- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- e2-1628-901/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17123-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- R. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui I. B. dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. G. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau Nacionalinė žemės tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. Š. prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3000 Eur sumokėto avanso, 6000 Eur baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2016-03-03 ieškovė su atsakovu sudarė preliminarią nekilnojamojo turto žemės sklypo su pastatu-garažu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje šalys sutarė, kad pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sudarys iki 2016-09-01. Pasirašiusi preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovui 3000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į pagrindinio sandorio kainą. Po šios sutarties sudarymo atsakovas 2016 m. balandžio mėn. telefonu susisiekęs su ieškove pasakė, kad nėra tvarkingi žemės sklypo dokumentai, nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir įkeistas, be to jam nuosavybės teise nepriklauso ir pareikalavo sumokėti papildomą avansą 8000 Eur. Ieškovė atsisakė duoti papildomus pinigus, nes dėl jų nebuvo tartasi, be to, apie tai, kad perkamas nekilnojamas turtas yra areštuotas ir įkeistas, taip pat kad parduodama žemė nėra išpirkta jai tapo tik tada žinoma. Ieškovei atsisakius iki 2016-05-01 mokėti papildomą avansą, atsakovas nurodė, kad ieškosis kito pirkėjo. Šį atsakovo pareiškimą ieškovė suprato kaip preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą. Avanso atsakovas ieškovei negrąžino iki šiol. Ieškovės atstovo teigimu planuota nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nesutvarkė reikiamų dokumentų – nepakeitė kaip žadėta per du mėnesius garažo su gyvenamosioms patalpoms paskirties į gyvenamąsias patalpas, taip pat net nenurodė jokio konkretaus termino kada tai bus padaryta, be to nepagrįstai iš ieškovės pradėjo reikalauti didesnio avanso nei šalių buvo sutarta. Be to atsakovas neperdavė ieškovei reikiamų norimo įsigyti nekilnojamo turto dokumentų, kad galima būtų atlikti perkamo turto vertinimą ir kad gauti paskolą ieškovės įsipareigotam nupirkti turtui įgyti. Ketinamo pirkti pastato paskirtis nebuvo pakeista net iki 2016-09-01, kai jau turėjo būti sudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas taip pat iki šios datos net neįregistravo nuosavybės teisių į parduodamą pastatą. Atsakovui laiku nesutvarkius dokumentų, kadangi ieškovė buvo nusižiūrėjusi kitą būstą, šį ir įsigijo.
Atsakovas I. B. su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti. Atsakovas nurodo, kad jis su ieškove 2016-03-03 pasirašė trišalę preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su garažu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už 107 000 Eur. Šalys sutarė, kad iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pas notarą sudarymo (iki 2017-09-01), atsakovas pakeis statinio-garažo paskirtį į gyvenamąjį vieno buto namą. Atsakovas norėjo gauti 7000 Eur avanso, tačiau ieškovei neturint, sutiko, kad preliminarios sutarties pasirašymo dieną ieškovė sumokėtų 3000 Eur avansą. Nekilnojamasis turtas pasirašant preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį priklausė atsakovo motinai B. B., o atsakovas pasirašant sutartį turėjo 2013-03-04 Klaipėdos miesto 7 notaro biuro išduotą įgaliojimą, kuris suteikė atsakovui teisę pasirašyti tiek nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, tiek ir preliminarią turto pirkimo pardavimo sutartį. Kad parduodamas turtas priklauso atsakovo motinai ieškovei buvo pasakyta dar prieš pasirašant preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį. 2016-03-08 šalys nuvyko pas architektą į UAB „Architektai ir KO“ dėl garažo su gyvenamosiomis patalpomis rekonstrukcijos į gyvenamąjį vieno buto namą. Visi dokumentai, sutikimai, įgaliojimai dėl pastato paskirties pakeitimo buvo pateikti architektei. 2016 m. liepos mėnesį ieškovė paskambino atsakovui ir pareiškė, kad namo nebepirks. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas bandė susisiekti su ieškove dėl namo su žemės sklypu pirkimo, tačiau ieškovė į skambučius nebeatsakinėjo, todėl atsakovas suprato, kad ieškovė namo su žemės sklypu nebepirks. Raštu preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties atsakovas nenutraukė, kadangi tikėjos, kad ieškovė suėjus terminui namą pirks. Raštu šios sutarties nenutraukė ir ieškovė. Atsakovas mano, kad ieškovė pati elgėsi nesąžiningai atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą, vietoj įsipareigoto pirkti turto įsigijus kitą turtą Klaipėdoje. Atsakovas, įsitikinęs, jog ieškovė nebepirks preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto turto, jau nebeskubėjo tvarkyti dokumentų, kuriais turėjo būti pakeista nekilnojamojo turto paskirtis. Be to 2016 m. lapkričio mėn. mirė atsakovo motina B. B.. Atsakovo atstovė pažymi, kad ieškovė kredito sutartį dėl kito nekilnojamojo turto pirkimo sudarė 2016-05-05, iš ko spręstina, kad ieškovė jau nebeplanavo sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu 2016-09-01.