Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-159-616/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
1S-159-616/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13046-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjas
Ernesta Montvidienė (pirm.)
Nuteistasis
N. D.
Skundas Nr. 1S-159-616/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13046-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. D. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria nutarta atmesti nuteistojo N. D. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu N. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 600 MGL (22 596 Eur) bauda; BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 700 MGL (25 739 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė bausmė – 700 MGL (25 739 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi nuteistųjų N. D. ir A. M. apeliaciniai skundai atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro S. Bekiš kasacinį skundą, kuris grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apygardos teisme 2020 m. balandžio 17 d. gautas nuteistojo N. D. prašymas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo terminą pratęsti 4 (ketveriems) metams.

4. Panevėžio apygardos teismas skundžiama 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo N. D. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Teismas nutartyje nurodė, kad N. D. pradėjo dirbti nuo 2020 m. balandžio 7 d., o kitą laikotarpį nedirbo. Teismo vertinimu N. D. nenurodė jokių objektyvių priežasčių trukdžiusių susirasti darbą iš karto po nuosprendžio priėmimo ar įsiteisėjimo. Nuteistojo argumentai, kad darbo paieškos buvo nesėkmingos dėl jo amžiaus, išsilavinimo ir neturint paklausios specialybės, vertinami kaip deklaratyvūs. Kadangi N. D. nuosprendžio įsiteisėjimo metu buvo 43 metų amžiaus, todėl amžius nepagrįstai nurodomas kaip mažinantis galimybę įsidarbinti, kitos aplinkybės irgi neužkerta kelio susirasti nekvalifikuotą darbą ir taip atlyginti bent dalį teismo nuosprendžiu paskirtos baudos. Be to, nuteistasis turėjo galimybę dalyvauti Užimtumo tarnybos organizuojamuose mokymuose ar pradėti mokytis profesinio rengimo centre ar kitoje mokslo įstaigoje ir taip įgyti specialybę, tačiau to nedarė. Byloje taip pat nėra duomenų, jų nepateikia ir pats nuteistasis, kad būtų mokėjęs nors mažą dalį baudos. Nuteistasis dėl baudos termino pratęsimo į teismą kreipėsi tik besibaigiant nustatytos baudos sumokėjimo terminui, taigi realiai jo finansinė padėtis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepasikeitė iš esmės. Aptartos aplinkybės visiškai nepatvirtina N. D. siekio savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą.

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai

5. Nuteistasis N. D. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos galutinės bausmės 700 MGL (25 739 Eur) baudos sumokėjimo terminą pratęsti 4 (ketveriems) metams.

5.1. Nuteistasis teigia, kad žemesnės instancijos teismas neišsamiai įvertino pasikeitusias aplinkybes ir priežastis sutrukdžiusias jam savanoriškai įvykdyti nuosprendį. N. D. nurodo, kad ilgą laiką nedirbo, nes nerado darbo dėl amžiaus, išsilavinimo bei neturėjo paklausios specialybės. Jis mano, kad teismas nepagrįstai nevertino abiejų aplinkybių, t. y. ne tik amžiaus, bet ir tai, jog jis neturėjo kvalifikacijos ir specialybės, nes būtent tai ir sąlygojo dideles kliūtis susirasti darbą. Nuteistasis nesutinka ir su teismo argumentu, kad turėjo galimybę sudalyvauti Užimtumo tarnybos organizuojamuose mokymuose, nes faktiškai jam niekas nesiūlė jokių mokymų, neužtikrino dalyvavimo įvairiose profesinio rengimo programose.

5.2. Jis nurodo, kad nesumokėjo net mažos dalies baudos, nes neturėjo darbo ir pajamų, todėl nebuvo sąlygų net minimaliai sumokėti baudą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose, darbo užmokestis 610 Eur, turi šeimą, t. y. sugyventinę, dvi mažametes dukras. Šiuo metu šeimos pajamos yra tik jo sugyventinės A. B. gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai apie 800 Eur, iš kurių mokama už nekilnojamo turto kreditą, tad šiuo metu gaunamos pajamos už jo darbą prisidės prie šeimos pajamų ir taip galės atidėti ir kaupti lėšas reikalingas baudai sumokėti.

5.3. Pažymi, kad jis (N. D.) nevengė ir nevengia sumokėti baudą, prašymą nustatyti ilgesnį terminą pateikė iki reikalingos baudos išieškojimo pradžios. Prašo atsižvelgti į baudos dydį, kurio akivaizdu per nustatytą vienerių metų terminą neįmanoma sumokėti. Jis ėmėsi visų įmanomų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti ir susirado darbą, kuris yra pakankamai apmokamas, o tai reiškia, jog atsirado objektyvios galimybės sumokėti paskirtą baudą be priverstinio išieškojimo proceso. Be to, žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog N. D. turi darbą. Prašo atsižvelgti, kad turi pareigą teikti išlaikymą dviem išlaikytiniams, tad baudos mokėjimas turi būti pratęstas 4 (ketveriems) metams, t. y. į mėnesį reiktų atidėti 536 Eur sumą. Teigia, kad įstatymo leidėjas prioritetą teikia savanoriškam įvykdymui, tad jam taikius priverstinį proceso vykdymą kiltų papildoma įtampa, padidėtų kaštai, kurie esant ir taip sudėtingai šeimos turtinei padėčiai nepageidaujami.

Atsiliepimas

6. Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. A. atsiliepime į nuteistojo skundą prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį. Nurodo, kad N. D. skunde nurodo tuos pačius motyvus ir aplinkybes, kuriuos pateikė apygardos teismui. Nuteistasis nepateikė jokių naujų duomenų. Į šiuos nuteistojo motyvus teismas atsakė savo nutartyje, juos išanalizavo, todėl pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo.

7. Nuteistojo N. D. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

9. Išdėstytas reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal teismo nuosprendyje nurodytą ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo turėtų būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančias aplinkybes bei atsižvelgęs į ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo, kuris yra galutinės instancijos teismas tokios kategorijos byloms, praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-127-318/2019), sprendžia, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybes ar nustatęs tam tikrų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą nebuvimo ar sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis, kuri yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis.

10.1. Iš bylos matyti, kad veikos padarymo metu N. D. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., vėliau niekur nedirbo. Teisėja įvertina ir tai, kad nuteistasis pirmosios instancijos 2019 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu nedirba ir gyvena iš žmonos pinigų, tačiau yra susiradęs darbą Anglijoje (t. 8, b. l. 21). Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. D. 2020 m. balandžio 6 d. darbo sutarties Nr. 18, kad 2020 m. balandžio 7 d. N. D. įdarbinamas ir jam numatoma mokėti 610 Eur mėnesinį atlyginimą, taip pat lauko priedą iki 50 proc. darbo užmokesčio (t. 8, b. l. 150-151). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis niekur nedirbo iki buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 7 d., nenurodė jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių anksčiau susirasti darbą, t. y. iškart po nuosprendžio priėmimo ar įsiteisėjimo. Nors kaip matyti pats N. D. teisiamajame posėdyje teigė, jog turi galimybes įsidarbinti Anglijoje. Teisėja įvertina, kad nuteistasis šiuo metu turi darbą, tačiau įsidarbino tik likus kelioms savaitėms iki baudos sumokėjimo termino pabaigos.

10.2. Nuteistojo argumentas, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nevertino abiejų aplinkybių, t. y. ne tik amžiaus, bet ir tai, jog jis neturėjo kvalifikacijos ir specialybės, nes būtent tai ir sąlygojo dideles kliūtis susirasti darbą, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos, nuteistasis nepateikė teismui jokių duomenų, kad jis būtų ieškojęs darbo, t. y. siuntęs savo gyvenimo aprašymus į konkrečias darbovietes, pats būtų ieškojęs kokio nors darbo, kad ir nekvalifikuoto, o ne tik laukęs pasiūlymų iš Užimtumo tarnybos. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų įsidarbinti.

10.3. Taip pat sutinkama su teismo išsakytais argumentais, kad nuteistasis turėjo galimybę dalyvauti Užimtumo tarnybos organizuojamuose mokymuose ar pradėti mokytis profesinio rengimo centre arba kitoje mokslo įstaigoje ir taip įgyti specialybę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad N. D. būtų dėjęs tam pastangas ir siekęs įgyti kvalifikaciją ar išsilavinimą. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad faktiškai jam niekas nesiūlė jokių mokymų, neužtikrino dalyvavimo įvairiose profesinio rengimo programose, nes iniciatyva dėl mokymosi turi būti iš N. D., t. y. būtent jis turi būti suinteresuotas kuo greičiau įgyti specialybę, įsidarbinti ir sumokėti paskirtą baudą arba dėjęs nors kokias pastangas savanoriškai mokėti paskirtą baudą.

10.4. Nors nuteistasis savo skunde nurodo, kad nevengė ir nevengia sumokėti baudą, prašymą nustatyti ilgesnį terminą pateikė iki reikalingos baudos išieškojimo pradžios. Prašo atsižvelgti į baudos dydį, kurio akivaizdu per nustatytą vienerių metų terminą neįmanoma sumokėti. Jis ėmėsi visų įmanomų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti ir susirado darbą, kuris yra pakankamai apmokamas, o tai reiškia, jog atsirado objektyvios galimybės sumokėti paskirtą baudą be priverstinio išieškojimo proceso. Teisėja įvertina minėtus nuteistojo argumentus ir nurodo, kad iš tiesų N. D. paskirta 700 MGL (25 739 Eur) bauda yra didelė ir, gaunat minimalų atlyginimą, ją sunku sumokėti per vienerius metus. Tačiau kaip patvirtino ir žemesnės instancijos teismas nuteistasis nedėjo jokių pastangų savanoriškam sumokėjimui ir tik baigiantis baudos sumokėjimo terminui pateikė duomenis apie įsidarbinimą ir prašymą pratęsti terminą. Pažymima, kad toks trumpas laikotarpis kuomet nuteistasis įsidarbino (dar nėra praėjęs bandomasis laikotarpis), dar nepatvirtina, kad realiai pasikeitė jo turtinė padėtis ir jis turės galimybę savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

10.5. Nuo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d nuosprendžio, kuriuo N. D. paskirta bauda, įsiteisėjimo 2019 m. balandžio 19 d. iki baudos sumokėjimo termino praėjo metai laiko, per kurį N. D. vykdymo procesu nesidomėjo ir nedėjo jokių pastangų baudai sumokėti. Todėl jo elgesys, vertinant jį visų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis nevengia sumokėti jam paskirtos baudos ir dėjo nors kokias pastangas savanoriškai ją sumokėti.

11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties naikinti nuteistojo N. D. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo N. D. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė