- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-187-368/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) J. D. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13629-1028/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovei A. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovų bendravimo su vaikaite S. S. D. tvarką iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos: ieškovai su vaikaite S. S. D. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, penktadienį 18 val. pasiima vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 17 val. grąžina vaikaitę į jos gyvenamąją vietą; ieškovai su vaikaite S. S. D. turi teisę bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu); ieškovai su vaikaite S. S. D. bendrauja antrą Šv. Kalėdų dieną (2020-12-26) nuo 10 val. iki 20 val. Nurodo, kad atsakovė trukdo jiems bendrauti su vaikaite.
Atsiliepimas
2. Atsakovė dėl ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad nesutinka su siūloma tvarka. Pažymėjo, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5236-1003/2020, iškelta pagal A. K. ieškinį M. D. (vaiko tėvas) dėl nepilnamečio vaiko S. S. D. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra S. S. D. tvarkos nustatymo. M. D. teismui yra pateikęs 2020-04-30 priešieškinį dėl jo bendravimo su nepilnamete S. S. D. tvarkos nustatymo. Priešieškinio 2, 7, 8, 10 p. išdėstyti reikalavimai yra susiję su J. ir V. D. teisės bendrauti su vaikaite įgyvendinimu. Nurodė, kad negalima nagrinėti šios bylos, kol nebus išspręstas ginčas tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nepaaiškės kokia konkreti tvarka yra nustatyta ieškovo sūnui M. D.. Teismas 2020-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną M. D. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. S. D., gim. (data neskelbtina), tvarką atsižvelgiant į karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimą bei jam pasibaigus. Teismo 2020-04-21 nutartis ne kartą buvo patikrinta apeliacine tvarka ir palikta galioti. Ieškovai meluoja teismui, jog nuo 2019-12-15 nebeturi galimybės bendrauti su vaiku. Vaiko tėvams pradėjus gyventi skyrium nuo 2019-12-15, ieškovai su vaikaite matosi ir bendrauja kiekvieną kartą, kai vaiką bendravimui pasiima vaiko tėvas M. D.. M. D. ir seneliai J. ir V. D. gyvena tuo pačiu adresu: (duomenys neskelbtini). Jei pats tėvas negali, tai jo bendravimo su dukra laikui ieškovai būna paima nepilnametę iš ugdymo įstaigos ir, tėvui pabendravus, būtent ieškovai, arba vienas jų (dažniausiai J. D.), grąžina vaiką į gyvenamąją vietą. M. D. darbas susijęs su komandiruotėmis (tolimųjų reisų vairuotojas), todėl jam išvykus jo bendravimo su vaiku laiku, vaiką pasiima, prižiūri, grąžina motinai jo tėvai. Mano, jog ieškovai tik siekia gauti dar daugiau laiko bendravimui su nepilnamete, kuriuo tarpusavyje neabejotinai dalinsis (tėvas leis seneliams, o seneliai - tėvui bendrauti su vaiku jiems skirtu laiku). Tačiau tokiu būdu gali būti pažeisti atsakovės kaip motinos teisėti interesai būti su vaiku ir nepilnamečio vaiko interesai turėti kokybiško laiko pabūti su motina bei su kita močiute (atsakovės mama). Be to, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dienai LR teritorijoje yra įvestas vėl karantinas (nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.) dėl COVID-19. Ieškovai su vaikaite gali bendrauti ir nuotoliniu būdu, kaip tai daro vaiko tėvas. Papildomo laiko suteikimas atskirai senelių ir anūkės bendravimui prieštarautų atsakovės bei nepilnamečio vaiko teisėtiems interesams. Atsakovė turi teisę į privatų gyvenimą, todėl dažnas skambinėjimas jį trikdytų. S. S. D. yra šešiametis vaikas, todėl jai stengiamasi riboti ekranų (telefonas, kompiuteris, televizorius) laiką. Pasibaigus karantinui, ieškovai su vaikaite galėtų bendrauti tuo pačiu laiku, kai vaiką bendravimui pasiima tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovų Jono ir V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė ieškovų J. D. ir V. D. laikiną bendravimo tvarką su anūke S. S. D., nustatant, jog: 1) karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo laikotarpiu seneliai turi teisę bendrauti su vaikaite nuotoliniu būdu kasdien nuo 11.00 iki 12.00 valandos ir nuo 19.00 iki 20.00 valandos; 2) pasibaigus karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimui, atsižvelgdami į vaiko motinos A. K. slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinę prieš vieną savaitę, seneliai turi teisę 3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei vaikas į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 valandos, taip pat bendrauti su anūke vieną kartą per mėnesį vieną iš savaitgalių dienų (šeštadienį arba sekmadienį), suderintą su vaiko motina A. K. prieš vieną savaitę, nuo 11.00 val. iki 20.00 val.
