- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- AN2-123-366/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00189-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Utenos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį paskirta 150,00 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas ūkinių galvijų bandų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikytoju, neužtikrino, kad 2019-10-30 apie 14.53 val. dalis jo prižiūrimų galvijų neišeitų iš žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini) unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jie buvo laikomi, ribų į gretimai esantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį J. G.. Minėtu adresu esančiame kieme prie šulinio galvijai kanopomis ištrypė 3 m² pievos, aplaužė šulinio stogelį, prie namo ištrypė apie 2 m² gėlių darželio, kiemą priteršė galvijų išmatomis, tuo J. G. padaryta 1131,49 eurų turtinė žala. Tokiu būdu A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (nuo 2016-07-05 iki 2020-07-09 galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus bei Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. AĮ-728, 20 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Utenos apylinkės teismo nutarimu, A. S. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje, jį išteisinti ir teiseną nutraukti.
2.1. Skunde A. S. nurodo, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas galvijų bandų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laikytoju. Iš byloje esančių ŽŪIKVC išrašų matyti, kad jis nėra bandų laikytojas, jų laikytojais užregistruoti kiti asmenys. Vaikai, apklausti liudytojais - M. S., G. S., P. S. patvirtino, kad jie patys prižiūri savo bandas. Administracinė atsakomybė privalo būti individualizuota. Net jeigu hipotetiškai ir būtų pripažinta, kad palaidi gyvūnai, kurie galimai padarė žalos nukentėjusiosios kiemui, priklausė vienam iš sūnų, visiškai nepateisinama, kad atsakomybėn už tai yra traukiamas ne konkretus kaltas asmuo, o jis (A. S.).
2.2. Skunde pažymima, kad teismo nutarime žalą padarę gyvūnai nebuvo identifikuoti. Teismas ignoravo ir nepasisakė dėl byloje esančios 2019-11-25 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvados (T. l. b. l. 43), kurioje tarnyba konstatavo, jog nustatyti bandos, kuri ištrypė gyventojos kiemą, savininko nustatyti nepavyko. Teismas pripažindamas jį (A. S.) kaltu rėmėsi vien tik pareigūno M. B. prielaidomis. Tiek jis (A. S.), tiek liudytojas P. L. nurodė, kad į kaimą dažnai užklysta ne vien ūkiniai gyvūnai, bet ir laukiniai gyvūnai ir žvėrys, pvz., briedžiai, kurie taip pat galėjo ištrypti nukentėjusiosios kiemą. Pareigūnas M. B. apklausiamas pripažino, kad jis neturi gyvūnų identifikavimo, pėdsekystės kvalifikacijos, jis nesugebėjo teisme paaiškinti, kaip jis nustatė, kokių gyvūnų pėdsakai yra palikti nukentėjusios kieme. Tyrimą atlikę pareigūnai nepateikė teismui jokio išsamaus gyvūnų laikytojų ir bandų, ganomų (duomenys neskelbtini) kaime ir jo apylinkėse, sąrašo, kad būtų galima įsitikinti, kas, kiek ir kokių gyvūnų aplink laiko ir gano.
2.3. VMVT atstovė, apklausta teisme, parodė, kad galovėjų veislės gyvuliai, nors ir yra mėsiniai, pagal savo masę atitinka „paprastų lietuviškų karvių“ masę, o kartais galovėjai gali būti netgi ir mažesnės masės. Todėl ištrypti nukentėjusiosios kiemą galėjo bet kuri „paprasta lietuviška karvė“ ar kitas gyvulys ar laukinis žvėris (briedis).
2.4. Skunde nurodoma, kad neįrodyta, jog gyvūnų savininkas ar laikytojas kaltas dėl gyvūnų ištrūkimo. Iš teismų praktikos analogiškose bylose seka, kad vien tik laikomų gyvūnų išėjimas iš aptvaro ar ganyklos ribų savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad jų savininkas ar laikytojas yra dėl to kaltas ir atsako pagal ANK (Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. AN2-115-417/2019). Pareigūnai apsiribojo faktu, kad gyvuliai išėjo iš jiems skirto aptvaro, ir tuo pagrindu nusprendė, kad asmuo netinkamai rūpinosi jam priklausančiais gyvuliais. Tačiau vien gyvulių išėjimo iš jiems skirto aptvaro faktas nereiškia, kad gyvuliai yra laikomi netinkamai – gyvulių išėjimui iš jiems skirto aptvaro gali turėti įtakos įvairūs veiksniai - aptvarą gali sugadinti laukiniai gyvūnai, aptvaras gali būti sugadintas dėl gamtos veiksnių ir kt. Nenustačius jokių gyvulių laikymo pažeidimų, konstatuoti, jog jis (A. S.) galėjo numatyti, kad gyvuliai iš elektrinio aptvaro gali ištrūkti dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo.
