- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-587-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- A. P., I. N.
- Trečiasis asmuo
- B. K. Č.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams A. P., I. N. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo B. K. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 520,60 Eur turtinės ir 250 Eur neturtinės žalos, valstybei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.
2. Nurodoma, kad 2021 metų rugsėjo mėn. 28 d. ieškovei 10.47 val. paskambino kaimynė Z. N., gyvenanti šalia, t. y. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), privačioje valdoje traktorius kaušu braukia per obels viršūnę, kuri auga netoli namo bei yra ardoma ir šalinama žalia tinklinė tvora su keturiais įbetonuotais į žemę stulpais, kuri yra R. P. nuosavybė. Ieškovė sužinojusi, kad šalinama jai priklausanti tvora, paskambino atsakovui A. P. ir pareikalavo, kad jos tvoros nešalintų. Tą pačią dieną apie 14.30 val. ieškovė su sūnumi grįžusi iš Vilniaus rado be jos sutikimo pašalintą tvoros segmentą, be to, pastebėjo, kad ant jos porų, augusių lysvėje šalia tvoros, užpilta žemių, maždaug traktoriaus kaušo dydžio, obels viršūnė perskelta, kuri auga prie namo, agrastų krūmas išrautas ir pamestas netoli namo. Ieškovė 2021-12-02 kreipėsi į Šiaulių AVPK, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius atsakovų veikloje nusikaltimų numatytų LR BK 178 str. 1 d. (Vagystė), 188 str. 1 d. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) ir 187 str. 1 d. (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) sudėties. Dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ieškovei pasiūlyta klausimus spręsti civilinio proceso tvarka. Be ieškovės sutikimo atsakovai pašalino ieškovei priklausančią žalią tinklinę tvora su keturiais įbetonuotais į žemę stulpais, be to, ardydami tvorą traktoriaus kaušu perskėlė ieškovei priklausančios obels viršūnę, išrovė agrastų krūmą, užpylė žemėmis porus, kurie augo ieškovei priklausančiame sklype. Atsakovai pareigūnui neginčijo to fakto, kad tvorą pašalino be ieškovės sutikimo, nurodydami, kad dalis ieškovės tvoros buvo jų sklypo ribose, todėl nepavykus su ieškove surasti kompromiso dėl tvoros pašalinimo tai atliko be ieškovės sutikimo. Šalindami tvoros dalį atsakovai patvirtino, kad kliudė obelį, tačiau tik dėl to, kad ji buvo pasodinta prie pat tvoros nesilaikant nustatytų atstumų, taip pat iškasė prie pat tvoros augantį krūmą, kurį padėjo ieškovės kieme, o kas liečia porus, tai pastarųjų niekas jokiomis žemėmis neužpylė. Ieškovė, siekdama įrodyti turtinės žalos dydį, kreipėsi į įmonę UAB „Tvorų statyba“, kad pastaroji paskaičiuotų reikalingas sąnaudas nugriautos tvoros įrengimui, t. y. medžiagas ir darbus, – viso 360, o su PVM 435,60 Eur. Taip pat ieškovė įvertina ir prarastos bei sužalotos augmenijos turtinę žalą, – 85 Eur. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų dalies turto sunaikinimo bei sužalojimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, ji jaučiasi nesaugi, nes nėra jokios tvoros, be to, kamuoja nežinia, ką iš kaimynų dar gali sulaukti, jei jau ėmėsi tokių veiksmų. Ieškovė patirtą neturtinę žalą įvertina 250 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. P. ir I. N. nesutiko, kad atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsirastų jų civilinė atsakomybė. Atsakovai žemės sklypą adresu įsigijo 2017 m. balandį. Tarp jų sklypo ir ieškovės sklypo buvo nutiesta metalinė tinklinė tvora. Dėl dalies tvoros, apie 7 metrus su 3 ar 4 stulpais, kurią ieškovė nurodo kaip jos, su ieškove buvo tariamasi, kad ji ją pašalintų, nes ji buvo pastatyta nelygiai ir jos dalis buvo atsakovų sklypo ribose. Tuo labiau, kad atsakovai aiškino ieškovei, jog bus pastatyta nauja tvora jų sklypo pusėje