- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- eII-241-771/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00186-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens (toliau – Pareiškėjo) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinio nusižengimo byloje 2025 m. birželio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2025 m. birželio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas A. K. atžvilgiu priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, tai yra dėl to, kad jis 2025 m. birželio mėn. 14 d. 09.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 50 km/val. greičiui, važiavo 110 km/val. greičiu. Įvertinus paklaidą, viršijo leistiną greitį 56,7 km/val.. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punktą. A. K. skirta 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. K. skundas, kuriame asmuo nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė ne dėl tyčinio elgesio, o dėl neapdairumo - tuo metu neįvertino situacijos ir greičio. Pažymi, kad tai nėra įprastas jo elgesys - visuomet stengiasi laikytis Kelių eismo taisyklių. Šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir labai gailisi, kad jis įvyko. Taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, jog vairuotojo pažymėjimas yra gyvybiškai svarbus. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o kasdien į darbą vyksta apie 45 kilometrus į vieną pusę. Dirba (duomenys neskelbtini), todėl automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet ir darbo priemonė. Netekęs teisės vairuoti, negalės vykdyti savo darbo funkcijų ir praras darbą. Turi dvi paskolas ir mobiliojo ryšio abonementą. Praradus darbo pajamų šaltinį, patirtų rimtų finansinių sunkumų. Prašo teismo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą - galbūt piniginę baudą, vietoj teisės vairuoti atėmimo. Įsipareigoja ateityje būti atsakingesnis.
Gautame Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su pareiškėjo A. K. skundo reikalavimais. Nurodo, jog šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo A. K. skundo reikalavimą - pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo). Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo asmenybę, jo nurodytas aplinkybes ir argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, minimaliam ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui. Prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu A. K. pakartojo savo prašymą bei prašo neatimti teisių vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas vykimui į darbą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini)ir jam kasdien reikia važiuoti į darbą Š.. Jis turi finansinių įsipareigojimų bankui ir jis negali prarasti darbą. Jei neturės vairuotojo pažymėjimo, praras darbą.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų”, 7 dalis nurodo, jog „Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą, jo neginčijo, tačiau prašo jam neskirti administracinio poveikio priemonės.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, jo neginčija. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. K. paskirta nuobauda – bauda su administracinio poveikio priemone. Paskirta bauda yra minimali sankcijoje numatyta bauda, o administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones - terminas - minimalus sankcijoje numatytas terminas. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkiančią aplinkybes. Neskirti, kaip to prašoma skunde, sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės, galima tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose ne kartą yra konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Norint taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytą normą ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką matyti, kad ne visos asmens, pateikusio prašymą dėl nuobaudos sušvelninimo, nurodytos aplinkybės yra išskirtinės. Tokiomis aplinkybėmis nelaikoma: „tai, jog apeliantui reikalinga transporto priemonė važinėti į darbą, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais“; „pareiškėjo gyvenamosios vietos geografinė bei šeimos materialinė padėtys, teigiamas charakterizavimas darbe“; „apelianto dirbamo darbo pobūdis bei jo nurodytos šeimyninės aplinkybės. Tai, kad apeliantas charakterizuojamas teigiamai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą“; „tai, kad apeliantas pripažino kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė“; „tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones“; „teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo funkcijoms vykdyti (nuvykti į aptarnaujamus (paskirtus) objektus, nusivežti ten darbo įrankius ir pan.“; „asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis paprastai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą“.
Bylos duomenimis nustatyta, jog A. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir jo neginčijo, tačiau mano, kad paskirta nuobauda dėl teisės vairuoti atėmimo yra per griežta. Savo pateiktame skunde nurodo, kad pažeidimą padarė ne dėl tyčinio elgesio, o dėl neapdairumo - tuo metu neįvertino situacijos ir greičio. Tai nėra įprastas jo elgesys - visuomet stengiasi laikytis Kelių eismo taisyklių. Šis pažeidimas buvo atsitiktinis. Vairuotojo pažymėjimas yra gyvybiškai svarbus. Gyvena (duomenys neskelbtini), o kasdien į darbą vyksta apie 45 kilometrus į vieną pusę. Dirba mobilaus serviso meistru, todėl automobilis yra ne tik transporto priemonė, bet ir darbo priemonė. Netekęs teisės vairuoti, negalės vykdyti savo darbo funkcijų ir praras darbą. Praradus darbo pajamų šaltinį, patirtų rimtų finansinių sunkumų. Tačiau teismas pažymi, kad šios, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, nurodytos aplinkybės, kodėl iš jo neturėtų būti atimta specialioji teisė - vairuoti transporto priemones, yra svarbios tik pačiam pareiškėjui, tačiau pagal teismų praktiką jos nėra ir negali būti pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.