2.5. Skunde pažymima, kad nenustatytas žalos faktas ir atsiradimo aplinkybės. Nukentėjusioji apklausiama teismo posėdyje nepateikė paaiškinimo, kodėl nesikreipė į pareigūnus su skundu iš karto, t. y. 2019-11-01, kai tariamai aptiko žalą, ir delsė visą savaitę iki pareiškimo pateikimo. Nei nukentėjusiosios pareiškimas, nei nuotraukos neleidžia nustatyti, kada atsirado žala. Liudytoja D. J. teigė mačiusi apie trisdešimties galvijų bandą 2019-10-30 dieną nukentėjusiosios kieme, draskančių ragais medžius ir trypiančius kiemą. Tačiau paaiškėjo, kad vaikų gyvuliai yra galovėjų veislės ir jie iš viso neturi ragų, be to, aptikti vos keli pėdsakai, nors jų turėjo būti keliasdešimt. Taigi žalą galėjo sukelti visai kiti, pavieniai gyvuliai, niekaip nesusiję su vaikų bandomis.
2.6. Skunde keliamas administracinio nusižengimo protokolo trūkumo klausimas. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime pirmos instancijos teismas nepateikė jokio įvertinimo tai aplinkybei, kad 2020-12-22 administracinio nusižengimo protokolas surašytas su klaidomis, neatitinka įstatymuose ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų. Protokole nėra nurodyti liudytojai, nenurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių, nenurodyti kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys, pvz., tokie kaip tariamą žalą padariusių gyvūnų identifikavimo būdai, priemonės ir jų priklausomybė konkretiems asmenims, tariamos žalos padarymo laiko ir aplinkybių nustatymas, žalos dydžio įvertinimas, priežastinis ryšys tarp jo (A. S.) veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, pagal kokius kriterijus buvo pripažintas nurodytų bandų laikytoju ir t. t. Dėl 2019-10-30 epizodo neparašyta kokie konkretūs įstatymo punktai pažeisti.
2.7. Administracinio nusižengimo protokole visiškai nenagrinėjamas kaltės klausimas, t. y. nėra nurodytos ir išnagrinėtos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių neidentifikuoti gyvūnai išėjo iš jų laikymo vietos, t. y. ar dėl to, kad jų savininkas netinkamai juos prižiūrėjo, ar dėl trečiųjų asmenų įtakos, ar dėl gamtos reiškinių, neištirtos ir nenustatytos gyvūnų laikymo vietos sąlygos, todėl net jeigu hipotetiškai ir būčiau pripažintas tam tikrų bandų laikytoju, mano kaltė dėl gyvūnų išėjimo visiškai neįrodyta.
2.8. Be šių aplinkybių, duomenų ir argumentų nurodymo, kaltinimas yra visiškai abstraktus, nuo jo neįmanoma tinkamai gintis.
Šalies argumentai
2.9. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas nedalyvaujant pačiam atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. pažeidžiant ANK 608 str. reikalavimus, nors iš bylos medžiagos matyti (T. l, b. l. 135), kad A. S. 2020-11-16 el. laiške aiškiai nurodė pageidaujantis atidėti susitikimą su pareigūnu dėl pandemijos, iš ko aišku, kad jis pageidavo dalyvauti protokolo surašyme.
2.10. Atliekant tyrimą nebuvo atlikti dauguma svarbiausių tyrimo veiksmų, t. y. nebuvo kviečiami specialistai vietoje identifikuoti gyvūnų, susijusių su nagrinėjamais įvykiais, nebuvo pasitelkti gyvūnų pėdsakus gebantys identifikuoti specialistai, nebuvo nustatytas tikslus tariamos žalos nukentėjusiosios kieme padarymo laikas ir aplinkybės. Protokole nėra jokios motyvacijos, kuo remiantis yra nukrypstama nuo VMVT išvados, kurioje konstatuota, kad gyvūnų savininko ir konkrečių žalą padariusių gyvūnų identifikuoti nepavyko, taip pat kodėl nesivadovaujama ŽŪIKVC išrašais, kuriuose nurodyta, kad bandų laikytojai yra kiti asmenys, o ne jis (A. S.).