ir tai bus padaryta išimtinai atsakovų sąskaita. Iš ieškovės buvo gautas žodinis leidimas tvorą pašalinti. Tą gali patvirtinti E. M.. Tvoros tinklą atsakovai ieškovei norėjo grąžinti, tačiau ji atsisakė ją paimti. Šiuo metu tvoros tinklas yra pas atsakovus, ieškovė bet kada gali jį paimti. Agrasto krūmo šaknys buvo ant sklypų ribos. Kad nesužaloti krūmo, jis buvo rūpestingai, jo nepažeidžiant, su šaknimis bei žemėmis iškastas, ir atiduotas ieškovei. Jam jokia žala nebuvo padaryta, jį ieškovė galėjo persodinti į kitą vietą, o to nedarydama nepagrįstai teigia, kad jai buvo padaryta 50,00 Eur turtinė žala. Atsakovai nesutinka, kad obelis buvo sužalota tvoros nuėmimo metu. Obelis yra pusės metro atstumu nuo atsakovų žemės sklypo ribos, obels viršūnė jau seniai buvo nupjauta. Ieškovė pati pašalino šakas, išlindusias į atsakovų žemės sklypą. Porai tik nežymiai buvo užpilti žemėmis ir dėl to žalos nekilo. Šiaulių apskrities VPK 2021 m. gruodžio 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad pati ieškovė pasakė, jog tinklo rulonas, kurio užtektų aptverti jos tvoros dalį, dabar kainuoja 99,00 Eur, o 4 stulpiukai – 40,00 Eur, kas sudarytų 139,00 Eur. Nors ir šios kainos yra ieškovės gerokai užaukštintos, tačiau ieškovė iš atsakovų prašo priteisti 435,60 Eur. Nors 25 m. tinklo kaina yra apie 50,00 Eur. Ieškovė remiasi UAB „Tvorų statyba“ komerciniu pasiūlymu, kur nurodytos tvoros medžiagos bei darbas skiriasi nuo to, kokia realiai buvo tvora. Už tvoros montavimą betonuojant stulpus daugiau kaip 1 m. gylyje nurodoma kaina 195,00 Eur be PVM, tačiau pirmiau minėti 3-4 stulpai nebuvo taip padaryti. Tvoros įrengimui skirtos medžiagos, nurodytos UAB „Tvoros statyba“ komerciniame pasiūlyme, – regztas tinklas 50x50x2,7 mm cin+RAL6005, h=1500 mm, stulpai D48 mm cink+RAL6005 – neatitinka buvusios tvoros medžiagų. Be to, komerciniame pasiūlyme nurodytos medžiagos – naujos, o pirmesnė tvora, kaip nurodė ieškovė, statyta prieš 4 metus. Ieškovė nepateikė duomenų ir dokumentų, kiek tada jai kainavo medžiagos. Be to, atsakovai nesutinka, kad ieškovės tvoros dalis buvo apie 15 metrų, ji buvo dvigubai trumpesnė. Neaišku, kuo remiantis ieškovė agrastą vertina 50,00 Eur. Obelis yra gyva, toliau auga, todėl neaišku, kuo remiantis ieškovė obels viršūnę įvertino 20,00 Eur. Ieškovė nėra patyrusi nė vieno euro išlaidų dėl atsakovų atliktų veiksmų, todėl ir dėl to ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų nepagrįstas. Kadangi atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, jiems nekilo ir civilinė atsakomybė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo irgi yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė atsakovams A. P. ir I. N. iš ieškovės R. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas vertino, kad byloje nėra ginčo, o ieškovė neprieštaravo, jog atsakovai statytų savo tvorą savo sklypo ribose, ant ieškovės ir atsakovų sklypų ribų. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas matė, kad ieškovė su tuo sutiko, jei atsakovai tvorą statys savo lėšomis. Ieškovės nepasitenkinimas dėl atsakovų pastatytos tvoros, kiek įmanoma suprasti iš ieškovės ir jos sūnaus paaiškinimų, šiuo metu kyla dėl to, kad atsakovai galbūt lygindami sklypą pasikėlė sklypo aukštį, dėl ko ieškovė spėja, kad gali telktis vanduo ieškovės sklype. Teismas tai vertino kaip prielaidą, neturinčią ryšio su kilusiu ginču. Taip pat valstybės institucijų nėra nustatyta, kad tokie tvoros statymo veiksmai buvo negalimi. Iš statybos inspekcijos rašto teismas matė, kad mažareikšmiu pažeidimu laikyta tik tai, jog atraminė sienelė ir tvora pastatyta ant sklypo ribos, tačiau nepateiktas ieškovės rašytinis sutikimas. Visgi iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė dėl atsakovų tvoros statybos ant sklypų ribos sutiko.
