Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės Bankrutavusios Uždarosios akcinės bendrovės „Cargo Transport Baltija “ ieškinį atsakovei R. D. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad iš ieškovės sąskaitos 2009-09-23- 2010-12-14 laikotarpiu grynaisiais pinigais buvo išimta 52 080 Lt ( b.l. 9-10). Panevėžio apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi UAB „Cargo Transport Baltija“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB Bankroto administravimo kontora ( b.l. 14-16). 2011-02-02 priėmimo-perdavimo aktu R. D. peradvė J. Š. UAB „ Cargo Transport Baltija“ bendrovės dokumentus, tame tarpe sutartis ir 3 segtuvus dokumentų ( b.l. 37). Iš sąskaitų aktyvumo ataskaitos ( b. l. 38-39) matyti pinigų judėjimas bendrovės kasoje.

Taigi, įvertinus ieškovės keliamus ieškininius reikalavimus, konstatuotina jog jie kildinami iš prievolių teisės, t.y. iš civilinės atsakomybės teisinių normų. Civilinė atsakomybė taikoma tada, kai yra nustatomos visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai, žala ir nuostoliai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos ( CK 6.246-6.249 str.). Taigi, siekiant pritaikyti civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti ar konkretaus asmens atlikti faktiniai veiksmai yra neteisėti, nes tik neteisėtų veiksmų pagrindu gali kilti civilinė atsakomybė . Neteisėtų veiksmų aspektu civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tokiu būdu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti trejopai : neteisėtu veikimu, neteisėtu neveikimu arba nurodymo elgtis atidžiai ir rūpestingai nepaisymu.

Bendrovės vadovas yra specialus civilinės atsakomybės subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str.; LAT 2010-07-20 nut. Nr. 3K-3-334/2010). Be to, bendrovės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti bendrovės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.; LAT 2009 m. lapkričio 20 d. nut. Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-20 nut. Nr. 3K-3-528/2009). Bendrovės vadovas , nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Akcinė bendrovė privalo veikti, atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, tarp jų ir kreditorių, interesus, o jos padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. bendrovei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti, todėl bendrovės vadovo fiduciarinė pareiga tokiu atveju pripažįstama ne tik akcininkų, bet ir kreditorių atžvilgiu (LAT 2012-02-01 d. nut. Nr. 3K-3-19/2012).

Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.), o, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovė šioje byloje privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, realią žalą ir priežastinį ryšį tarp pastarosios neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos. Savo ruožtu atsakovė privalo paneigti kaltės prezumpciją, siekdama išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasi jos kaltės nebuvimu (LAT 2011-03-25 nut. Nr. 3K-3-130/2011).