Šiuo konkrečiu atveju, kai asmuo žino ir supranta, kad teisė vairuoti jam yra itin reikšminga ir būtina, jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo turėtų atitinkamai įvertinti savo elgesį ir numatyti, kad padaręs vienokį ar kitokį pažeidimą, gali sulaukti ir neigiamų pasekmių, t. y. kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo gali kilti itin neigiamos pasekmės – apsunkinta šeimos ir darbo padėtis, pabloginta materialinė padėtis. Pareiškėjas žinodamas, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra labai svarbus ne tik kasdieninėje veikloje, bet ir turimam darbui, kuriam atlikti, teisė vairuoti transporto priemones yra privaloma ir būtina, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Teismas vertindamas asmens elgesį pažymi, kad tokiu savo elgesiu A. K. ne tik kad padarė KET pažeidimą, bet ir sukėlė grėsmę kitoms transporto priemonėms bei žmonių sveikatai. Bylos duomenys patvirtina, jog asmuo pažeidimą padarė gyvenvietėje, kurioje važiuoti galima tik 50 km/h, važiavo leistiną greitį viršydamas daugiau nei dvigubai, t. y. net 110 km/h greičiu ir tik pritaikius paklaidą jo greitis buvo viršytas 56,7 km/h. Todėl teismo nuomone, nurodyta aplinkybė, kad pažeidimą padarė tik dėl neapdairumo - neįvertinęs situacijos ir greičio, tikrai negali pateisinti tokio asmens elgesio, kuris galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir rodo, jog asmuo vairuodamas automobilį, elgiasi lengvabūdiškai, neatsižvelgia į pasikeitusias eismo aplinkybes ir jų neįvertina. Teismo nuomone, tokie A. K. veiksmai ir požiūris vertintini itin neigiamai ir kritiškai, kadangi asmens elgesys galėjo sukelti labai skaudžias pasekmes. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad asmuo jau ne pirmą kartą yra baudžiamas už KET pažeidimus. Visi šie duomenys A. K., kaip vairuotoją, charakterizuoja itin neigiamai, t. y. kaip asmenį linkusį daryti KET pažeidimus ir nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių bei jas pažeidinėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog jis už analogišką veiką baudžiamas jau ne pirmą kartą, tačiau dėl tokio savo neteisėto elgesio jokių išvadų nepadarė ir toliau elgėsi taip pat. Pažymėtina ir tai, jog nutarime nurodyta aplinkybė, t. y. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog padarytas pažeidimas padarytas pakartotinai vienų metų laikotarpyje, patvirtina, jog toks asmens elgesys negali būti laikytinas, kaip atsitiktinas, kaip tai nurodoma asmens skunde, o išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) užfiksuoti duomenys, jog asmuo per dviejų metų laikotarpyje baustas jau septynis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių net tris kartus už greičio viršijimą, kas taip pat paneigia skunde nurodytas aplinkybes, jog asmuo visuomet stengiasi laikytis Kelių eismo taisyklių.
Įvertinus pirmiau nustatytas ir išanalizuotas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeitimo, kurios kaip jau buvo paminėta anksčiau teismo negali būti įvertintinos, kaip išskirtinės, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, neskirti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 7 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, 1 mėnesiams terminą. Pažymėtina ir tai, jog asmeniui skirtas teisės vairuoti transporto priemones terminas yra minimalus ir teismo nuomone turės prevencinį poveikį, kad asmuo kritiškiau vertintų savo elgesį ir galimas pasekmes.
Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, atitinką minimalią sankcijoje numatytą baudą už tokio pažeidimo padarymą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. birželio mėn. 30 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. K. skundo netenkinti.
Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. birželio mėn. 30 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.