Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorei O. D., nukentėjusiajai G. K., jos atstovei advokatei G. S., kaltinamojo gynėjui advokatui D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-11-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str.1d.-7 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;

2) 2009-10-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str.2d., 8 p. - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str.1d.3d. , BK 65 str. prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2008-11-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę nustatyti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo;

3) 2014 01 15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str., 1d., 138 str., 2d., 5p., 8p., 63 str., 1d., 5d., 1p., subendrinta 2 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, pagal 2015 06 22 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis BVK 157 str., 2015 07 03 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 1 metams 2 mėn. 23 d. bausmės, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas ir perduotas teismui teisti už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 18.00 val., būdamas viešoje vietoje, VšĮ Marijampolės ligoninės, esančios Palangos 9g. 1, Marijampolė, vaikų skyriaus palatoje Nr. 7, D. L. esant ligoninės gretimoje palatoje Nr. 6, išgirdus vaiko riksmą, tai yra G. K. sūnaus H. J., ir pamačius M. J. chuliganiškus veiksmus, tai yra išgirdus necenzūrinius žodžius G. K. atžvilgiu, mušimą, tampymą po palatą už plaukų, pažeidė ligoninės nustatytą tvarką, elgdamasis įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, mažamečio sūnaus H. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu tyčia sugriebė G. K. už ausies ir plaukų taip tampydamas po palatą, po to vieną kartą rankos kumščiu trenkė į pilvą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką užtrenkdamas palatos duris ir jas užrakindamas prispaudė tuo metu prie palatos durų stovėjusiam mažamečiui H. J. kairės rankos pirštus, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, dėl ko mažametis H. J. pradėjo verkti, tokiais savo įžūliais veiksmais M. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė Marijampolės ligoninės nustatytą tvarką, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. J. buvo kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1d., 140 str., 3d.

Kaltinamasis M. J. kaltu dėl abiejų kaltinimų neprisipažino. Parodė, jog jo buvusi draugė G. K., auginanti jo sūnų H. J., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė palydėti bei sunešti daiktus į ligoninę, nes susirgo sūnus. Kartu visi atvyko į ligoninę. Palatoje saugojo vaiką, kol ji dėliojo rūbus. Vaikas norėjo išbėgti iš palatos, pravėrė duris, dėl ko jis paėmė vaiką už rankos ir uždarė palatos duris bei netyčia vaikus prispaudė tarpduryje pirščiukus. Vaikui surikus, nukentėjusioji griebė ant rankų vaiką ir pradėjo ant jo šaukti, vyti necenzūriniais žodžiais. Jis norėjo pažiūrėti kaip vaiko pirščiukai, prašė leisti, tačiau nukentėjusioji neleido, traukė vaiką. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, barnis, vienas ant kirto šaukė. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Tiesė ranką link vaiko, norėdamas pažiūrėti, kaip atrodo pirščiukai ir tuo metu gal netyčia timptelėjo nukentėjusiajai už ausies. Pasak jo, jų konfliktą išgirdo už stiklinės tamsintos sienos buvęs asmuo ir Kategoriškai neigė, kad sudavė jai kumščiu į pilvą, jog, paėmęs už plaukų bei ausies, tampė po palatą. Neigė, jog mažamečiui sūnui pirščiukus tarpduryje prispaudė tyčia. Teigė, jog tyrėja neteisingai tyrimo metu užrašė jo parodymus, kad jis užsuko ausį nukentėjusiajai, nes iš tikrųjų tai įvyko netyčia.

Nukentėjusioji G. K. patvirtino, jog ligoninėje, vaikų skyriaus palatoje, jos buvęs sugyventinis M. J. jai pradėjo priekaištauti, kad ji bloga mama, jog neprižiūri sūnaus, nes vaikas susirgo. Keikė necenzūriniais žodžiais, vadino „valkata, stipena, žiurke, žertva“. Ji prašė kaltinamojo tyliau, nes buvo gėda dėl to, kad gretimoje palatoje yra žmonių. Palatas skyrė tik stiklinė tamsinta siena, dėl ko labai gerai girdisi. Tačiau kaltinamasis nesiliovė ir toliau ją įžeidinėjo. Pamena, jog vaikas ir Marius buvo prie durų, jos stiga atsidarė ir kaltinamasis jas uždarė bei užrakino. Tuo metu staiga suriko jų mažametis vaikas ir pamatė, kad vaiko pirščiukai prispausti tarpduryje. Vaikas garsiai verkė, pirščiukai vienos rankos buvo paraudę, dėl ko atrakino duris, jas atidarė bei paėmė vaiką ant rankų ir liepė kaltinamajam išeiti. Pasakė kaltinamajam, jog vaikui pirštus privėrė, jis atsakė „nerėk“. Tada kaltinamasis jai paėmė už ausies kartus su plaukais ir pradėjo purtyti, tampė ir rėkė, tildė ją, trenkė į pilvą kumščiu bei po kurio laiko išėjo. Pamena, jog smurto prieš ją metu iš gretimos palatos moteris sušuko- „ei, ką darai?“. Dėl tokio kaltinamojo elgesio labai blogai jautėsi, buvo pažeminta, nes triukšmą, įžeidinėjimus, smurtą matė bei girdėjo kitoje palatoje buvusi moteris. Jaučia baimę, nes nežino, kada iš kaltinamojo pusės gali pasikartoti tokie veiksmai. Yra anksčiau kreipusis į policiją dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu, psichologinio smurto, persekiojimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, neįrodžius kaltės. Pasak jos, konfliktą girdėjo skyriuje buvusi seselė. Iš kaltinamojo prašo priteisti 250 EUR neturtinės žalos bei 250 EUR advokatės atstovavimo išlaidų. Mano, jog vaikui pirščiukus kaltinamasis prispaudė netyčia.

Liudytoja D. L. parodė, jog ji įvykio metu buvo su mažamečiu sūnumi VšĮ Marijampolės ligoninės vaikų skyriaus palatoje Nr. 6. Ji pro stiklinę tamsintą sieną matė ir girdėjo, kaip į gretimą palatą atėjo moteris su vaikučiu ir vyras. Vaikų skyriuje palatose pusė sienos yra stiklas, per kurį galima matyti žmones, priėjus arčiau stiklo galima matyti netgi žmonių veidus. Palata, į kurią atėjo žmonės, matėsi per minėtą stilinę sieną. Girdėjo, kaip moteris padėkojo su ja atėjusiam vyrui, kad šis atnešė jai daiktus. Girdėjo kaip vaikas urzgė. Vyras moteriai priekaištavo, jog vaikas visą laiką serga, net į ligoninė pateko. Tuo pačiu metu išgirdo vaiko riksmą. Pasak liudytojos, moteris gretimoje palatoje suriko,- „ką darai, vaikui prispaudei pirštus, atrakint duris“. Matė kaip moteris pribėgo prie durų, jas atidarė ir vaiką paėmė ant rankų. Pasak jos, tada prasidėjo konfliktas, t.y., vyriškis ėjo link moters, lygtai ją pastūmė, lyg paėmė už rankos, o moteris traukėsi nuo jo, lyg nenorėdama su juo kontaktuoti. Vyras pasakė, kad netyčia prispaudė vaikui pirščiukus, prašė parodyti vaiko ranką ar pirščiukus, tačiau moteris nedavė ir pradėjo šaukti vienas ant kito: vyras sakė, kad moteris „ valkata, žiurkė“, o moteris nesikeikė, bet pakeltu balsu šaukė ,-„išeik, man gėdą darai. Pamačiusi, jog vyras eina link moters, ji sušuko“ raminkitės, ką darot“. Tada konfliktas aprimo ir vyras greit išėjo. Liudytoja nematė, kad kaltinamasis būtų vartojęs prieš nukentėjusiąją kaip nurodyta kaltinime smurtą. Asmenys garsiai ginčijosi, ten stiklinė siena ir girdisi, kaip kažkas nusičiaudi. Ji tuo metu migdė vaiką po vakarienės ir, išgirdusi triukšmą, pasakė, kad apsiramintų. Teigė, kad jos vaikas neišsigando. Pasak jos, konfliktas truko apie 1 – 2 minutes laiko, greitai. Į klausimą, kodėl tyrimo metu ji nurodė, jog matė, kaip „vyriškis stūmė ją, ir kartu lyg sudavė smūgį“, jog „ vyras sugriebė ranka už moters plautų, ją tampė po palatą“ ( b.l. 20-21 ), paaiškino, jog jai tuo metu atrodė, kad lyg stūmė, lyg sudavė smūgį, bet iš tikrųjų ji matė, tik kaip tiesė ranką link moters krūtinės, nei ši laikė kūdikį ant rankų ir prašė parodyti, iš ko suprato, kad norėjo apžiūrėti vaiko rankutę. Gali pasakyti, jog nematė, kad būtų vyras tampęs moterį už plaukų. Ji tyrėjai taip pasakė tik todėl, nes vakare, kai susitiko su nukentėjusiąją skyriuje, ši jai pasakė, kad vyram tampė už plaukų, todėl apie tai ir pasakė tyrėjai.

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal BK 284 str., 1d. ( viešos tvarkos pažeidimas ) ir 140 str., 2d. ( fizinio skausmo sukėlimas ) pagal tyrėjos I. B. tarnybinį pranešimą, kad 2015-09-15 d. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas G. K., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimas, jog 2015-09-15, apie 18 val., M. J., gim. (duomenys neskelbtini), atvykęs į Marijampolės ligoninę, esančią Palangos g. 1, Marijampolė, vaikų skyriaus palatoje, kurioje buvo paguldytas jo sūnus H. J., gim. (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu ranka sugriebė G. K. už plaukų ir ausies, pradėjo tąsyti, bei vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į pilvo sritį Tokiu būdu sutrikdė ligoninės rimtį ir tvarką, nes konfliktą matė ir jo riksmus girdėjo gretimoje palatoje buvusi moteris (1 t., b. l. 3).

Specialisto išvadoje Nr. G800/2015(09 ) nurodyta, kad G. K. konstatuotas pilvo sumušimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei G. K. 2015-09-15 buvo tąsoma už plaukų ir ausies bei buvo jai suduota kumščiu į pilvo sritį, tai dėl to galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b. l. 26).

Specialisto išvadoje Nr. G804/2015(09) teigiama, kad H. J. nekonstatuota išorinių kūno sužalojimų, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei H. J. 2015-09-15 buvo durimis prispausti kairės rankos plaštakos pirštai, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t., b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius kaltinamojo bei nukentėjusiosios, vienintelės nešališkos byloje liudytojos D. L. parodymų, teismas nustatė, kad neabejotinai byloje įrodyta tai, jog 2015 09 15, apie 18 val., kaltinamasis M. J. atvyko su savo vaiko motina G. K. bei mažamečiu sūnumi H. J., gim. (duomenys neskelbtini), į VšĮ Marijampolės ligoninės Vaikų skyriaus palatą Nr. 6, nes vaikas buvo paguldytas į ligoninę. Nukentėjusiajai dėliojant atsineštus daiktus, kaltinamasis pradėjo žodžiais priekaištauti G. K., kad ši neprižiūri vaiko, nes visą laiką serga, net į ligoninę pateko. Tuo metu, tarp kaltinamojo bei nukentėjusios vykstant pokalbiui, M. J., netyčia, nepastebėjęs, jog jo mažametis sūnus H. J., gim. (duomenys neskelbtini), laikosi už durų staktos, uždarydamas duris prispaudė durimis vaiko kairės rankos plaštakos pirštus tarpduryje, dėl ko mažametis pradėjo garsiai verkti. Nukentėjusioji garsiai suriko kaltinamajam „ką darai, vaikui prispaudei pirštus, atrakint duris“, pribėgo prie durų, jas atidarė ir vaiką paėmė ant rankų. Tada tarp kaltinamojo bei nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas ir barnis. Nustatyta, jog M. J. ėjo link nukentėjusiosios, tiesė link jos ranką, norėdamas pažiūrėti vaiko ranką ir pirščiukus, tačiau nukentėjusioji, laikydama ant rankų vaiką, traukėsi nuo kaltinamojo. Kaltinamasis, imdamas vaikui už rankos, netyčia galėjo timptelti nukentėjusiajai už ausies. Kaltinamasis pasakė, kad netyčia prispaudė vaikui pirščiukus, prašė parodyti vaiko ranką ar pirščiukus, tačiau moteris nedavė ir jie pradėjo šaukti vienas ant kito. M. J. nukentėjusiąją garsiai vadino įžeidžiančiais žodžiais, kaip antai, „ valkata, žiurkė, stipena, žertva“, o nukentėjusioji pakeltu balsu šaukė ,-„išeik, man gėdą darai“. Visa tai per stiklinę tamsintą sieną matė ir girdėjo gretimoje palatoje buvusi su savo mažamečiu vaiku liudytoja D. L., kuri, pamačiusi, jog vyras eina link moters, sušuko“ raminkitės, ką darot“. Tada konfliktas nurimo ir kaltinamasis išėjo iš palatos.

Teismas konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją būtų palatoje vartojęs kaltinime nurodytą fizinį smurtą, t.y., sudavęs kumščiu į pilvą, paėmęs už ausies ir plaukų bei purtęs nukentėjusiąją, tampęs po palatą.

Teismas negali tikėti nukentėjusiosios aiškinimais, kad prieš ją kaltinamasis palatoje pavartojo fizinį smurtą, t.y., tuo metu, kai ji laikė paėmusi ant rankų mažametį vaiką, sudavė kumščiu į pilvą, paėmė už ausies ir plaukų bei purtė, tampė po palatą, nes nėra jokių kitų objektyvių jos žodžius patvirtinančių byloje įrodymų. Tai, kad vakare kreipėsi į priėmimą dėl pilvo skausmo ( tariamo sumušimo), jog liudytojai D. L. vakare sakė, kas prieš ją kaltinamasis smurtavo - yra tik netiesioginiai duomenys, kurie nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, t.y., yra išvestiniai ir negali būti vertinami kaip įrodymai byloje.

Kaltinamasis neigė vartojęs prieš nukentėjusiąją smurtą, tvirtino, jog galėjo netyčia paimti nukentėjusiajai už ausies, kai norėjo pažiūrėti vaiko pirščiukus. Vienintelė, teismo manymu, byloje nešališka liudytoja D. L. nematė, kad kaltinamasis būtų vartojęs prieš nukentėjusiąją kaip nurodyta kaltinime smurtą. Pasak jos, asmenys tik garsiai ginčijosi, M. J. nukentėjusiąją garsiai vadino įžeidžiančiais žodžiais, kaip antai, „ valkata, žiurkė, stipena, žertva“, o nukentėjusioji pakeltu balsu šaukė ,-„išeik, man gėdą darai“. Liudytoja tuo metu migdė vaiką po vakarienės ir, išgirdusi triukšmą, pasakė, kad šie apsiramintų, po ko triukšmas nutilo, o kaltinamasis pasišalino iš palatos. Pasak liudytojos, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios gretimoje palatoje truko 1-2 minutes. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamojo veiksmai ( įžeidžiantys nukentėjusiajai skirti žodžiai ) būtų pažeidę viešąją tvarką ir būtų sutrikdę ligoninės vaikų skyriuje buvusių asmenų ar medicinos personalo bei kitų asmenų rimtį bei tvarką.

Liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog matė, kaip „vyriškis stūmė ją, ir kartu lyg sudavė smūgį“, jog „ vyras sugriebė ranka už moters plautų, ją tampė po palatą“ ( b.l. 20-21 ), tačiau teisme paaiškino, jog jai tuo metu atrodė, kad kaltinamasis lyg stūmė, lyg sudavė smūgį nukentėjusiajai, tačiau iš tikrųjų ji matė tik tai, kaip kaltinamasis tiesė ranką link moters krūtinės, nei ši laikė kūdikį ant rankų ir prašė „parodyk, parodyk“, iš ko suprato, kad norėjo apžiūrėti vaiko rankutę. Liudytoja nematė, kad būtų vyras tampęs moterį už plaukų. Ji tyrėjai taip pasakė tik todėl, nes vakare, kai susitiko su nukentėjusiąją skyriuje, ši jai pasakė, kad vyram tampė už plaukų, todėl apie tai ir pasakė tyrėjai. Liudytoja nematė, kad kaltinamasis būtų vartojęs prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytą smurtą.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str., 3d., 284 str., 1d., todėl išteisinamas ( BPK 3 str., 1d., 1p., 303 str., 5d., 1p. )

Nustatyta, jog kaltinamasis netyčia, nepastebėjęs, jog jo mažametis sūnus H. J., gim. (duomenys neskelbtini) , laikosi už durų staktos, uždarydamas duris prispaudė durimis vaiko kairės rankos plaštakos pirštus tarpduryje, dėl ko mažametis pradėjo garsiai verkti, todėl fizinį skausmą sukėlė ne tyčiniais, o atsargiais veiksmais, dėl ko jo veiksmuose nėra nurodyto nusikaltimo subjektyvinės pusės požymių, t.y., tiesioginės tyčios.

Teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, jog kaltinamasis tyčia pavartojo prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytą fizinį smurtą, t.y., sudavė kumščiu į pilvą, paėmęs už ausies ir plaukų, tampą po palatą, dėl ko ši jautė fizinį skausmą ir išvadinęs necenzūriniais žodžiais bei tokiais įžūliais veiksmais M. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė Marijampolės ligoninės nustatytą tvarką bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas pažymi, jog kaltinime nurodyto smurto vartojimo faktas byloje neįrodytas.

Įrodyta tik tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai priekaištavo dėl to, kad susirgo vaikas. Netyčia prispaudus vaikui pirščiukus tarpduryje, nukentėjusiajai paėmus vaiką ant rankų, tarp nukentėjusiosios bei kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu abu kalbėjo pakeltu tonu, garsiai, o kaltinamasis dar priedo nukentėjusiąją išvadino įžeidžiančiais žodžiais, kaip antai, „ valkata, žiurkė, stipena, žertva“. Šie žodžiai buvo pasakyti ne tikslu pažeisti viešąją tvarką, tačiau iš asmeninių paskatų, dėl anksčiau ne kartą kilusių tarpusavio nesutarimų. Šie žodžiai buvo nukentėjusiajai įžeidžiantys, tačiau jie negali būti vertinami kaip nusikalstami LR BK 284 str. 1d. prasme ir asmeniui užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais, kai negalima kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeistų teisių, teisėtų interesų, t.y., galiota ultima ratio principas ( žr. kasacinė byla Nr. 2K-229/2014 ).

LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris reiškia, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Baudžiamosios teisės teorijoje galioja principas, jog visos abejones nei neaiškumai yra vertinami kaltinamojo naudai. Asmens kaltė gali būti įrodinėjama tik įstatymų nustatyta tvarka gautais duomenimis ( BPK 20 str. ), kurie patvirtina ar paneigia vienas ar kitas reikšmingas bylai aplinkybes ( kasacinės Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarys Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-269/2013)..

Pagal BK 284 straipsnio pirmą dalį prasmę įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ATPK 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas) dispozicija neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalis įvardija platesnį veikų sąrašą (įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus), numato padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. gali būti asmuo traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos ( žr. Kauno apygardos 2011 03 22 nuosprendis Nr.1A-220-2011 ).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai(Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

Teismo manymu, šiuo atveju kaltinamojo veiksmai turi būti vertinami kaip nedidelis chuliganizmas, numatytas LR BK 174 str., nes sako įžeidžiamais ir necenzūriniais žodžiais kaltinamasis nesutrikdė visuomenės rimties bei tvarkos. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nuosekliais liudytojos parodymais, kuriai triukšmas gretimoje palatoje pasirodė kaip buitinis šeimyninis konfliktas, nesutrikdęs viešos tvarkos.

Teismas sprendžia, jog byloje nebuvo įrodyta, jog D. J. viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, prieš nukentėjusiąją pavartojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą, dėl ko ši jautė fizinį skausmą, dėl ko jis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių ( nesant veikos nei objektyvių, nei subjektyvių požymių - LR BPK 3 str. 1d., 1p., 303 str. 5d., 1p. ).

Nukentėjusiosios G. K. pareikštas byloje 250 EUR civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, 250 EUR proceso išlaidų ir palūkanų priteisimo - paliekamas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3d., 2p.), išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

nusprendė:

M. J. iš kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1d. bei 140 str., 3d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, po to panaikint.

G. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo nuorašą perduoti Marijampolės AVPK administracinės teisenos pradėjimui pagal ATPK 174 str.