Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124 ¹ str. 8 d., 187 str. 2 d. R. K. surašytas už tai, kad 2015-11-02, 23.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo a/m Mitsubishi Colt, v/n (duomenys neskelbtini) LR Vyriausybės nustatyta tvarka nesileido patikrinama ar yra neblaivi, automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji nepateikė vairuotojo pažymėjimo, ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio, perduoti pareigūnams automobilio raktus, o prievarta išlaipinta iš automobilio, nevykdė teisėto pareigūno reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį.

pagal ATPK 126 str. 4 d. - 580 (penkių šimtų aštuoniasdešimties eurų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

pagal ATPK 187 str. 2 d. - 86 (aštuoniasdešimt šešių eurų) Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė subendrinta nuobauda R. K. paskirta - 600 (šešių šimtų eurų) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Apeliaciniu skundu R. K. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016-03-21 nutarimo dalimi, kurioje ji pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir nubausta 580 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, prašo šią nutarimo dalį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Su likusia skundžiamo nutarimo dalimi (dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., 187 str. 2 d.) pareiškėja sutinka.

Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojas S. N. (policijos pareigūnas), apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad į Kauno miesto centro policijos komisariatą ji buvo pristatyta dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, reikalavo advokato, atvykus advokatui, toliau buvo pildomi dokumentai, komisariate ji nebuvo agresyvi, jis nematė, ar ji ką nors valgė, nes jos nestebėjo, kadangi ji nebuvo agresyvi. Tai patvirtina, kad ji nėra agresyvi, konfliktas sulaikymo vietoje buvo išprovokuotas ją sulaikiusių pareigūnų neteisėtu elgesiu, dėl ko sulaikymo vietoje nebuvo patikrintas jos blaivumas.

Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad bus pristatyta į kelių policiją, kur jai bus patikrintas blaivumas, tačiau ją pristatė į Kauno miesto Centro policijos komisariatą. Kauno miesto Centro policijos komisariate 2015-11-03 02.28 val. jai buvo patikrintas girtumas, tai patvirtina byloje esantis pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 8703, kuriame nurodyta, kad jai alkotesteriu BAAC nustatytas 0.44 promilių girtumas.

Kelių eismo taisyklių 18 punkte yra numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, pareigūnams ją sustabdžius ir paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, ji turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau to nepadarė, nes buvo išsigandusi, sutrikusi, išgirdus policininkų pakeltą toną bei necenzūrinius žodžius, prašė pareigūnų leisti išsikviesti advokatą tam, kad nebūtų pažeistos jos teisės ir laisvės. Tik dėl kilusio konflikto, kurį įtakojo netinkamas policijos pareigūnų elgesys, ji nepasitikrino blaivumo alkotesteriu sulaikymo vietoje, todėl jokios tyčios vengti neblaivumo patikrinimo neturėjo, kadangi tą vakarą alkoholio ji nebuvo vartojusi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas jai surašytas dėl automobilio vairavimo ir neblaivumo patikrinimo vengimo, todėl reikšmės neturi tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotą šios kategorijos bylų teismų praktiką, negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo tais atvejais, jei asmens neblaivumas vis dėlto nustatomas. Šiuo konkrečiu atveju jai blaivumas buvo patikrintas, tik kitoje vietoje, ir nustatyta, kad ji buvo neblaivi. Esant šioms aplinkybėms, ATPK 126 str. 4 d., už atsisakymą tikrintis blaivumą vietoje negali būti taikoma, be to, jai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, kas atitiktų ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai R. B. ir A. M. teigė, kad ją sustabdžius, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tačiau, kaip jau minėta, ji per tris kartus buvo išgėrusi širdies lašų Valentis. Pažymėtina, kad šio vaistinio preparato sudėtyje yra ne mažiau kaip 61,5% (V/V) etanolio (alkoholio), t. y. iki 336 mg dozėje (atitinka 6,72 ml alaus ir 2,8 ml vyno), tačiau tyrimų dėl poveikio gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus nėra atlikta. Be to, ji paaiškino teismui, kad turi sveikatos problemų, todėl prie savęs visada turi vaistus.

2015 m. sausio 27 d. teismo posėdyje apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas G. A. Ch. taip pat parodė, kad pateikto preparato sudėtyje yra 70 procentų etanolio, kas yra alkoholis. Alkoholio kvapą sudaro surogatai arba alkoholio priedai. Spiritas kvapo neturi. Kvapą turi priedai, ir jie daro kvapą, tokiu būdu teigiama, kad yra alkoholio kvapas. Preparate yra priedai - 0,33ml valerijono šaknų tinktūra, 0,33 ml sukatžolių žolės, 0,33 ml gudobelės vaisių skysto ekstrakto.

