Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovei Justinai Markevičiūtei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos, turto administravimo nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal byloje esančius duomenis apie R. M. sveikatos būklę, manytina, jog dėl asmens tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos būklės, nėra aktuali asmens gebėjimo būti globėju ar rūpintoju pagal sutartį sritis, nes toks asmuo ir negalėtų būti skiriamas globėju ar rūpintoju.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos (t. y. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, Konstitucijos (t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos) 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; LAT 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019, 18 punktas). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., LAT 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; LAT 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas; LAT 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-421/2018, 44 punktas).

Byloje nustatyta, kad R. M. yra neįgalus, turi psichinę negalią. R. M. yra prisirašęs prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). R. M. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, specialieji poreikiai nėra nustatyti. Iš VšĮ Ukmergės ligoninė gydytojo įrašo ir psichologo konsultacijos matyti, kad kontaktas su R. M. yra apsunkintas dėl kurtumo. Klausiamas R. M. neatsiliepia, raštu nebendrauja, gestų kalbos nemoka, su aplinkiniais komunikuoja tam tikrais ženklais. Apie save informacijos nesuteikia, iniciatyvos ir pastangų komunikuoti nerodo, elgesys ir reakcija į lydinčio asmens R. M. suteikiamą informaciją apie jį – pasyvus. R. M. mąstymo ypatybių įvertinti nepavyksta, standartinių testavimo procedūrų atlikti nėra galimybės (el. b. l. 20, 21-22, 23). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. M. parodė, kad neseniai R. M. po atlikto patikrinimo nustatytas 20 procentų darbingumo lygis.

Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Vaivos Tatarūnės 2022 m. rugsėjo 16 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ nurodyta, kad R. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai ( palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje ( juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); neturtinių santykių srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimą; kitos sritys (balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti). R. M. geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba: turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, susimokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis, (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Išvadoje taip pat nurodyta, kad su R. M. dėl kurčnebylumo pokalbio užmegzti nepavyko (el. b. l. 12-19).

VšĮ „Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos“ 2022 m. gruodžio 6 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. M. psichikos raida sutrikusi nuo ankstyvos vaikystės dėl kurčnebylystės, dėl ko jis nesugebėjo baigti specializuotos mokyklos, neišmoko gestų kalbos, nesugebėjo įgyti jokios specialybės. Jam konstatuojama (duomenys neskelbtini). Ukmergės nestacionarių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2022 m. rugsėjo 16 d. pateiktoje išvadoje dėl R. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymą, susijusį su smulkiais buitiniais sandoriais, kilnojamo turto naudojimą, valdymą ir disponavimą bei savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros sritis, kuriose jis geba iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalbas, pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Atlikus dabartinį teismo psichiatrinį ekspertinį tyrimą, nustatyta, kad R. M. klinikiniame vaizde šiuo metu vyrauja mąstymo konkretumas, jo produktyvumo stoka, nepakankamas gebėjimas apibendrinti, abstrahuoti, analizuoti, stokojančios adekvatumo emocijos, asmenybės brandumo stoka bei žemi intelektiniai gebėjimai, atitinkantys (duomenys neskelbtini). Jo socialinis supratingumas nepakankamas. R. M. sugeba orientuotis tik konkrečiose gyvenimiškose situacijose, jam gerai pažįstamoje, įprastoje socialinėje aplinkoje, jis sugeba buityje elementariai save apsitarnauti, tačiau dėl žemo intelekto, žinių trūkumo bei kurčnebylumo (gestų kalbos nemokėjimo) jis negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti gyvenimiškų situacijų bei pilnaverčiai pasirūpinti savimi, jo produktyvios, tikslingos veiklos vykdymas sutrikęs. Įvertinus tai, kas išdėstyta, R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). R. M. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Atlikus ekspertizę, R. M. atžvilgiu nustatyta galimybė suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai: turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais: maisto produktų įsigijimas – iš dalies gali; sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan. – negali; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan. – negali; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas kilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) – negali; nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) – negali; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas; testamento sudarymas ir kt.) – negali; dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.) – negali. Asmeninių neturtinių santykių sritys: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.) – gali; sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.) – iš dalies gali; šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, nutraukimas; asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.) – iš dalies gali; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus – negali; darbo teisinių santykių sritis – negali; pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė) – negali.

Tokia teismo ekspertizės akto išvada teismas neturi pagrindo abejoti. R. M. fizinės ir psichinės sveikatos būklę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (t. y. medicininiai dokumentai, socialinio darbuotojo išvada ir kt.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Kadangi socialinio darbuotojo išvada ne visiškai atitinka ekspertizės išvadas, visas abejones dėl prašomo pripažinti neveiksniu asmens gebėjimo veikti savarankiškai, iš dalies ar visiškai su kito asmens pagalba, teismas vertina asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, naudai.

