Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-23 · Administracinė byla Nr. I-661-580/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-23
Bylos Nr.
I-661-580/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
L. J.
Atsakovas
KAM, Lietuvos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Neringai Pustovit,dalyvaujant pareiškėjui L. J.,atsakovo KAM atstovui Sergejui Montvilai,atsakovo kariuomenės atstovui Rimantui Raudeliūnui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. J. skunde prašė:

panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos (toliau – Generalinė inspekcija) 2008-08-08 sprendimo Nr. 3IS-182 dėl grąžinimo papildyti 2008-07-02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-38 „Dėl fizinio normatyvo laikymo“ ir Krašto apsaugos ministerijos 2008-09-23 sprendimo Nr. 12-01-1784 1 ir 2 punktus bei priimti naują sprendimą;panaikinti bataliono vado pulkininko leitenanto R. V. patvirtintą 2008-07-02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-38 „Dėl fizinio normatyvų laikymo“ ir skirtą įspėjimą;įpareigoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadą sudaryti sąlygas laikyti fizinio parengtumo testą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Generalinė inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2008-08-08 sprendimu Nr. 3IS-182 nusprendė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-38 „Dėl fizinio normatyvų laikymo“ grąžinti tyrimui papildyti, bei pranešė, kad aukštesnis karinis laipsnis pareiškėjui nesuteiktas pagrįstai, nes jis neatitiko krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1104 patvirtinto Aukštesnio karininko laipsnio suteikimo tvarkos aprašo 48.3 punkto reikalavimų, t. y. 2008 metais nebuvo laikęs kario fizinio parengtumo testo (toliau – Testas). Pareiškėjas nesutiko su Generalinės inspekcijos sprendimu ir 2008-09-03 pateikė skundą krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministerija 2008-09-23 sprendime Nr. 12-01-1784 pateikė išvadas. Pareiškėjas nesutinka su šio sprendimo pirma ir antra išvadomis.

Pažymėjo, kad Testo nelaikė dėl pateisinamų priežasčių. Laikant Testą balandžio mėnesį buvo išvykęs į komandiruotę Čekijoje. Čia išlaikė tokio pat pobūdžio testą. Testo laikymas buvo organizuojamas 2008 m. gegužės 26-30 dienomis nuo 9 iki 11 val. Pareiškėjas 2008-05-26 buvo kviečiamas į teismą liudytoju, teismo posėdis pasibaigė tik 11 val. 2008-05-27–2008-05-29 dalyvavo lauko pratybose, kurios baigėsi 14 val., po jų dar reikėjo išvalyti ginklus, patikrinti karių ginkluotę, amuniciją ir t. t. Pareiškėjas teigia grįžęs namo tik 21 val. ir 2008-05-30 negalėjo laikyti Testo, nes buvo pavargęs ir fiziškai išsekęs. Krašto apsaugos ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. V-980 patvirtinto Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo 8 punktas įtvirtina pareigą Krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių vadovams užtikrinti, kad likus 48 valandoms iki Testo laikymo kariams nebūtų skiriamos didelio fizinio krūvio užduotys (žygiai, pratybos, tarnyba ir t. t.). Nuo lauko pratybų pabaigos iki Testo laikymo pradžios buvo praėję tik 18 valandų, o nuo pareiškėjo grįžimo namo iki Testo laikymo pradžios praėjo tik 12 valandų, todėl jis negalėjo fiziškai pailsėti. Pareiškėjas nesutinka su krašto apsaugos ministro 2008-09-23 sprendime Nr. 12-01-1784 išdėstytu teiginiu, jog dalyvavimas taktikos pratybose savaime nereiškia, kad jų metu kariui skiriami dideli fiziniai krūviai, nes toks teiginys prieštarauja 2007-10-04 įsakymu Nr. V-980 patvirtinto Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo 8 punktui. Pareiškėjo manymu, jo teisės buvo pažeistos, nes nesudarytos galimybės laikyti Testą kitą dieną.

Generalinės inspekcijos sprendime nenurodyta kokiu pagrindu bei motyvais 2008-07-02 tarnybinio patikrinimo išvada TPI -38 grąžinta tyrimui papildyti. Laiko, kad Generalinė inspekcija tokios teisės neturi, nes duodant įpareigojimus griaunama pavaldumo sistema. Pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos 2008-09-23 sprendimu Nr. 12-01-1784 konstatuojamas pažeidimo buvimas, kas neleidžia priimti kitokį sprendimą. Be to, šis sprendimas buvo suderintas su Generaline inspekcija. Pareiškėjas nesutinka ir su šio sprendimo teiginiu, kad jis bandė paveikti fizinio parengtumo testavimo personalo vyriausiąjį kontrolierių Ž. Š. ir reikalavo įskaityti fizinio parengtumo testą. Pareiškėjas teigia tik pasiteiravęs Ž. Š., ar yra galimybė įskaityti Čekijoje išlaikytą Testą, tačiau Ž. Š. kalbėjo nemandagiai ir dėl to kilo konfliktas.

