Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) ir atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, ir atsakovės atstovas) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 3 800 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. periodiškai buvo kalinamas Lukiškių TI-K (b. l. 5-6).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d., tai yra, įvardija šiuos pažeidimus: netinkamai įrengtus sanitarinius įrenginius kamerose, kurie neužtikrino jo teisės į privatumą ir ilgalaikių pasimatymų nesuteikimą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2016 m. birželio 20 d. nutartimi buvo priimta nagrinėti administracinė byla pagal pareiškėjo S. D. skundą dėl neturtinės žalos, kuri grindžiama netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. spalio 27 d.(skundo surašymo dienos), atlyginimo (administracinė byla Nr. I-1366-283/2016). Administracinėje byloje Nr. I-1366-283/2016 pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su tuo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta minimali ploto norma asmeniui; buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas – jis buvo atviras, kamerose nebuvo užtikrintas naktinis apšvietimas; karantino kamerose buvo antisanitarinės sąlygos. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1366-283/2016 pagal minėtą pareiškėjo skundą, 2016 m. spalio 21 d. sprendimu jį tenkino iš dalies, pripažino kad 2015 m. liepos 24 d. – 2015 m. liepos 27 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą kameros ploto normą Lukiškių TI-K, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 23 d. Atsižvelgiant į pasakytą, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą,pareiškėjui atsiradusią 2015 m. liepos 22 d.- 2015 m. spalio 27 d. laikotarpiu kalint Lukiškių TĮ-K kamerose dėl netinkamai įrengtoatviro sanitarinio mazgo(tualeto),neužtikrinančio pareiškėjo privatumo, nutrauktina, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje teismas spręs dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią 2015 m. spalio 28 d. - 2015 m. gruodžio 28 d. laikotarpiu dėl netinkamai įrengtų sanitariniųmazgų kamerose Lukiškių TĮ-K, kurie galimai neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą, ir dėl ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui nesuteikimo nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010 ir kt.).

Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tokios higienos normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei minėto ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma 134:2015 (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau - Higienos norma HN134:2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo (2015 m. spalio 28 d. – 2015 m. gruodžio 28 d. ginčo laikotarpis)

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d. – 2015 m. gruodžio 28 d. ginčo laikotarpiu(su pertraukomis) buvo laikomas kamerose Nr. 114, 117, 119, 124, 201, 202, 208, 221, 356, 366, iš viso 47 paras.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal HN 76:2010 2-ąjį punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2015 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1758-575/2015). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės, redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 punkto nuostatas, sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.Pareiškėjas skunde neneigė, kad kamerose sanitarinis mazgas yra atskirtas pertvara. Teismas neturi pagrindo abejoti ir Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Tačiau pareiškėjas tvirtino, kad nors kamerose įrengtas tualetas ir buvo atskirtas pertvara, tačiau atlikdamas visus gamtinius reikalus, jis buvo matomas tiek pareigūnų, tiek ir kitų kameroje buvusių kalinamųjų asmenų.

Laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypač svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Makarovprieš Rusiją, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Trepashkinprieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyevir kt. prieš Rusiją ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-624/2016) yra nustatęs, kad sanitarinio mazgo tinkamas atitvėrimas turi užtikrinti minimalų asmens privatumą, o 1,5 m aukščio sienelė nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimus dėl sanitarinio mazgo Lukiškių TI-K kamerose įrengimo, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais. Šią išvadą paneigiančių duomenų atsakovės atstovas nepateikė, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog nesant objektyvių duomenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 d. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti pareiškėjo argumentus, jog jam atliekant gamtinius reikalus, nebuvo užtikrintas privatumas, pagrįstais.

Dėl ilgalaikių pasimatymų (2015 m. liepos 22 d. - 2015 m. gruodžio 28 d. ginčo laikotarpis)

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudaromos galimybės turėti ilgalaikius pasimatymus su sugyventine, dėl ko jis patyrė didelę skriaudą, nes su sugyventine negalėjo palaikyti intymių ir socialinių ryšių.

Iš pareiškėjo skundo argumentų nustatyta, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina tik iš, jo nuomone, pažeistos teisės į ilgalaikius pasimatymus, neteikia jokių argumentų bei įrodymų, kad būtų buvusi pažeista jo teisė į trumpalaikius pasimatymus.

Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatas, kaliniams turi būti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti (22.4 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo suimtojo statusą (b. l. 13). Ginčo laikotarpiu galiojusios Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.)nuostatos nustatė, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) 61 punkte buvo nustatyta, kad suimtieji turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka (62 punktas). Asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure rašo prašymą suteikti pasimatymą (63 punktas). Pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) IV skyriaus nuostatos reglamentuoja, kaip turi būti įrengtos patalpos pasimatymams su suimtaisiais, taip pat numato, jog lankytojas ir suimtasis izoliuojami nuo fizinio kontakto.

Įvertinus nurodytų teisės aktų nuostatas, daroma išvada, kad suimtieji nustatyta tvarka turi teisę pasimatyti su giminaičiais, tačiau pasimatymas trunka ne ilgiau kaip dvi valandas ir vyksta be fizinio kontakto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo suimtojo statusą, todėl šiuo laikotarpiu teisės į ilgalaikius pasimatymus neturėjo.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis šia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013). Taigi laisvės atėmimo įstaiga, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti exofficio. Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intravires – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, nekonkretizavo, kada jis ar jo sugyventinė kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su tokiais pageidavimais. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vien abstraktūs teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nesudaro pagrindo teigti, jog Lukiškių TI-K pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymą ir Konvencijos 8 straipsnio nuostatas, todėl šioje dalyje skundas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalinimo Lukiškių TI-K 2015 m. spalio 28 d. – 2015 m. gruodžio 28 d. laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A143-1966/2008). Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgiama į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nei karto nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų, be to, ilgą laiką pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, todėl jo privatumo neribojo kiti kamerose esantys asmenys. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Įvertinus pareiškėjo kalinimo laikotarpį (su pertraukomis - 47 paros), atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad pareiškėjui priteisiama250Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl jo prašoma 3 800 suma Eur nelaikoma adekvačia suma dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Dėl patirtų išlaidų

Atsakovės atstovas prašė iš pareiškėjo priteisti bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurių materialinė išraiška lygi 5,40 Eur (90 rašytinės grafinio A4 formato lapo kopijos × 0,06 Eur dydžio nustatytas kopijos parengimo mokestis) (b. l. 11). Byloje nustatyta, kad kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui su pareiškėjo keliamu ginču susijusius dokumentus. Atsižvelgęs į tai, jog nagrinėjamu atveju Lukiškių TI - K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemą (t. y. dokumentai buvo pateikti ne popierinės formos), teismas sprendžia, jog Lukiškių TI-K išlaidų už kopijų parengimą nepatyrė. Pažymėtina, kad skaitmeninių kopijų darymo išlaidų atlyginimo teisės aktai nenustato. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas dokumentų kopijų darymo išlaidas, jos negali būti laikomos pagrįstomis ir atlyginamos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovo Lukiškių TI-K prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu(redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą 2015 m. liepos 22 d. -2015 m. spalio 27 d. laikotarpiu pareiškėjui padarytą dėl netinkamai įrengto atviro sanitarinio mazgo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo kamerose(privatumo neužtikrinimo naudojantis esančiu sanitariniu mazgu) nutraukti.

Kitą skundo dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 250,00Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.