu ir jį panaikinti.

Priteisti iš atsakovo J. L. ieškovui V. Š. 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.