Atkreipė dėmesį, kad Generalinės inspekcijos 2008-08-08 sprendimu Nr. 3IS-182 nepanaikintas bataliono vado sprendimas patvirtinti 2008-07-02 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-38. Atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą, gali būti vėl skirta drausminė nuobauda. Taigi, už tą patį nusižengimą bus nubaustas du kartus, o tai draudžia įstatymai.

Prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar 2006-02-20 krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. V-188 patvirtintų Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos ir Generalinės inspekcijos skyrių nuostatų 11.4 ir 11.5 punktai, suteikiantys Generalinei inspekcijai teisę duoti krašto apsaugos sistemos institucijoms ir kariniams vienetams privalomus nurodymus pašalinti patikrinimų metu rastus trūkumus ir pažeidimus, neprieštarauja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 13 straipsnio 8 daliai, nustatančiai, kad vykdydamas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms).

Atsiliepimas

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija atsiliepime prašė nutraukti bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Laikė, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra administracinis teisės aktas, kuris tiesiogiai būtų taikomas asmeniui. Tai yra tik procesinis dokumentas, kurio pagrindu priimamas administracinis teisės aktas – vado įsakymas, kuriuo skiriama drausminė nuobauda. Tais atvejais, kai remiantis tarnybinio patikrinimo išvada priimamas individualus administracinis aktas, tarnybinio patikrinimo išvada laikoma individualaus administracinio akto dalimi, kuri pareigūnui pati savaime tiesioginių pasekmių nesukelia. Krašto apsaugos ministerijos 2008-09-23 raštas Nr.12-01-1784 yra informacinio pobūdžio ir taip pat neatitinka administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų. Prašė atmesti prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Nurodė, kad Generalinė inspekcija yra krašto apsaugos ministerijos padalinys, kurio viena iš pagrindinių funkcijų yra tarnybinių patikrinimų kontrolė. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnis 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad krašto apsaugos ministras tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus. Kariuomenės drausmės statuto 20 straipsnio 6 dalis nustato, kad krašto apsaugos ministras generaliniam inspektoriui gali pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kiekvieno laipsnio kario padaryto drausmės pažeidimo. Šio statuto 29 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog vadų (viršininkų) veiksmus tiriant drausmės pažeidimus kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius, kuris gali duoti nurodymus pašalinti drausmės pažeidimų tyrimo trūkumus. Pagal Kariuomenės drausmės statuto 56 straipsnio 6 dalį, šio statuto pažeidimą skiriant drausminę nuobaudą nustato aukštesnis vadas (viršininkas) arba Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius, atlikus tarnybinį patikrinimą. Vadovaudamasis minėtais teisės aktais krašto apsaugos ministras 2006-02-20 įsakymu Nr. V-188 patvirtino Generalinės inspekcijos ir jos skyrių nuostatus, kurių 11.5 punktu Generalinei inspekcijai sutekta teisė duoti krašto apsaugos sistemos institucijoms ir kariniams vienetams privalomus nurodymus pašalinti patikrinimų metu rastus trūkumus ir pažeidimus neprieštarauja nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymui, nei Kariuomenės drausmės statutui, nei kitų teisės aktų nuostatoms.

Pažymėjo, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ginčai dėl drausminių nuobaudų nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniam vadui ar pareigūnui iki krašto apsaugos ministro imtinai. Teismai šių ginčų nesprendžia.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė skundą palikti nenagrinėtu ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas, sutiko su Krašto apsaugos ministerijos motyvais.

Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo skundžiami dokumentai nėra administraciniai aktai. Skundžiamas Generalinės inspekcijos 2008-08-08 raštas Nr. 3IS-182 ir Krašto apsaugos ministerijos 2008-09-23 rašte Nr. 12-01-1784 pateiktos 1 ir 2 išvados yra informacinio pobūdžio ir jokių teisių ar pareigų pareiškėjui nesukelia. Be to, pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalį šioje byloje kilęs ginčas teisme nenagrinėtinas.

