- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- I-9158-473/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03703-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Alytaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namų, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. L. kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 50 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 13 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 39 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, 23 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 55 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 3 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad Kauno areštinėje buvo kalinamas nuo 1997-01-02 iki 1997-01-17, nuo 1997-10-20 iki 1997-11-05, nuo 1998-04-13 iki 1998-04-28, nuo 1998-12-20 iki 1998-12-30, nuo 2002-10-15 iki 2002-10-30, nuo 2002-01-10 iki 2001-01-20, nuo 2003-03-17 iki 2003-04-02, nuo 2003-11-20 iki 2003-12-05. Kamerose buvo laikoma nuo 8 iki 15 kalinamųjų, miegoti tekdavo ant medinio gulto. Nebuvo išduodama patalynė, tekdavo miegoti ant medinio gulto, po galvą pasidėjus striukę. Naudojantis sanitariniu mazgu matydavo visi kalinamieji. Kameroje nebuvo spintelių, lentynėlių, nebuvo išduodami indai. Maisto dalinimo metu paprašius dubenėlio, buvo duotas indelis nuo margarino. Kameroje buvo silpnas apšvietimas ir begalė tarakonų. Kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, naktimis verkdavo iš nevilties. Alytaus areštinėje buvo laikomas nuo 2013-04-25 iki 2013-05-10. Kameroje, kurios plotas apie 10 m², buvo laikomi 6 kalinamieji. Kameroje esantis sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros ploto, naudojantis sanitariniu mazgu jį matydavo kiti kalinamieji ir pareigūnai. Kameros plotas buvo mažas ir dėl kameroje esančių baldų. Nusiprausti po karštu vandeniu galėdavo tik kartą per savaitę. Kalinimo sąlygos areštinėje sukėlė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, dėl atviro sanitarinio mazgo buvo pažeista teisė į privatumą. Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 1997-01-17 iki 1997-11-13, nuo 1998-04-28 iki 1999-01-05, nuo 2001-10-30 iki 2002-01-24, nuo 2003-04-02 iki 2004-03-04, nuo 2006-10-10 iki 2007-04-13. Laikotarpiu, kuomet buvo nepilnametis, buvo kalinamas kamerose, kuriose būdavo nuo 8 iki 12 kalinamųjų. Laikotarpiu, kuomet buvo pilnametis, buvo kalinamas 7,5 m² kamerose, kuriose būdavo 3 dviaukštės lovos, kameros būdavo pilnos, atsilaisvinus vietai būdavo įkeliamas naujas kalinamasis. Atviras sanitarinis mazgas buvo matomas nuteistųjų ir pareigūnų, todėl naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiamas privatumas. Dušu su karštu vandeniu buvo leidžiama pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę. Dėl ploto trūkumo jautėsi kankiniu, patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl atviro sanitarinio mazgo patyrė orumo pažeminimą. Buvo draudžiama matytis su žmona su fiziniu kontaktu, dėl ko patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, socialinių ryšių pablogėjimą. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2006-07-25 iki 2006-10-10, nuo 2014-02-10 iki 2014-02-21. Atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo uždarytas į kamerą, kurios plotas apie 10 m². Kameroje buvo 3 dviaukštės lovos, kameroje nuolat buvo 5–6 kalinamieji. Sanitarinis mazgas buvo atviras, nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kalinamųjų, nei nuo pareigūnų. Leidimas vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu su karštu vandeniu neužtikrino minimalių higienos poreikių patenkinimo. Kalinimo sąlygos buvo nepriimtinos, žeminančios. Minimalaus ploto neužtikrinimas vertė jausti diskomfortą, neigiamus išgyvenimus. Buvo draudžiama matytis su žmona su fiziniu kontaktu, dėl to pablogėjo socialiniai ryšiai. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2009-05-07 iki 2009-11-10, nuo 2012-05-07 iki 2012-05-09. Atvykus į Kauno tardymo izoliatorių buvo uždarytas į kamerą, kuri buvo apie 12 m² ploto. Kameroje buvo 3 dviejų aukštų lovos, stalas, spintelės. Kameroje buvo 6 kalinamieji, buvo labai mažai vietos. Į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę 15 min. Dėl minimalaus ploto neužtikrinimo patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, dėl higienos poreikių nepatenkinimo patyrė pažeminimą. Buvo draudžiama matytis su žmona su fiziniu kontaktu, dėl ko pablogėjo socialiniai ryšiai. Marijampolės pataisos namuose buvo kalinamas nuo 2002-01-24 iki 2003-01-09, nuo 2003-01-23 iki 2003-03-20, nuo 2004-03-04 iki 2006-06-27 patalpoje, kurios plotas apie 20 m². Patalpoje buvo 9 dviejų aukštų lovos. Patalpoje nuolat gyveno 15 asmenų. Nuo 2004-03-04 atvykus į Marijampolės pataisos namus buvo apgyvendintas 20 m² ploto patalpoje, kurioje buvo 8 dviejų aukštų lovos. Visos lovos buvo