2.11. Skunde keliama abejonė liudytojos D. J. parodymais ir pateikiama jų analizė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji J. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas išvadą, jog apeliantas yra galvijų laikytojas, padarė išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus. Byloje pakankamai įrodymų, kad M. kaime registruotos tik S. galvijų bandos ir kad tie galvijai, kurie pagal savo išvaizdą yra išskirtiniai (mėsiniai, dideli ir juodi su balta juosta) 2019-10-30 buvo išėję iš aptvaro, vaikščiojo po kelią ir po J. G. sodybą. Ji (J. G.) į pareigūnus kreipėsi ne tą pačią dieną todėl, kad jai skambino pats apeliantas, neneigdamas savo kaltės ir žalos fakto, todėl nukentėjusioji tikėjosi žalos atlyginimo gera valia, tačiau supratusi, kad to nebus, kreipėsi į pareigūnus. Mano, kad A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pilnai atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie protokolo yra pridėta tyrimo medžiaga, kuri yra protokolo dalis ir joje yra apelianto ir liudytojų paaiškinimai.
4. Atsiliepimą į A. S. apeliacinį skundą pateikė ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja J. S.. Institucijos atstovė nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo skundžiamą Utenos apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje esantys nukentėjusiosios J. G., liudytojų G. K., E. J., D. J., P. L. parodymai yra nuoseklūs ir logiški, o apeliantas, teikdamas savo samprotavimus ir išgalvotas versijas apie nežinia kam priklausančių galvijų atklydimą į M. kaimą, kurie sugadino J. G. turtą, siekia išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde A. S. teigia, kad nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir analizuoja, jo manymu, teismo padarytas klaidas, lėmusias faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados padarymą. Skunde keliamas administracinio nusižengimo subjekto klausimas (teigiama, kad A. S. nepagrįstai pripažintas galvijų bandų laikytoju), gyvūnų savininko ar laikytojo kaltės bei padarytos žalos klausimas, analizuojamos įrodymų vertinimo klaidos (neidentifikuoti nukentėjusiosios kiemą ištrypę gyvūnai, remtasi nepatikimais liudytojų parodymais ir kt.), administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, ikiteisminio tyrimo klaidos.
7. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
8. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).
Žemesnės instancijos teismas
9. Apylinkės teismas, A. S. kaltę grindė administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Institucijos atstovės J. S., Veterinarijos tarnybos specialistės D. S., nukentėjusiosios J. G., liudytojų G. K., E. J., D. J., P. L. parodymais, Veterinarijos tarnybos 2019-11-18 patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis, kita rašytine medžiaga. Skundžiamo nutarimo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka surinktų įrodymų vertinimu. Su įrodymų vertinimo motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl jų nebekartoja.
Šalies argumentai
10. Skunde A. S. nurodo, kad jis nepagrįstai buvo pripažintas galvijų bandų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laikytoju, nes iš byloje esančių ŽŪIKVC išrašų matyti, kad jis nėra bandų laikytojas, jų laikytojais užregistruoti kiti asmenys. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai, apklausti liudytojais - M. S., G. S., P. S. patvirtino, kad jie patys prižiūri savo bandas. Pažymi, kad net jeigu hipotetiškai ir būtų pripažinta, kad palaidi gyvūnai, kurie galimai padarė žalos nukentėjusiosios kiemui, priklausė vienam iš sūnų, visiškai nepateisinama, kad atsakomybėn už tai yra traukiamas ne konkretus kaltas asmuo, o jis (A. S.).
