- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- A-146-1373-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Roma Sabina
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Romos Sabinos Alimienes (kolegijos pirmininke), Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Aruno Sutkeviciaus,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo L. J. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo L. J. skunda atsakovui Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijai, treciajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei del sprendimu panaikinimo, gra˛inimo i profesine karo tarnyba, tarnybinio atlyginimo, maistpinigiu ir butpinigiu priteisimo u˛ priverstines pravaiktos laika.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
pareikejas L. J. (toliau – ir pareikejas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu ir patikslintu skundu (b. l. 2, 7-8) prae:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos 2009 m. gegu˛es 12 d. isakyma Nr. P-587 „Del Krato apsaugos ministro 2009 m. gegu˛es 8 d. isakymo Nr. P-562 „Del ltn. L. J. ileidimo i atsarga“ papildymo“ (toliau – ir Isakymas Nr. P-587);
2) panaikinti Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerijos 2009 m. bir˛elio 19 d. sprendima Nr. 12-01-1033 „Del Jusu 2009 bir˛elio 10 d. skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 12-01-1033);
3) gra˛inti i profesine karo tarnyba;
4) priteisti i atsakovo tarnybini atlyginima, maistpinigius ir butpinigius u˛ priverstines pravaiktos laika.
Pareikejas paaikino, kad skund˛iamu Isakymu Nr. P-587 nuo 2009 m. gegu˛es 15 d. su juo buvo nutraukta profesines karo tarnybos sutartis ir jis ileistas i atsarga vadovaujantis Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos istatymo (toliau – ir KASOKT istatymas) 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu (kai kario darbingumas per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis buvo sutrikes daugiau kaip 140 dienu ir susirgimas nesusijes su su˛alojimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar tarnyba).
Pareikejo teigimu, jis neteisetai buvo atleistas i profesines karo tarnybos, nes jo susirgimas yra tiesiogiai susijes su tarnyba. Sveikatos sutrikimai atsirado butent tada, kai jis pradejo skustis del pa˛eistu savo teisiu. Nuolatinis stresas darbe, psichologinis spaudimas prasidejo nuo 2008 m. gegu˛es 29 d. ir tesesi iki pat atleidimo i profesines karo tarnybos. Pasak pareikejo, jis buvo persekiojamas bataliono vadovybes, nemotyvuotai ir nepagristai atsisakyta jam suteikti auktesni kario laipsni. Visa tai atsiliepe jo sveikatai, o tai reikia, kad sveikatos pablogejimas yra susijes su tarnyba. Nuo 2008 m. rugpjucio 20 d. iki atleidimo i profesines karo tarnybos dienos jo at˛vilgiu buvo pradeti 7 tarnybiniai patikrinimai ir paskirtos 6 drausmines nuobaudos. Pareikejas teige, kad del neteisetai ir nepagristai paskirtu drausminiu nuobaudu panaikinimo jis kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma ir pagal jo skundus per puse metu atsakovui Krato apsaugos ministerijai buvo ikeltos 7 administracines bylos. Atsakovas atleido ji i profesines karo tarnybos nesiaikindamas, ar jo susisirgimai yra susije su tarnybiniu pareigu atlikimu.
Pareikejas taip pat nurode, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. jis buvo perkeltas i profesines karo tarnybos rezerva ir laikomas rezerve iki pat atleidimo i profesines karo tarnybos dienos, t. y. iki 2009 m. gegu˛es 15 d., nors norminiai aktai suteikia teise laikyti kari profesines karo tarnybos rezerve ne ilgiau kaip du menesius. Vien is faktas, pareikejo nuomone, patvirtina, jog krato apsaugos sistemos vadovybe visikai nesilaiko istatymu.
Del profesines karo tarnybos sutarties nutraukimo ir ileidimo i atsarga padave skunda krato apsaugos ministrui, kuris 2009 m. bir˛elio 19 d. sprendimu Nr. 12-01-1033 skunda nepagristai atmete. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja pilieciu teise gauti socialine parama ligos metu, taciau jis buvo atleistas i profesines karo tarnybos ligos metu, o socialines paramos mokejimas nutrauktas. Pareikejas teige, kad atleid˛iant ji i profesines karo tarnybos buvo pa˛eistos atleidimo proceduros ir istatymai, taip pat jo (kario ir piliecio) teises.
Atsakovas Krato apsaugos ministerija prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsiliepime i pareikejo skunda (b.l.14-17) paaikino, kad pareikejo skund˛iamas Isakymas Nr. P-587 yra teisetas, ji priimant teises aktu reikalavimai nepa˛eisti. Gincijama individualu administracini akta pasirae tam igaliotas pareigunas, iame akte suformuluotos nustatytos teises ir pareigos, aktas pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis, kaip to reikalauja Vieojo administravimo istatymo 8 straipsnis.
KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas nustato, kad profesines karo tarnybos <...> sutartis gali buti nutraukiama ir karys atleid˛iamas i tarnybos krato apsaugos sistemoje Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes iniciatyva arba valia, kai jo susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip <...> 140 dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pareikejo pateiktos Krato apsaugos ministerijai pa˛ymos patvirtina, kad jis nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d. t. y. ileidimo i atsarga dienos, su pertraukomis sirgo 184 dienas. I nedarbingumo pa˛ymose nurodytu susirgimu diagnoziu matyti, kad ne vienas sveikatos sutrikimas, del kurio pareikejas buvo laikinai nedarbingas, nera susijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas: pareikejui buvo diagnozuotos peralimo ligos, dantu liga ir skeleto - raumenu ligos. Pa˛ymejo, jog nei karinis dalinys, kuriame tarnavo pareikejas iki atleidimo i atsarga (Lietuvos kariuomenes Lietuvos did˛iojo kunigaikcio Gedimino tabo batalionas), nei Krato apsaugos ministerija neturi jokiu faktiniu duomenu apie tai, kad pareikejas atlikdamas tarnybines pareigas butu patyres su˛eidimu ar suluoinimu, kurie butu galeje sukelti minetus laikinus sveikatos sutrikimus (ar jie butu sietini su tarnyba).