užimtos, patalpoje gyveno 16 asmenų. Buvo be galo ankšta, trūko vietos. Vėliau buvo perkeltas į kitą patalpą, kurioje buvo 16 dviejų aukštų lovų ir gyveno patalpoje 28 asmenys. Tarp tupimų tualetų nebuvo pertvarų, todėl nuteistieji matydavo vieni kitus. Leidimas naudotis duši tik vieną kartą per savaitę neužtikrino minimalių higienos poreikių tenkinimo. Dėl ploto trūkumo patyrė neigiamus išgyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimą, nerimą. Dėl privatumo trūkumo naudojantis tualetu patyrė orumo pažeminimą. Kalinimo sąlygos vertė jaustis kankiniu. Alytaus pataisos namuose buvo kalinamas nuo 2007-04-13 iki 2009-05-07, nuo 2009-11-10 iki 2011-09-14. Nuolat buvo kalinamas perpildytose patalpose, visos lovos būdavo užimtos. Atsilaisvinus lovai, į ją būdavo paskirtas naujas kalinamasis. Sąlygos vertė jaustis kankiniu. Tualetai buvo atviri, jais naudojantis nebuvo užtikrintas privatumas, buvo matomas kitų kalinamųjų ir pareigūnų. Leidimas naudotis vieną kartą per savaitę dušu neužtikrino minimalių higienos poreikių tenkinimo. Kalinimo metu patyrė neigiamus išgyvenimus, orumo pažeminimą, dvasinę skriaudą.
Vilniaus pataisos namuose buvo kalinamas nuo 2013-03-08 iki 2014-02-10 ir dabar. Buvo uždarytas į patalpą, kurios plotas 30 m². Patalpoje buvo 6 dviaukštės lovos. Visos lovos buvo užimtos. Patalpoje gyveno 12 kalinamųjų. Naudojimasis dušu vieną kartą per savaitę neužtikrino minimalių higienos poreikių tenkinimo. Dėl to patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą.
Nepilnamečių auklėjimo ir darbų kolonijoje buvo laikomas nuo 1997-11-13 iki 1997-12-23, nuo 1999-01-05 iki 2000-02-15. Buvo paskirtas į miegamąjį, kuriame buvo 12 dviejų aukštų lovų, miegamajame buvo 24 asmenys. Rytais miegamuosius užrakindavo, visą dieną tekdavo praleisti poilsio kambaryje, kuriame buvo tik 11 suoliukų ir 8 didelės spintelės. Poilsio kambarys buvo apie 40 m², juo naudojosi apie 100 nepilnamečių. Laikymo sąlygos vertė jaustis kankiniu, patyrė nepataisomus psichologinius pakitimus, turėjusius įtakos tolimesniame gyvenime. Tualetai buvo kartu su prausyklomis, todėl buvo matomas kitų kalinamųjų. Tokios sąlygos darė didelę įtaką ir formavo neigiamą požiūrį į gyvenimą.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. I, b. l. 19–22). Nurodo, kad pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nuo 2013-04-24 iki 2013-04-29, kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,9 m² kartu su dviem asmenimis. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-29 patikrinimo akte Nr. PA-105 nurodoma, kad jokių pažeidimų, susijusių su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 37:2009), nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikytas teisės aktų nustatytus reikalavimus atitikusiomis sąlygomis.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. I, b. l. 28–29).
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. I, b. l. 19–22, t. I, b. l. 184–190). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2014-02-19 buvo laikomas kamerose Nr. 72, Nr. 22 ir Nr. 35, kur jam teko nuo 3,75 m² iki 20,3 m² ploto, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui visas jo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Neesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte įtvirtinta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje neturi teisinio pagrindo, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos neteikiami. Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį, taip pat priteisti iš pareiškėjo 1,56 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 70–77). Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. I, b. l. 105–107). Nurodo, kad pareiškėjo bylą yra sunaikinta, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai neturi norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti ir saugoti informaciją apie tai, kuriose patalpose bausmę atlieka nuteistieji ir kiek kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta nuteistųjų, kokia prieš 16–17 metų buvo gyvenamųjų patalpų būklė. Įstaigoje 2009–2010 atlikti rekonstrukcijos darbai, todėl nėra galimybės pateikti duomenis apie pareiškėjo laikymo sąlygas.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. I, b. l. 137–139). Nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bylos ir dokumentai iki 2003 metų sunaikinti. Pavyko rasti tik 2003 metų Asmenų laikomų areštinėje, registracijos žurnalus, remiantis kuriais matyti, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2003-03-27 iki 2003-04-02, nuo 2003-11-20 iki 2003-11-26. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės. Pareiškėjas jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent dėl policijos pareigūnų ar institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą, nepateikė.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. I, b. l. 158–159).