6. Teismas pripažino, kad tik apie pusę senos tvoros (14-15 metrų), skyrusios šalių sklypus, priklausė ieškovei. Kita pusė priklausė atsakovų sklypui, todėl atsakovai galėjo ja disponuoti kaip nori. Dėl ieškovės tinklinės tvoros dalies nustatyta, kad pati ieškovė žodžiu davė sutikimą atsakovams, jiems pradėjus statyti savo tvorą, nuimti ieškovės tvoros tinklą, jį suvynioti ir perduoti ieškovei. Teismas pripažino, kad ieškovė, iš pradžių, sutikdama su tuo, jog atsakovai vietoj senos tvoros už savo lėšas pastatys naują tvorą, sutiko ne tik su tinklo, bet ir stulpelių pašalinimu, nes kitaip naujos tvoros nebūtų pavykę pastatyti. Todėl ieškovės teiginius apie tai, jog sutikimo tokiems veiksmams ji nedavė, teismas vertino kritiškai. Teismas nustatėm kad didžioji dalis ieškovės tvoros buvo įrengta atsakovų žemės sklype, ieškovės tvora buvo ne tiesi, gal buvo išsikraipę tvoros stulpiukai. Kadangi matininkas nustatė ir plane atvaizdavo, kad ieškovės tvoros dalis ir jos stulpeliai yra atsakovų žemės sklype, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad tvora buvo tik išsikraipiusi, nes akivaizdu, jog ji buvo pastatyta netinkamai, dalinai atsakovų žemės sklype.
7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai turėjo teisę pašalinti jų sklype pastatytą ieškovės tvorą bei stulpelius. Atmetus šiuos stulpelius, lieka 1-3 stulpeliai, pati ieškovė policijai nurodė, kad tvorai iš naujo užtverti apskritai būtų reikalingi tik 4 stulpiukai, kiek, panašu, ir buvo atsakovų sklypo ribose. Tuo tarpu atsakovai policijai nurodė, kad visi 3-4 ieškovės tvoros stulpeliai, kuriuos jie iškasė, buvo atsakovų sklype. Nagrinėjamu atveju ieškovė dalį tvoros pastatė atsakovų žemės sklype, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės dėl pačios ieškovės atliktų veiksmų.
8. Teismas akcentavo, kad atsakovė tvoros ir stulpelių vertę skaičiuoja kaip naujos, modernios ir geros, tačiau pašalinta buvo sena ir gana prasta tvora. Atsakovai ieškovės tvoros tinklo neišmetė, ją buvo galima panaudoti, galbūt ir dabar dar galima, tačiau ieškovė principingai atsisakė tinklą pasiimti. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju būtent ir įmanoma atlyginti turtinę žalą ieškovei natūra, kas jau ir yra padaryta, atsakovams statant, o galimai jau ir galutinai pastačius, naują tvorą vietoj senosios. Kadangi atsakovų tvora yra nauja, su fundamentu, tvirta, o ne paprasta tinklinė, sudurstyta iš skirtingų rūšių ir aukščio medžiagų, tai kelia ir pačios ieškovės sklypo vertę, teismas vertino, kad tokios tvoros pastatymu atsakovai ieškovei suteiks (arba jau suteikė, kadangi buvo planuojama artimiausiu metu tvorą pabaigti) ne tik naudą ieškovei, bet ir atlygino padarytą žalą natūra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės sklypas labai netvarkingas, namas labai senas ir apleistas, užkaltais langais, todėl atsakovų įrenginėjama tvora akivaizdžiai nėra prasta ir gerokai viršija bendrą ieškovės nekilnojamojo turto lygį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo atlyginti kokią nors žalą dėl ieškovės tvoros nuardymo, kadangi ieškovei tokia galima žala jau yra atlyginta.