Atsakovas pažymėjo, kad aukštesnio kario laipsnio gavimas nėra kario absoliuti teisė. Sprendimą dėl aukštesnio kario laipsnio suteikimo ar nesuteikimo priima atitinkami vadai (viršininkai), vadovaudamiesi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 54 straipsniu ir Aukštesnio karininko laipsnio suteikimo tvarkos aprašu, patvirtintu krašto apsaugos ministro 2007-11-09 įsakymu Nr. V-1104. Tuo tarpu L. J. neatitiko vieno iš pagrindinių reikalavimų, nurodyto Aukštesnio karininko laipsnio suteikimo tvarkos aprašo 8.9 punkte: 2008 metais nebuvo išlaikęs kario fizinio parengtumo testo. 2008-07-02 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-38 gražinimas papildyti buvo pagristas tuo, jog patikrinimas nebuvo atliktas visapusiškai ir nuodugniai ir reikėjo pašalinti nustatytus trūkumus. Generalinė inspekcija, nustačiusi tarnybinio patikrinimo atlikimo trūkumus, vadovaudamasi kariuomenės drausmės statuto 29 straipsnio 2 dalimi, turi teisę įpareigoti vadus (viršininkus) šiuos trūkumus pašalinti. Nurodymas papildyti atliktą tarnybinį patikrinimą buvo duotas ne asmeniui, kurio atžvilgiu toks patikrinimas buvo atliekamas. Todėl tokio nurodymo davimu negalėjo būti pažeistos asmens, kurio atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, dalyje byla nutrauktina.

Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas 2008-07-02 patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl fizinio normatyvų laikymo Nr. TPI-38, kuria siūlyta pareiškėjui vadovaujantis Lietuvos karių etikos kodekso 25.1 straipsniu skirti įspėjimą už nepagarbų elgesį su puskarininkiu Ž. Š. bei vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti įspėjimą už fizinio parengtumo testo nelaikymą (b.l. 58-61). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Generalinė inspekcija 2008-08-08 surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-5, kuria tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-38 grąžino tyrimui papildyti ir galutiniams sprendimui priimti (b.l. 44-52). Krašto apsaugos ministras pagal pareiškėjo skundą peržiūrėjo priimtą sprendimą ir 2008-09-23 raštu Nr. 12-01-1784 pripažino, kad jo nurodytos aplinkybės nepagrįstos, nėra [pagrindo teigti, jog buvo pažeistos L. J. teisės, nurodė, kad nėra pagrindo įskaityti Čekijos Respublikoje atlikto fizinio parengtumo testo rezultatų bei paaiškinta, kad fizinio parengtumo testą galės laikyti spalio mėnesį kartu su kitais kariais (b.l. 17-23). Paskutinių dviejų išvadų dėl testo įskaitymo ir laikymo datos pareiškėjas neginčija. Papildomai patikrinus faktus Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadas 2008-10-03 patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl fizinio normatyvų laikymo Nr. TPI-77 (b.l. 82-85), kuriuo siūlyta pagal Kariuomenės drausmės statuto 75 ir 76 straipsnius L. J. paskirti papeikimus. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2008-01-21 įsakymu Nr. P-637 buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos papeikimai (b.l. 76), tačiau 2009-01-21 įsakymu Nr. P-20 šis įsakymas pripažintas netekusiu galios (b.l. 75).

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis karo tarnybos ginčais laiko ginčus dėl priėmimo į tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, karo tarnybos sutarties pratęsimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-24 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.AS-248/2007 išaiškino, kad tokių ginčų atveju karys turi teisę kreiptis į teismą.