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. II, b. l. 105–107). Pripažįsta, kad Kauno tardymo izoliatoriuje atskirais laikotarpiais ploto normos nebuvo laikomasi. Kauno tardymo izoliatorius, priimdamas asmenį, veikia ne savo iniciatyva, o vykdo teismo nutartį. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija ne rečiau kaip kartą per savaitę privalo suteikti suimtiesiems galimybę pasinaudoti pirtimi arba dušu. Kauno tardymo izoliatoriuje yra 5 dušo patalpos, jose įrengta 13 dušų kabinų. Įrengtų dušų kabinų kiekis leidžia vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir higienos normose nustatytus reikalavimus. Kauno tardymo izoliatoriaus suimtiesiems ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytiems nuteistiesiems leidimai ilgalaikiams pasimatymams nesuteikiami, Kauno tardymo izoliatorius nėra kompetentingas suteikti leidimus trumpalaikiams ir ilgalaikiams pasimatymams, tokį sprendimą turi teisę priimti tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis asmuo ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla. Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad būnant Kauno tardymo izoliatoriuje pablogėjo jo socialiniai ryšiai su sutuoktine. Iš Kauno apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo byloje Nr. 2-22210-475/2013 matyti, kad pareiškėjai ieškinyje teismui nurodė, jog nuo 2003 metų jų santykiai nutrūkę.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti 3 metų ieškinio senatį, bei priteisti 3,24 Eur bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 35–41, t. II, b. l. 105, 106). Nurodo, kad 2013-03-08 pareiškėjui atvykus į Vilniaus pataisos namus, jis buvo uždarytas į įstaigos karantino gyvenamąją patalpą Nr. 109. Šioje patalpoje jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-03-08 iki 2013-03-20, kuomet įstaigos direktoriaus 2014-03-20 įsakymu Nr. 7-75 buvo perkeltas iš karantino gyvenamosios patalpos į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 5-306-04. Patalpos Nr. 109 plotas yra 19,78 m², joje yra 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos. Tai reiškia, kad vienam nuteistajam tenka 3,3 m² ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Vilniaus pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 201, Nr. 203, Nr. 306. Nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno aukščiau paminėtose patalpose Vilniaus pataisos namai neturi galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, nustatantis, kad dienotvarkės nustatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Skunde minimu laikotarpiu pareiškėjas atkliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus pataisos namų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų baudos izoliatoriaus kamerose (kamerų tipo patalpose) Nr. 1K, Nr. 3K, Nr. 4K, Nr. 16K, Nr. 18K, Nr. 19K ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 3D, Nr. 7D, Nr. 9D nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Galimybė praustis vieną kartą per savaitę šiltu vandeniu numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte. Laisvės atėmimo bausmė atliekančių nuteistųjų prausimasis organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjo skundui taikyti 3 metų ieškinio senatį (t. I, b. l. 39–43).
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas dalyje.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Alytaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namų, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kamerose netinkamomis sąlygomis.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovai atsiliepimuose pateikė prašymą pareiškėjo skundui taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. CK 1.124 straipsnyje numatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Alytaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namų, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kamerose buvo laikomas nuo 1997-01-02 iki 2016-09-15 (skundo teismui pateikimo data, skundą teismui pareiškėjas pateikė 2016-09-15 (t. I, b. l. 12).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas nurodo, kad negalėjo į teismą kreiptis anksčiau, kadangi Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, aiškinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas nėra išversti į lietuvių kalbą, o prancūzų kalbos pareiškėjas nemoka, todėl negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Tačiau, teismo vertinimu, toks pareiškėjo paaiškinimas nesudaro pagrindo tą terminą atnaujinti, todėl, jo skundui taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų senaties terminas. Kaip buvo minėta, pareiškėjas skundžia laikymo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Alytaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namų, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kamerose nuo 1997-01-02 iki 2016-09-15 (skundo teismui pateikimo data), skundą teismui pareiškėjas pateikė 2016-09-15, pritaikius ieškinio senaties terminą, žala nepriteisiama, jeigu ji buvo patirta iki 2013-09-15. Nuo šio momento pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2014-02-10 iki 2014-02-19, Vilniaus pataisos namuose nuo 2013-09-16 iki 2016-09-15.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-02-10 iki 2014-02-11 buvo laikomas kameroje Nr. 72, kurioje buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, ir kurioje vienam asmeniui teko nuo 8,88 m² iki 4,44 m² kameros ploto; nuo 2014-02-11 iki 2014-02-12 kameroje Nr. 22, kurioje buvo laikoma nuo 1 iki 5 asmenų, ir kurioje vienam asmeniui teko nuo 20,3 m² iki 4,06 m² kameros ploto; nuo 2014-02-12 iki 2014-02-19 kameroje Nr. 35, kurioje buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, ir kurioje vienam asmeniui teko nuo 7,49 m² iki 3,75 m² kameros ploto (t. I, b. l. 162).
