Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. individualios įmonės ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. DGKS-1068, atmetė ieškovo prašymą.

Ieškovas ieškiniu bei teismo posėdžio metu prašo panaikinti darbo ginčų komisijos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo V. G. 3033,60 Eur žalos atlyginimą, 91 Eur žyminį mokestį, kitas išlaidas: 3383,87 Eur atliekant dokumentų vertimus, 144,81 Eur ruošiant procesinius dokumentus darbo ginčų komisijai, 289,62 Eur ruošiant procesinius dokumentus darbo ginčų komisijai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2014-06-10 darbo sutarties Nr. 491 pagrindu dirbdamas ieškovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi 2014-07-23 vilkiku (duomenys neskelbtini) XF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė valst. Nr. (duomenys neskelbtini )atliekant reisus Prancūzija -Vokietija (2014-06-24 užsakymo Nr. 205007046), Prancūzija -Vokietija (2014-07-10 užsakymo Nr. 205007305), Prancūzija -Vokietija (2014-07-18 užsakymo Nr. 205007515), Prancūzija - Prancūzija (2014-07-24 užsakymo Nr. 205007628) ir Olandija- Prancūzija (2014-08-04 užsakymo Nr. 205007755) neatliko palečių pakeitimo aštuoniais atvejais ir prarado 237 paletes (pagrindas CMR, 2014-10-20 galutinis kliento Termotraffik pranešimas su paskaičiavimais, kiti kliento Termotraffik pranešimai). Kadangi atsakovas privalėjo (pagrindas atmintinė vairuotojams, dirbantiems su „Termotraffik“ kontraktu, atsakovo parašu patvirtinta 2014-06-11), tačiau neatliko palečių pakeitimo aukščiau nurodytu reisų metu aštuoniais atvejais ir prarado 237 paletes įmonė dėl tokių atsakovo veiksmų, neveikimų patyrė 3033,60 Eurų žalą (pagrindas 2014-10-20 galutinis kliento Termotraffik pranešimas su paskaičiavimais, sureguliavimo raštas pagal kurį nurodytas nuskaitymas-bauda už prarastas paletes). Kad atsakovas yra materialiai atsakingas prieš ieškovę (pagrindas 2014-06-10 visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 491), be to, buvo deramai susipažinęs su vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kur nurodyta, kad vairuotojui - ekspeditoriui privalu kontroliuoti ar tinkamai kraunama priekaba (pareiginių 6.2 p.), kasdien informuoti SMS žinute vadybininką apie kelionės eigą (pareiginių 6.6 p.), nedelsiant informuoti vadybininką apie trikdžius pakrovime (pareiginių 6.2 p.) stebėti, kaip pakraunama jo vairuojama transporto priemonė, kad paletės būtų keičiamos, nepaliekamos stebima jų kokybė bei kitos pareigos (pagrindas 2010- 12-01 vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatai). Be to, pareiga nuolatos pakeisti paletes bei stebėti jų kokybę ir kitą (pagrindas atmintinę vairuotojams, dirbantiems su „Termotraffik“ kontraktu), apie visą tai atsakovas žinojo bei buvo susipažinęs ir supažindintas tinkamai. Už prarastas paletes buvo skirta bauda 3033,60 eurų, kuri numatyta bendrame susitarime, krovos instrukcijoje Thermotrafific GmbH (2013-11), 20 str. f punkte, tai nurodyta ir vertimo patikslinime ir reiškia, kad tai ne atlygis už pačias paletes kaip daiktus, o bauda už netinkamą pareigų atlikimą. Paletės yra jų iškrovimo taškuose, jos nėra sugadintos, nėra prarastos, tačiau surinkti išmėtytas paletes ir grąžint ar atstatyti paletes kainuotų keletą kartų brangiau nei suma nurodyta šiame ieškinyje.