4. Teismas pažymėjo, kad byloje Nr. e2-5236-1003/2020 buvo sprendžiami klausimai dėl tėvo laikino bendravimo su vaiku. Tėvų bendravimas su vaikais yra svarbesnis, nei senelių bendravimas su tais pačiais vaikais. Tačiau nagrinėjamu atveju karantino laikotarpiu net vaiko tėvui M. D. tiesiogiai su vaiku nebuvo leista bendrauti. Iš byloje Nr. e2-5236-1003/2020 pateikto priešieškinio, atsakovės atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių matyti, kad M. D. gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu, kaip ir ieškovų šioje byloje J. D. ir V. D.. Tenkinus ieškovų prašymą dėl bendravimo su anūke gyvai, teismo vertinimu, tai reikštų, kad teismas dviejose bylose priėmė viena kitai iš esmės prieštaraujančias nutartis, esant tai pačiai faktinei situacijai dėl karantino, kurias net vykdyti būtų sudėtinga ir nelogiška, kadangi viena nutartimi būtų draudžiamas tėvo, gyvenančio tuo pačiu adresu kaip ir seneliai, bendravimas su vaiku, bet leidžiamas senelių bendravimas. Tokia nutartimi būtų paneigti ir Šiaulių apygardos teismo 2020-06-10 nutartyje nurodyti aspektai dėl karantino situacijoje nustatytų apribojimų bendraujant su vaiku pagrįstumo.
5. Teismas nurodė, kad byla Nr. e2-5236-1003/2020 jau išnagrinėta, joje 2020-12-22 ketinama skelbti teismo sprendimą. Sprendimas gali būti tiesiogiai susijęs ir su ieškovų galimybėmis bendrauti su anūke, gali būti pakeista laikinųjų apsaugos priemonių tvarka, iki įsiteisės teismo sprendimas, kadangi neaišku, kokias išvadas byloje padarys teismas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo metu tenkinti ieškovų prašymo dėl leidimo matytis su anūke gyvai nėra galimybės patenkinti. Tačiau, teismo nuomone, šis klausimas neabejotinai galėtų būti persvarstytas pasibaigus karantinui, reikšmingai pasikeitus jo sąlygoms ar pasikeitus epideminei situacijai, taip pat atsižvelgiant į byloje Nr. e2-5236-1003/2020 galutinai įsiteisėjusių teismo ar teismų sprendimų ginčo klausimu.