Priimdamas sprendimą byloje, teismas privalo ir gali remtis nustatytomis ir įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Teismas, vertindamas, ar pakanka įrodymų padaryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir jų teisinę kvalifikaciją, turi atsižvelgti į CPK 65 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Priklausomai nuo bylos pobūdžio (ar ginčas yra kilęs iš viešos teisės, ar privatinės teisės reguliuojamų santykių, taip pat, ar yra sprendžiamas civilinės, ar administracinės atsakomybės klausimas) įrodymų pakankamumą gali apspręsti nevienodi kriterijai. Tačiau pagal bendrą taisyklę įrodymų pakankamumas nustatomas taikant tokį kriterijų: įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi , logiški, išplaukia vienas iš kito , yra nuoseklūs. Savo ieškininiams reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikia Išrašą iš bendrovės sąskaitos, iš kurio matyti kokiu laikotarpiu ir kokios piniginės sumos buvo nuimtos grynaisiais pinigais . Atsakovė pripažįsta tą faktą, kad ieškinyje nurodytu laikotarpiu ji dirbo bendrovės vadove, naudojosi bendrovės mokėjimo kortele ir nuėmė iš bendrovės sąskaitos ieškinyje prašomą priteisti piniginę sumą. Faktas neginčijamas ir laikytinas įrodytu ( CPK 178-179,187 str.). Atsakovė teigia, kad visas pinigines sumas, kurios nuėmė iš bendrovės sąskaitos, ji įnešė į bendrovės kasą ir kaip šį faktą patvirtinantį įrodymą pateikė teismui sąskaitos aktyvumo ataskaitą, iš kurios matyti, kad į bendrovės kasą 2009-09-23- 2011-02-02 buvo pastoviai įnešamos piniginės lėšos , o jų įnešimo datos ir piniginės sumos visiškai sutampa su tomis piniginėmis sumomis, kurias nuimdavo atsakovė iš bendrovės sąskaitos ir sutampa su jų nuėmimo dienomis. Taigi, išanalizavus minėtus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovės iš bendrovės sąskaitos nuimtų piniginių lėšų suma visiškai atitinka į bendrovės sąskaitą įneštų piniginių lėšų sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktoje sąskaitų aktyvumo ataskaitoje prie kiekvieno pinigų įnešimo į kasą atvejo yra nurodytas ir dokumento ( pagal kurį buvo įnešti pinigai) numeris, kurio numeracija , žiūrint pagal datas, yra didėjanti, kas leidžia teigti, kad buvo pildomi atskiri konkretūs buhalteriniai dokumentai apie pinigų įnešimą, nors tokių dokumentų į bylą pateikta nebuvo. Vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle, darytina išvada, kad tokie dokumentai greičiau buvo nei nebuvo.Iš minėtos sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad įnešti į kasą pinigai faktiškai tą pačią dieną buvo išmokami , o iš joje nurodytų dokumentų pavadinimų trumpinių ( „IŠL“) galima teigti, kad pinigai buvo išmokami pagal kasos išlaidų orderius. Sulyginus bendrovės sąskaitos išraše nurodytas ir atsakovės „išgrynintas“ pinigines lėšas jos visiškai sutampa su sąskaitų aktyvumo ataskaitoje nurodytas išmokėtas pinigines sumas. Atsakovės nurodytas aplinkybes apie pinigų į kasą įnešimo ir jų išmokėjimo aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja A. P., kuri tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl žinojo apie tai kaip yra tvarkoma bendrovės kasa, kaip yra į ją įnešamos piniginės lėšos bei kaip įneštos piniginės lėšos naudojamos. Abejoti šios liudytojos paaiškinimais teismas jokio pagrįsto pagrindo neturi. Tuo labiau, kad atsakovės, liudytojos paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai sutampa. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovė pagal 2011-02-02 priėmimo-perdavimo aktą perdavė visą bendrovės dokumentaciją naujai paskirtam bendrovės direktoriui J. Š., taigi savo pareigą iš esmės atliko. Tai, kad perduotų dokumentų neišsaugojo J. Š. negali būti laikoma netinkamu ir nerūpestingu atsakovės, kaip bendrovės vadovės, elgesiu ir negali būti jos kaltės įrodymu. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Šiuo aspektu įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, t.y. atsakovės paaiškinimus, liudytojos A. P. paaiškinimus , sąskaitos aktyvumo ataskaitą ir remiantis įrodymų tikėtinumo principu, laikytina įrodytu ta aplinkybė, kad atsakovės išgryninti pinigai buvo panaudoti bendrovės veiklai, todėl atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais nėra jokio pagrindo, taigi tuo pačiu nėra žalos ir atsakovės kaltės.

Dėl nurodytų aplinkybių, nesant civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turėtų būti priteistos iš ieškovės, tačiau ji nuo bylinėjimosi išlaidų atleista ( CPK 83 str.1 d. 8 p., 96), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Atsakovės prašymas dėl CPK 95 str. taikymo ieškovės atžvilgiu atmestinas, nes nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teise.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės- turto ir piniginių lėšų areštas, pritaikytos 2013-01-14 nutartimi, naikintinas ( CPK 150 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-14 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.