11. Skundo argumentas dėl administracinio nusižengimo subjekto - galvijų bandų laikytojo netinkamo nustatymo atmetamas. A. S. administracinių nusižengimų protokolas surašytas kaip jo sūnums priklausančių bandų laikytojui. Pirmosios instancijos teismas patikrino ar A. S. iš tikrųjų gali būti laikomas galvijų bandų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) laikytoju, išsamiai analizavęs liudytojų parodymus bei galvijų bandų laikytojo sąvokai reikšmingus teisės aktus:
- administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500, redakcijos (nuo 2016-07-05 iki 2020-07-09) 2 straipsnio 8 dalis numatė, kad gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai;
- to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos gyvūnų laikytojo pareigos, tarp kurių 3 punkte numatyta pareiga - užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4 punkte pareiga nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų;
- to paties įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numatė, kad gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas;
- Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. AĮ-728, 20 punktas numato, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
12. Tai, kad būtent apeliantas rūpinosi ir prižiūrėjo savo sūnų bandas, t. y. buvo jų laikytojas, skundžiamame nutarime konstatuota byloje surinktų įrodymų visuma: G. K. parodė, kad galvijai buvo laikomi V. K. priklausančiame žemės sklype, leidimą naudotis sklypu V. K. davė būtent A. S. ir A. S. šiame sklype ganė galvijus, perkeldavo aptvaro kuoliukus, aptvarkydavo, kiti žmonės gyvulių neganė, matydavo tik A. S., jo vaikų nepažįsta; P. L. patvirtino, kad jis A. S. prašymu prižiūrėjo būtent A. S. galvijus, pažįsta tik vieną A. S. sūnų; D. J. parodė, kad ištrūkus galvijams iš aptvaro, skambino būtent A. S. ir po jos skambučių galvijai buvo suvaryti atgal į aptvarą; Veterinarijos tarnybos specialistė D. S. nurodė, kad neplaniniuose A. S. sūnų ūkinių gyvūnų bandų patikrinimuose M. k. A. S. dalyvavo kaip sūnų ūkių atstovas; A. S. 2019-11-18 paaiškinime nurodė, kad būtent jis 2019-10-30 buvo atvykęs į įvykio vietą ir tikrino aptvarus (T 1, b. l. 53); Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas M. B. teisme parodė, kad bandų savininkai A. S. sūnūs, bet visuose patikrinimuose dalyvaudavo ir su veterinarijos tarnyba bendraudavo A. S.; A. S. sūnūs G. S., P. S. ir M. S. nurodė, kad apie 2019-10-30 įvykį nieko nežinojo, A. S. jiems apie įvykį nepranešė. Aptartų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. S. buvo jo sūnums priklausančių galvijų bandų laikytojas ir atitinka veikos, numatytos ANK 346 straipsnio 4 dalyje, subjekto reikalavimams, tokiai teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
13. Skunde pažymima, kad teismo nutarime žalą padarę gyvūnai nebuvo identifikuoti. Teismas ignoravo ir nepasisakė dėl byloje esančios 2019-11-25 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvados (T. l, b. l. 43), kurioje tarnyba konstatavo, jog nustatyti bandos, kuri ištrypė gyventojos kiemą, savininko nustatyti nepavyko. Tiek jis (A. S.), tiek liudytojas P. L. nurodė, kad į kaimą dažnai užklysta ne vien ūkiniai gyvūnai, bet ir laukiniai gyvūnai ir žvėrys, pvz., briedžiai, kurie taip pat galėjo ištrypti nukentėjusiosios kiemą. Pareigūnas M. B. apklausiamas pripažino, kad jis neturi gyvūnų identifikavimo, pėdsekystės kvalifikacijos, jis nesugebėjo teisme paaiškinti, kaip jis nustatė, kokių gyvūnų pėdsakai yra palikti nukentėjusios kieme.