Todėl, pareiškėjos teigimu, nuo jos sklidęs kvapas buvo širdies lašų Valentis sudedamosios dalys - surogatai, turintys specifinį kvapą, nes pats spiritas, kaip teigė ekspertas, kvapo neturi. Policijos pareigūnai sustabdę, ją nuvežė į komisariatą, atvykusi ji blogai jautėsi, buvo visą dieną nevalgiusi, sėdėdama atskirame kambaryje, išsitraukusi saldainius, kokius tiksliai, išvardinti negali, tačiau galėjo būti „Kregždutė“, „Sostinė“, „Vilniaus“, juos valgė. Policijos pareigūnai jos neinformavo, kad prieš pučiant į alkotesterį, pagal alkotesterio naudojimo taisykles, 15 minučių negalima nieko nei gerti, nei valgyti.

2016-01-27 teismo posėdyje Valstybinės teismo medicinos ekspertas G. A. Ch. taip pat parodė, kad alkotesteris priima iškvėptą orą ir skaičiuoja, kiek molekulėje yra alkoholio. Iškvėptas oras susidaro iš dviejų etapų - pradinis, kuris išvėptas, burnoje - apie 200 ml, ir vėliau iš plaučių. Šiuo atveju buvo naudojamas alkotesteris BAAC. Jis yra vienintelis alkotesteris, pagamintas Lietuvoje. Jis priima iškvėptą orą ir skaičiuoja molekules. Jis negali atskirti, kiek buvo molekulių burnoje ir kiek plaučiuose. Šis alkotesteris ima visą orą ir skaičiuoja promiles. Yra kitas alkotesteris Drager 7540, kuris sugeba atskirti, kur yra alkoholis - ar burnoje, ar plaučiuose. Jei minėtas alkotesteris ką nors rodo, tai, reiškiasi, alkoholis buvo plaučiuose. Pavartojus šį preparatą, kurio sudėtyje yra alkoholio, gali prieš tai minėtas alkotesteris rodyti, kad yra promilių. Buvo atvejis, kai asmuo teigė, kad vartojo saldainius „Kregždutė“. Buvo atliekamas bandymas, suvalgius šių saldainių. Prieš valgant „Kregždutę“, jis įpūtė 0 promilių. Suvalgius pora saldainių - įpūtė promilių. Tačiau praėjus kelioms minutėms, rodmenys atsistatė į nulį. Todėl šiuose saldainiuose gali būti šiek tiek alkoholio molekulių. Ir todėl alkotesteris gali priimti kaip alkoholį. Jis negali atskirti, ar alkoholis yra saldainiuose ar gėrimuose, ir negali atskirti, ar yra plaučiuose, ar burnoje. Alkotesteris gali rodyti tik suvalgius saldainius. Po kelių minučių promilių būna nulis. Saldainiuose „Kregždutė“ yra alkoholio. Saldainiuose yra cukrus, kuris fermentuojasi. Tik suvalgius saldainių gali visai nerodyti promilių, nes viršija. Bet einant laikui, po 8-10 min. rodoma nulis promilių.

Ekspertas G. A. Ch., kuris, remdamasis medicininiais duomenimis apie alkoholio kiekio atitinkamose organizmo terpėse mažėjimą dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, padarė kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad esami duomenys pavirtino, jog 0,44 proc. promilės galėjo būti nustatytos suvalgius keletą saldainių „Kregždutė“. Eksperto padarytos išvados paremtos moksliškai pagrįstais skaičiavimais, kurie atlikti remiantis byloje esančiais duomenimis, todėl netikėti jo padaryta išvada nėra jokio objektyvaus pagrindo, ir nėra jokių objektyviai surinktų įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo vartojusi alkoholį, o byloje esant abejonėms - turi būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

R. K. skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde R. K. ginčija kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pagrindas nutraukti bylą dėl teisės pažeidimo būtų tik tada, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ar paneigus asmenį kaltinančius įrodymus, arba nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones traktuojant asmens naudai. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus (išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus), nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2786/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta R. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. K. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Nors apeliantė dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad ji nepasitikrino blaivumo todėl, kad išsigando policijos pareigūnų, be to, jai ATPK 126 str. 4 d. negali būti taikoma, kadangi jai blaivumas buvo patikrintas kitoje vietoje, tačiau byloje surinkti duomenys apeliantės versiją paneigia ir byloje surinktos medžiagos duomenų pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog R. K., sustabdyta policijos pareigūnų, atsisakė tikrintis blaivumą.