Posėdžio metu ieškovo atstovas, D. G. individualios įmonės transporto vadybininkas, papildomai paaiškino, kad kroviniai buvo paletiniai, produktai būdavo ant euro palečių, jas reikėjo keisti. Vairuotojas jas atiduodavo, o iškrovoje jas atgaudavo. Pasirašydavo dokumentus, kad paletės atiduotos. Telefonu vairuotojas sakydavo, kad palečių neturi, tačiau ieškovo atstovas galvojo, kad tokiu būdu jis vengdavo fizinio darbo. Tačiau tik atsakovui grįžus iš reisų, sužinojo, kad vairuotojas nei keitė palečių, nei pildė dokumentų. Apie palečių nekeitimą sužinojo gavus pretenzijas iš klientų. Ieškovas patyrė didžiulę žalą. Tai buvo vienintelis toks atvejis. Atsakovas važiavo vieną tęstinį reisą Prancūzija – Vokietija, pirmyn ir atgal, 2014 m. liepos-rugpjūčio mėn., kuris truko 1,5 mėn. Paletės priklauso įvairiems klientams. Iškrovimų metu vyksta palečių apsikeitimas. Kad reikalingas palečių keitimas, nusprendžia klientas, tai tarpusavio klientų susitarimo reikalas (kiek palečių pakeisti, o kiek grąžinti). Kai duodamas užsakymas, klientas nurodo, ar paletės yra keičiamos. Atsakovas paletes prarado jų nekeisdamas, taip pat V. G. nepildė dokumentų, kurių pildymą numato atmintinė vairuotojams, dirbantiems su „Termotraffik“ kontraktu (atsakovas su ja susipažinęs, ją pasirašęs). Kad būtent atsakovas nekeitė palečių sužinojo pagal mašinos registraciją, pagal užsakymų pakrovimo dokumentus.

Atsakovas atsiliepimu, jo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovo ieškiniu, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Paaiškino, kad ginčas byloje kilo dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo. Atsakovas V. G. dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi, vilkiku (duomenys neskelbtini) XF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė krovinius darbdavio nurodytais maršrutais, neatliko palečių pakeitimo aštuoniais atvejais ir prarado 237 paletes. Dėl nurodyto, darbdavys teigia patyręs žalą bei prašo priteisti iš darbuotojo 3033,60 eurų žalos atlyginimui. Pareiškime nėra nurodyta kada, kokį skaičių palečių ir kur darbuotojas nepakeitė, nėra pateikta įrodymų, jog jis to nepadarė dėl savo kaltės, t.y. turėjo reikiamą kiekį laisvų palečių, bet jų neperdavė krovinio siuntėjui, arba krovinio gavėjas davėjam reikiamą skaičių palečių, bet jis atsisakė jas priimti į savo vilkiką. Atsakovas nepasisavino palečių, nesugadino jų, todėl darbdaviui nėra padaręs jokios žalos. Vien dėl to, kad darbuotojas palečių nepakeitė, žala neatsiranda. Paletės nėra prarastos, jos yra pas krovinių siuntėjus ar gavėjus. Kadangi buvo vedama palečių apskaita, tai darbdavys žino pas kokius konkrečiai asmenis jos yra ir gali nurodyti teismui. Darbdavys gali išspręsti šį klausimą: išrašyti sąskaitas už paletes asmenims, kurie jas faktiškai turi, arba pasiimti paletes kitų krovinių vežimo metu. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl jį privalu individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Darbdavys nepateikė jokių duomenų, kad prašomą priteisti žalą jis yra realiai patyręs. Šiuo atveju, darbdavys išleido vairuotoją į reisą tuščiu vilkiku, t. y. darbuotojui nebuvo duota palečių pakeitimui. Esant tokioms aplinkybėms, darbuotojas neturėjo galimybės pakeisti palečių ir dėl to yra darbdavio kaltė. Prašymas grindžiamas pareiginės instrukcijos 6.2. punktu, numatančiu, jog vairuotojas- ekspeditorius privalo kontroliuoti ar teisingai pagal schemą kraunama priekaba. Darbdavys nepateikė jokių duomenų, jog darbuotojas būtų pažeidęs šią pareigą, kad kroviniai buvo pakrauti ne pagal schemą ir kad žala atsirado būtent dėl to. Priešingai, darbdavys teigia, kad žala atsirado dėl to, kad darbuotojas nepakeitė palečių. Tačiau dėl to atsakomybė atsiranda ne transporto priemonę vairavusiam atsakovui, o asmeniui, organizavusiam krovinio pervežimo darbus. Pabrėžtina, kad darbuotojas nesprendžia dėl būtinybės keisti