Vilniaus pataisos namuose gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpoje Nr. 201, kurios plotas 34,99 m², ir kurioje buvo įrengta 11 miegamųjų vietų; Nr. 303, kurios plotas 32,02 m², ir kurioje įrengtos 9 miegamos vietos; Nr. 306, kurios plotas 33,46 m², ir kurioje įrengta 10 miegamųjų vietų. Taip pat, pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerose (kamerų tipo patalpose) Nr. 1K, kurios plotas 13,05 m², ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos; Nr. 3K, kurios plotas 13,64 m², ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos; Nr. 4K, kurios plotas 13,55 m², ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos; Nr. 16K, kurios plotas 14,46 m², ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos; Nr. 18K, kurios plotas 30,47 m², ir kurioje įrengtos 7 miegamosios vietos; Nr. 19K, kurios plotas 14,3 m², kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos; drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 3D, kurios plotas 15,44 m², kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos; Nr. 7D, kurios plotas 14,39 m², kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos; Nr. 9D, kurios plotas 14,23 m², kurioje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių11¹.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose turi būti ne mažesnis, kaip 3,1 m², o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose – 3,6 m² ( 11¹.2 punktas).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose, atitiko teisės aktų nustatytus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimus, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Vilniaus pataisos namų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinis mazgas buvo atviras, nebuvo užtikrintas privatumas nei nuo kalinamųjų, nei nuo pareigūnų. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Lietuvos higienos normos 76:2010 taikymo ribas apibrėžia jos 2 punktas, t. y. nurodo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl su tuo susiję reikalavimai nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad, nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-10-06 pažyma Nr. 62/08-691 patvirtina, kad sanitarinio mazgo patalpa yra atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara (t. I, b. l. 163–165). To iš esmės neneigia ir pareiškėjas, tačiau jis nurodo, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrina jo privatumo, nes tualeto patalpa yra laisvai matoma pareigūnams, atidarius kameros duris, t. y. sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusio kameros ploto tik iš dalies.
Reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali būti vienas iš veiksnių, taip pat nulemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas EŽTT jurisprudencijoje buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). EŽTT akcentuoja, kad asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (EŽTT 2012-05-10 sprendimas byloje G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009-03-12 sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07; 2007-11-15 sprendimas byloje G. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02 ir 2002-07-15 sprendimas byloje K. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99).
Šiaulių tardymo izoliatorius nepateikė teismui įrodymų, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti pertvara nuo likusio kameros ploto ne iš dalies, kad pareigūnai negali laisvai matyti tualeto patalpos, atidarę kameros duris, t. y. nepateikė įrodymų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius užtikrino pareiškėjo minimalų privatumą, jam naudojantis tualetu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, neužtikrindamas pareiškėjo minimalaus privatumo naudojantis tualetu, pažeidė pareiškėjo orumą.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus pataisos namuose leidimas vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu su karštu vandeniu neužtikrino minimalių higienos poreikių patenkinimo. Šiaulių tardymo izoliatorius nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teises naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vilniaus pataisos namai nurodo, kad galimybė praustis vieną kartą per savaitę šiltu vandeniu numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prausimasis organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte. Atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai, užtikrindami pareiškėjui galimybę nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu dušu, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl konstatuoti minėtų įstaigų neteisėtų veiksmų teismas neturi teisinio pagrindo.
Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo draudžiama matytis su žmona su fiziniu kontaktu, dėl to pablogėjo socialiniai ryšiai, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014-02-10 iki 2014-02-19 pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas po santuokos su žmona nutraukimo (santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22210-475/2013, t. I, b. l. 9, 10), taigi šio pareiškėjo nusiskundimo teismas nevertins.
Atsižvelgdamas į pažeistos saugotinos vertybės pobūdį (prigimtinį žmogaus orumą) ir bendrą pažeidimo trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 30 Eur, skaičiuojant 3,00 Eur už vieną parą (10 parų x 3,00 Eur), kai pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas, neužtikrinant jo minimalaus privatumo ir tokiu būdu pažeidžiant jo orumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatioriaus, neturtinei žalai atlyginti 30 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsakovės atstovai Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir Vilniaus pataisos namai prašo teismo priteisti iš pareiškėjo atitinkamai 1,56 Eur ir 3,24 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsakovės atsakovai, prašydami priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėję jų prašomas priteisti 1,56 Eur ir 3,24 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovų pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovai išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovai realiai sumokėjo 1,56 Eur ir 3,24 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovai, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovai teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų patirtas išlaidas, atsakovės atstovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.