Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., D. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo, mirus spėjamam vaiko tėvui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliantai apklausos metu sakė, kad sūnų D. pasiėmė, iš pareiškėjos namų rytą po Joninėms skirtos šventės, kurios naktį, kaip teigia pareiškėja ir pastojo. Tačiau Pareiškėja taip ir nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad tą minėtą Joninių šventės naktį tarp D. P., ir jos tikrai įvyko lytiniai santykiai, ir kad tą naktį ji pastojo nuo D. P.. Pirmiausia, P. atėję į pareiškėjos butą be D. rado ir kitų asmenų, kitų vyrų, su kuriais pareiškėja galėjo tą naktį turėti artimų santykių. Antra, D. P. buvo girtas, jam gavus kur prigulti jis tiesiog užmigo, o pareiškėja melagingai paskleidė sau naudingus gandus apie įvykusius santykius su juo. Trečia, įvertinus S. K. liudijimą, kai ji teigė, kad pas pareiškėją gyveno vaikinas vardu L., negalima atmesti galimybės, kad pareiškėja turėjo artimų santykių su juo ar kitais vyrais.

10. Ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Laikant, kad pareiškėjos sūnus M. D. gimė nustatytą nėštumo pabaigos termino datą ((duomenys neskelbtini)), tai nėštumo pradžia buvo 2011-06-16, atitinkamai (jei ciklas trunka 28 dienas) tikėtina ovuliacijos data buvo apie 2011-06-30. Jei ciklas ilgesnis, ovuliacija įvyko dar vėliau. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismas, siedamas pareiškėjos pastojimą su Joninių švente, kuri vyko 2011 m. birželio 22 d., ir po kurios, kaip pareiškėja teigia, turėjo lytinių santykių su D. P., bei pastojo, padarė neteisingą ir medicininiais dokumentais nepagrįstą išvadą. Teismas neturėjo jokių teismo sprendimą pagrindžiančių kompetentingų institucijų išduotų dokumentų, o remiantis vien vaiko gimimo data, ir skaičiuojant preliminarią ovuliacijos datą, padarius prielaidą, kad nėštumas truko būtent 40 savaičių (nors galėjo trukti ir 37, ir 42 savaites) ovuliacija įvyko praėjus maždaug savaitei po šventės. Akivaizdu, kad apskaičiuojamas vaisingų dienų laikotarpis nesutampa su Joninėms skirtos šventės data.

11. Teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad pareiškėja nei iki teisminės bylos iniciavimo, nei bylos nagrinėjimo metu neieškojo kitų artimų D. P. giminaičių, kad būtų sužinota jų pozicija dėl sutikimo dalyvauti DNR ekspertizės tyrime. Apeliantai turi dar du vaikus: sūnų ir dukrą, t.y., D. P. brolį ir seserį, galinčius dalyvauti DNR tyrime, duoti ėminius DNR ekspertizei.

12. Teismas nepagrįstai suabsoliutino biologinio vaiko ir tėvo ryšio nustatymą, kai menamas tėvas yra miręs. Teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis), nes bylos išnagrinėjimas neužtikrins nei jokio teisinio, nei jokio kitokio santykio, nei jokio tarpusavio ryšio, jokių pareigų vaiko naudai sukūrimo tarp D. P. kaip pareiškėjos įsivaizduojamo jos vaiko tėvo ir vaiko, nes D. P. yra miręs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuotų asmenų A. P. ir D. P. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvystė, tėvui mirus.

16. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja prašė teismo nustatyti, kad mirusysis D. P. yra nepilnamečio vaiko M. D. tėvas, o M. D. yra D. P. sūnus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys (D. P. tėvai) atsisakė atlikti DNR tyrimą, todėl remdamasis kitais leistinais įrodymais, liudytojų parodymais nustatė, kad D. P. yra M. D. vaikas. Apeliantai nesutinka su tokiu teismo sprendimu bei nurodo, kad D. turi seserį ir brolį, todėl jie galėjo dalyvauti DNR tyrime.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, jog byloje nebuvo imtasi visų priemonių moksliniais tyrimais pagrįstiems įrodymams surinkti.

19. Pažymėtina, kad bylos dėl tėvystės nustatymo yra priskiriamos prie šeimos bylų kategorijos (nepaisant to, kad nagrinėjama byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka), todėl tokio pobūdžio bylose, teismas turi teisę ir pareigą būti aktyviu ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus, reikalingus teisingam bylos išsprendimui, tačiau tai nebuvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Apeliantams atsisakius atlikti DNR ekspertizę, teismas turėjo ieškoti alternatyvių būdų DNR ekspertizės atlikimui.

20. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Kaip minėta, atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Be to CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.). Tačiau pažymėtina, kad vis tik pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

21. Iš byloje esančio Valstybinio teismo medicinos tarnybos Serelogijos ir DNR laboratorijos 2022 m. kovo 2 d. rašto matyti, kad D. P., mirusio (duomenys neskelbtini), kraujo ėminys yra saugomas laboratorijoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galimai yra objektyvi galimybė atlikti DNR tyrimą su nurodytu pavyzdžiu ir moksliniais būdais nustatyti, ar D. P. yra nepilnamečio M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Nesant galimybės to padaryti, reiktų įvertinti galimybę, kaip ir nurodo apeliantai, atlikti tyrimą su lyginamaisiais D. P. sesers ar brolio pavyzdžiai. Ir tik nesant ir šios galimybės, teismas galėtų remtis kt., tame tarpe ir netiesioginiais, bylos įrodymais apie galimą tėvystę.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymą ir įrodymų vertinimą šios kategorijos bylose, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

23. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.