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė teisės aktais nustatytų atstumų augalams, atsakovams dėl agrasto buvo akivaizdžiai neįmanoma statyti tvorą, o obels šakų vainikas tiems darbams atlikti trukdė. Agrastas buvo gražiai iškastas ir padėtas ieškovės sklypo ribose, kadangi jo šaknys buvo ant sklypų ribos. Taigi atsakovai nesiekė krūmo sunaikinti, bet sudarė ieškovei visas galimybes krūmą persisodinti. Taip pat nėra niekaip įrodyta už jį reikalaujama 50 Eur suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes reikalavimą dėl žalos agrastui teismas atmetė. Teismas vertino, kad obelis pasodinta nesilaikant atstumo iki sklypų ribos, taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad dėl šios nulaužtos šakos, atsirado kažkokia reikšmingesnė žala medžiui, už nulaužtą šaką ieškovė prašo priteisti 20 Eur. Ši suma įrodymais nėra grindžiama. Įvertinus, kad iš esmės daugiausiai ieškovės veiksmai lėmė jo apgadinimą, o taip pat medį galėtų būti reikalaujama apskritai pašalinti, šį reikalavimą teismas atmetė. Savaime kažkokio kiekio žemių patekimas ant augalų nereiškia, kad jiems padaroma žala. Vertindamas ieškovės pateiktas nuotraukas, teismas nenustatė, kad įvykio metu ten augo didelis kiekis porų, teismas sprendė, kad žala jei ir buvo, ji galbūt galėtų būti įvertinta 2-4 eurais, tokia suma būtų mažareikšmė ir tokią žalą tikrai padengia aplinkybė, kad atsakovai realiai įrengė gražią tvorą, kurios nauda bus ir ieškovei,. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė reikalavimą dėl porų.
10. Nors ieškovė nurodė, kad patyrė psichologinį ir fizinį skausmą, tačiau nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių medicininių dokumentų. Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė išgyvenimus, nepatogumus, tačiau iš esmės apie tai nenurodė jokių reikšmingų, svarių argumentų, nepateikė įrodymų. Ieškovė galbūt turi savitą emocinį charakterį, požiūrį į gyvenime kylančias problemas ir santykius su kitais asmenimis, įskaitant kaimynus, galbūt nėra linkusi draugiškai sugyventi su kitais asmenimis, galbūt perdėtai į viską reaguoja, tačiau toks žmogaus būdas savaime negali būti pagrindu vertinti, kad jam kyla neturtinė žala dėl kokių nors tam asmeniui nepatinkančių kitų asmenų veiksmų. Teismas vertino, kad ieškovės namų valda yra netvarkinga, joje sandėliuojami įvairūs mažaverčiai daiktai (šiferis, padangos, statybiniai blokai ir pan.), sklypo tvoros labai senos ir nesolidžios, namas labai senas (registro duomenimis – 1934 m. statybos), namo langai užkalti, todėl nepanašu, kad jis gyvenamas arba bent jau gyvenamas nuolat. Atsižvelgiant į tai teismui sunku buvo daryti išvadą, kad iš tikrųjų, realiai buvo pažeistas ieškovės privatus gyvenimas, kad tokie įvykiai, taip pat tai, jog atsakovų tvorą statę asmenys dirbo atsistoję ir ieškovės sklypo pusėje (dėl tvoros statymo ieškovė sutiko), turėjo kažkokį ypatingą emocinį negatyvų poveikį ieškovei. Tokias aplinkybes teismas vertino tik kaip mažareikšmius ir smulkmeniškus įvykius, dėl kurių neturtinė žala nekyla ir neturi būti atlyginama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai nustatė ir aiškino faktines aplinkybes dėl atsakovų veiksmų jiems šalinant tvorą, kuomet buvo padaryta žala ieškovei. Dėl to, apeliantės teigimu, liko neatskleista bylos esmė. Nei ieškovė, nei bendrasavininkė Birutė K. Č. nesutiko, kad tvora būtų nuimta. Be to, su ieškove ir su trečiuoju asmeniu visiškai nebuvo aptarta, kur ta nauja tvora bus statoma: ar ant ribos, ar atsakovų sklype ir pan.