Be to, pa˛ymejo, kad pareikejas, remdamasis KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalimi ir Krato apsaugos ministro 2005 m. baland˛io 4 d. isakymu Nr. V-379 „Del Tarnybinio tyrimo komisijos sudeties ir nuostatu patvirtinimo“, turejo teise kreiptis i Krato apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisija) del prie˛astinio ryio tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybiniu pareigu vykdymo nustatymo, taciau ia teise nepasinaudojo. Akcentavo, kad prieingai ne teigia pareikejas, 2008 m. gruod˛io 22 d. pareikejui gri˛us i tarnyba buvo imtasi veiksmu nustatyti jo tinkamuma tolimesnei tarnybai: vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. bir˛elio 13 d. nutarimu Nr. 604 (toliau – ir Vyriausybes nutarimas Nr.604) patvirtintu Karines medicinos ekspertizes nuostatu 32.1 punktu, 2009 m. sausio 5 d. pareikejui buvo iduotas siuntimas Nr. 02 i Karine gydytoju konsultacine komisija (toliau – ir KGK komisija) Karo medicinos centre, Vytauto pr. 49, Kaune. Pareikejas nuvyko i KGK komisija. Lietuvos kariuomenes Karo medicinos tarnyba 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo pa˛ymoje Nr. 272/2009 pateike ivada, kad ltn. L. J. tinkamas profesinei karo tarnybai (pagal D sveikatos grupe), taip pat tinkamas tarnybai tarptautinese operacijose. Taigi kompetentinga karo mediku komisija konstatavo, kad pareikejas pagal sveikatos bukle yra tinkamas testi profesine karo tarnyba.
Pa˛ymejo, kad KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalis nustato, jog <...> tikrosios karo tarnybos kariu sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos bukle ir sveikatos prie˛iuros tvarka nustato Vyriausybe ar jos igaliota institucija. Karines medicinos ekspertizes nuostatai (toliau – ir KME nuostatai) patvirtinti Vyriausybes nutarimu Nr.604. ie teises aktai isamiai reglamentuoja profesines karo tarnybos kariu siuntimo i medicinos ekspertize tvarka ir salygas. Kadangi pareikejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d. su pertraukomis sirgo 184 dienas ir karinis dalinys, kuriame tarnavo pareikejas iki atleidimo i atsarga bei Krato apsaugos ministerija neturejo jokiu faktiniu duomenu apie tai, kad pareikejo sveikatos sutrikimai butu susije su tarnyba ar tarnybiniu pareigu atlikimu, todel atsirado motyvuotas teisinis pagrindas (KASOKT istatymo 38 str. 2 d.13 p.) nutraukti su minetu kariu profesines karo tarnybos sutarti ir ileisti ji i atsarga. Lietuvos kariuomenes Lietuvos did˛iojo kunigaikcio Gedimino tabo batalionas 2009 m. baland˛io 29 d. ratu Nr.S-394 informavo Krato apsaugos ministre apie Lietuvos kariuomenes iniciatyva nutraukti profesines karo tarnybos sutarti ir ileisti ltn. L. J. i atsarga. is ratas buvo faktinis pagrindas priimti Krato apsaugos ministro 2009 m. gegu˛es 8 d. isakyma Nr.P-562 del ileidimo i atsarga, kuris veliau buvo patikslintas pareikejo skund˛iamu Isakymu Nr.P-587.
Del pareikejo argumento, esa jam ligos metu nebuvo teikiama socialine parama paaikino, kad KASOKT istatymo 65 straipsnio 2 dalis nustato, jog profesines karo tarnybos kariams mokama ligos paalpa 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dyd˛io paalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu, o 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dyd˛io paalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu. Lietuvos kariuomenes Finansu ir apskaitos departamento 2009 m. rugpjucio 26 d. pa˛yma apie gautas pajamas Nr. PD-1361 patvirtina, kad pareikejui buvo teises aktu nustatyta tvarka imokamos ligos paalpos, todel jo teiginys del pa˛eistu teisiu i socialine parama ligos metu yra nepagristas.
Remiantis teises aktais pareikejas savo skunde privalejo pateikti faktinius duomenis ir nurodyti teises normas, irodancius, kad skund˛iamas isakymas yra neteisetas. Pareikejas savo skunde nepateike jokiu pagristu irodymu, nenurode teises normu, kurios patvirtintu jo skundo pagristuma, t.y. neirode, kad priimant skund˛iama isakyma nebuvo vykdomi, ar buvo netinkamai vykdomi galiojantys teises aktai ir tuo pa˛eistos pareikejo teises ar teiseti interesai.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomene prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsiliepime i skunda (b.l.37-38) pa˛ymejo, kad profesines karo tarnybos sutartis su pareikeju pagristai buvo nutraukta vadovaujantis KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, nes buvo abi salygos, itvirtintos ioje istatymo normoje, t. y. pareikejas nuo 2008 m.liepos 10 d. iki atleidimo i tarnybos dienos del laikinojo nedarbingumo neatvyko i tarnyba daugiau kaip 140 kalendoriniu dienu ir nebuvo nustatyta, kad jo nedarbingumas atsirado del su˛eidimo ar suluoinimo atliekant tarnybines pareigas ar kad butu susijes su tarnyba.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu pareikejo skunda atmete.
Teismas nustate, kad Krato apsaugos ministerijos sekretoriaus, atliekancio Krato apsaugos ministro igalioto ministerijos valstybes sekretoriaus funkcijas, 2009 m. gegu˛es 8 d. isakymu „Del ltn. L. J. ileidimo i atsarga“ Nr. P-562 pareikejas 2009 m. gegu˛es 15 d. buvo ileistas i profesines karo tarnybos i atsarga (b. l. 11, 18). 2009 m. gegu˛es 12 d. isakymu Nr. P-587 „Del Krato apsaugos ministro 2009 m. gegu˛es 8 d. isakymo Nr. P-562 „Del ltn. L. J. ileidimo i atsarga“ papildymo“ su pareikeju buvo nutraukta profesines karo tarnybos sutartis (b. l. 9, 19). Lietuvos kariuomenes Lietuvos Did˛iojo Kunigaikcio Gedimino tabo bataliono vado 2009 m. gegu˛es 11 d. isakymu Nr. P-223 „Del ltn. L. J. atsiskaitymo“, vadovaujantis KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pareikejui imoketa kompensacija u˛ 21, 25 kalendoriniu dienu nepanaudotu kasmetiniu atostogu u˛ tarnybos laikotarpi nuo 2008 m. bir˛elio 30 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d., taip pat dvieju menesiu tarnybiniu atlyginimu dyd˛io ieitine paalpa bei vieno menesio tarnybinio atlyginimo dyd˛io papildoma kompensacija del ispejimo apie atleidima netaikymo vadovaujantis KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 3 dalimi (b. l. 10). Pareikejas, nesutikdamas su Isakymu Nr. P-587, apskunde ji Krato apsaugos ministerijai. 2009 m. bir˛elio 19 d. ratu Nr. 12-01-1033 Krato apsaugos ministerija informavo pareikeja, kad vadovaujantis KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalimi sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustato krato apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija pagal kariu praymus, jos veiklos nuostatu nustatyta tvarka. iame rate pa˛ymejo, kad rengiant ir pasiraant skund˛iama isakyma, Krato apsaugos ministerija duomenu apie pareikejo sveikatos sutrikimo ryi su tarnyba ar tarnybiniu pareigu vykdymu neturejo (b. l. 20).