6. Tuo tarpu prašymą suteikti teisę bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu), teismas tenkino, nes laikė, jog jis yra visiškai pagrįstas ir nekelia grėsmės suinteresuotų asmenų sveikatai. Teismo nuomone, atsakovė A. K. šiuo atveju turi nedaryti tam techninių kliūčių – vaikaitė seneliams turi būti prieinama telekomunikacijų priemonėmis. Kadangi konkretaus bendravimo laiko ieškovai nustatyti neprašė, siekiant išvengti ginčų, teismas jį nustatė analogišką, kaip ir tėvo bendravimo su vaiku metu. Nurodė, kad M. D. gyvena kartu su ieškovais, todėl visi trys asmenys su S. S. D. gali bendrauti vienu metu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį, apeliantai Jonas ir V. D. prašo teismo nutartį pakeisti ir nustatyti laikiną ieškovų bendravimo su vaikaite S. S. D. tvarką iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos: 1) J. D. ir V. D. su vaikaite S. S. D. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, tai yra penktadienį 18 val. pasiima vaikaitę iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 17 val. grąžina vaikaitę į jos gyvenamąją vietą; 2) J. D. ir V. D. su vaikaite S. S. D. turi teisę bendrauti telekomunikacijų priemonėmis (internetu, telefonu) kasdien nuo 18 val. iki 19 val. J. D. ir V. D. su vaikaite S. S. D. bendrauja antrą Šv. Kalėdų dieną (2020-12-26) nuo 10 val. iki 20 val. Pateikia prie skundo priedus, susijusius su negalėjimu bendrauti su vaikaite. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovų sūnui M. D. kitoje civilinėje byloje nustatyta bendravimo su dukra S. S. D. tvarka ir nagrinėjamoje byloje vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams) nustatoma bendravimo tvarka su anūke S. S. D. turi būti analogiškos, ir tėvas bei seneliai su S. S. D. turi bendrauti tuo pačiu metu. Ieškovai ir jų sūnus siekia nusistatyti atskirą bendravimo su S. S. D. tvarką, jie neturės objektyvių ir subjektyvių galimybių su vaiku bendrauti tuo pačiu metu. Tai, kad M. D. gyvena kartu su savo tėvais tame pačiame name (skirtinguose aukštuose, skirtingi įėjimai), nesudaro pagrindo išvadai, kad jų bendravimas turi vykti tuo pačiu metu, nes vaiko tėvas ir seneliai turi skirtingas dienotvarkes, skirtingas galimybes darbo, nedarbo metu bendrauti su vaiku, tiek vaiko tėvas, tiek seneliai yra dirbantys, vaiko tėvas nori mėgautis vaiko draugija, su savo dukra bendrauti nesidalindamas to laiko (kiekvieną kartą ir pilna apimtimi) su savo tėvais, o ieškovai taip pat nori bendrauti, neprarasti ryšio su savo anūkėle, todėl negali pasitenkinti pusvalandžio bendravimu bendrų pietų sąskaita, ar kelių minučių bendravimu su vaikaite jos parvežimo namo po bendravimo su tėvu metu.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismo 2020-12-11 nutartimi nustatyta ieškovų (senelių) laikina bendravimo su anūke tvarka neužtikrina vaiko teisės į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą, pažeidžia vaiko teises, yra nekonkreti ir realiai neįvykdoma. 2020-12-11 nutartimi nustatyta laikina ieškovų (senelių) bendravimo su anūke S. S. D. tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, o karantinas nėra pagrindas atskirti vaiką nuo jam emociškai reikšmingų asmenų, nuo jo šeimos. Be to, bendravimas telekomunikacijų priemonėmis su S. S. D., kaip nustatė teismas, yra neįmanomas, nes susisiekti nepavyksta (nors vaikas turi savo telefoną ir vaiko tėvas apmoka telefono sąskaitą). Atsakovė A. K. piktnaudžiauja motinos valdžia ir trukdo seneliams ir vaikaitei bendrauti. Vaiko telefonas būna arba išjungtas, arba užimtas (pritaikyta ieškovų numerių blokavimo funkcija), susisiekti su pačia atsakove taip pat neįmanoma.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliantų Jono ir Virginijos atskirąjį skundą, atsakovė A. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas nustatė, kad vaiko tėvo M. D. gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu, kaip ir ieškovų šioje byloje J. D. ir V. D.. Ieškovai su vaikaite matosi ir bendrauja kiekvieną kartą, kai vaiką bendravimui pasiima vaiko tėvas M. D.. Tėvui negalint pasiimti dukters bendravimui, jo bendravimo su vaiku laikui vaiką pasiima/grąžina ieškovas J. D.. Tai reiškia, kad tėvas ir jo tėvai su vaiku turi galimybę ir faktiškai bendrauja tuo pačiu metu.
8.2. Galutiniu teismo sprendimu byloje ieškovų bendravimas bus nustatytas atsižvelgiant į įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas tėvo ir vaiko bendravimo sąlygas, o nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatytas pakankamas ieškovų bendravimas ryšiams su anūke palaikyti iki bus išnagrinėta ši byla. Kita vertus, jau yra priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2020-12-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020, kuriuo nustatyta tėvo M. D. bendravimo su nepilnamete dukra S. S. D. tvarka. Nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau jame nurodyta, kad jo dalis dėl bendravimo tvarkos vykdytina skubiai. Teismas atsižvelgė į M. D. argumentus, jog jis bendravimo tvarka dalinsis su seneliais, t. y. su ieškovais, todėl teismas jam nustatė maksimalią bendravimo su vaiku tvarką, numatytas bendravimas ir darbo dienomis, kas antrą savaitgalį, švenčių dienomis, numatyta tėvo teisė pasiimti vaiką bendravimui ieškovų J. ir V. D. gimtadienių dienomis (sprendimo rezoliucinės dalies 7 p.).