paletes, nei dėl to, kiek tuščių palečių keitimui ir iš kur gauti. Dėl šių aplinkybių privalo sutarti komercines krovinių pervežimo sutartis su užsakovais sudarantis darbdavys, o pasiekto susitarimo tinkamą vykdymą kontroliuoti pervežimą organizuojantis vadybininkas. Atsakovas mano, kad dėl darbdaviui padarytos žalos privalo atsakyti jo tiesioginis viršininkas vadybininkas A. B.. Būtent šis asmuo buvo atsakingas už logistiką ir kontroliavo atsakovo reisus. Vadybininko nurodymu, atsakovas su vilkiku (duomenys neskelbtini) XF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykdavo pasikrauti/išsikrauti krovinį. Apie tai, kad vilkike nėra laisvų palečių pakeitimui vairuotojas pastoviai informuodavo vadybininką A. B., kaip tai numatyta jo Pareiginės instrukcijos 6.6. p., tačiau nepaisant to, vadybininkas vis tiek jam siųsdavo dokumentus, kuriuose buvo numatytas palečių keitimas ir kurių įvykdyti faktiškai jis neturėjo galimybės. Vairuotojas klausdavo jo, tai kaip jam pakeisti paletes, jeigu jis neturi laisvų palečių arba jeigu krovinio gavėjas neturi ir neduoda jam palečių. Šis atsakydavo: keisk kiek turi, imk kiek duoda ir važiuok toliau. Taip vairuotojas ir darė. Ieškovas teigia, kad atsakovo pareiga buvo stebėti, kad paletės būtu keičiamos, o atsiradus nesklandumams, pranešti vadybininkui. Atsakovas šias pareigas vykdė tinkamai: stebėjo ir pranešė. Darbdavys siekė sudaryti su atsakovu 2014-06-10 Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 491, tačiau darbuotojas V. G. po šios sutarties tekstu nėra pasirašęs. Darbuotojas tik yra pasirašęs po atskiru 1. ir 2. punktu, pagal kuriuos jis prisiėmė atsakomybę už savo blaivumą vairuojant ir už tinkamą darbo ir poilsio laiko laikymąsi kelyje - kas nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Esant tokioms aplinkybėms, darbuotojui apskritai negali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė. Kita vertus, minėta sutartis numato darbuotojo visišką materialinę atsakomybę tik už gabenamo krovinio ir jam patikėtos transporto priemonės saugumą (Sutarties 1.1 p.). Sutarties 1.6.1. p. nustatyta, jog „ Vairuotojas atlygina žalą, jei dėl jo kaltės ar dėl neapdairumo yra apgadintas krovinys arba transporto priemonė“. Nagrinėjamu atveju darbdavys prašo priteisti žalą ne dėl krovinio ar transporto priemonės, bet dėl palečių, kurios nebuvo darbuotojui patikėtos, nebuvo jam perduotos, kurias valdo tretieji asmenys su darbdaviu susiję civiliniais sutartiniais santykiais. Todėl atsakovas nėra pažeidęs jokių darbdavio jam nustatytų darbo pareigų ir žala, jeigu ji yra, atsirado ne dėl jo kaltės. Sutarties 2.1 p. darbdavys buvo įsipareigojęs „sudaryti vairuotojui ekspeditoriui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms išsaugoti“. Šių savo įsipareigojimų darbdavys nevykdė: nesiėmė organizacinių priemonių ir nesudarė normalių darbo sąlygų, t.y. neužtikrino, kad atsakovas turėtų laisvų palečių pakeitimui pas krovinio siuntėją, nesiėmė priemonių, kad krovinio gavėjas išduotų tuščias paletes arba sumokėtų už jų perteklių. Darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo keisti paletes, kai šis objektyviai negali to padaryti. Remiantis Termotraffic 2014-09-02 raštu, kuriame teigiama, kad „(duomenys neskelbtini) vairuotojas neatliko pakeitimų aštuoniais atvejais - 237 paletės prarastos, pagal mūsų rašytinius nurodymus nebuvo pasiimtos atgal“. Tai reiškia, kad paletės, kaip materialus turtas, darbuotojui nebuvo patikėtos, jos nebuvo jam perduotos, nebuvo jo žinioje. Todėl darbuotojo materialinė atsakomybė nagrinėjamu atveju apskritai netaikytina, nes darbuotojas atsako tik už jam patikėtas ir dėl savo kaltės prarastas materialines vertybes. Darbdavys neparūpino laisvų palečių pakeitimui, nesiėmė priemonių išieškoti žalą iš tų asmenų, kurie turėjo palečių perteklių ir negrąžino, todėl turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Ieškinys atmestinas.