11.2. Atsakovai savo reikmėms, pagal savo pasirinkimą įsirengė tvorą ant sklypo ribos be ieškovės sutikimo. Tvora yra aklina, todėl į ieškovės sklypą krenta šešėlis. Tvora įrengta taip, kad vanduo nuo atsakovų tvoros nukreiptas į ieškovės sklypą. Be to, įrengiant tvorą ne tik sukeltas atsakovų sklypas, įrengta atraminė sienelė 80 cm aukščio nuo žemės (4 blokeliai po 20 cm aukščio), bet taip pat paliktas tarpas tarp ieškovės ir atsakovų sklypo, ko nebuvo anksčiau esant senai tvorai. Šios aplinkybės paneigia teismo subjektyvią nuomonę, kad ieškovei atlyginta žala natūra, ir tai gerina ieškovės sklypo vertę.
11.3. Apeliantė tvirtina, kad ieškovė niekada nesutiko, kad jai priklausanti tvoros dalis būtų nuardyta. Byloje nėra jokio rašytinio ieškovės ir bendraturtės B. K. Č. sutikimo.
11.4. Teismo sprendime visiškai nepagrįstai daroma išvada, kad ieškovės 3-4 tvoros stulpeliai buvo įrengti atsakovų sklype. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė dalį tvoros pastatė atsakovų sklype, todėl neva yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovės atliktų veiksmų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė supyko ir pakeitė savo poziciją kaimynų atžvilgiu. Apeliantės tvirtinimu, tvorai įrengti taip pat buvo pirkti ir tvoros laikikliai, pagalbinės medžiagos, dažai, cementas, smėlis. Tai reiškia, kad žalos atlyginimui neužtenka vien tvoros tinklo. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.
11.5. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai vertino tvoros kainą ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei padarytos žalos. Nėra galimybių įvertinti senos tvoros kainos, todėl visiškai pagrįstai ieškovė pateikė pasiūlymą, kiek kainuotų naujos tvoros įrengimas. Teismas nustatęs, kad ieškovei galėtų būti priteista mažesnė suma už tvoros tinklą, net ir tos mažesnės sumos nepriteisė.
11.6. Įvertinus paprastesnę ieškovės namu valdos būklę nei atsakovu, ieškovės patirti nuostoliai jai itin reikšmingi ir kaip tik turi būti atlyginti. Šiuo metu ieškovė patyrė žalą (prarado tvorą ir saugumą sklype) dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, dėl ko žala turi būti atlyginta.
11.7. Tuo atveju, jeigu buvo per arti sklypo ribos, atsakovai turėjo raštu įspėti ieškovę apie ketinamus atlikti darbus ir kad ji galėtų persodinti augalus, jeigu šie buvo ant ribos. Ieškovei apie tai, kad krūmas išrautas, nebuvo pranešta. Apeliantės tvirtinimu, krūmas yra sunkus ir ieškovė fiziškai viena jokiu būdu negalėtų jo persodinti. Svarbu ir tai, kad reikia pirkti žemių, papildomai gaištamas laikas, patiriamos automobilio ir kuro sąnaudos. Obelis augo toliau nuo ribos ir šiuo atveju nesvarbu, kad neišlaikytas reikiamas atstumas iki sklypo ribos. Ieškovei reikėjo pirkti porų sėklas, žemes, sėti, pikiuoti, laistyti, ravėti. Porai augo ir jie būtų dar augę iki spalio ar lapkričio mėnesio. Toks atsakovų elgesys, kai jie sunaikino ieškovei priklausančius augalus nepateisinamas, nes ieškovė ne tik prarado turtą, bet ir patyrė darbo, laiko sąnaudas.
11.8. Teismas nevertino, kad atsakovai pažeidė ieškovės nuosavybės teises į jos turtą.
11.9. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės patirtos neturtinės žalos.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. P. ir I. N. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė sutiko dėl senosios tvoros tinklo ir stulpelių pašalinimo, todėl vertinti, kad atsakovai nuimdami ieškovei priklausiusios senosios tvoros dalies tinklą ir stulpelius atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, nėra pagrindo.
12.2. Atsakovai pašalindami dalį ne jiems priklausiusios senosios tvoros veikė ieškovės žodinio sutikimo pagrindu bei nemanė, kad elgiasi kaip nors netinkamai. Jie ne tik turėjo ieškovės žodinį sutikimą, bet žinojo, kad vietoj senosios tvoros bus pastatyta nauja tvora, tai bus padaryta jų sąskaita, nauja tvora atliks visas tas funkcijas, kurioms buvo pastatyta senoji tvora.