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime remesi KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, kuriame nustatyta, kad profesines karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis gali buti nutraukiama ir (ar) karys atleid˛iamas i tarnybos krato apsaugos sistemoje Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip 120 kalendoriniu dienu, jeigu darbingumas buvo sutrikes nepertraukiamai, arba 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pa˛ymejo, kad pagal KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dali Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybe savo iniciatyva arba valia, jei nera kario kaltes (KASOKT istatymo 38 str. 2 d. 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 p.), gali nutraukti profesines karo tarnybos sutarti kari ispejusi ne ma˛iau kaip prie du menesius arba ir neispejusi, taciau imokedama kariui Istatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.
Teismas nustate, kad pareikejas sirgo daugiau kaip 140 dienu per paskutinius 12 menesiu ir tai patvirtina 2008 m. liepos 10 d. laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr. 030604; 2008 m. gruod˛io 12 d. laikinojo nedarbingumo pa˛ymos Nr. 033365 ir Nr. 033366; 2009 m. sausio 5 d. laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr. 033461; 2009 m. kovo 19 d. laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr. 030751; 2009 m. gegu˛es 19 d. laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr. 035271; 2009 m. gegu˛es 19 d. laikinojo nedarbingumo pa˛yma Nr. 035254 (b. l. 26-32). I iu pa˛ymu teismas nustate, kad pareikejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2008 m. liepos 18 d. sirgo uminiu faringitu (ligos kodas pagal Tarptautine statistine ligu ir sveikatos problemu klasifikacija (deimtaja redakcija) (toliau – TLK-10) – J02.9); nuo 2008 m. rugpjucio 18 d. iki 2008 m. spalio 24 d. - uminiu bronchitu (ligos kodas pagal TLK-10 – J20.9); nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. gruod˛io 19 d.- sinovitu ir tenosinovitu (ligos kodas pagal TLK-10 – M65.9); nuo 2009 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 23 d. -– letiniu apikaliniu periodontitu (ligos kodas pagal TLK-10 – K04.5); nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2009 m. baland˛io 3 d. - dorsalgija (ligos kodas pagal TLK-10 –M54); nuo 2009 m. baland˛io 6 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d. buvo nustatyta diagnoze – kitas artritas (ligos kodas pagal TLK-10 – M13). Tai nustates teismas konstatavo, jog atsakovas nepa˛eide kariu atleidimo i tarnybos taisykliu, itvirtintu KASOKT istatyme. Atkreipe demesi i tai, jog KASOKT istatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia galimybe nutraukti profesines karo tarnybos sutarti bei atleisti kari i karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu, kaip ir buvo pareikejo atveju. Pa˛ymejo, kad pareikejui vietoje ispejimo buvo sumoketa KASOKT istatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.
Teismas taip pat pasisake, jog Krato apsaugos ministerija neturejo pagrindo daryti ivados, kad pareikejo susirgimas susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Krato apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene nera teises aktais igaliota nustatyti kario ˛uties ar sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu. Pagal KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dali, kario ˛uties ar sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustato krato apsaugos ministro sudaryta Tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarka nustato Krato apsaugos ministras. Tarnybinio tyrimo komisijos sudetis ir nuostatai yra patvirtinti krato apsaugos ministro 2005 m. baland˛io 4 d. isakymu Nr. V-379, ir jie yra taikomi Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemoje tarnaujantiems ir i jos ileistiems i atsarga kariams (2 p.). Tarnybinio tyrimo komisija yra nuolat veikianti krato apsaugos sistemos institucija, kuri nustato krato apsaugos sistemos kariu ˛uties ar sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba (3 p.). Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 11 punkta, karys ar jo igaliotas atstovas Tarnybinio tyrimo komisijai turi pateikti iuos dokumentus: prayma komisijos vardu (laisvos formos); kario asmens sveikatos istorija nuo tarnybos krato apsaugos sistemoje prad˛ios ir asmens sveikatos istorija i vieuju sveikatos prie˛iuros istaigu (ne trumpesne kaip 5 metu); sveikatos sutrikimo fakta ir jo prad˛ia patvirtinancius medicininius dokumentus (iraus i ligos istorijos ir kt.); traumos (su˛eidimo, suluoinimo) atveju – dokumentus, patvirtinancius traumos (su˛eidimo, suluoinimo) aplinkybes ir prie˛astis (nelaimingo atsitikimo akta, liudytoju paaikinimus ir kt.). Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 24 punkta Tarnybinio tyrimo komisija priima viena i iu sprendimu: 1) kario ˛utis ar sveikatos sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba; 2) kario ˛utis ar sveikatos sutrikimas nera susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba.
Teismas pa˛ymejo, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad pareikejas butu kreipesis i Tarnybinio tyrimo komisija su praymu itirti, ar jo susirgimai susije su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Tarnybinio tyrimo komisijos 2009 m. spalio 16 d. pa˛ymoje Nr. TIS-72 pa˛ymeta, kad L. J. praymo del sveikatos sutrikimo siejimo su tarnyba nebuvo gauta. Nors atsakovo 2009 m. bir˛elio 19 d. ratu Nr. 12-01-1033 pareikejui i tvarka buvo iaikinta, taciau jis nepasinaudojo galimybe imtis priemoniu del jam reikalingu irodymu rinkimo. Pareikejo motyvai, kad jis nepasitiki komisijos objektyvumu, teismo vertinimu, nera teisikai reikmingi ir neleid˛ia pareikejui ignoruoti teises aktais nustatytos tyrimo atlikimo tvarkos.
Teismas pareikejo bei jo atstovo pozicija, esa Komisija neturi specialiuju ˛iniu, vertino kaip objektyviai nepagrista, nes i Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 3, 4, 8, 11 punktu matyti, kad Tarnybinio tyrimo komisija nagrineja ne tik su sveikatos su˛alojimu, bet ir kitokiu sveikatos sutrikdymu susijusius atvejus. iu Nuostatu 25.1. punktas numato, kad sprendima, jog 1) kario ˛utis ar 2) sveikatos sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai karys 1) ˛usta, 2) suserga ar 3) patiria trauma (su˛eid˛iamas, suluoinamas) vykdydamas pareigas pagal atskira tarnybos, karinio vieneto, kariuomenes vado ar krato apsaugos ministro isakyma. Vadovaudamasi Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatu 10.6. punktu Tarnybinio tyrimo komisija turi teise kviesti specialistus (Karo medicinos ekspertizes komisijos, nelaimingu atsitikimu tarnyboje tyrimo komisiju narius) ir siulyti pakartotinai (papildomai) atlikti tyrimus, tarnybinius patikrinimus, siusti kari i Karo medicinos ekspertizes komisija.