14. Šis skundo argumentas, kad žalą padarę gyvūnai nebuvo identifikuoti, taip pat atmestinas byloje surinktais įrodymais, kurių visumą leido teismui padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent A. S. prižiūrimi galvijai vaikščiojo nukentėjusiosios J. G. sklype. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad Utenos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius gavęs J. G. skundą, kad 2019-10-30 iš aptvaro pabėgę galvijai ištrypė jos kiemą, 2019-11-20 kreipėsi į Veterinarijos tarnybą dėl ūkinių galvijų patikrinimo. Kaip ir nurodoma skunde, Veterinarijos tarnyba negalėjo nustatyti kuris galvijas kam priklauso, nes bandos buvo susimaišę, tačiau buvo akivaizdu, kad visi galvijai priklausė A. S. šeimos nariams, nes tik šios šeimos galvijai ganėsi toje teritorijoje, kitų ūkių aplinkui nebuvo fiksuota ir tokios rūšies gyvūnų aplinkui niekas neturi. Pagal pėdsakus ir išmatas J. G. sodyboje buvo matyti, kad žalą padarė karvės, jaučiai, buliukai, telyčios, t. y. ūkiniai galvijai, o ne briedžiai ar kiti laukiniai gyvūnai, kaip tai nurodoma skunde. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai: D. M. ir M. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. S. paneigė A. S. samprotavimus apie aplinkui besiganančius ne S. šeimai priklausančius galvijus, patvirtindama, kad (duomenys neskelbtini) registruotos tik S. galvijų bandos. Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2019-11-01 savo sodyboje (duomenys neskelbtini). rado ištryptą kiemą, karvių išmatas, išmindytą gėlyną, gilias karvių pėdas, aplaužytą šulinio stogą, prie kurio buvo prilipę gyvulių plaukų, suniokotus kelis serbentų krūmus. Kaimynė D. J. jai pasakė, kad 2019-10-30 matė mėsinius galvijus jos sodyboje ir apie tai telefonu pranešė A. S., kuris suorganizavo gyvulių parvarymą atgal į aptvarą. Liudytojai D. J. ir E. J. teismui patvirtino, kad S. šeimai priklausantys galvijai yra išskirtiniai, mėsiniai, dideli ir juodi su balta juosta, jie 2019-10-30 buvo išėję iš aptvaro, vaikščiojo po kelią ir po J. G. sodybą. Aptartų įrodymų visuma leido tinkamai identifikuoti žalą padariusius gyvūnus bei padaryti neginčijamą išvadą, kad būtent apelianto šeimai priklausantys galvijai išėję iš aptvaro ištrypė nukentėjusiosios sodybą.
15. Skunde nurodoma, kad neįrodyta, jog gyvūnų savininkas ar laikytojas kaltas dėl gyvūnų ištrūkimo, nes vien tik laikomų gyvūnų išėjimas iš aptvaro ar ganyklos ribų savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad jų savininkas ar laikytojas yra dėl to kaltas ir atsako pagal ANK (Klaipėdos apygardos teismas byloje Nr. AN2-115-417/2019) – būtina nustatyti ar gyvulių išėjimui iš jiems skirto aptvaro neturėjo įtakos kiti veiksniai – aptvaro sugadinimas dėl gamtos veiksnių, kitų laukinių gyvūnų ir kt.
16. Aukštesniajam teismui nekyla abejonių ir dėl A. S. kaltės. Iš 2020-10-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą jokie aptvaro sugadinimai dėl nuo bandos savininko ir laikytojo valios nepriklausančių priežasčių nustatyti nebuvo. Buvo užfiksuota, kad vienas galvijas buvo išėjęs iš aptvertos elektriniu piemeniu pievos, tačiau grįžo atgal pralindęs pro elektrinio piemens apačią (T 1, b. l. 7-9, 25). Tai tik patvirtina, kad galvijų laikytojas neatliko pareigos pasirūpinti elektrinis piemens tinkamu įrengimu ir yra kaltas, kad galvijai išėjo už aptvertos teritorijos ir ištrypė J. G. sodybą (J. G. sodyba ribojasi su V. K. žemės sklypu, kuriame ganosi S. šeimai priklausantys galvijai).
17. Skunde pažymima, kad nenustatytas žalos faktas ir atsiradimo aplinkybės. Nukentėjusioji apklausiama teismo posėdyje nepateikė paaiškinimo, kodėl nesikreipė į pareigūnus su skundu iš karto, t. y. 2019-11-01, kai tariamai aptiko žalą, ir delsė visą savaitę iki pareiškimo pateikimo. Nei nukentėjusiosios pareiškimas, nei nuotraukos neleidžia nustatyti, kada atsirado žala.