12.3. Ieškovės priekaištai dėl atsakovų sąskaita įrengtos naujos tvoros netiesiogiai patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovė supyko ir jos pretenzijos atsakovams kilo ne dėl dalies senosios tvoros tinklo ir stulpelių pašalinimo, o dėl pastatytos naujosios tvoros, kas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.
12.4. Atsakovų sąskaita pastatyta nauja tvora ne tik atlieka tas funkcijas, kurioms buvo statyta senoji tvora, bet ir padidino ieškovės žemės sklypo vertę.
12.5. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jos įrodinėto dėl agrasto, obels bei porų.
12.6. Atmestini ieškovės teiginiai, kad yra neturtinei žalai atlyginti visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Kvestionuojamas teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo
15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia 11 fotonuotraukų ir liudytojo V. D. parodymų patvirtinimą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
16. Visų pirma, apeliantė neteikia prašymo pridėti teikiamų naujų įrodymų prie bylos ir nenurodo priežasčių, kodėl jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, apeliantė niekaip nepagrindžia nei, kad fotonuotraukų pateikimo būtinybė iškilo teismui priėmus 2022 m. birželio 29 d. sprendimą, nei fotonuotraukų ryšio su ginču, nei, kad teikiamų fotonuotraukų įrodomoji vertė būtų esminė, galinti nulemti kitokio teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimą. Trečia, apeliaciniame skunde apeliantė neįrodinėja išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima priimti į bylą liudytojo V. D. patvirtinimą. Apeliantė nenurodo aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti vykdoma V. D. apklausa pirmosios instancijos teisme.
17. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsisako priimti su apeliaciniu skundu naujai teikiamus įrodymus. Teismo nuomone, šie įrodymai yra pertekliniai ir iš esmės nepagrindžia jokių naujų reikšmingų bylai aplinkybių, taigi iš esmės neįrodyta naujų įrodymų pateikimo būtinybė.
18. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
19. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas šalių ginčas, dėl gretimų namų valdų savininkų ginčo tvoros, kuri buvo atsakovų nugriauta, atsakovų veiksmų griaunant tvorą teisėtumo, tuo pagrindu atsiradusios žalos atlyginimo, įrodymų vertinimo (CK 4.93, 6.246-6.249 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).
20. Vertindamas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
21. Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos(nuostolių) (CK 6.247 str.) ir kilusią žalą (CK 6.249 str.) turėjo pareigą įrodinėti ieškovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo (CK 6.248 str.) ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovai (CK 6.2445 str. 4 d.).
22. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad atsakovai savo reikmėms, pagal savo pasirinkimą įsirengė tvorą ant sklypo ribos be ieškovės sutikimo. Nei ieškovė, nei bendrasavininkė B. K. Č. nesutiko, kad tvora būtų nuimta. Be to, su ieškove ir su trečiuoju asmeniu visiškai nebuvo aptarta, kur ta nauja tvora bus statoma: ar ant ribos, ar atsakovų sklype ir pan.
23. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo planuose nurodomi duomenys apie žemės sklypo ribas, jo išsidėstymą ir jame esančius objektus, tačiau tvoros, kaip nekilnojamojo daikto priklausomybę, žymi jos teisinė registracija ir duomenys apie nuosavybę registre bei statinių kadastrinėje byloje, tačiau ne tvoros pažymėjimas žemės sklypo plane. Daiktinės teisės į statinį fiksuojamos statinių kadastrinėje byloje, o ne žemės sklypo plane. Taigi, kad žemės sklypo planuose nurodomi duomenys apie žemės sklypo ribas, jo išsidėstymą ir jame esančius objektus, tačiau tvoros, kaip nekilnojamojo daikto priklausomybę, žymi jos teisinė registracija ir duomenys apie nuosavybę registre bei statinių kadastrinėje byloje, tačiau ne tvoros pažymėjimas žemės sklypo plane.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovei su trečiuoju asmeniu (motina) priklauso pastatai ir sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės į bylą pateiktas VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priklauso kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tualetas, tvora), statybos pabaigos metai 1935. Nors apeliantė tvirtina, kad ginčo tvora buvo pastatyta prieš 4 metus, duomenų apie tvoros teisinę registraciją byloje nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė nėra įregistravusi nuosavybės teisių į ieškinyje įvardintą tvorą, kurią, jos teigimu, išardė (nugriovė) atsakovai. Šiuo atveju dėl ginčo tvoros matmenų ir parametrų vadovaujamasi tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais kitais duomenimis.