Teismas pa˛ymejo, jog atsi˛velgiant i tai, kad teises aktai detaliai nustato sveikatos sutrikimo ryio su tarnyba tyrimo proceduras, is irodymas gali buti gaunamas tik tokiu budu, koki nustato teises aktai. Kitokiais irodymais, tarp ju ir teismo skiriama medicinos ekspertize, is faktas negali buti patvirtinamas. Teismas pabre˛e, kad nors pareikejas yra pateikes kitu medicinos istaigu dokumentus del to, kad jam buvo diagnozuotos ir kitos ligos, o ne tik tos, del kuriu buvo iduoti nedarbingumo pa˛ymejimai, iu aplinkybiu tyrimas negali tureti teisines reikmes, kadangi teisikai reikmingas faktas del nedarbingumo dienu ryio su tarnyba gali buti nustatomas tik Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimu. Pa˛ymejo, jog nors pareikejas teismui pateike UAB „Teliu eimos klinika“ praneima apie itariama profesine liga – opalige (be datos), taciau io dokumento jokiai institucijai nepristate ir veiksmu nesieme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustate, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo ikeltos 7 bylos del ivairiu su tarnyba susijusiu santykiu: i triju baigtu administraciniu bylu vienoje byloje Nr. I-661-580/2009 pareikejo skundas atmestas, byla dalyje nutraukta, dvi bylos (Nr. I-468-602/2009 ir I-605-38/2009) nutrauktos, kitos bylos nebaigtos. Pa˛ymejo, kad ne vienas pareikejo skundas nebuvo patenkintas. Teismas priejo prie ivados, kad sieti pareikejo atleidima su teisme nagrinejamomis bylomis nera pagrindo, kadangi jis nera atleistas del tarnybiniu nusi˛engimu padarymo.
Teismas pabre˛e, kad jis negali nustatyti ligu atsiradimo prie˛asciu nesant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo. Teisme nustatant prie˛astini ryi tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybiniu pareigu atlikimo gali buti vertinami ne atskiri faktai, su kuriu buvimu gali prasideti liga, bet Tarnybinio tyrimo komisijos ivados pagristumas, todel pareikejo atstovo ivardinti atskiri faktai negali buti teisminio nagrinejimo dalyku.
III.
Pareikejas L. J. (toliau – ir apeliantas) pateike apeliacini skunda (b. l. 133-136), kuriuo prao panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendima ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pa˛eisdamas jo procesines teise (ABTI 53 str.2 d.) teikti praymus be motyvu atmete jo du kartus teismo posedyje pateikta prayma sustabdyti bylos nagrinejima ir skirti ekspertize. Apelianto nuomone tai yra procesines teises normu pa˛eidimas del kurio galejo buti neteisingai ispresta byla. Todel yra pagrindas taikyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punkta ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo, nes butina surinkti daug nauju irodymu, juos galima gauti tik paskyrus teismo medicinos ekspertize.
2. Po teismo posed˛io su˛inojo, kad byla nagrinejusi teiseja J.M.Strumskiene ka˛kada dirbo Krato apsaugos ministerijoje. Teiseja apie i fakta neinformavo proceso aliu. Apeliantas teige manantis, kad teiseja galimai yra dirbusi ir su byloje dalyvavusiu atsakovo atstovu S.Montvila, galimai su juo bendrauja. Apeliantas nurode, kad del iu aplinkybiu, taip pat del to, kad teismas be motyvu atmete jo prayma del ekspertizes skyrimo, jam kilo pagristu abejoniu, kad byla nagrinejes teismas buvo alikas, t.y.palankus atsakovui.
3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis, nepadejo pareikejui rinkti irodymus (ypac tokius, kuriu jis negali surinkti be teismo pavedimo). Teismas nenustate ir neityre visu bylai svarbiu aplinkybiu, atsisake skirti medicinine ekspertize, kuri galetu panaikinti byloje kylancias abejones. Pasak apelianto, tik medicininei ekspertizei nustacius jo sveikatos sutrikimo prie˛astis, jis gali kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija del sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio nustatymo su tarnybiniu pareigu vykdymu.
4. Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja pilieciu teise gauti socialine parama ligos metu. Apeliantas akcentavo, kad jis buvo ileistas i atsarga ligos metu, jam nutrauktas socialines paramos mokejimas. Taip atsakovas ji paliko ligos metu be leu ir pragyvenimo altinio.
Atsiliepimas
Atsakovas Krato apsaugos ministerija atsiliepime i apelianto skunda (b. l. 139-144) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista i esmes analogikais motyvais, kuriais remesi pirmosios instancijos teisme. Atsikirsdamas i apeliaciniame skunde pateiktus argumentus akcentuoja:
1. Teismas pagristai neskyre ekspertizes, kadangi apeliantas neirode jos butinumo. Tai, kad apeliantas nesilaike teises aktuose nustatytu reikalavimu del sveikatos sutrikimu atsiradimo prie˛asciu nustatymo ir prie˛astinio ryio tarp tokiu sutrikimu ir tarnybos pareigu vykdymo, negali buti pagrindas jo neteisetiems reikalavimams (skirti ekspertize) tenkinti. Be to, net jei tokia ekspertize ir butu atlikta ir sveikatos sutrikimai butu nustatyti, tai nebutu pagrindas keisti L. J. atleidimo i profesines karo tarnybos pagrindo, kadangi nebutu nustatytas sveikatos sutrikimu ryys su tarnyba ar tarnybiniu pareigu vykdymu, nes tai gali nustatyti tik Tarnybinio tyrimo komisija.
Atsiliepimas
2. Vien tas faktas, kad byla nagrinejusi teiseja Jura Marija Strumskiene nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. gegu˛es 15 d. dirbo Krato apsaugos ministerijos Tarptautiniu ryiu departamente, Sutarciu grupes vyriausiosios specialistes pareigose jokiu budu neirodo jos alikumo.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomene atsiliepime i apelianto skunda (b. l. 145-147) prao pirmosios instancijos teismo sprendima palikti nepakeista analogikais motyvais, kuriuos buvo nurodes nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinejamas gincas kiles del Krato apsaugos ministerijos 2009 m. gegu˛es 12 d. isakymo Nr. P-587, kuriuo atsakovas nuo 2009 m. gegu˛es 15 d. nutrauke profesines karo tarnybos sutarti ir ileido leitenanta L. J., Lietuvos kariuomenes Lietuvos did˛iojo kunigaikcio Gedimino tabo bataliono Laikinojo profesines karo tarnybos personalo rezervo kari i atsarga, taip pat del Krato apsaugos ministro 2009 m. bir˛elio 19 d. sprendimo Nr. 12-01-1033, kuriuo buvo atmestas pareikejo skundas del Isakymo Nr. P-587, pagristumo ir teisetumo. Be to, pareikejas pirmosios instancijos teisme pareike reikalavimus del gra˛inimo i profesine karo tarnyba, tarnybinio atlyginimo, maistpinigiu ir butpinigiu u˛ priverstines pravaiktos laika priteisimo, t.y. reikalavimus, kurie yra ivestiniai i pagrindinio reikalavimo – panaikinti Isakyma Nr. P-587.
Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 136 straipsnio nuostatas teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visa byla. Teiseju kolegija patikrino byla ati˛velgdama i i istatymo reikalavima.
Ginco teisinius santykius reglamentuoja Krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos istatymas (byloje aktuali 2009 m. kovo 10 d. istatymo Nr. XI-188 redakcija).
KASOKT istatymo 38 straipsnis nustato profesines karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. KASOKT istatymo 38 straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas imperatyviai nustate atvejus, kuriais profesines karo tarnybos sutartis turi buti nutraukiama ir karys atleid˛iamas i tarnybos krato apsaugos sistemoje (38 str.1 d.1-9 p.), o 2 dalyje ivardytais atvejais suteike Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybei diskrecijos teise spresti del profesines karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo i tarnybos krato apsaugos sistemoje (38 str. 2 d. 1-13 p.). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teise nutraukti profesines karo tarnybos sutarti iame straipsnyje numatytais pagrindais turi krato apsaugos ministras arba jo igalioti kariuomenes vadas bei kiti vadai ar pareigunai.
Kaip matyti i bylos med˛iagos, skund˛iamo Isakymo Nr. P-587 priemimo teisinis pagrindas - KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata, reglamentuojanti, kad profesines karo tarnybos sutartis gali buti nutraukiama ir karys atleid˛iamas i tarnybos krato apsaugos sistemoje Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybes iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu, jeigu darbingumas buvo sutrikes su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Pareikejo reikalavimas del Isakymo Nr. P-587 panaikinimo galetu buti patenkintas tuo atveju, jei butu nustatyta, kad profesines karo tarnybos sutartis nutraukta KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalie 13 punkte numatytu pagrindu nesant iuo istatymu nustatytu salygu, taip pat jei butu nustatytas bent vienas i Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu skund˛iamo akto pagrindu: 1) neteisetas i esmes, t. y. savo turiniu prietarauja auktesnes galios teises aktams; 2) neteisetas del to, kad ji prieme nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisetas del to, kad ji priimant buvo pa˛eistos pagrindines proceduros, ypac taisykles, turejusios u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima bei sprendimo pagristuma.
Teiseju kolegija akcentuoja, kad KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatoje, kuria atsakovas taike pareikejui, yra itvirtinta dvi jos taikymo salygos; 1) susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukme ilgesne kaip 140 kalendoriniu dienu per paskutinius 12 menesiu; 2) susirgimas nesusijes su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Faktas, kad pareikejas per paskutinius 12 menesiu (nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. gegu˛es 15 d.) sirgo su pertraukomis ilgiau kaip 140 dienu (i viso 184 dienas) byloje nustatyta ir del io fakto ginco tarp aliu nera. Byloje nera irodymu, kad atsakovas, priimdamas Isakyma Nr. P-587 turejo, taciau nepaise duomenu, jog susirgimai, del kuriu per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis jis nuo 2008 m. liepos 10 d.iki 2009 m. gegu˛es 15 d. buvo nedarbingas ilgiau kaip 140 kalendoriniu dienu, yra susije su su˛eidimu ar suluoinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Pareikejas nepateike i byla irodymu, kurie patvirtintu, jog priimdamas Isakyma Nr. P-587, atsakovas pa˛eide antraja KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo salyga.
KASOKT istatymo 65 straipsnis reglamentuoja, kad Krato apsaugos ministerija organizuoja ir atlieka profesines karo tarnybos kariu sveikatos prie˛iura ir sveikatinimo veikla per krato apsaugos sistemos sveikatos prie˛iuros institucijas ir naudodamasi kitu nacionalines sveikatos sistemos asmens ar visuomenes sveikatos prie˛iuros istaigu teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais. Karo prievolininku, asmenu, stojanciu i tikraja karo tarnyba ar Lietuvos auliu sajungos kovinius burius, ir tikrosios karo tarnybos (pagal KASOKT istatymo 2 str. 11 p. tikrosios karo tarnybos savoka apima ir profesine karo tarnyba) kariu sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos bukle ir sveikatos prie˛iuros tvarka istatymu leidejas pavede nustatyti Vyriausybei ar jos igaliotai institucijai (KASOKT istatymo 65 str. 5 d.). KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsni nustato Lietuvos kariuomenes karine medicinos ekspertizes komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybes nustatyta tvarka. Kario ˛uties ar sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustato krato apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos darbo tvarka nustato krato apsaugos ministras. KASOKT istatymo 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinio tyrimo ir karines medicinos ekspertizes komisiju sprendimai gali buti apskund˛iami teismui per 10 dienu nuo ivadu iteikimo kariui arba kitiems io straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims ar ju atstovams. Igyvendindamos minetas KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalies ir 67 straipsnio 3 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karines medicinos ekspertizes nuostatus (byloje aktuali Vyriausybes 2007 m. bir˛elio 13 d. nutarimo Nr. 604 redakcija), o Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministras 2005 m. baland˛io 4 d. isakymu Nr. V-379 sudare Tarnybinio tyrimo komisija ir patvirtino Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus. Minetos KASOKT istatymo normos ir jas igyvendinanciu poistatyminiu teises aktu nuostatos suponuoja ivada, kad profesines karo tarnybos kariu sveikatos bukle visais su ia tarnyba susijusiais klausimais turi buti tiriama laikantis iais teises aktais nustatytu proceduru bei taisykliu, kurios yra privalomos tiek kariui, tiek krato apsaugos sistemos (KASOKT istatymo 3 str.) vienetams.