Ne visos kariams pritaikytos poveikio priemonės laikomos drausminėmis nuobaudomis. Drausminės nuobaudos kariams skiriamos sutinkamai su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi bei Kariuomenės drausmės statutu. Kariuomenės drausmės statute numatytos dviejų rūšių priemonės, taikomos drausmei kariuomenėje palaikyti. IV skyriuje „Vadų (viršininkų) pareigos ir teisės karių drausmei užtikrinti ir šių teisių bei pareigų įgyvendinimo tvarka“ 15 straipsnio 3 ir 4 punkte atskirai numatyta vado teisės 1) skirti drausmines nuobaudas; 2) skirti kitas poveikio priemones. Tuo kitos poveikio priemonės yra atskiriamos nuo drausminių nuobaudų. Kitos poveikio priemonės dviejų rūšių – įspėjimas ir papildomi kovinio rengimo pratimai. Jos skiriamos žodžiu, nelaikomos drausminėmis nuobaudomis, įrašai apie jų paskyrimą bei atlikimą karių asmens bylose ir tarnybos lapuose nedaromi. Pareiškėjui įspėjimas buvo paskirtas raštu, tačiau nurodžius į Kariuomenės drausmės statuto 15 straipsnį „Kitos poveikio priemonės ir jų skyrimo ypatybės“ bei į Lietuvos karių etikos kodeksą. Įspėjimas nėra laikomas drausmine nuobauda, jis neįtrauktas į nuobaudų sąrašą (Kariuomenės drausmės statuto 31 straipsnis). Be to, drausminė nuobauda skiriama vado įsakymu (Kariuomenės drausmės statuto 40 straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis konstatuojama, kad skundžiama Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-38 pareiškėjui buvo paskirta ne drausminė nuobauda, o kita poveikio priemonė - įspėjimas. Kitos poveikio priemonės nėra taikomos už drausmės pažeidimus. Jų paskirtis – užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, suteikti vadui galimybę auklėti bei mokyti karius laikytis drausmės bei nepriekaištingai atlikti savo pareigas (Kariuomenės drausmės statuto 15 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra numatyta kitų poveikio priemonių apskundimo tvarka. Šiuo atveju taikytinos bendrosios nuostatos, išdėstytos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje, sakančios, kad karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti.

Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, jog ginčas dėl kitų poveikio priemonių taikymo nenagrinėtinas teisme. Toks draudimas tiesiogiai įstatyme nėra nurodytas. Konstitucinis teismas 2002-07-02 nutarime aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą išaiškino, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Pareiškėjas yra pasinaudojęs ikiteismine tvarka, apskųsdamas sprendimus Generalinei inspekcijai ir Krašto apsaugos ministrui.

Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2009-02-11 rašte Nr. S-142 pažymima, kad atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą Tarnybinio patikrinimo išvada yra laikoma negaliojančia kartu su šia išvada paskirtais įspėjimais. Tuo būdu pareiškėjo teisės yra apgintos be teismo sprendimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 5 straipsniuose nustatyta, kad teismai nagrinėja ginčus dėl suinteresuotų subjektų pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo. Pakartotinai tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir naikinti skundžiamus aktus nėra pagrindo, dėl to skundas dalyje dėl reikalavimų, susijusių su įspėjimo paskyrimu, atmetamas. Generalinės inspekcijos ir Krašto apsaugos ministerijos raštai nėra atskiri administraciniai aktai, pareiškėjo skundų Generalinei inspekcijai ir Krašto apsaugos ministerijai turinys ir reikalavimai rodo, kad šiais veiksmais buvo įgyvendinta teisė į ikiteisminį ginčo nagrinėjimą.

Pareiškėjas kėlė reikalavimą įpareigoti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vadą sudaryti sąlygas laikyti Testą. Krašto apsaugos ministro 2008-09-23 rašto Nr. 12-01-1784 4 punktu buvo nurodyta, kad Testą pareiškėjas galės laikyti 2008 metų spalio mėnesį. Kaip pripažino atsakovai Testas nebuvo laikytas dėl pateisinamų priežasčių. Daugiau jokių aktų, kuriais būtų atmestas pareiškėjo prašymas dėl Testo perlaikymo nebuvo priimta, todėl negalima laikyti, kad ši pareiškėjo teisė yra pažeidžiama ar ginčijama. Pareiškėjas 2009-02-02 pateikė skundą Lietuvos kariuomenės vadui dėl Testo laikymo, tačiau šis skundas iki teismo posėdžio nebuvo išnagrinėtas ir joks sprendimas nepriimtas. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai nurodė neprieštaraujantys, kad pareiškėjas laikytų Testą sutinkamai su Krašto apsaugos ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. V-980 patvirtintu Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašu. Dėl to šis reikalavimas neatitinka administraciniuose teismuose nagrinėjamo dalyko ir byla šioje dalyje nutraukiama remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 5, 22 straipsniais kaip nenagrinėtina teisme.

Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu teismas kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo gali tik tada, kai pateiktas prašymas yra susijęs su nagrinėjama byla. Nustatant sąsajumo ribas remiamasi nuostata, kad aktas turi būti taikomas konkrečioje byloje. Kaip matyti iš bylos aplinkybių bei teismo sprendimo motyvų, teismui nebuvo reikalo šioje byloje taikyti Lietuvos krašto apsaugos ministerijos generalinės inspekcijos nuostatų, todėl prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismas atmestinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais teismas

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Bylą dalyje dėl reikalavimo sudaryti sąlygas laikyti fizinio parengtumo testą nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė