Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šioje byloje teismas buvo nusprendęs iš Gyventojų registro išreikalauti duomenis apie V. B. (V. B.) vaiką T. B. (T. B.), kurio teisėms ir pareigoms priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Šie duomenys teisme buvo gauti tik 2025 m. gegužės 27 d. Tačiau 2025 m. gegužės 23 d. teisme buvo gautas pačio T. B. (T. B.) pranešimas, kuriame jis nurodė, jog jam yra žinoma apie šios bylos nagrinėjimą, taip pat žinoma, kad jo mama J. B. turėjo tikslą po savo mirties visą turtą palikti anūkei, jo dukrai I. B. Pažymėjo, kad jis jokių prieštaravimų dėl to nereiškia. Įvertinęs tai, teismas nesprendžia bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir T. B. (T. B.) įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos senelė J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu J. B. buvo našlė. Jos sutuoktinis V. B. (V. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. B. Kitų vaikų tiek J. B., tiek V. B. (V. B.) neturėjo. Pareiškėja I. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. B. ir V. B. (V. B.) vaikaitė, T. B. dukra.

Byloje nėra duomenų, kad po mirties V. B. (V. B.) paliko testamentą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po V. B. (V. B.) mirties notarų biure pagal jo paskutinę gyvenamąją vietą buvo pradėta paveldėjimo byla, kas nors pateikė notarui pareiškimą dėl jo palikimo priėmimo. Iš Testamentų registro duomenų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. 1040, kuriuo visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjai. (Duomenys neskelbtini) mirus J. B., į notarą pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi jos vaikaitė, pareiškėja I. B., kuri priėmė J. B. palikimą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad V. B. (V. B.) mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Jo mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik jo sutuoktinės, pareiškėjos senelės, J. B. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. B. nuosavybės teisė į Butą registruota (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 559 pagrindu.

V. B. (V. B.) mirties dieną galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnis numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis numatė, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. B. (V. B.) mirties J. B., būdama pirmosios eilės įstatyminė jo įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, nepaisant to, J. B. sutuoktinio palikimą po jo mirties iš karto pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama testamentinė J. B. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad J. B. priėmė savo sutuoktinio V. B. (V. B.) palikimą, po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad V. B. (V. B.) mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jo sutuoktinės J. B. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas. Butas įgytas (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 559 pagrindu, tai yra V. B. (V. B.) ir J. B. esant santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Tuo metu sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kuris numatė, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė J. B. ir V. B. (V. B.) nuosavybė pastarojo mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po V. B. (V. B.) mirties J. B. ir toliau gyveno Bute, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už Butą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais, kad nuo pat V. B. (V. B.) mirties J. B. visu Butu rūpinosi kaip savo. Tokius pareiškėjos paaiškinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Tai liudija ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – J. B. 2003 m. sausio 27 d. sudaryta šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo sutartis su uždarąja akcine bendrove „Vilniaus vandenys“, ataskaita už suvartotą elektros energiją Bute ir atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio mėn., ataskaita už suvartotą vandenį Bute bei atliktas įmokas nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad po V. B. (V. B.) mirties mokesčiai už Butui teikiamas paslaugas būtų išieškomi teismine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad J. B. atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio V. B. (V. B.) palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat V. B. (V. B.) mirties momento (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B. (V. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.