Karines medicinos ekspertizes nuostatai (toliau – ir KME nuostatai), be kita ko, numato procedura, kad tikrosios karo tarnybos kariu sveikata del ju tinkamumo testi karo tarnyba pagal sveikatos bukle ir sveikatos grupe tikrinama Karineje Karine medicinos ekspertizes komisijoje (toliau – ir KMEK) ir Karineje medicinos komisijoje (toliau – ir KMK) (KME nuostatu 1.2, 4, 8, 9, 32 p.). KME nuostatu 32 punktas reglamentuoja atvejus, kuriais tikrosios karo tarnybos kariai siunciami i KMEK ir KMK atlikti medicinos ekspertizes, tarp ju - jeigu reikia nustatyti tinkamuma tolesnei karo tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, kai gali pasikeisti sveikatos grupe (KME nuostatu 32.1 p.). I byla pateikti irodymai patvirtina, kad L. J. tarnybos vietos karinis vienetas (Lietuvos Did˛iojo Kunigaikcio Gedimino tabo batalionas), atsi˛velgdamas i tai, jog pareikejas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2009 m. sausio 5 d. pateike 4 nedarbingumo pa˛ymas (per i laikotarpi pareikejas buvo nedarbingas 131 kalendorine diena, diagnozes pagal TLK-10: J02.9 - uminis faringitas; J20.9- uminis bronchitas; M65.9 - sinovitas ir tenosinovitas), 2009 m. sausio 5 d. pasiunte pareikeja i Karo medicinos centra, kad butu patikrinta jo sveikatos bukle ir nustatyta, ar jis tinkamas tolesnei profesinei karo tarnybai, t.y. karinis vienetas ivykde KASOKT istatymo 65 straipsnio 5 dalies ir KME nuostatu 32.1 punkto reikalavimus. Byloje esanti 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo pa˛yma Nr.272/2009 patvirtina, kad pareikejas buvo pripa˛intas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal D sveikatos grupe, taip pat tarnybai tarptautinese organizacijose. KASOKT istatymo 67 straipsnio 4 dalies ir KME nuostatu 16-17 punktai reglamentuoja KMK ir KMEK ekspertiniu nutarimu apskundimo tvarka: KME ekspertiniai nutarimai gali buti apskusti KMEK praant atlikti pakartotine medicinos ekspertize; KMEK ekspertiniai nutarimai gali buti apskusti teismui Administraciniu bylu teisenos istatymu nustatyta tvarka. Kaip matyti i bylos med˛iagos, pareikejas 2009 m. vasario 2 d. ekspertinio nutarimo nustatyta tvarka neskunde. Byloje itirti irodymai patvirtina, kad po to, kai buvo priimtas 2009 m. vasario 2 d. ekspertinis nutarimas del pareikejo tinkamumo profesinei karinei tarnybai, jis nuo 2009 m. kovo 19 d. pateike kariniam vienetui naujas laikinojo nedarbingumo pa˛ymas Nr. 030751, Nr.035254, Nr.035271 (diagnozes pagal TLK-10: K04.5- letinis apikalinis periodontitas; M54 - dorsalgija; M13- kitas artritas). 2009 m. baland˛io 29 d. Lietuvos kariuomene, atsi˛velgdama i tai, kad pareikejas per paskutinius 12 menesiu su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau 140 kalendoriniu dienu, pasiule Krato apsaugos ministrui nutraukti profesines karo tarnybos sutarti ir ileisti pareikeja i atsarga KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu. Krato apaugos ministro igaliotas pareigunas pasinaudojo istatymu leidejo suteikta diskrecijos teise nutraukti su pareikeju profesines karo tarnybos sutarti. Byloje itirtu irodymu visuma patvirtina, kas skund˛iama isakyma prieme kompetentingas pareigunas esant KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytoms ios istatymo normos taikymo salygoms.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pa˛ymejo, kad karo tarnyba reglamentuojantys teises aktai detaliai reglamentuoja kariu sveikatos sutrikdymu ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba proceduras. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad aukciausios teisines galios aktu - istatymu (KASOKT istatymo 67 str. 3 d.) krato apsaugos ministro sudaromai tarnybinio tyrimo komisijai yra suteikti igaliojimai nustatyti kario sveikatos sutrikimo prie˛astini ryi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba. Taigi tik i komisija yra kompetentinga priimti sprendima, ar tarp profesines karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo ir kario tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnybos yra prie˛astinis ryys. Pagal Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose (toliau – ir TTK nuostatai) reglamentuota kario sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba procedura, karys (jo igaliotas atstovas) del mineto prie˛astinio ryio nustatymo turi kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija su praymu ir pateikti iu Nuostatu 11 punkte ivardytus medicininius dokumentus (tarp ju – asmens sveikatos prie˛iuros istorija i vieuju sveikatos prie˛iuros istaigu, ne trumpesne kaip 5 metu) ir kitus dokumentus. Minetos nuostatos patvirtina, kad karys Tarnybinio tyrimo komisijai gali pateikti medicininius dokumentus ir visu asmens sveikatos prie˛iuros istaigu, kuriose gydesi. Atitinkama med˛iaga turi pateikti ir karinis vienetas bei Karo medicinos tarnyba (TTK nuostatu 12,13 p.).TTK nuostatu 25 punktas reglamentuoja, jog sprendima, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijes su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija priima, kai karys: suserga ar patiria trauma (su˛eid˛iamas, suluoinamas) vykdydamas pareigas pagal atskira tarnybos, karinio vieneto, kariuomenes vado ar krato apsaugos ministro isakyma (25.1 p.).; suserga ar patiria trauma (su˛eid˛iamas, suluoinamas) vykdydamas pareigas, nurodytas jo pareigineje instrukcijoje (25.2 p.). I mineto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad kario sveikatos sutrikimas gali buti pripa˛intas susijusiu su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba tik konstatavus atitinkamus teisikai reikmingus tarnybos faktus ir aplinkybes. Prie priimdama sprendima, kad kario liga susijusi su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba, komisija turi gauti tai patvirtinancia Karines medicinos ekspertizes komisijos (toliau – ir KMEK) ivada (26,27 p.). Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimas gali buti apskustas teismui per 10 kalendoriniu dienu nuo sprendimo iteikimo kariui, jo eimos nariams ar ju praymu kitam kario interesams atstovaujanciam asmeniui (KASOKT istatymo 67 str.4 d., TTK nuostatu 22 p.). Remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu teiseju kolegija konstatuoja, kad del profesines karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo (nenustatymo) pagristumo gincas gali kilti ir gali buti nagrinejamas administraciniame teisme tik tuo atveju, kai Tarnybinio tyrimo komisija priima viena i TTK nuostatu 24 punkte numatytu sprendimu, o karys su juo nesutinka ir ji apskund˛ia teismui. Pirmosios instancijos teismas ityres irodymu visuma pagristai nustate, kad pareikejas nesikreipe i Tarnybinio tyrimo komisija del jo sveikatos sutrikimo galimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo, t.y. nepasinaudojo KASOKT istatymo 67 straipsnio 3 dalyje ir TTK nuostatuose nustatyta tvarka. Pa˛ymetina, kad TTK nuostatai taikomi tiek Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemoje tarnaujantiems, tiek ileistiems i atsarga kariams (TTK nuostatu 2 p.). Taigi Isakymo Nr.P-587 priemimas pareikejui nesudare kliuciu kreiptis su praymu i Tarnybinio tyrimo komisija del mineto prie˛astinio ryio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pastebejo, kad pareikejo skund˛iamame Sprendime Nr. 12-01-1033, atsakovas, be kita ko, pareikejui ia tvarka iaikino.