Ieškinio reikalavimai grindžiami atsakovo, kaip darbuotojo, materialine atsakomybe ieškovui, kaip darbdaviui.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad šalys 2014-06-10 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas pradėjo dirbti ieškovo bendrovėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose (darbo sutartis nutraukta 2014-09-02) (6-7 b. l.). Tą pačią dieną šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (8-9 b.l.), kurios 1.1, 1.6 bei 1.6.1 punktai numatė, kad darbuotojas, dirbantis vairuotoju ekspeditoriumi, betarpiškai susijęs su krovinio gabenimu ir jam perduotų materialinių vertybių saugojimu, prisiima visišką materialinę atsakomybę už gabenamo krovinio ir jam patikėtos transporto priemonės DAF FT 105, (duomenys neskelbtini) saugumą ir tinkamą jos panaudojimą; atlyginti visą žalą, jei žala padaryta tyčia, nusikalstama veika, prarandant ar sugadinant darbo priemones, taip pat informaciją, perduotą naudotis darbe, netinkamų materialinių vertybių saugojimu arba nesiima reikiamų priemonių užkertant kelią materialinių vertybių dingimui; vairuotojas atlygina žalą, jei dėl jo kaltės ar dėl neapdairumo yra apgadintas krovinys arba transporto priemonė. Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su 2010-12-01 vairuotojo-ekspeditoriaus pareigine instrukcija, kurioje įtvirtintos darbuotojo (vairuotojo-ekspeditoriaus) pareigos, teisės ir atsakomybė, t.y. vairuotojui - ekspeditoriui privalu kontroliuoti ar tinkamai kraunama priekaba (6.2 p.), kasdien informuoti SMS žinute vadybininką apie kelionės eigą (6.6 p.), nedelsiant informuoti vadybininką apie trikdžius pakrovime (6.7 p.), stebėti, kaip pakraunama jo vairuojama transporto priemonė, kad paletės būtų keičiamos, nepaliekamos stebima jų kokybė (8 p.), vairuotojas atlygina žalą, jei dėl jo kaltės ar dėl neapdairumo yra apgadinamas krovinys (14.1.); vairuotas-ekspeditorius už darbo drausmės pažeidimus gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn, nuobaudą skiria savininkas (10-11 b. l.). Taip pat atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su atmintine vairuotojams, dirbantiems su „Thermotraffic“ kontraktu (13 b. l.), kuriam be kita ko, reglamentuotas palečių keitimas, t.y., instrukcija dėl palečių: kad vairuotojas privalo surašyti keičiamų palečių kiekį bei jų tipą; jei paletės pakrovime nekeičiamos, turi būti įrašoma NON-EXCHANGE; priimamos paletės turi būti idealios būklės; iškrovimo vietoje palečių keitimas taip pat turi būti surašytas; jei krovime neturi palečių keitimui – nedelsiant informuoti vadybą; originalūs palečių keitimo lapeliai turi būti išsiunčiami kiekvieną savaitę kartu su kitais dokumentais į Termotraffic; taip pat numatyta atsakomybė, už aukščiau pateiktų instrukcijų nesilaikymą ir dėl vairuotojo kaltės palečių praradimą – 15 Eur už prarastą EURO paletę ir 35 Eur už CHEP paletę. Atsakovas nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo išsiųstas vilkiku (duomenys neskelbtini) XF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)atlikti reisus Prancūzija -Vokietija (2014-06-24 užsakymo Nr. 205007046), Prancūzija -Vokietija (2014-07-10 užsakymo Nr. 205007305), Prancūzija -Vokietija (2014-07-18 užsakymo Nr. 205007515), Prancūzija - Prancūzija (2014-07-24 užsakymo Nr. 205007628) ir Olandija- Prancūzija (2014-08-04 užsakymo Nr. 205007755). Ieškovo teigimu, nurodytų reisų metu (aštuoniais atvejais) buvo neatliktas palečių pakeitimas, t.y. prarastos 237 paletės, ko pasekoje ieškovas patyrė 3033,60 Eur žalą dėl atsakovo kaltės. Ieškovas (darbdavys) nurodo, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad atsakovas, kaip įmonės darbuotojas, tinkamai neatliko jam pavestų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų, t.y. nepakeitė palečių.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas (DK 245 str.). Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245 str., 253–255 str.). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.). Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (veikimą ar neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Vienas iš DK 255 straipsnyje įtvirtintų visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų – žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Taigi, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigos neatliko ar netinkamai atliko darbuotojas, kaip tos pareigos jam buvo suformuluotos ir nustatytos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo darbinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su tam tikrų materialinių vertybių saugojimu, dėl ko su atsakovu 2014-06-10 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovas teigia, kad darbdavys siekė sudaryti su atsakovu 2014-06-10 Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 491, tačiau darbuotojas V. G. po šios sutarties tekstu nėra pasirašęs, išskyrus atskirus 1. ir 2. punktus, pagal kuriuos atsakovas prisiėmė atsakomybę už savo blaivumą vairuojant ir už tinkamą darbo ir poilsio laiko laikymąsi kelyje - kas nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Teigia, kad, esant tokioms aplinkybėms, darbuotojui apskritai negali būti taikoma visiška materialinė atsakomybė. Nors iš byloje esančios visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopijos matyti, kad minėta sutartis su atsakovu sudaryta su trūkumais, t.y. ant sutarties trūksta vieno atsakovo parašo, tačiau teismas remiasi nurodyta sutartimi, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, jog atitinkamais atvejais konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiškai materialiai atsakyti gali būti išreikštas apibendrintai, svarbu, kad iš sutarties teksto darbuotojas aiškiai suprastų, už ką jis materialiai atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Šiuo atveju, darbuotojas (atsakovas) su minėta sutartimi buvo susipažinęs, prisiėmė visišką materialinę atsakomybę, todėl atsakovui ji gali būti taikoma, esant materialinės atsakomybės sąlygų visetui (DK 246 str., 255 str. 3 d., 256 str.).

Kaip jau auščiau minėta, viena iš materialinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymo ar kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (LR CPK178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog patyrė 3033,60 Eur žalą dėl to, kad atsakovas reisuose, iškrovimų metu, nekeitė palečių, dėl ko įmonė pagal dvišalę sutartį su Thermotraffic GmbH gavo sumokėti 3033,60 Eur sumos baudą. Darbdavys (ieškovas), prašydamas priteisti iš darbuotojo (atsakovo) 3033,60 Eur remiasi 2014-10-20 Thermotraffic laikinomis 634 vnt. padėklų sąskaitomis, 2014-10-20 Thermotraffic sąskaita Nr. 77391 6213,20 Eur sumai ir 2014-11-31 sureguliavimo raštu, pagal kurį užsakovas ieškovui neapmokėjo už suteiktas paslaugas 6213,20 Eur.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas (darbdavys) nurodė, kad atsakovas (darbuotojas) reisuose privalėjo keisti paletes, tačiau to nedarė, dokumentų nepildė, telefonu sakydavo, kad neturi palečių, tokiu būdu siekdamas išvengti fizinio darbo. Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, darbdavys išleido jį į reisą tuščiu vilkiku, t. y. darbuotojui nebuvo duota palečių pakeitimui, todėl darbuotojas neturėjo galimybės pakeisti palečių ir dėl to yra darbdavio kaltė. Be to, atsakovas papildomai nurodė, kad apie tai, kad vilkike nėra laisvų palečių pakeitimui vairuotojas pastoviai informuodavo vadybininką A. B., kaip tai numatyta jo Pareiginės instrukcijos 6.6. p., tačiau nepaisant to, vadybininkas vis tiek jam siųsdavo dokumentus, kuriuose buvo numatytas palečių keitimas ir kurių įvykdyti faktiškai jis neturėjo galimybės; atsakovas klausdavo jo, kaip jam pakeisti paletes, jeigu jis neturi laisvų palečių arba jeigu krovinio gavėjas neturi ir neduoda jam palečių, o šis atsakydavo „keisk kiek turi, imk kiek duoda ir važiuok toliau“, taip atsakovas ir darė. Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškinamasi, kaip atsakovas turėjo pakeisti paletes, kaip, kurias ir kokį skaičių jis privalėjo jų pakeisti atskiro iškrovimo metu. Posėdžio metu ieškovo atstovai paaiškino, kad pagal įprastą praktiką reisų metu, iškraunant krovinius, vykstant palečių apsikeitimui, kad reikalingas palečių keitimas, nusprendžia klientas, nes tai tarpusavio klientų susitarimo reikalas (kiek palečių pakeisti, o kiek grąžinti). Be to, kai duodamas užsakymas, klientas nurodo, ar paletės yra keičiamos. Ieškovas (darbdavys) nepateikė jokių vidaus norminių aktų, kuriais būtų įtvirtinta, kokiu būdu ar forma darbuotojas privalo vesti jam patikėtų vertybių (palečių, priklausančių skirtingiems ieškovo klientams) apskaitą, kokia tvarka turi teikti administracijai duomenis apie palečių apkeitimą grįžus iš reisų. Ieškovo atstovai pripažino, kad apie trūkstamas paletes ieškovo įmonė sužinojo ne iš karto po atsakovo sugrįžimo iš reiso, o tik po tam tikro laiko, kai gavo iš kliento pretenziją apie paletes, kurios nebuvo pasiimtos atgal. Ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas reisų metu pastoviai informuodavo vadybininką A. B., kaip tai numatyta jo Pareiginės instrukcijos 6.6. p., be to, paaiškino, kad telefonu atsakovas sakydavo, kad palečių neturi. Tačiau, nurodydamas, kokius vidaus norminius aktus pažeidė ieškovas, t.y. pareiginę instrukciją bei atmintinę, negalėjo tiksliai paaiškinti kokiu būdu pasireiškė atsakovo kaltė. Taigi, iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas nepasirūpino pareiga tinkamai informuoti atsakovą (darbuotoją) apie kiekvieno iškrovimo metu būtiną pakeisti palečių kiekį. Teismo nuomone, darbdavys, nesiimdamas aktyvių veiksmų kontroliuojant iškrovimus, kad jie vyktų pagal ieškovo ir kliento sudarytą sutartį, sutiko su tuo, kad palečių apsikeitimas įvyks kliento ir ieškovo darbuotojo, vairuotojo-ekspeditoriaus, šiuo atveju atsakovo, nuožiūra ir pasitikėjimu, taigi veikė savo rizika ir todėl turi prisiimti tokios rizikos sukeltus padarinius. Ieškovas teigia, kad atsakovas, kaip darbuotojas nesugebėjo atlikti jam pavestų pareigų, nebuvo tinkamas šiam darbui, kadangi, vykdydamas šias pareigas, per trumpą laikotarpį padarė ne vieną darbo drausmės pažeidimą, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią didesnei žalai kilti, t.y. nekontroliavo darbuotojo (atsakovo) bei nedavė jam tikslių instrukcijų, kurių nevykdymas sudarytų sąlygas atsakovo, kaip darbuotojo, materialinei atsakomybei kilti. Taigi, tokio atsakovo elgesio negalima suprasti kaip darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, ar jam patikėto turto nesaugojimą.

Nors ieškovas su atsakovu buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, teismas sprendžia, jog darbdavys privalėjo įrodyti darbuotojo kaltę, tačiau to nepadarė. Kadangi byloje nenustatyta, jog ieškovas neatliko ar netinkamai atliko darbines pareigas, susijusias su jam patikėtų materialinių vertybių (palečių) saugojimu, ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t.y. neįrodė, kad atsakovas, turėjo (gavo) tikslias instrukcijas dėl palečių pakeitimo konkrečiame pakrovime (iškrovime), jų nevykdė (atsisakė vykdyti), teismas sprendžia, jog nėra pagrindinės darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, o būtent, darbuotojo kaltės dėl atsiradusios žalos (CPK 178 str.). Byloje nenustatyta materialinės atsakomybės sąlygų viseto, darytina išvada, kad ieškinys yra neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo priteistinos atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 580,80 Eur išlaidų už teisines paslaugas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš šalių nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 263-265 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. G. individualios įmonės, į.k. 181351531, atsakovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 580,80 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.