R. K. kaltę pagrindžia byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti bei nutarime išanalizuoti įrodymai, kurių patikimumu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, tai:

administracinių teisės pažeidimo protokolai, kuriuose užfiksuoti teisės pažeidimų padarymo faktai (Adm. byla Nr. A2.11-9240- 738/2015, b. l. 2; Adm. byla Nr. A2.6.-203-738/2016 b. l. 1), R. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, jog R. K. dėl įvykusio nesusipratimo gailisi, kadangi pamačiusi asmenis, vilkinčius policijos pareigūnų uniformomis, juos palaikė persirengusiais asmenimis (Adm. byla Nr. A2.11-9240- 738/2015, b. l. 3), policijos patrulių tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), iš degalinės „S.“ išvažiavo automobilis Mitsubishi Colt (v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivi moteris. Šį automobilį pareigūnai pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini), automobilis labai pavojingai manevravo po kelią, vis keitė eismo juostas. Automobilį stabdė įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius ir per automobilio garsiakalbį nurodydami šiam automobiliui sustoti. Automobilis sustojo, jo vairuotoja - R. K. pateikė tik automobilio registracijos liudijimą, nuo jos sklido labai stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli. Pareigūnams kilo įtarimas, jog moteris gali būti neblaivi, todėl jai buvo nurodyta papūsti į alkoholio tikrintuvą, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai daryti. Moteris išlipo iš automobilio, ji labai svirduliavo, buvo akivaizdu, jog ji yra neblaivi. R. K. taip pat atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus išlipti iš automobilio, ji vis bandė uždaryti automobilio dureles, trankydama pareigūnams į kojas. Kadangi R. K. buvo įspėta, jog jei nevykdys pareigūnų teisėtų reikalavimų, ji bus išlaipinta iš automobilio jėga, tačiau ir toliau nereagavo į įspėjimus ir nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, todėl buvo jėga išlaipinta iš Mitsubishi automobilio. Ji pradėjo elgtis labai agresyviai, pradėjo mojuoti rankomis. Moteris buvo sulaikyta ir pasodinta į pareigūnų tarnybinį automobilį ir pristatyta į Centro PK (Adm. byla Nr. A2.11-9240- 738/2015, b. l. 4-5). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, jog R. K. 2015-11-03, 02:28:26 buvo neblaivi, jai alkotesteriu BAAC nustatytas 0.44 promilių girtumas (A2.11-9240- 738/2015, b. l. 16), liudytojų policijos pareigūnų R. B. ir A. M. teisme duoti parodymai, kuriais jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, jog pagrindas sustabdyti R. K. vairuojamą automobilį buvo pranešimas iš VPK budėtojo apie iš degalinės išvažiavusią galimai neblaivią moterį, kurią sustabdžius, ji kategoriškai atsisakė pūsti į alkotesterį (b. l. 39-40). Apeliantės kaltę iš dalies pagrindžia ir pačios R. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnams paprašius pūsti į alkotesterį, ji to nepadarė ir paprašė iškviesti advokatą (b. l. 38-39), kita bylos medžiaga.

Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai A. M. ir R. B. būtų šališki, siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantę nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti minėtų pareigūnų parodymais teismas neturi visiškai jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymu visumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas R. K. kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė pačią pažeidėją, liudytojus policijos pareigūnus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija.

Nors R. K., ginčydama savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymo teisingai nurodo, jog negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo tais atvejais, jei asmens neblaivumas vis dėlto nustatomas, tačiau nagrinėjamu atveju šis apeliacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai ir atmetamas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte numatytas vienos valandos terminas, per kurį turi būti patikrintas girtumas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios taisyklės negalima nepaisyti, todėl ja privalu vadovautis ir nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, jog R. K. blaivumą atsisakė pasitikrinti 2015-11-02 apie 23.40 val., o vėliau jos neblaivumas buvo patikrintas tik praėjus beveik trims valandoms, t. y. 2015-11-03 02.28 val., ir jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,44 promilės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. K. veiksmai pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti teisingai.

Pabrėžtina, kad ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010). Teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai R. B. ir A. M. parodė, kad R. K. buvo siūloma pūsti į alkotesterį, iš pradžių moteris bandė pūsti, tačiau paskui pareiškė, kad kategoriškai atsisako tai daryti (b. l. 39, 40), taigi, apeliantė išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, todėl jos veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Nors apeliaciniame skunde R. K. taip pat nurodo, jog nuo jos sklidęs kvapas buvo širdies lašų „Valentis“ sudedamosios dalys - surogatai, o 0,44 promilių girtumas jai galėjo būti nustatytas todėl, kad ji suvalgė keletą saldainių „Kregždutė“, be to, ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, jog 0,44 proc. promilės galėjo būti nustatytos suvalgius keletą saldainių „Kregždutė“, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. surašytas ne dėl to, kad ji vairavo automobilį, būdama neblaivi, bet dėl to, kad ji LR vyriausybės nustatyta tvarka nesileido patikrinama, ar yra neblaivi. Apeliacinis skundas taip pat paduotas ginčijant nubaudimą pagal ATPK 126 str. 4 d., t. y. už neblaivumo patikrinimo vengimą, todėl aukštesnysis teismas plačiau apie R. K. nustatytą neblaivumą nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog nesutikdama su tuo, kad jai nustatytas neblaivumas, R. K. turėjo galimybę nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumą, tačiau to nepadarė. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 27 p., tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklių ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-393/2007; N444-1686/2009).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą nekyla, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.