Patikrinusi byla (ABTI 136 str.) teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, esa pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, kaip to reikalauja Administraciniu bylu teisenos istatymo 81 straipsnis, nepadejo pareikejui rinkti irodymus, nepagristai atmete jo praymus del teismo medicinines ekspertizes paskyrimo ir taip pa˛eide pareikejo procesines teises, vertina kaip nepagristus ir juos atmeta. Teiseju kolegija nagrinejamos bylos kontekste pa˛ymi, kad teismo aktyvus vaidmuo renkant irodymus nereikia, jog teismas turi pareiga tenkinti visus proceso dalyviu praymus del irodymu prijungimo, ar ju ireikalavimo. Istatymas nustato, kad tiek pareikejas, pateikdamas skunda teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas i skunda, kartu su iais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui irodymus, kuriais grind˛ia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTI 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Istatymu leidejo suteikta administraciniam teismui teise rinkti irodymus savo iniciatyva teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai konkrecioje byloje paaikeja, jog nustatymui visu nagrinejamai bylai svarbiu aplinkybiu ir visapusikam, objektyviam ju ityrimui turi buti pateikti i byla papildomi irodymai (ABTI 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.). Pa˛ymetina ir tai, kad pateikiant ir renkant irodymus, be kita ko, turi buti paisoma irodymu sasajumo reikalavimu. Ginco administracineje bylos ribas apsprend˛ia pareikejo suformuluoti reikalavimai. Taigi irodinejimo procese yra reikmingi tik tie irodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareiktu reikalavimu isprendimui reikmingas konkrecias aplinkybes. Nagrinejamoje byloje nebuvo ikeltas administracinis gincas del prie˛astinio ryio tarp sveikatos sutrikimo ir kario tarnybiniu pareigu vykdymo ar tarnybos nustatymo (nenustatymo) pagristumo (KASOKT istatymo 67 str. 4 d., TTK nuostatu 22 p.), kadangi, kaip mineta pirmiau, priimti sprendima del io prie˛astinio ryio nustatymo kompetencija suteikta Tarnybinio tyrimo komisijai (KASOKT istatymo 67 str. 3 d., TTK nuostatu 2, 3, 8,9,24-30 p.), o pareikejas i ia Komisija nesikreipe ir ji del pareikejo sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nera priemusi jokio sprendimo. iomis aplinkybemis pareikejo pareiktas praymas, kad teismas skirtu teismo medicinine ekspertize jo susirgimo prie˛astims nustatyti, prietarauja pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu nustatytai tikrosios karo tarnybos kario sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo tvarkai ir ieina u˛ nagrinejamoje byloje ikelto administracinio ginco ribu. Teiseju kolegija nagrinejamame kontekste akcentuoja, kad pagal TTK nuostatuose numatytas kario sveikatos sutrikdymo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo proceduras, KMEK, gavusi Tarnybinio tyrimo komisijos paklausima del ivados pateikimo, turi teise kreiptis i nepriklausomus konsultantus Karines medicinos ekspertizes nuostatuose nustatyta tvarka (TTK nuostatu 28-29 p.). Taigi teises aktai numato, kad i nustatyta tvarka atliekama kario sveikatos sutrikdymo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo procedura gali buti pakviesti atitinkami specialistai. Teises aktai nenustato kliuciu mineto prie˛astinio ryio proceduroje dalyvaujanciam kariui reikti praymus del tokiu specialistu pakvietimo. Apelianto argumentas, esa tik teismo medicininei ekspertizei nustacius jo sveikatos sutrikimo prie˛astis, jis gali kreiptis i Tarnybinio tyrimo komisija del sveikatos sutrikimo prie˛astinio ryio nustatymo su tarnybiniu pareigu vykdymu, yra nepagristas, nes tokios tvarkos nenumato nei KASOKT istatymas, nei TTK nuostatai, nei kiti teises aktai. Del minetu prie˛asciu apelianto praymas del pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrineti i naujo, kad butu surinkta daug nauju irodymu (paskirta teismo medicinos ekspertize), atmetamas kaip nepagristas.
Istatymu leidejas nustate reikalavimus, kuriu turi buti laikomasi nutraukiant profesines karo tarnybos sutarti ne del kario kaltes (KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir ileid˛iant ji i atsarga: 1) Krato apsaugos ministerijos ar kariuomenes vadovybe savo iniciatyva arba valia gali nutraukti profesines karo tarnybos sutarti kari ispejusi ne ma˛iau kaip prie du menesius arba ir neispejusi, taciau imokedama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija (KASOKT istatymo 39 str.1 d.); 2) profesines karo tarnybos sutartis gali buti nutraukta bei karys atleistas i karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu (KASOKT istatymo 39 str.3 d.); 3) kai ileid˛iamas i atsarga karys neturi teises i kario valstybine pensija, jam imokama ieitine paalpa, kurios dydis priklauso nuo kario tarnybos krato apsaugos sistemoje sta˛o (KASOKT istatymo 40 str.1 d.1-4 p.), o kai ileid˛iamas i atsarga karys turi teise i kario valstybine pensija, jam imokama 2 menesiu tarnybiniu atlyginimu dyd˛io ieitine paalpa neatsi˛velgiant i tarnybos krato apsaugos sistemoje sta˛a (KASOKT istatymo 40 str.2 d.); 4) visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesines karo tarnybos sutartis ne del ju kaltes ir jei jie i anksto neispejami, imokama 1 menesio tarnybinio atlyginimo dyd˛io, o kariui, auginanciam vaika ar vaiku iki 14 metu, imokama 2 menesiu tarnybiniu atlyginimu dyd˛io papildoma kompensacija (KASOKT istatymo 40 str. 3 d.).
Byloje esantis Lietuvos kariuomenes Lietuvos Did˛iojo Kunigaikcio Gedimino tabo bataliono vado 2009 m. gegu˛es 11 d. isakymu Nr. P-223 patvirtina, kad nutraukiant su pareikeju profesines karo tarnybos sutarti KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir ileid˛iant ji i atsarga bei atsiskaitant su pareikeju buvo pritaikytos KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 3 daliu nuostatos. Kadangi profesines karo tarnybos sutartis buvo nutraukta ir pareikejas buvo atleistas i profesines karo tarnybos prie tai neispejus, jam buvo imoketa vieno menesio tarnybinio atlyginimo dyd˛io papildoma kompensacija, kaip to reikalauja KASOKT istatymo 39 straipsnio 1 dalis ir 40 straipsnio 3 dalis. Be to, pareikejui, atsi˛velgiant i jo tarnybos sta˛a, buvo imoketa dvieju menesiu tarnybiniu atlyginimu dyd˛io ieitine paalpa, numatyta KASOKT istatymo 40 straipsnio 1 dalyje, taip pat kompensacija u˛ nepanaudotas atostogas.