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. G. nesutinka su ieškovės ieškiniu. Nurodo, kad šalys paprašė jo tarpininkauti sudarant preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymi, kad ieškovė sudarydama preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį pageidavo, kad pastato paskirtis būtų gyvenamoji, atsakovas tą pažadėjo padaryti. Sudarant sutartį iš ieškovės pareikalauta 3000 Eur avanso, kurį ji atsakovui sumokėjo, kad reikės mokėti daugiau avanso kalbos nebuvo. Ieškovė buvo informuota, kad siekiant pakeisti nekilnojamojo turto garažo su gyvenamosiomis patalpomis paskirtį į gyvenamąsias, užtruks laiko. Sudarant preliminarią sutartį ieškovė nebuvo informuota apie esamus parduodamo nekilnojamo turto apribojimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant. Pažymi kad atsakovo motina B. B. 2008-04-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-5311, iš Lietuvos Respublikos įsigijo 0,1033 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0682 ha, išsimokėtinai, per 13 metų (pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktas). Nurodo, kad B. B. už įsigytą žemės sklypą pagal sutartį nėra atsiskaičiusi, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra įregistruota hipoteka, įrašas galioja nuo 2011-10-06. Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi leidimo B. B. perleisti išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnį, 17 straipsnį, 178 straipsnį, šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis).
Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. kovo 3 d. ieškovė E. Š. ir atsakovas I. B. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto žemės sklypo su pastatu-garažu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį už 107 000 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013). Ginčo šalys aiškiai nurodo, kad tai preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis ir kad šalys pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį sutarė sudaryti iki 2016-09-01. Taip pat šalys aiškiai sutarė, kad pirkėja ketina pirkti gyvenamą namą (ne garažą), kurio paskirtį iš statinio-garažo į gyvenamąjį vieno buto namą įsipareigojo pakeisti atsakovas.
Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz. dėl parduodamo turto paskirties pakeitimo), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu.
Bylos šalys skirtingai nurodė, per kiek laiko tartasi pakeisti pastato paskirtį, ieškovės teigimu – per du mėnesius, atsakovo teigimu per ilgesnį laikotarpį. Ginčo šalys nurodė, kad po preliminarios sutarties sudarymo jie nuvyko į UAB „Architektai ir ko“ aptarti pastato paskirties pakeitimo sąlygas ir terminus. Kalbėta apie 2 – 3 mėnesių terminą, kad reikiamų dokumentų parengimas kainuos apie 2000 Eur. Kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktos 2016-03-08 UAB „Architektai ir ko“ (rangovo) bei B. B. (užsakovo) projekto rengimo sutarties, kuri reikia pastebėti nėra pasirašyta nei užsakovės nei jos atstovo, remiantis šia sutartimi rangovas įsipareigojo parengti žemės sklype esančio (duomenys neskelbtini), „garažo su gyvenamosiomis patalpomis rekonstrukcija į gyvenamąjį vieno buto namą“, techninį projektą ir gauti statybos leidimą per 80 darbo dienų nuo reikalingos dokumentacijos gavimo. Pagal projekto rengimo sutartį pastato paskirties pakeitimo darbai turėjo būti baigti iki 2016-07-01 (imtinai), rangovui pagal sutartį turėjo būti sumokėta viso 1778 Eur. Be to projekto rengimo sutartyje (2.7 p.) taip pat buvo numatytas papildomas užsakovo įsipareigojimas sumokėti rangovui papildomai 300 Eur priedą, jei rangovas projektą parengs ir statybos leidimą išimtų per 60 darbo dienų (iki 2016-06-02). Atsakovas nenurodė, kad apie tokius dokumentų rengimo terminus būtų informavęs atsakovę. Ieškovei buvo itin aktualus pastato paskirties pakeitimo ir gyvenamo namo įsigijimo terminas, todėl esminė susitarimo pirkti nekilnojamą turtą sąlyga buvo ne tik pastato paskirties pakeitimas į gyvenamą, kitaip jai bankas nesutiko suteikti paskolos, tiek kuo greičiau Klaipėdoje įsigyti būstą. Ieškovės teigimu ji norėjo kuo greičiau įsigyti gyvenamą namą Klaipėdos mieste, kuriame buvo įsidarbinus, nes darbo dienomis jai reikėdavo važiuoti į Klaipėdą iš Plungės rajono (apie 60 km.). Kartu ji veždavosi nepilnametę dukrą į mokymo įstaigą.