8.3. Pagal minėtą teismo sprendimą tėvas M. D. pasiėmė vaiką bendravimui 2020 m. šv. Kūčių, Šv. Kalėdų šventei, kurias šventė kartu su savo tėvais - ieškovais. Dėl nurodyto ieškovai neabejotinai turi galimybę bendrauti su vaikaite ir nėra jokios grėsmės būsimam teismo sprendimui šioje byloje, todėl poreikis laikinosioms apsaugos priemonės apskirtai yra išnykęs. Jei teismas tenkintų ieškovų skundą ir nustatytų jiems bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį, kaip kad jie prašo, tai iškreiptų teismo 2020-12-22 sprendimu nustatytą bylos šalių teisėtų interesų balansą. Įvertinus teismo 2020-12-22 sprendimu nustatytą tėvo su vaiku bendravimo tvarką ir ieškovų prašymą išeitų, kad 2021 metais atsakovei su vaiku tektų praleisti tik 19 savaitgalių, o tėvas su ieškovais bendrai praleistų 33 savaitgalius. Minėtu sprendimu vaiko tėvams nustatyta po lygiai savaitgalių praleisti su vaiku. Todėl būtų sąžininga ir teisinga, jei vaiko tėvas jam bendrauti su vaiku skirtais savaitgaliais dalintųsi su savo tėvais (artimais giminaičiais), o vaiko motina - su savo giminėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria taikytos laikinos apsaugos priemonės – laikinos bendravimo tvarkos su vaiko seneliais nustatymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo poziciją grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo 2020-12-11 nutartimi nustatyta ieškovų (senelių) laikina bendravimo su anūke tvarka neužtikrina vaiko teisės į šeimos ryšius, jų normalų plėtojimą, pažeidžia vaiko teises, yra nekonkreti ir realiai neįvykdoma. 2020-12-11 nutartimi nustatyta laikina ieškovų (senelių) bendravimo su anūke S. S. D. tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, o karantinas nėra pagrindas atskirti vaiką nuo jam emociškai reikšmingų asmenų, nuo jo šeimos. Be to, ieškovai nurodo, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovų sūnui M. D. kitoje civilinėje byloje nustatyta bendravimo su dukra S. S. D. tvarka ir nagrinėjamoje byloje vaiko artimiesiems giminaičiams (seneliams) nustatoma bendravimo tvarka su anūke S. S. D. turi būti analogiškos, ir tėvas bei seneliai su S. S. D. turi bendrauti tuo pačiu metu. Pateikia prie skundo priedus (sms žinučių išklotines, skambučių informacija), tačiau jų neprašo prijungti prie bylos.
12. Tuo tarpu atsakovė prašo ieškovų papildomų įrodymų nepriimti bei jų nevertinti, pateikia vaiko S. S. D. telefono ekrano fotonuotrauką, liudijančią, jog vaikas telefonu susisiekia su seneliu J. D. ir taip nuotoliniu būdu bendrauja su abiem ieškovais.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Įvertinęs apeliantų pateiktų kartu su atskiruoju skundu naujų (papildomų) įrodymų turinį, taip pat atsakovės pateikto papildomo įrodymo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtinybė juos pateikti iškilo vėliau, todėl juos priima ir prideda prie bylos, tačiau vertina tik tiek, kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos vaikaitės su seneliais taikymo klausimu.