KASOKT istatymo 39 straipsnio 3 dalis leid˛ia nutraukti profesines karo tarnybos sutarti bei atleisti kari i karo tarnybos jo ligos (laikinojo nedarbingumo) laikotarpiu, jei sutartis nutraukiama ne del kario kaltes, taigi ir KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu. Todel profesines karo tarnybos sutarties nutraukimas ir pareikejo atleidimas jo ligos (laikinojo nedarbingumo) laikotarpiu KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytu pagrindu istatymu nepa˛eid˛ia. KASOKT istatymo 68 straipsnio, kuris nustato socialines ir kitas su karo tarnyba susijusias garantijas, 2 dalis nustato, jog profesines karo tarnybos kariams mokama ligos paalpa - 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo su pareiginiu priedu dyd˛io paalpa kario ligos (sveikatos sutrikimo) atveju, kai laikinas nedarbingumas trunka ne ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu, o 100 procentu kario tarnybinio atlyginimo be pareiginio priedo dyd˛io paalpa, kai laikinas nedarbingumas trunka ilgiau kaip 14 kalendoriniu dienu. Apeliacinio skundo argumentai, esa atsakovas ji paliko ligos metu be leu ir pragyvenimo altinio, neatitinka tikroves. Pa˛ymetina, kad teikdamas tokius argumentus, pareikejas nepareike atsakovui jokiu reikalavimu, susijusiu su iuo savo teiginiu. Byloje esanti Lietuvos kariuomenes pa˛yma (2009 m. rugpjucio 26 d. Nr. PD-1361) apie imokas pareikejui jo ligos (laikinojo nedarbingumo) laikotarpiu, taip pat pirmiau minetas isakymas del atsiskaitymo su atleid˛iamu pareikeju, patvirtina, kad KASOKT istatyme numatytos imokos pareikejui buvo imoketos.
Remdamasis idestytais argumentais teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino pareikejo reikalavimo del Isakymo Nr. P-587 panaikinimo. is isakymas, kaip mineta pirmiau, priimtas kompetentingo pareiguno esant KASOKT istatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytoms ios istatymo normos taikymo salygoms. Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytu skund˛iamo akto panaikinimo pagrindu nenustatyta. Nepatenkines pagrindinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas pagristai atmete ir kitus (ivestinius) pareikejo skundo reikalavimus.
Teiseju kolegija, susipa˛inusi su apelianto argumentais, kuriais jis grind˛ia savo abejones del byla nagrinejusios pirmosios instancijos teismo teisejos galimo alikumo, juos vertina kaip nepagristus. Atvejai, kuriais teisejas negali dalyvauti nagrinejant byla numatyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 47 straipsnyje. Byloje nenustatyta, jog buvo istatyme nurodytu aplinkybiu (tokiu irodymu nepateike ir apeliantas) del kuriu Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja J. M. Strumskiene negalejo nagrineti byla del pareikejo L. J. skundo atsakovui Krato apsaugos ministerijai ir turejo nusialinti. Apelianto nurodyta aplinkybe, kad byla nagrinejusi teiseja yra dirbusi Krato apsaugos ministerijoje yra teisinga, taciau ji pati savaime nesuteikia pagrindo kelti abejones del teismo nealikumo. Pagal atsakovo atsiliepime i apeliacini skunda, taip pat vieai skelbiama teisejos biografija, J. M. Strumskiene 1994-1995 m. (prie 15 metu) ma˛iau ne metus dirbo Krato apsaugos ministerijos Tarptautiniu ryiu departamente. i aplinkybe nepatenka i Administraciniu bylu teisenos istatymo 47 straipsnyje nurodyta atveju saraa kai teisejas negali nagrineti byla. Apelianto argumentai del teisejos galimo alikumo siejant tai su aplinkybe, jog ji yra dirbusi Krato apsaugos ministerijoje, pagristi tik prielaidomis, todel nera pagrindo konstatuoti, jog nagrinejantis byla teismas pa˛eide procesines teises normas ir pareikejo teise i nealika teisma.
Apeliantas savo pozicija del byla nagrinejusio teismo galimo alikumo taip pat grinde argumentu, esa teismas be motyvu atmete jo prayma del teismo medicinines ekspertizes skyrimo. Patikrinusi byla teiseju kolegija i apelianto argumenta vertina kaip nepagrista ir prietaraujanti bylos med˛iagai. Kaip matyti i pirmosios instancijos teismo posed˛io protokolo (b.l. 116-122), pareikejas ir jo atstovas teismo posedyje prae prijungti atitinkamus dokumentus, taip pat skirti teismo medicinine ekspertize jo sveikatos sutrikdymo prie˛astims nustatyti. Teismas praymus tenkino i dalies (dokumentus prijunge prie bylos, praymo del ekspertizes skyrimo netenkino). Teismo posed˛io protokole, prieingai ne teigia pareikejas, yra nurodyta kokiais motyvais remesi teismas netenkindamas praymo del medicinines ekspertizes skyrimo (nurodyta, kad prie˛astini ryi reikia nustatyti bendra tvarka). Pa˛ymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas del teismo medicinos ekspertizes neskyrimo taip pat pasisake sprendime analizuodamas teises aktu nustatyta kario sveikatos sutrikdymo prie˛astinio ryio su tarnybiniu pareigu vykdymu ar tarnyba nustatymo procedura. Taigi pirmosios instancijos teismo pozicija del pareikejo praymo skirti teismo medicinine ekspertize byloje yra motyvuota. Teiseju kolegija pa˛ymi, kad proceso aliu ir dalyviu praymai (ABTI 53 str.) teismui nera privalomi. Teismas juos turi ispresti (ABTI 82 str.) atsi˛velgdamas i konkrecias nagrinejamos bylos aplinkybes. Proceso dalyvio (dalyviu) praymo (praymu) netenkinimas pats savaime taip pat nera pagrindas teigti, kad byla nagrinejes teismas buvo alikas.
Patikrinusi byla teiseju kolegija konstatuoja, procesines teises normu pa˛eidimu byloje nenustatyta. Pagrindo taikyti Administraciniu bylu teisenos istatymo 142 straipsnio 1 dali, ko prao apeliantas, byloje nera.
Apibendrindama idestytus argumentus teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktu irodymu visuma, teisingai pritaike ginco teisinius santykius reguliuojancias teises normas bei prieme pagrista ir teiseta sprendima. Tenkinti pareikejo apeliacini skunda remiantis jame idestytais argumentais nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareikejo L. J. apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.