Pasirašydama preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovui 3000 Eur avanso mokestį. To neginčija nei viena bylos šalių, tą preliminarioje nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartyje savo parašais patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo R. G.. Tretysis asmuo parengė sutarties tekstą, dalyvavo šalims 2016-03-03 pasirašant sutartį ir pirkėjai grynais perduodant pardavėjui 3000 Eur sumą kaip sutarties vykdymo užtikrinimą. R. G. patvirtino, kad sutarties sudarymo metu pirkėja nebuvo informuota apie kokius nors parduodamo turto areštus, įkeitimus ar kitus apsunkinimus. Tretysis asmuo negalėjo patvirtinti, kad E. Š. buvo supažindinta su perkamo turto nuosavybės ir kitais dokumentais, taip pat kad ji buvo informuota, kad parduodamo turto savininkas yra ne I. B., o jo motina ir kad jis veikia motinos vardu. Preliminarioje nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nėra nurodęs, kad veikia pagal įgaliojimą B. B. ir kad atsakovo motina, o ne jis yra ketinamo parduoti nekilnojamo turto savininkė. Reikia pastebėti, kad 2013-03-04 notaro patvirtintame B. B. įgaliojime I. B. įgaliotoja yra įgaliojusi jį tvarkyti įgaliojime nurodytose institucijose dokumentus, susijusius su žemės sklypu, užsakyti ir gauti projektus bei leidimus pastatų statybai sklype, taip pat savo nuožiūra parduoti žemės sklypą, bet ne pastatus, kurių teisiškai įregistruotų tų metu net nebuvo.
Ieškovė nurodė, kad skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas gyvenamas namas su žemės sklypu už konkrečią sumą, dėl kurių ji su atsakovu ir pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovė, ketindama sudaryti pagrindinę žemės sklypo su pastatu-garažu, esančių Pievų g. 4A, Klaipėdoje, pirkimo – pardavimo sutartį, su draugu kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo. Tam reikėjo išrašo iš VĮ Registrų centro apie perkamą žemės sklypą ir pastatą, kurių atsakovas ieškovei nedavė nei pasirašant sutartį, nei vėliau. Šie dokumentai buvo būtini siekiant atlikti perkamo turto vertinimą, kuris yra būtinas siekiant gauti iš banko paskolą būsto įsigijimui.
Reikia pažymėti, kad nuosavybės teisės į atsakovo ketintą parduoti pastatą ginčo šalims sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį Nekilnojamo turto registre nebuvo įregistruotos. Nuosavybės teisės į atsakovo ketintą parduoti pastatą nebuvo įregistruotos net suėjus terminui, iki kada turėjo būti pas notarą sudaryta parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartis (2016-09-01). Pastatas kaip atskiras objektas ir nuosavybės teisės į jį nebuvo įregistruotos net teismui iškeliant šią civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį (2017-01-03). Nors ginčo šalys nepateikė VĮ Registrų centro išrašo, kuriame būtų matyti, kad yra įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą ir kad yra pakeista pastato – garažo paskirtis į gyvenamą namą, tačiau iš kitų atsakovo teismui pateiktų dokumentų (2016-09-22 deklaracijos apie statybos užbaigimą, 2017-01-05 ir 2017-04-05 notaro išduotų liudijimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo apie tai, kad I. B. paveldėjo motinos B. B. turtą) matyti, kad faktiškai pastato paskirtis pakeista į gyvenamo namo jau po 2016-09-01, o nuosavybės teisės į šį namą įregistruotos tik atsakovui 2017 m. paveldėjus nekilnojamą turtą iš motinos. Taigi atsakovas preliminarioje sutartyje pardavinėjo ne savo turtą, nenurodydamas, kad veikia kito asmens vardu. Be to vienas iš parduodamų nekilnojamo turto objektų (pastatas) net nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre kaip atskiras turto objektas net iki termino, kada turėjo būti sudaryta pagrindinė tokio turto pirkimo – pardavimo sutartis. Vien jau dėl šių aplinkybių reikia pripažinti, kad atsakovas veikė neteisėtai ir vedė nesąžiningai derybas dėl žemės ir pastato pardavimo ieškovei.
Reikia pažymėti, kad ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas ketino pagal preliminarią sutartį parduoti ieškovei, net nebuvo išpirktas iš valstybės, t.y. jo 682/1033 dalis B. B. 2008-04-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MV7-5311 pirkta išsimokėtinai iš Lietuvos Respublikos, šią sklypo dalį įkeičiant valstybei. Sklypo dalis turėjo būti išpirkta per 13 metų. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad šios bylos iškėlimo metu už sklypą nėra atsiskaityta, ši institucija nėra išdavusi leidimo B. B. perleisti išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad likusi parduodamo žemės sklypo dalis (351/1033), registruota B. B. vardu, būtų atidalinta ir kad būtų suformuota kaip atskiras turto objektas, kurį galima parduoti kartu su pastatu ir kad būtent ant šios sklypo dalies stovi ginčo pastatas, kaip kad teigia atsakovas (CPK 178 str.). Nėra jokių duomenų, kad žemės sklypo dalis būtų išpirkta iš valstybės ar kad atidalinta kita žemės sklypo dalis ir suformuota kaip atskiras turto objektas iki 2016-09-01, t.y. iki kada atsakovas privalėjo faktiškai parduoti žemės sklypą su gyvenamu namu ieškovei. Taigi atsakovas ir dėl žemės sklypo pardavimo veikė nesąžiningai ir preliminarią sutartį sudarė su ieškove jau jos sudarymo metu žinodamas, kad faktiškai sklypo parduoti ieškovei iki sutarto termino negalės. Taip pat atsakovas veikė nesąžiningai ir pirmas pažeidė preliminarią sutartį neinformuodamas ieškovės, kad dalis žemės sklypo yra neišpirkta iš valstybės ir yra apsunkinta.
Atsakovas taip pat veikė nesąžiningai ir pirmas pažeidė preliminarią sutartį pradėjęs iš ieškovės reikalauti didesnio avanso nei buvo raštu sutarta preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje, ko jis pats neneigia. Šiuo atveju nėra svarbu, ar atsakovas iš ieškovės papildomai pareikalavo 7000 Eur ar 8000 Eur sumą. Taip pat atsakovas pirmas pažeidė preliminarią sutartį ne tik nepateikęs ieškovei parduodamo žemės sklypo ir pastato pažymėjimo iš VĮ Registrų centro per du mėnesius nuo preliminarios sutarties sudarymo, tačiau ir nepakeitęs sutartu terminu namo paskirties, pranešdamas ieškovei, kad kol ši nesumokės jam papildomo avanso, jis neketina toliau tvarkyti namo paskirties keitimo dokumentų. Atsakovas veikė nesąžiningai ir pirmas pažeidė preliminarią sutartį taip pat neinformavęs ieškovės, kad jo su architekte sutartas pastato įteisinimo ir paskirties keitimo terminas yra gerokai ilgesnis nei du mėnesiai kaip kad tikėjosi ieškovė. Iš atsakovo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad tik 2016 m. gegužės mėnesį pradėti tvarkyti parduodamo pastato įteisinimo ir paskirties pakeitimo darbai (2016-05-06 išimti specialieji architektūros reikalavimai). 2016-04-15 gautas leidimas iš Nacionalinės žemės tarnybos statyti statinį iš valstybės išsiperkamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2016-07-14 gautas šios institucijos leidimas tiesti komunikacijas bei joms funkcionuoti būtinus statinius statyti šiame sklype. 2016-06-23 gautas kaimyninio sklypo savininko sutikimas statyti pastatą ant sklypo ribos. Tik 2016-08-30 gautas ir 2016-08-31 įregistruotas leidimas statyti atsakovo ieškovei ketintą parduotą statinį ir tik 2016-09-22 išduota deklaracija apie šios statinio statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Taigi parduodamo namo paskirtis pakeista jau po termino, iki kada ginčo šalys jau turėjo pas notarą pasirašyti pagrindinę namo pirkimo – pardavimo sutartį. Iki to termino ieškovė dėl atsakovo kaltės negalėjo imtis jokių veiksmų, t.y. atlikti perkamo turto vertinimo, gauti paskolos turto įsigijimui, kad iš savo pusės galėtų įvykdyti preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimus.
Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad atsakovas pirmas ir iš esmės pažeidė 2016-03-03 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir ją nutraukė 2016 m. balandžio mėnesio viduryje pareikalavęs iš ieškovės sumokėti papildomą avansą, o ieškovei pagrįstai nesutikus to daryti informavęs ieškovę, kad ieškosis kito pirkėjo. Šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kad atsakovas raštu to nepadarė. Pažymėtina, kad atsakovas derybas su ieškove dėl šio nekilnojamo turto pardavimo vedė nesąžiningai ir tik dėl atsakovo kaltės šalys nesudarė pagrindinės žemės sklypo su gyvenamu namu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties. Tai, kad ieškovė 2016-05-05 sudarė paskolos sutartį dėl kito nekilnojamo turto įsigijimo ir jį įsigijo sužinojusi, kad atsakovas sutartu terminu nepakeis namo paskirties į gyvenamą ir neaišku kada tai padarys, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ir ieškovė pažeidė preliminarią sutartį. Kaip minėta pastato paskirties pakeitimas per kuo įmanomai greitesnį terminą ieškovei buvo esminė sąlyga sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Be to ieškovė taip pat turėjo teisę domėtis ir kito nekilnojamo turto įsigijimu sužinojus, kad atsakovas negali jai perduoti reikiamų parduodamo turto dokumentų paskolos gavimui, taip pat kad parduodamas turtas yra apsunktinas ir kad atsakovas nutraukia su ja preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir kad ieškosi kito pirkėjo ieškovei nesutikus sumokėti papildomą gerokai nei sutarta avansą.
Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Preliminariosios sutarties negalima įvykdyti priverstinai, ji negali būti užtikrinama rankpinigiais (CK 6.98 straipsnio 2 dalis).
Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kadangi atsakovas pažeidė 2016-03-03 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, todėl ieškovė vadovaudamasi CK 6.165 straipsnio 4 dalimi pagrįstai reikalauja iš atsakovo nuostolių atlyginimo.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo tiek 3000,00 Eur jos atsakovui sumokėto avanso, tiek pagal 2016-03-03 preliminarią pirkimo – pardavimo sutarties 9 punktą numatytą dvigubą šios sutarties 3 punkte numatytos avanso mokesčio dydžio baudą, t.y. dar 6000,00 Eur.
Reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į pačią 2016-03-03 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, iš jos nuostatų galima suprasti, kad pardavėjui pažeidus šią sutartį ir vienašališkai ją nutraukus šalys iš anksto susitarė tik dėl konkrečios numatytos baudos, kuri turėjo užtikrinti pirkėjai nuostolių atlyginimą jei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta, todėl sutinkamai su Sutarties 9 p. ir sutinkamai su formuojama teismų praktika, teismas pripažįsta, kad ieškovė turi teisę reikalauti tik baudos, kuri lygi dvigubam avanso mokesčio dydžiui (6000 Eur), bet ne dar kartu reikalauti ir susigrąžinti pardavėjui sumokėtą avansą (CK 6.165 str. 4 d., CPK 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį pažeidusios sutarties šalies sąskaita. Visa tai įvertinęs teismas iš dalies tenkina ieškovės ieškinį, priteisdamas jai iš atsakovo 6000,00 Eur baudą, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 3000,00 Eur sumokėto avanso priteisimo.
Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, 153,00 Eur už ieškinį mokėtina šio mokesčio dalis 2017-01-03 nutartimi buvo atidėta iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinus iš dalies (66,67 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 135,00 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės valstybei priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinus iš dalies (66,67 proc.), ieškovei priteistina iš atsakovo 666,70 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu yra protingos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai iš ieškovės priteistina 166,65 Eur atstovavimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovo atstovės ruoštus procesinius dokumentus (atsiliepimo į ieškinį surašymas) atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu yra protingos ir pagrįstos, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Tretieji asmenys nepateikė teismui jų bylinėjimosi išlaidas šioje byloje pagrindžiančių įrodymų.
Ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina valstybės biudžetui 10,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš ieškovės valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, kadangi atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį jos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 185 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 6000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) baudos ir 666,70 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 70 centų) atstovavimo išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 166,65 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18,00 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 135,00 Eur žyminio mokesčio ir 10,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.