14. Byloje nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5236-1003/2020, kurioje be kita ko išspręsti ir ieškovų sūnaus bendravimo su dukra S. S. D. klausimai, panaikintos laikinosios apsaugos priemones, taikytos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi. 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovų sūnus gyvena tuo pačiu adresu (tame pačiame name) su ieškovais. Šioje byloje teismas nustatė tokią ieškovų J. D. ir V. D. laikiną bendravimo tvarką su anūke S. S. D.: 1) karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimo laikotarpiu seneliai turi teisę bendrauti su vaikaite nuotoliniu būdu kasdien nuo 11.00 iki 12.00 valandos ir nuo 19.00 iki 20.00 valandos; 2) pasibaigus karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojimui, atsižvelgdami į vaiko motinos A. K. slenkantį darbo grafiką, jos darbo vakarais metu, iš anksto suderinę prieš vieną savaitę, seneliai turi teisę 3 kartus per savaitę darbo dienomis pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos, jei vaikas į ugdymo įstaigą tuo metu neina, ir grąžinti vaiką į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 valandos, taip pat bendrauti su anūke vieną kartą per mėnesį vieną iš savaitgalių dienų (šeštadienį arba sekmadienį), suderintą su vaiko motina A. K. prieš vieną savaitę, nuo 11.00 val. iki 20.00 val.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).
16. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir kt. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009).
17. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia pareiga nustatyta abiem tėvams.
18. Teismas, spręsdamas dėl vaiko bendravimo su seneliais teisės įgyvendinimo, turi vertinti ir atsižvelgti į tai, jog už nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą atsakingi tėvai, net ir gyvenantys skyrium. Būtent vaiko teisių užtikrinimo būtinybė lemia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo intensyvumą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, nors vaiko teisė bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu, tiek su artimais giminaičiais (seneliais) yra savarankiškos, vaiko bendravimas su seneliais paprastai nėra toks intensyvus kaip su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ir seneliai negali turėti teisėto lūkesčio, kad vaikaitis praleis su jais panašiai laiko, kiek jis praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-295-969/2016). Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko teisės bendrauti tiek su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tiek su artimais giminaičiais derinimo būtinybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina vaiko su seneliais bendravimo tvarka yra proporcinga palyginus tiek su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-5236-1003/2020) nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo laikina bendravimo tvarka, tiek su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu (kuris dar nėra įsiteisėjęs) nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tvarka.
19. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2020-12-11 nutartimi nustatyta laikina ieškovų (senelių) bendravimo su vaikaite S. S. D. tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, o karantinas nėra pagrindas atskirti vaiką nuo jam emociškai reikšmingų asmenų, nuo jo šeimos. Be to, pasak apeliantų, bendravimas telekomunikacijų priemonėmis su S. S. D., yra neįmanomas, nes susisiekti nepavyksta (nors vaikas turi savo telefoną ir vaiko tėvas apmoka telefono sąskaitą). Atsakovė A. K. piktnaudžiauja motinos valdžia ir trukdo seneliams ir vaikaitei bendrauti. Vaiko telefonas būna arba išjungtas, arba užimtas (pritaikyta ieškovų numerių blokavimo funkcija), susisiekti su pačia atsakove taip pat neįmanoma.
20. Šiuo aspektu, atsakant į apeliantų nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodytais argumentais, jog S. S. D. yra šešiametis vaikas, todėl natūralu, kad atsakovė riboja ekranų (telefono, kompiuterio, televizoriaus) laiką. Be to, kaip matyti iš apeliantų pateiktų papildomų įrodymų, apeliantai telefonu kontaktuoja vaikaitei pakankamai dažnai ir ne pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytu nuo 11 val. iki 12 val. ir nuo 19 val. iki 20 val. laiku. Pabrėžtina, kad tiek atsakovė, tiek nepilnametis vaikas, turi teisę ir į savo asmeninį laiką.
21. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad yra sprendžiamas teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos vaiko bendravimo tvarkos su seneliais klausimas, iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų Civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su seneliais tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė, sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
22. Pirmosios instancijos teismas, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, vykstant kitoje byloje ginčui tarp šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, paaiškėjus aplinkybėms, kad vaiko tėvas gyvena kartu su apeliantais (vaiko seneliais), ir bendraudamas su dukra, dalinasi bendravimu ir su savo tėvais, atsižvelgdamas į Lietuvoje paskelbtą karantiną dėl Covid-19, taikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo įmanomos klausimo nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgė į vaiko interesus, abiejų tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei senelių teisę bendrauti su vaikaite. Byloje nėra jokių duomenų, kad nustačius apeliantams laikiną bendravimo tvarką su vaikaite, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.
23. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tokią apeliantų laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenantiems seneliams bendrauti su vaikaite, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą.