Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens W. K. atstovei advokatei Jurgitai Ivanauskienei, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens W. K. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-1128-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-1128-2021 W. K. buvo nubaustas 1 100 eurų bauda dėl to, kad:

1) 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte Nr. KVI-R-2020-088 užfiksuota, jog UAB „X“ atsakingas asmuo, patikrinimui privalėjo pateikti 1 674 dienų duomenis, perkeltus iš vairuotojo kortelių ir skaitmeninių tachografų, bet patikrinimui pateikė 1 446 dienos duomenis, perkeltus iš vairuotojo kortelių ir skaitmeninių tachografų. Nepateikti ir netinkami analizuoti duomenys, perkelti iš vairuotojo kortelių ir/ar skaitmeninių tachografų sudaro 13 % nuo privalomų pateikti duomenų, perkeltų iš vairuotojo kortelių ir/ar skaitmeninių tachografų. UAB „X“ vadovas nesaugodamas duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų daugiau kaip metus ir jų nepateikdamas tikrinimo metu, pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (toliau – ir Reglamentas Nr. 165/2014), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 561/2006) 33 straipsnio 2 dalį, bei padarė administracinį teisės nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 455 straipsnio 2 dalyje;

2) UAB „X“ išsinuomojo iš firmos ZY krovininius automobilius (tai patvirtina 2020 m. balandžio 30 d. sudaryta komercinių transporto priemonių nuomos sutartis), kuriais 2020 m. gegužės mėn. vykdė krovinių vežimą už atlygį (tai patvirtina CMR važtaraščiai), neturėdami Europos Bendrijos licencijos kopijų šioms transporto priemonėms.

Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą. Vežėjo, turinčio licenciją, kroviniams vežti naudojamoms transporto priemonėms išduodamos licenciją atitinkančios licencijų kopijos.

Įmonės transporto vadybininkas vadovavo daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų veiklai, vykdomai naudojant iš viso daugiau kaip 30 transporto priemonių, turinčių licencijos kopijas. Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, transporto veiklai. Tikrinamu laikotarpiu W. K. vadovavo vienai įmonei, registruotai Lietuvos Respublikoje (licencijos Nr. LIC-006795-EBKR) ir dviem įmonėms, registruotoms Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Licencijos Nr. D-03-054-G-0045 ir Nr. D-03-054-G-0068), šiose įmonėse registruota daugiau kaip 30 automobilių, kurie turėjo licencijos kopijas kelių transporto veiklai. Tokiais savo veiksmais W. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - ir KTK) 8 straipsnio 1 dalį, 8¹ straipsnio 7 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje (b.l. 11-13).

3) Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas tikrinamu laikotarpiu vadovavo vienai įmonei, kuri registruota Lietuvos Respublikoje (licencijos Nr. LIC-006795-EBKR) ir dviem įmonėms, registruotoms Vokietijos Federacinėje Respublikoje (licencijos Nr. D-03-054-G-0045 ir Nr. D-03-054-G- 0068). Administracija neneigia fakto, kad VFR Pareiškėjo vadovaujama įmonė turi Bendrijos licencijas, tačiau kaip jau paaiškinta, jos negali būti perleistos kitiems asmenims. Jeigu, kaip šiuo atveju, įmonės sudaro komercinės nuomos sutartį - vežėjas atsako už tai, kad licencijos kopija būtų laiku, prieš pradedant kelionę, ir tinkamai, laikantis Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, susieta su konkrečia kelių transporto priemone (kadangi transporto priemonės yra nuomojamos iš VFR). Pažymėtina, kad būtent Lietuvos Respublikoje registruota įmonė tampa vežėju ir ji privalo savo vardu priskirti kopijas toms transporto priemonėms. KTK 8¹ straipsnio 7 dalis draudžia transporto vadybininkui vadovauti daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, transporto veiklai. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas vadovavo Lietuvos Respublikoje registruotai įmonei, kuri turėjo 5 Bendrijos licencijas bei VFR įmonei, kuri turėjo 35 Bendrijos licencijas. Taigi, vadovavo įmonėms, kurių bendras transporto priemonių skaičius - 40. Tokiu būdu pažeidžiama minėta KTK 8¹ straipsnio 7 dalis, kadangi vadovaujama įmonėms, kurių licencijų kopijų skaičius viršija 30 (b.l. 118-123).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 455 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d. ) buvo nustatyta atsakomybė už: 1) daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimą nustatytą laiką įmonėje arba 2) iš tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimą.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 10 straipsnio 5 dalies a) punkte numatyta, kad „Transporto ūkio subjektas, naudojantis transporto priemones, kuriose įrengta įrašymo įranga pagal Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 IB priedą, ir kuriems taikomas šis reglamentas, užtikrina, kad visi duomenys iš transporto priemonės ar vairuotojo kortelės būtų perkeliami taip dažnai, kaip tai nustatė valstybė narė. Pagal to paties straipsnio i) ir ii) papunkčius transporto ūkio subjektas atitinkamus duomenis perkelia dažniau, kad užtikrintų, jog visi duomenys apie ūkio subjekto ar jo vardu atliktą veiklą būtų perkelti; kad visi iš transporto priemonės ir vairuotojo kortelės perkelti duomenys būtų saugomi ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo jų įregistravimo, ir kad tikrinančio pareigūno prašymu jie būtų tiesiogiai ar per nuotolį prieinami ūkio subjekte“.

2010 m. liepos 1 d. Europos komisijos reglamento (ES) Nr. 581/2010 Dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šiuo reglamentu nustatyti ilgiausi leistini laikotarpiai, per kuriuos susiję duomenys turi būti perkelti iš transporto priemonės ir vairuotojo kortelės Reglamento (EB) Nr. 561/2006 10 straipsnio 5 dalies a) punkto i) papunkčio tikslais“, to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad „Ilgiausias leistinas laikotarpis, per kurį turi būti perkelti susiję duomenys, neturi būti ilgesnis kaip 90 dienų, jei tai yra duomenys iš transporto priemonės (a) punktas); 28 dienų, jei tai yra duomenys iš vairuotojo kortelės (b) punktas)“.

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau - Reglamentas Nr. 165/2014) 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Pagal 35 straipsnio nuostatas atspausdintus įskaitomus registracijos lapus ir spaudinius transporto įmonės laiko suskirstytus chronologine tvarka ne trumpiau kaip metus nuo jų naudojimo pradžios, o jų kopijas pateikia atitinkamiems jų paprašiusiems vairuotojams. Transporto įmonės iš vairuotojų kortelių atsisiųstų duomenų kopijas ir spausdintines tų kopijų versijas taip pat pateikia atitinkamiems jų paprašiusiems vairuotojams. Įgaliotam kontroliuojančiam pareigūnui paprašius, registracijos lapai, spaudiniai ir perkelti duomenys jam parodomi arba perduodami“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atlikdama UAB „X“ neplaninį patikrinimą, Lietuvos transporto saugos administracija 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į įmonę informuodama, kad bus atliekamas jos neplaninis patikrinimas ir nurodytas sąrašas duomenų/dokumentų, kuriuos privalo patikrinimui pateikti įmonė už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., tame tarpe vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo apskaitos duomenis ir dokumentus, o būtent jei naudojamos transporto priemonės su analoginiais tachografais – atskirai pagal kiekvieną dirbantį vairuotoją chronologine tvarka sudėtus tachografo registracijos lapus, jei naudojamos transporto priemonės su skaitmeniniais tachografais – per IS „Vectra“ elektroninių paslaugų portalą duomenis, perkeltus iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų (4.1-4.2 punktai) (b.l. 15-16).

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akto Nr. KVI-R-2020-088 nustatyta, jog ūkio subjektas UAB „X“ reguliariai per leistinus laikotarpius (ne rečiau kaip per 28 dienas duomenis iš vairuotojų kortelių ir ne rečiau kaip per 90 dienų duomenis iš transporto priemonių skaitmeninių tachografų) neperkelia duomenų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Taip pat nurodyta, jog nuo daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ir krovinius vidaus ar tarptautiniais maršrutais, privalomų saugoti tachografų registracijos lapų ir ar duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojų darbo dienų) nesaugojo nustatytą laiką įmonėje. Teismo posėdyje Institucijos atstovė patikslino, kad minėtos išvados apie duomenų neperkėlimą nustatytais terminais ir jų neišsaugojimą įmonėje padarytos remiantis faktu, kad minėti duomenys nebuvo pateikti tikrinimą atliekančiai institucijai patikrinimo dienai, vėliau po patikrinimo akto surašymo pateiktų papildomų duomenų jie nevertino. Įmonės atstovė negalėjo detalizuoti, ar papildomai elektroninio susirašinėjimo metu pateikti duomenys buvo būtent tie, kurie sudarė 13 procentų privalėtų pateikti, bet nepateiktų duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų.

Akcentuotina, kad skundžiamo nutarimo priėmimo dienai galiojo nauja ANK 455 straipsnio redakcija, kurios 2 dalis nustatė atsakomybę jau už kito pobūdžio pažeidimus, o būtent už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 netinkamai organizuotą kelių transporto priemonių vairuotojų darbą, kai bent vienas vairuotojas per kalendorinius metus padarė šešis ar daugiau sunkių vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų. Tačiau šiuo metu galiojančio minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta atsakomybė už Keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti. Atsižvelgdamas į naują reglamentavimą pareiškėjas laiko, kad tokia veika kaip minėtų duomenų neišsaugojimas buvo dekriminalizuota.

Institucija, priimdama nutarimą vadovavosi ANK 3 straipsnio 1 dalies taisykle, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Tačiau teismo vertinimu šiuo atveju reikėtų vadovautis ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta taisykle, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Teisės teorijoje ir teismų jurisprudencijoje pripažįstama, kad baudžiamasis įstatymas, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, yra toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis (visa dekriminalizacija) arba susiaurinta jos sudėtis, numatant naujus šios sudėties požymius arba atsisakant buvusių jos požymių (dalinė dekriminalizacija), dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos.

Nors Institucija nurodo, kad pasikeitus ANK 455 straipsnio dispozicijoms, atsakomybė liko ta pati, nes nebuvo panaikinta pareiga vežėjams Reglamentais nustatyta tvarka ir terminais perkelti duomenis iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių ir saugoti juos bei registracijos lapus įmonėje ne trumpiau nei 1 metus, teismas nesutinka su šiuo teiginiu. Nors vežėjų pareigos dėl vairuotojų darbo laiko ir poilsio režimo apskaitos vedimo pagal ES teisės aktus liko tos pačios, tačiau atsakomybės pagal nacionalinę teisę pobūdis už šių veiksmų neatlikimą šiek tiek keitėsi. Šiuo atveju naujoje ANK 455 straipsnio redakcijoje nebeliko atsakomybės už tachografo registracijos lapų ir už iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojo kortelių perkeltų duomenų neišsaugojimą, palikta atsakomybė tik už jų nepateikimą. Taigi iš esmės buvo atlikta dalinė dekriminalizacija, atsisakant buvusių veikos požymių ir pakeičiant juos naujais. Naujos redakcijos ANK 455 straipsnio 6 dalis atsisakė tokio požymio kaip nepateiktų duomenų apimtis, bet nustatė dar vieną naują veikos požymį – pakartotinamumą. Pirmuoju aspektu atsakomybės sąlygos griežtėjo, tačiau antruoju švelnėjo. Susidarius tokiai situacijai pagal teismų praktiką kiekvienu atveju, spręsdamas, kuris administracinę atsakomybę numatantis įstatymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti taikomas, teismas, vadovaudamasis ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi kompleksiškai įvertinti tiek atitinkamo Administracinio nusižengimo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankciją, tiek visą atitinkamo Administracinio nusižengimo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispoziciją konkrečios administracinio nusižengimo bylos aplinkybių kontekste (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-618-317/2021).

Šiuo metu galiojanti ANK 455 straipsnio 6 dalis juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, numato administracinę atsakomybę tik už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų pakartotinį nepateikimą, kas reiškia, jog asmuo negali būti baudžiamas už tokių duomenų nepateikimą, jei jų buvo prašoma tik vieną kartą. Byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „X“ buvo paprašyta pakartotinai pateikti krovinių vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenis. Pareiškėjas nurodė, kad su juo Institucija nebendravo, nustačiusi duomenų trūkumą, jokia forma apie tai neinformavo ir nereikalavo jų pateikti. Institucija tai neigė, nurodydama, kad elektroninio susirašinėjimo metu buvo aiškintasi su įmonės atstovu dėl šių duomenų trūkumo, buvo nurodyta ko trūksta. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo su Institucijos atstovu S. T. ir UAB „X“ darbuotojos I. P. nustatyta, jog po patikrinimo akto priėmimo vyko elektroninis susirašinėjimas, kurio metu laikotarpiu 2020 m. rugsėjo 21-25 d. buvo teikiama patikrinimo akte nurodoma trūkstama informacija (b.l.42-84), taip pat 2020 m. lapkričio 24 d. įkelti duomenys į IS „Vectra“. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad duomenys buvo teikiami ir keliami pareiškėjo iniciatyva, reaguojant į patikrinimo akte nustatytus trūkumus. Vis dėlto teismas vertina, kad elektroniniu būdu susirašinėjimas, savarankiškai reaguojant į patikrinimo akte nurodytus trūkumus, negali būti prilyginamas Institucijos pakartotiniam reikalavimui pateikti vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenis. Institucijos atstovas el. paštu laikas nuo laiko patikslino, kokių transporto priemonių valstybinių numerių duomenų trūksta (b.l. 67), bet neformulavo jokio reikalavimo pakartotinai teikti vežėjo kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenis. Kita vertus, jei Institucija traktuoja, kad šis susirašinėjimas gali būti prilyginamas ANK 455 straipsnio 6 dalyje numatytam požymiui – pakartotiniam reikalavimui, tai ji turėjo ir vertinti naujai po 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akto surašymo pateiktus duomenis, ar jie patenka į nurodytuosius 13 procentų trūkstamų duomenų, atitinkamai keisti kaltinimo ribas. Tuo tarpu institucija užėmė poziciją, kad po patikrinimo atliktas duomenų pateikimas teisiškai nereikšmingas, todėl nevertinamas. Jos atstovė net negalėjo nurodyti, ar papildomais duomenimis buvo realiai pašalintas tikrinimui nepateiktų duomenų trūkumas, ar šie duomenys buvo būtent tie 13 procentų iš reikalautų pateikti patikrinimui, bet nepateiktų duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Atsižvelgtina, jog būtent ši aplinkybė patvirtintų ar paneigtų kaltinimo dalį, kad minėti duomenys realiai buvo išsaugoti įmonėje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertina, kad būtent todėl šiuo metu galiojanti ANK 455 straipsnio 6 dalies redakcija yra palankesnė W. K., nei iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi ANK 455 straipsnio 2 dalies redakcija, dėl ko vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, šiuo atveju ir turi būti taikoma. Kaip jau ne kartą minėta, pagal šiuo metu galiojančią ANK 455 straipsnio 6 dalies redakciją atsakomybė galima tik tuo atveju, kai asmuo pakartotinai neįvykdo pareigos pateikti prašomus duomenis. Todėl, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį, antras tokio pobūdžio prašymas formaliai turi būti pateiktas net ir tuo atveju, kai institucija mano, kad tokie duomenys pateikti nebus, ne jie juridinio asmens nebuvo surinkti ir saugomi. Priešingu atveju, asmens veika neatitiks visų ANK 455 straipsnio 6 dalies sudėties požymių.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad institucija neįrodė aplinkybės, kad jos 2020 m. rugsėjo 9 d. reikalavime nurodyti pateikti vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo apskaitos duomenys už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1-31 d. buvo būtent neišsaugoti įmonėje, kaip tai numatė ANK 455 straipsnio 2 dalies ankstesnė redakcija, ir kad Institucija teikė pareiškėjui pakartotinį reikalavimą pateikti vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo apskaitos duomenis, kaip to reikalauja nauja ANK 455 straipsnio 6 dalies redakcija, todėl jo atžvilgiu šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už ūkinės ar komercinės veiklos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju byloje padarytos nuorodos į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalį bei 8¹ straipsnio 7 dalį. KTK 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad Keleivių vežimo autobusais, krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Licencijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus. Kelių transporto priemonei gali būti išduota tik viena licencijos kopija. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akto Nr. KVI-R-2020-088 nustatyta, jog UAB „X“ išduota Bendrijos licencija Nr. LIC-006795-EBKR vežti krovinius, suteikianti tiesę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leistina masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė nei 3,5 t. Įmonė turi 3 transporto priemones su galiojančiomis Bendrijos licencijos kopijomis. Patikrinimo akte konstatuota, kad įmonė vežė krovinius, neturėdama transporto priemonių licencijų (kopijų). Nutarime detalizuota, kad UAB „X“ vykdė vežimo veiklą 35 krovininėmis transporto priemonėmis, kurios buvo ne bendrovės nuosavybė, o išnuomotos iš firmos „ZY“ pagal 2020 m. balandžio 30 d. sudarytą komercinių transporto priemonių nuomos sutartį. Pareiškėjas šio fakto neneigia, tačiau traktuoja, kad jis vadovavosi ne nacionaline Lietuvos teise, o tiesiogiai ES Reglamentu Nr. 1072/2009, leidžiančiu vežėjui, turinčiam ES Bendrijos licenciją, vežti krovinius tarptautiniais maršrutais su bet kokiomis transporto priemonėmis, valdomomis teisėtu pagrindu, visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Kadangi minėtos transporto priemonės yra vežėjo VFR įmonės „ZY“ nuosavybė, pastaroji įmonė taip pat turi savo ES Bendrijos licenciją vežti krovinius, transporto priemonėse buvo pastarosios licencijos kopijos, kurios be apribojimų galioja visoje ES teritorijoje.

Teismo vertinimu pareiškėja neteisingai aiškina 2019 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1072/2009 nuostatas. Pagal cituojamas Reglamento 4 straipsnio 3 dalies nuostatas įsisteigimo valstybė narė išduoda vežėjui Bendrijos licencijos originalą, kurį turi saugoti vežėjas, bei tam tikrą patvirtintų kopijų skaičių, kuris turi atitikti Bendrijos licenciją turinčio vežėjo naudojamų tiek nuosavų, tiek ir, pavyzdžiui, pirkimo išsimokėtinai, nuomos ar išperkamosios nuomos pagrindu valdomų transporto priemonių skaičiui. Pagal straipsnio 6 dalį Bendrijos licencija išduodama vežėjo vardu ir negali būti perleidžiama. Patvirtinta Bendrijos licencijos kopija laikoma kiekvienoje vežėjo transporto priemonėje ir yra pateikiama bet kuriam įgaliotam tikrinančiam pareigūnui pareikalavus. Šios nuostatos atvirkščiai, nei teigia pareiškėjas, pabrėžia, kad vežėjo naudojamose ne nuosavybės teise, o kitais pagrindais, tame tarpe ir nuomos transporto priemonėse turi būti vežėjui išduotos originalios licencijos kopijos. Iš to seka, kad UAB „X“ veikloje naudojamose tiek nuosavose krovininėse transporto priemonėse, tiek jo naudojamose VFR įmonei priklausančiose ir išnuomotose transporto priemonėse turi būti patvirtintos licencijos Nr. LIC-006795-EBKR kopijos, o ne svetimam vežėjui – VFR firmai išduotos licencijos kopijos. Teismas sutinka su Institucijos nuostata, kad priešingu atveju traktuotina, kad pareiškėjo įmonė vykdo veiklą tomis 35 transporto priemonėmis, naudodamasi svetima licencija vežti krovinius. Teismo vertinimu reikalavimas įregistruoti naudojamą transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus, nelaikytinas Bendrijos licencijos panaudojimo ribojimu dėl jos išdavimo procedūros ypatumų nacionalinėje teisėje, kaip teigia pareiškėjas. Minėto Reglamento Nr. 1072/2009 4 straipsnio 5 dalis nustato, jog Bendrijos licencija ir patvirtintos jos kopijos pažymimos šiuos dokumentus išduodančios valdžios institucijos antspaudu bei parašu ir turi serijos numerį. Bendrijos licencijos ir patvirtintų jos kopijų serijos numeriai įtraukiami į nacionalinio elektroninio kelių transporto įmonių registro dalį, skirtą su vežėjais susijusiems duomenims. Institucijos atstovė paneigė, kad šių 35 transporto priemonių įregistravimas techniškai Lietuvoje negalimas, tai patvirtina faktas, kad po nutarimo priėmimo UAB „X“ įgyvendino teisės aktų reikalavimus, ir išdavė Lietuvoje bendrovei išduotos licencijos kopijas minėtoms 35 transporto priemonėms (b.l. 179).

Apibendrinant traktuotina, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, o būtent dėl transporto priemonių, neturinčių licencijos kopijų naudojimo savo vežimo veikloje, yra pagrįstas. Teismas, remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, tikslina nuorodą į pažeistą teisės aktą, nustatantį ūkinės veiklos (krovinių vežimo) tvarką, o būtent konstatuoja, kad buvo pažeistos ne KTK 8 straipsnio 1 dalies, o 8 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios privalomumą turėti transporto priemonėse licencijos patvirtintas kopijas, o ne privalomumą vežėjui turėti licenciją, kadangi pačią licenciją UAB „X“ turėjo.

KTK 8¹ straipsnio 7 dalis nustato, kad Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, transporto veiklai. Vadovaujant vieno vežėjo transporto veiklai licencijos kopijų skaičius neribojamas. Transporto vadybininkas privalo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Profesinė kompetencija nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Apie vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu (kai dėl pripažinto neveiksnumo jis nebegali toliau eiti savo pareigų krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu srityje) licenciją išdavusiai institucijai vežėjas privalo pranešti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie šias aplinkybes dienos.

Iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akto Nr. KVI-R-2020-088 nustatyta, jog UAB „X“ įmonės transporto vadybininkas W. K. vadovauja daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų veiklai, vykdomai naudojant iš viso daugiau kaip 30 transporto priemonių, turinčių licencijų kopijas (b.l. 24-41).

Nors pareiškėjas skunde įžvelgia prieštaravimą tarp faktinių aplinkybių, nurodytų antrame ir trečiame kaltinime, pagal kuriuos minėtos iš VFR firmos išnuomotos 35 transporto priemonės apibrėžtos kaip turinčios licencijos kopijas (trečias kaltinimas) ir kaip neturinčios šių kopijų (antras kaltinimas), teismas konstatuoja, kad jokio prieštaravimo nėra. Antrame kaltinime turima omenyje, kad šios transporto priemonės neturi UAB „X“ Lietuvoje išduotos licencijos kopijų, kai jomis ši bendrovė vykdo savo vežimus, tuo tarpu pagal trečią kaltinimą turima omenyje, kad šios transporto priemonės turi VFR išduotas įmonei ZY licencijos kopijas ir matomai ši vokiška firma yra viena tų, kuriai vadovauja kaip transporto vadybininkas W. K. be UAB „X“.

Pareiškėjas nurodo, kad Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 2 dalies c) papunktis nustato veiklos apribojimus transporto vadybininkui tik tokiu atveju, jei įmonė (vežėjas) neatitinka reglamento 3 straipsnio 1 dalies d) punkte nustatytų profesinės kompetencijos reikalavimo. Byloje nėra duomenų, kad UAB „X“ ar kita W. K. vadovaujama transporto įmonė neatitiktų profesinės kompetencijos reikalavimo, todėl jokie apribojimai šių bendrovių transporto vadybininkui negali būti taikomi.

Teismas pripažįsta, kad UAB „X“ nėra jokiuose dokumentuose apibrėžta, kaip neatitinkanti profesinės kompetencijos reikalavimo. Priešingai, Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo akte Nr. KVI-R-2020-088 konstatuota, jog tiek įmonė, tiek jos transporto vadybininkas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, o transporto vadybininkas turi reikiamą profesinę kompetenciją pagal profesinės kompetencijos pažymėjimą Nr. 111/2052 (b.l. 25), todėl Reglamento Nr. 1071/2009 4 straipsnio 2 dalyje numatyti transporto vadybininko veiklos apribojimai netaikytini. Tačiau pareiškėjas ignoruoja minėto Reglamento 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali nuspręsti, kad pagal pirmą dalį paskirtam transporto vadybininkui <...> gali būti suteikti įgaliojimai tik įmonių ar transporto priemonių skaičiaus, mažesnio nei nurodytasis 2 dalies c) punkte, atžvilgiu. Šia teise pasinaudodama Lietuvos Respublika nacionalinėje teisėje, o būtent KTK 8¹ straipsnio 7 dalyje nustatė transporto vadybininkui, paskirtam pagal Reglamento Nr. 1071/2009 2 straipsnio 1 dalį, apribojimą vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, transporto veiklai, nesiejant šio apribojimo su įmonių profesine kompetencija. Sistemiškai vertinant Reglamento 4 straipsnio nuostatas ir KTK 8¹ straipsnio 7 dalies nuostatas, W. K. negalėjo vadovauti 3 transporto įmonių, turinčių bendrai virš 30 licencijos kopijų veiklai. Dėl šio KTK 8¹ straipsnio 7 dalies pažeidimo jo veika irgi pagrįstai kvalifikuota kaip ANK 150 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. VKTI-ANR_N-1128-2021 pagrįstas ir teisėtas tik dalyje dėl ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tuo tarpu dalyje dėl ANK 455 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo W. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, todėl šioje dalyje nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 455 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nesant W. K. veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Paliktina galioti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-1128-2021 dalis dėl W. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 740 Eur dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens W. K. skundą iš dalies.

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1128-2021 dalyje dėl ANK 455 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo – nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną W. K. atžvilgiu, nenustačius šio nusižengimo požymių jo veikoje.

Palikti Lietuvos transporto saugos administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-1128-2021 nepakeistą dalyje dėl ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuriuo W. K. paskirta 740 Eur dydžio bauda.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.