Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės žalos, kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „B&B TOOLS LIETUVA“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą neteisėtai kopijuodamas ir naudodamas konkuruojančios UAB „B&B TOOLS LIETUVA“ konfidencialią informaciją atsakovės veikloje. Apeliantė pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, formalus LR DK 240 str. 1 d. įtvirtintos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas panaikinti ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą. Atsakovė teigė, jog skiriant drausminę nuobaudą šis pažeidimas buvo tinkamai ištirtas ir įvertintas, todėl teismas nepagrįstai panaikino šiuo pagrindu ieškovui paskirtą nuobaudą. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovės 2016-01-04 įsakymu buvo nuspręsta pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatas be įspėjimo nutraukti su ieškovu 2015-06-30 sudarytą darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Byloje nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui paskirta pagal LR DK 237 str. 1 d. 3 p. nuostatas už šiurkštų LR DK 235 str. 2 d. 2 p. pažeidimą, tai yra konkuruojančios bendrovės informacijos atskleidimą, taip pat už LR DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytą pažeidimą, tai yra už duomenų gavimą galimos vagystės būdu, bei už LR DK 235 str. 2 d. 11 p. numatytą pažeidimą, tai yra atsakovei priklausančios įrangos gadinimą ir komercinių duomenų pašalinimą siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką. Kolegija atsižvelgia į tai, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarką reglamentuojančiame LR DK 240 str. 1 d. yra nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2015-12-31 pareikalavo ieškovo pasiaiškinti dėl atsakovės komercine paslaptimi laikomos informacijos pašalinimo iš telefono aparato, nešiojamo kompiuterio, el. pašto paskyrų bei dėl 2015-12-29 prisijungimo prie įmonės paskyros. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reikalavusi ieškovo pasiaiškinti dėl trečiajam asmeniui UAB „B&B TOOLS LIETUVA“ priklausančios informacijos kopijavimo ir jos neteisėto naudojimo. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skirdama ieškovui drausminę nuobaudą pagal LR DK 235 str. 2 d. 2 p. ir 7 p. nuostatas atsakovė netinkamai laikėsi LR DK 240 str. 1 d. nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad vien ši aplinkybė savaimė nėra pakankamas pagrindas panaikinti darbuotojui paskirtą drausminę nuobaudą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į LR DK 2 str. įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamu pagrindu panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009). Įvertinusi šias aplinkybes kolegija sutinka su apeliantės argumentais tuo aspektu, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo turi būti vertinamos atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su UAB „B&B TOOLS LIETUVA“ informacijos panaudojimu bei vertinama, ar šios aplinkybės galėjo būti kvalifikuojamos kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 str.). Pagal LR DK 235 str. 1 d. nuostatas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. LR DK 235 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad komercinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei kvalifikuojamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Pagal LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad veika šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretūs darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšys, darbuotojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2008). Šioje byloje atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas neteisėtai pasisavino savo buvusio darbdavio UAB „B&B TOOLS LIETUVA“ informaciją, susijusią su šios įmonės klientais, jų duomenimis, komerciniais pasiūlymais, neteisėtai šią informaciją nukopijavo į atsakovei priklausantį kompiuterį ir neteisėtai ja naudojosi vykdydamas savo darbines funkcijas atsakovės įmonėje, todėl tokiais savo veiksmais padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija yra nematerialusis turtas, kuris užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus konkuruojančius subjektus, todėl tokios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą ir sukelti neigiamas pasekmes šios informacijos savininkui. Dėl to darbdaviui priklausančios ir jo komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimas gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pagal LR DK 235 str. 2 d. 2 p. nuostatas bei LR DK 235 str. 2 d. 7 p. nuostatas, jeigu tokia informacija gauta atlikus šiame straipsnyje nurodytas veikas. Kartu pažymėtina ir tai, kad LR DK 235 str. 2 d. 2 p. ir 7 p. numato drausminę atsakomybę ne už bet kokios konfidencialios informacijos, bet darbdaviui priklausančios informacijos neteisėtą gavimą, atskleidimą ar panaudojimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl drausminės atsakomybės LR DK 235 str. 2 d. 2 p. pagrindu, darbdaviui (informacijos savininkui) tenka pareiga įrodyti, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija, dėl kurios atskleidimo kilęs ginčas, egzistavo ir priklausė jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Taigi sprendžiant dėl drausminės atsakomybės už neteisėtą informacijos gavimą bei panaudojimą būtina nustatyti, kad tokio pobūdžio informacija priklausė darbdaviui, šiuo atveju – atsakovei. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės nurodyta informacija priklausė ne atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „B&B TOOLS LIETUVA“. Dėl to šios informacijos teisinis statusas, jos gavimo ir panaudojimo teisėtumas yra susijęs su ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio teisiniais santykiais ir iš jų kylančiomis teisėmis bei pareigomis. Kolegijos vertinimu, drausminės atsakomybės taikymas darbuotojui už trečiajam asmeniui priklausančios informacijos gavimą ir jos panaudojimą nagrinėjamu atveju reikštų plečiamąjį LR DK 235 str. 2 d. 2 p. ir 7 p. nuostatų aiškinimą ir taikymą bei nepagrįstai išplėstų darbuotojo drausminės atsakomybės ribas. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovo veiksmais, susijusiais su šios informacijos gavimu ir panaudojimu, atsakovei būtų padaryta reali žala ar sukeltos kitos neigiamos pasekmės. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios UAB „B&B TOOLS LIETUVA“ informacijos gavimu ir panaudojimu, nepagrįstai buvo kvalifikuojamos kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal LR DK 235 str. 2 d. 2 p. ir 7 p. nuostatas, todėl drausminė atsakomybė už šią veiką ieškovui buvo taikyta nepagrįstai.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas nepadarė šiurkščių darbo pareigų pažeidimo neišsaugodamas darbo metu gautos informacijos. Apeliantės teigimu, teismas turėjo įvertinti, jog atsakovė 2015-12-16 pranešimu informavo ieškovą apie pareigą perduoti atsakovei priklausantį turtą, todėl ieškovui privalėjo būti suprantama, kad jis negali savavališkai ištrinti duomenų iš jam suteiktų darbo priemonių. Apeliantės nuomone, vien ta aplinkybė, kad įmonėje nebuvo lokalinio akto dėl informacijos saugojimo, nepašalina ieškovo atsakomybės už duomenų ištrynimą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad drausminė atsakomybė ieškovui buvo taikyta ir už tai, kad jis iš darbo reikmėms perduoto mobiliojo telefono, nešiojamojo kompiuterio pašalino visus juose buvusius duomenis bei ištrynė jam suteiktose el. pašto paskyrose buvusius laiškus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, kad iš jam suteiktų įrenginių buvo pašalinta tik nesvarbi informacija, o atsakovei reikšmingi duomenys buvo perkelti į specialią atsakovės naudojamą programą Bitrix, todėl jo veiksmai negalėjo būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Iš byloje esančio 2015-12-16 atsakovės įsakymo Nr. 15/12-04 matyti, jog šiuo dokumentu ieškovas buvo įpareigotas išsamiai ir kokybiškai perduoti klientų kontaktus, komercinius pasiūlymus bei šiuo metu atliekamus veiksmus atsakingam atsakovės darbuotojui. Pažymėtina, kad nei šiame įsakyme, nei kituose atsakovės dokumentuose nebuvo nurodyta, kokia forma ir kokiu būdu turi būti vykdomas šis atsakovės nurodymas. Iš byloje esančių atsakovės naudojamos sistemos Bitrix išrašų matyti, jog šioje sistemoje yra užfiksuoti duomenys apie ieškovo kontaktus su kitomis įmonėmis, nurodyti šių įmonių atsakingi asmenys bei jų kontaktiniai duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad darbo drausmės pažeidimas pagal LR DK 234 str. nuostatas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvusis požymis yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011). Taigi darbuotojas privalo žinoti savo darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, nustatytas įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, kituose lokaliniuose aktuose, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali sukelti darbuotojui drausminę atsakomybę. Kolegijos nuomone, atsakovės argumentai dėl ieškovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ištrinant informaciją šiuo atveju yra pagrįsti subjektyvaus pobūdžio atsakovės vertinimu dėl tokios informacijos reikšmės ir statuso. Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo darbuotojui suteiktame mobiliajame telefone, kompiuteryje ar elektroniniame pašte privalomai saugoti visą darbo metu sukauptą informaciją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės įmonėje nėra priimta jokių norminių teisės aktų, kuriais būtų reglamentuota, kokie įmonei priklausančiuose mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose bei elektroniniame pašte darbuotojo sukaupti duomenys privalo būti išsaugoti, kokia yra jų saugojimo tvarka, kokia informacija ir kokiu būdu atsakovei turi būti perduota pasibaigus darbo santykiams. Byloje nėra ginčo ir dėl to, jog dalį atsakovei reikšmingos informacijos ieškovas perkėlė į atsakovės naudojamą sistemą Bitrix, tačiau atsakovės nuomone, į šią sistemą buvo perkelta tik dalis duomenų. Pažymėtina, kad nesant aiškiai reglamentuotos tvarkos, iš kurios darbuotojui būtų aišku, kokia darbo metu sukaupta informacija atsakovei turi komercinę vertę ir dėl to turi būti saugoma, kokia šios informacijos saugojimo ir perdavimo tvarka, atsakovei tenka rizika, jog dalis tokios informacijos gali būti prarasta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005; 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad įmonėje nesant aiškios darbuotojo sukauptų duomenų saugojimo, naudojimo ir perdavimo tvarkos, atsakovė nepagrįstai ieškovo veiksmus pašalinant duomenis iš telefono, nešiojamojo kompiuterio ir elektroninio pašto kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra pateiktas išsamus byloje surinktų įrodymų vertinimas bei teismo argumentai dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl ieškovo veiksmų teisėtumo ištrinant atsakovei priklausančią informaciją. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR CPK 268 str. 4 d. nustatyta, kad teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti LR CPK 270 str. nustatytus reikalavimus. Pagal LR CPK 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad motyvuodamas savo išvadas, teismas neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012). Kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turtinės žalos, kompensacijos bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad jame yra nurodytos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, aptartos ginčo teisinius santykius reglamentuojančios LR DK nuostatos ir pasisakyta dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus kolegija konstatuoja, kad šis procesinis sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus, nes šiuo sprendimu yra atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovas duomenis iš jam perduotų įrenginių ištrynė tyčia. Apeliantė teigė, kad ištrindamas šiuos duomenis ieškovas siekė nuslėpti informaciją, jog dirbdamas atsakovės įmonėje ir naudodamasis savo pareigomis ieškovas iš esmės veikė su atsakove konkuruojančių įmonių interesais. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo bei su tuo susiję išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovui buvo paskirta už keturis pažeidimus, kuriuos atsakovė kvalifikavo kaip šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, tai yra: 1) neteisėtas konkuruojančios UAB „B&B TOOLS LIETUVA“ konfidencialios informacijos gavimas ir panaudojimas; 2) neteisėtas atsakovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos pašalinimas iš ieškovui suteikto mobiliojo telefono; 3) neteisėtas atsakovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos pašalinimas iš ieškovui suteikto nešiojamojo kompiuterio; 4) neteisėtas atsakovės informacijos pašalinimas iš ieškovui suteikto elektroninio pašto. Pažymėtina, kad atsakovė nekėlė ieškovo drausminės atsakomybės klausimo dėl galbūt neteisėtų ieškovo veiksmų vykdant veiklą, kuri nebuvo suderinama su atsakovės interesais ir šiuo pagrindu netaikė ieškovui drausminės atsakomybės. Dėl to atsakovės skunde nurodyti argumentai, jog ieškovas tyčia ištrynė duomenis iš jam perduotų įrenginių ir tuo siekė nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo priteista kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką suma yra per didelė, todėl įvertinus blogą atsakovės turtinę padėtį, šalis siejusių darbo santykių trukmę, taip pat bylos nagrinėjimo trukmę bei ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus, teismo priteista kompensacijos suma turėtų būti sumažinta. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. LR DK 300 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už priverstinės pravaikštos laiką atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2015). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jo grąžinimas į darbą atsakovės įmonėje nėra galimas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis per dieną sudarė 61,39 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos sudarytų 7 919,31 Eur. Pažymėtina, jog priimdamas skundžiamą sprendimą teismas kompensacijos sumą ieškovui sumažino beveik dvigubai, tai yra iki 4 500 Eur neatskaičius mokesčių. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos sumos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie atsakovės turtinę padėtį, šalis siejusių darbo santykių trukmę, bylos nagrinėjimo trukmę, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė nebuvo patenkinta ieškovo darbu. Kolegijos nuomone, byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų tikslinga dar labiau sumažinti teismo priteistą kompensacijos sumą. Tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog nustatydamas ieškovui priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumą pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė LR DK 300 str. 4 d. nuostatas, laikėsi šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl nėra pagrindo pakeisti teismo priteistos kompensacijos dydį.

Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai sumažino šioje byloje atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį ir kitas šiame punkte nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė patyrė 3 357,75 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Įvertinusi byloje pateiktas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suvestines kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos. Iš pateiktų suvestinių matyti, kad už prašymo dėl prisijungimo prie EPP sistemos parengimą atsakovė sumokėjo 25 Eur, nors akivaizdu, jog tokio pobūdžio prašymo parengimas nereikalauja didesnių laiko ir darbo sąnaudų. Už pasirengimą ir atstovavimą 2016-05-26 teismo posėdyje atsakovė sumokėjo 600 Eur, nors šis posėdis truko tik pusvalandį, o jo metu byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Tokio paties dydžio išlaidas atsakovė patyrė ir už advokato pasirengimą bei dalyvavimą 2016-06-02 teismo posėdyje. Be to, atsakovė patyrė papildomas išlaidas už jos atstovo susipažinimą su kitos šalies pateiktais dokumentais, nors tokio pobūdžio veiksmai yra atliekami pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, už kurį taip pat buvo patirtos išlaidos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisiniu požiūriu byla nevertintina kaip itin sudėtinga, todėl ši aplinkybė pagrįstai buvo įvertinta sprendžiant dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtina ir pagrįsta atsakovės bylinėjimosi išlaidų suma pripažintina 1 200 Eur. Dėl to atmetus 1/4 ieškovo ieškinio reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovo pagrįstai buvo priteista 300 Eur pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog šioje byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl byla teisiniu požiūriu nevertintina kaip sudėtinga. Be to, rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas naudojosi tos pačios atstovės pagalba kaip ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl rengiant šį procesinį dokumentą nebuvo poreikio iš naujo analizuoti ir vertinti byloje esančią medžiagą. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, jog apeliacinėje instancijoje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir yra pagrindas šias išlaidas sumažinti. Dėl to atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.