25. Byloje nėra ginčo dėl šalių žemės sklypų ribų. Dėl dalies tvoros, apie 7 metrus su 3 ar 4 stulpais, kurią ieškovė nurodo kaip jos, su ieškove buvo tariamasi, kad ji ją pašalintų, nes ji buvo pastatyta nelygiai ir jos dalis buvo atsakovų sklypo ribose. Atsakovai aiškino ieškovei, jog bus pastatyta nauja tvora jų sklypo pusėje ir tai bus padaryta išimtinai atsakovų sąskaita. Iš ieškovės buvo gautas žodinis leidimas tvorą pašalinti. Byloje nustatyta, kad didžioji dalis ieškovės tvoros buvo įrengta atsakovų žemės sklype. Iš žemės sklypo plano, žemės sklypo ribų akto matyti, kad 3-4 ieškovės tvoros stulpeliai buvo įrengti jau atsakovų sklype (b. l. 47, 72-73). Akivaizdu, kad ieškovės tvoros dalis ir jos stulpeliai yra atsakovų žemės sklype, taigi, ji pastatyta netinkamai, dalinai atsakovų žemės sklype. Šiuo atveju ieškovė su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu buvo supažindinta, todėl atsakovai turėjo teisę pašalinti jų sklype pastatytą ieškovės tvorą bei stulpelius be sutikimo. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad ieškovei dalį tvoros pastačius atsakovų žemės sklype, yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės dėl pačios ieškovės atliktų veiksmų. Vertinant ieškovės ir trečiojo asmens sutikimo būtinumą šalinant ginčo tvorą, reikšminga tai, kad tikėtina, jog ieškovė sutiko su tvoros ir stulpelių pašalinimu, ir tik vėliau dėl neaiškių priežasčių pakeitė savo poziciją pakeitė. Bylą nagrinėjęs teismas išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakovams davė sutikimą dėl atsakovams nepriklausiusios senosios tvoros dalies tinklo ir stulpelių pašalinimo. Tokiam sutikimui (dalies senosios tvoros tinklo ir stulpelių pašalinimui) galiojantys teisės aktas nenumato rašytinės sutikimo formos. Todėl apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog byloje nėra rašytinio ieškovės ir trečiojo asmens sutikimo, nėra reikšminga. Ir toks ieškovės duotas sutikimas, vertinant faktinių aplinkybių visumą, leidžia visiškai ar iš dalies atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Tvirtinti, kad atsakovai pašalindami tvoros dalies tinklą ir stulpelius atliko neteisėtus veiksmus apeliantės atžvilgiu, nėra pagrindo. Taigi, nenustatyta būtinos sąlygos atsakovų civilinės atsakomybės kilimui – jų neteisėtų veiksmų.
26. Apeliantės nepasitenkinimas ir priekaištai, kad: tvora yra aklina; į ieškovės sklypą krenta šešėlis; tvora įrengta taip, kad vanduo nuo atsakovų tvoros nukreiptas į ieškovės sklypą; įrengiant tvorą ne tik sukeltas atsakovų sklypas, bet paliktas tarpas tarp ieškovės ir atsakovų sklypo; iš esmės patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovės pretenzijos atsakovams kilo ne dėl dalies senosios tvoros tinklo ir stulpelių pašalinimo, o dėl pastatytos naujosios tvoros, kas nagrinėjamu atveju nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Be to, ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovų sąskaita pastatytos naujosios tvoros tariamais trūkumais, ir dėl jos atsakovams šioje byloje nepareiškė jokių reikalavimų.
27. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovams savo sąskaita pastačius naują tvorą vietoj senosios ieškovės deklaruojama žala dėl dalies senosios tvoros, kuri nepriklausė atsakovams, nuėmimo, yra pašalinta natūra. Atsakovų sąskaita pastatyta nauja tvora ne tik atlieka tas funkcijas, kurioms buvo statyta senoji tvora, bet ir padidino ieškovės žemės sklypo vertę. CK 6.249 straipsnio 6 dalis nustato, kad dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiajam asmeniui, ta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
28. Apeliantė tariamą žalą įrodinėjo UAB „Tvoros statyba“ komerciniu pasiūlymu, kuriame nurodoma, kiek kainuotų naujos tvoros pastatymas Vilniuje. Sutiktina su teismo išvada, kad nors rulonais parduodama tvora nėra karpoma, atlyginant apeliantei viso rulono kainą reikštų, kad ieškovei atlyginta daugiau žalos, nei ji patyrė. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovai ieškovės tvoros tinklo neišmetė, ją buvo galima panaudoti, galbūt ir dabar dar galima, tačiau ieškovė principingai atsisakė tinklą pasiimti. Neteisi apeliantė tvirtindama, kad tvorai įrengti taip pat buvo pirkti ir tvoros laikikliai, pagalbinės medžiagos, dažai, cementas, smėlis, ir tai reiškia, kad žalos atlyginimui neužtenka vien tvoros tinklo. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė prašydama žalos iš atsakovų atlyginimo, sąmoningai nutyli aplinkybę, kad atsakovų darbu ir kaštais jau yra pastatyta nauja tvora. Jokio atlyginimo už naujai pastatytą tvorą atsakovai iš ieškovės nereikalauja. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovės sklypas nėra tvarkingas, namas labai senas ir apleistas, užkaltais langais, todėl atsakovų įrenginėjama tvora padidina pačios apeliantės sklypo vertę. Įvertinus nurodytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad dėl ieškovės tvoros nuardymo turi būti atlyginama žala.
29. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, agrasto krūmas bei obelis ieškovės buvo pasodinti nesilaikant minimalių atstumų iki atsakovų žemės sklypo, todėl akivaizdu, kad agrasto krūmo išrovimas bei obels šakos nulaužimas, negali sukelti žalą ieškovei. Be to, agrasto krūmo šaknys buvo ant žemės sklypų ribos, jis buvo rūpestingai, su šaknimis bei žemėmis iškastas, ir atiduotas ieškovei. Jam jokia žala nebuvo padaryta, jį ieškovė galėjo persodinti į kitą vietą. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad dėl to, jog porai buvo užpilti žemės, ji patyrė konkrečių išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės reikalavimas dėl agrasto, obels bei porų žalos atlyginimo, atmesti teisėtai ir pagrįstai.
30. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad eismas nepagrįstai nevertino ieškovės patirtos neturtinės žalos.
31. Ieškovė reikalaudama 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ją grindė turto sunaikinimu bei sužalojimu, ir dėl to patirtų dvasinių išgyvenimų, pažeidus jos teisę į privatų gyvenimą, nes atsakovai panaikino ieškovės privatumą, jie esmingai kalti dėl jos emocinės būklės, piniginės kompensacijos reikalaujama už patirtus bei patiriamus išgyvenimus, nepatogumus, psichologinį ir fizinį skausmą.
32. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, senosios tvoros dalies, kuri nepriklausė atsakovams, nuardymas ieškovei nebuvo joks netikėtumas, ji tai padaryti leido, senoji tvora nebuvo kažkuo ypatinga, jos vietoje atsakovų sąskaita pastatyta nauja tvora. Obelis ir agrasto krūmas buvo pasodinti nesilaikant minimalių atstumų, agrastas buvo tvarkingai išrautas ir jį ieškovė galėjo persodinti iš naujo, obels šakos nulaužimas nepadarė žalos ieškovei. Tai, kad ieškovė į santykius su kaimynais gali žiūrėti emocingiau, ant jų supykti, nereiškia, kad dėl to atsiranda neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju teismas teisingai konstatavo, kad nors ieškovė ir nurodė, kad neva patyrė išgyvenimus, nepatogumus, tačiau nenurodė jokių reikšmingų, svarių argumentų. Byloje nepateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog apeliantė patyrė psichologinį ir (ar) fizinį skausmą. Įvertinus tai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei turi būti atlyginama neturtinė žala.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė būtinųjų atsakovų civilinės teisinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, kaltės, nuostolių ir neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio (CPK 178 straipsnis, CK 6.246-249 straipsniai). Nenustatęs būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų 520,60 Eur turtinės ir 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
34. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
37. Atsakovai teikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovams A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.