18. Skundo argumentas dėl žalos fakto paneigiamas nukentėjusiosios J. G., liudytojos D. J. parodymais, fotonuotraukomis (T 1, b. l. 13-15), Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo M. B. tarnybiniame pranešime bei sužaloto turto apžiūros protokole esančiais duomenimis, liudijančiais, kad J. G. priklausančiame kieme ir darže, esančiame (duomenys neskelbtini) prie šulinio yra ištrypta kanopomis apie 3 kvadratinius metrus pievos, aplaužytas šulinio stogelis, atplaišos nukritę šalia, prie namų ištryptas apie 2 kvadratinius metrus gėlių darželis, kieme matosi galvijų išmatos (T 1, b. l. 7-9, 25, 31-35). Žalos dydį J. G. nurodė 2019-11-07 pareiškime ir pateikė jos skaičiavimą (T 1, b. l. 48-49). Atsiliepime į apeliacinį skundą J. G. nurodė, kad į pareigūnus kreipėsi ne tą pačią dieną todėl, kad jai skambino pats apeliantas, neneigdamas savo kaltės ir žalos fakto, todėl nukentėjusioji tikėjosi žalos atlyginimo gera valia, tačiau supratusi, kad to nebus, kreipėsi į pareigūnus.
19. Skunde vardijami administracinio nusižengimo protokolo trūkumai. Teigiama, kad 2020-12-22 administracinio nusižengimo protokolas surašytas su klaidomis, protokole nėra nurodyti liudytojai, nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, nenurodyti kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys, pvz., tokie kaip tariamą žalą padariusių gyvūnų identifikavimo būdai, priemonės ir jų priklausomybė konkretiems asmenims, tariamos žalos padarymo laiko ir aplinkybių nustatymas, žalos dydžio įvertinimas, priežastinis ryšys tarp jo (A. S.) veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, pagal kokius kriterijus buvo pripažintas nurodytų bandų laikytoju, nenagrinėjamas kaltės klausimas, nenurodyta kokie konkretūs įstatymo punktai dėl 2019-10-30 epizodo ir t.t.
20. Administracinio nusižengimo protokolo turinys reglamentuotas ANK 609 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.
21. Byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas pilnai atitinka įstatymu keliamus reikalavimus. Jame yra visi ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatyti duomenys, tame tarpe ir teisės aktai kurių reikalavimai buvo pažeisti – tai Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, 1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas (numato pareigą užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. AĮ-728, 20 punktas (numato, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų). Teismas nustatė, kad A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (nuo 2016-07-05 iki 2020-07-09 galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalies ne tik 3-io, bet ir 4-o punktų reikalavimus, tačiau įstatymas nedraudžia bylą nagrinėjančiam teismui pakeisti administracinio nusižengimo protokole nurodytą nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį, jo dalį, punktą (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
22. Prie protokolo yra pridėta tyrimo medžiaga, kurioje yra tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios, liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kita rašytinė medžiaga. Klausimas dėl kaltės nesprendžiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu – šis klausimas sprendžiamas ir išvados dėl asmens kaltės daromos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, kuris šiuo atveju jokių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų nenustatė.
23. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko. Bylos duomenimis apeliantui buvo siųsti šaukimai tris kartus (T 1, b. l. 131, 133, 137), tačiau jis neatvyko, todėl institucija, atlikusi tyrimą, turėjo teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
24. Atmestini skundo argumentai, kad liudytojos D. J. parodymai nenuoseklūs ir nepatikimi, nes ji buvo priešiškai nusiteikusi apelianto atžvilgiu ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. J. iki įvykio A. S. nepažinojo, o jos duoti parodymai buvo vertinti kitų gausiai byloje surinktų įrodymų kontekste. D. J. parodymai neprieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams ir juos laikyti nepatikimais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.
25. Aukštesnysis teismas patikrino skundo argumentą, kad D. J. apylinkės teisme buvo apklausta pažeidžiant įstatymu numatytą tvarką, numatytą ANK 632 straipsnyje, numatančią, kad visi liudytojai iki apklausos turi būti pašalinti iš posėdžių salės. Susipažinus su informacine pažyma ir LITEKO sistemoje esančiais garso įrašais, nustatyta, kad D. J. išklausyta teismo posėdžiuose du kartus: 2021-02-12 ir 2021-06-25. Pirmąjį kartą D. J. kaip liudytoja buvo apklausiama pagal visas proceso taisykles. Antrą kartą ji buvo iškviesta, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp jos ir liudytojo P. L. parodymų, todėl šių abiejų liudytojų buvimas teismo posėdžių salėje proceso taisyklėms neprieštarauja.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti A. S. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.