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog dėl psichikos sutrikimų pažeidžiamų asmenų prioritetinei teisinei gynybai turėtų būti pasirinktos priemonės pagal nustatytą neveiksnumo laipsnį, jis turėtų būti siejamas su konkrečia priemone, taikoma konkrečiam asmeniui.

Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje, nagrinėjamu atveju šeimos santykių, darbo teisinių santykių, asmens gebėjimo būti globėju srityse, jos ir neturėtų būti ribojamos.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs socialinio darbuotojo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-19), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), medicininius ir kitus į bylą pateiktus dokumentus (el. b. l. 20, 21-22, 23), teismo posėdžio metu dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad R. M. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl pripažintinas neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, o būtent sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); kitos sritys (balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti).

Asmeninių neturtinių santykių sritis – savitvarkos įgūdžių sritis nėra ribojama, kadangi R. M. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti nurodytoje srityje.

Asmeninių neturtinių santykių sritis – asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju) sritis R. M. yra neaktuali, todėl šioje srityje jo veiksnumas nėra ribojamas.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, konstatuoja, kad R. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ne visose turtinių ir neturtinių santykių srityse. R. M. pripažintinas ribotai veiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, o būtent maisto produktų įsigijimas; ir asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, nutraukimas; asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt. (CPK 473 straipsnis).

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

CK 3.228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus. CK 3.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Pareiškėja teismo prašo paskirti ją R. M. globėja ir sutinka būti jo globėja (el. b. l. 35). Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja R. M. atitinka reikalavimus, keliamus globėjui, turi galimybę ir įgūdžius įgyvendinti globėjo funkcijas, todėl pereiškėja siūlo teismui paskirti pareiškėją R. M. globėja ir turto administratore. Byloje prieštaravimų dėl R. M. paskyrimo R. M. globėja ir turto administratore nėra (el. b. l. 36, 37). Byloje esančiame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. M. pagal savo sveikatos būklę gali globoti R. M. (el. b. l. 38). Pagal bylos duomenis R. M. nėra teista ir nėra bausta administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad R. M. pagal savo užimtumą, moralines savybes (duomenų apie jos žalingus įpročius, ydingus polinkius byloje nėra, byloje surinktų įrodymų visuma apie R. M. sveikatos būklę, rūpinimąsi juo ilgą laiką liudija apie R. M. jaučiamą atsakomybę už R. M., nuoširdų, nesavanaudišką rūpestį jo sveikata ir įgūdžių formavimą) turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas ir globoti kitą asmenį, kuriam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, R. M. nustatytina globa ir jos globėja skirtina R. M.. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl turto administravimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

CK 3.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi CK normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. M. nekilnojamojo turto šiuo metu neturi. Iš VĮ Registrų centro pažymų nustatyta, kad R. M. tėvo, kuris yra miręs, vardu registruotas nekilnojamasis turtas (el. b. l. 30, 32-34). R. M. mokama šalpos neįgalumo pensija. Esant tokioms aplinkybėms R. M. turtui nustatytinas turto administravimas.

R. M. prašo ją skirti R. M. turto administratore. Byloje nenustatyta prieštaravimų, kad R. M. būtų paskirta R. M. turto administratore. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys pageidautų būti R. M. turto administratoriais. Esant tokioms aplinkybėms R. M. skirtina R. M. turto administratore.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų; už teismo paskirtas ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai taip pat buvo teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teisinės paslaugos. Esant tokioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.

Kiti klausimai.

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskirtam globėjui ar rūpintojui, taip pat turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, R. M. išaiškintinos globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos.

Gydymo įstaigų ligos istorijos duomenys grąžintini įstaigoms, iš kurių jie gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270, 468, 496, 508 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 3.242 ir 3.245 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) darbo teisinių santykių sritis; 2) kitos asmeninių neturtinių santykių sritys – balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentui (pasui, asmens tapatybės kortelei ir kt.) gauti, pakeisti.

Pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksniu šiose srityse:

a) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas);

b) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 2) šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.).

Nustatyti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), globą ir rūpybą šiame sprendime nurodytose srityse ir globėja bei rūpintoja paskirti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti R. M., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turtui administravimą ir turto administratore paskirti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

b) globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų (CK 3.246 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) rūpintojas, kuris yra ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą (CK 3.423 straipsnio 2 dalis). Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas ar rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu (CK 3.423 straipsnio 4 dalis). Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį. Globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo rūpintojo pareigų. Jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl rūpintojo nušalinimo turi teisę pats ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

c) turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai. Administratoriaus įgaliojimai pasibaigia panaikinus globą arba rūpybą, taip pat teismo nutartimi jį nušalinus ar jį pakeitus kitu asmeniu. Turto administratorius taip pat turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos XIV skyriuje nustatytas turto administratoriaus teises ir pareigas.

Grąžinti gydymo įstaigų ligos istorijas įstaigoms, iš kurių jie gauti.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.