- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-30-209-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Vladas Nikitinas
- Nuteistasis
- N. Z.
- Nukentėjusysis
- E. K., J. M.
- Advokatai
- Anatolijus Burinskas
- Kategorijos
Pranešejas Stasys LemežisTeisejas Jonas Ivanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-209/10 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.5.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3.3.3.; (S).
Žemesnės instancijos teismas
Nuorašas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios N. Z. ir jos gynejo advokato Anatolijaus Burinsko, nukentejusiosios E. K. atstovo A. A. ir nukentejusiosios J. M. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendžio, kuriuo
N. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisves atemimo 4 metams bausme, BK 75 str. pagrindu bausmes vykdyma atidedant vieneriems metams ir šešiems menesiams, ipareigojant nuteistaja be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
E. K. ir J. M. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, o klausimas del jo dydžio nustatymo paliktas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
N. Z. nuteista už tai, kad ji 2008-02-28 apie 06 val. 40 min. Kalvariju – Kazlausko g. sankryžoje, vairuodama I. R. priklausanti automobili Seat Ibiza, v.n. (duomenys neskelbtini), pažeide KET 53, 75 punktu reikalavimus, važiuodama Kalvariju gatve link Jeruzales gatves ir artedama prie nereguliuojamos pesciuju perejos, kurioje šviesoforas dirbo geltono mirksincio signalo režime, nesuletino važiavimo greicio, nesustojo prieš pesciuju pereja ir partrenke pesciuju pereja iš dešines puses pagal automobili Seat Ibiza važiavimo krypti ejusias pesciasias: M. T. ir E. K., del šio eismo ivykio M. T. mire Vilniaus greitosios pagalbos ligonineje ir buvo nesunkiai sutrikdyta E. K. sveikata, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji N. Z. ir jos gynejas advokatas Anatolijus Burinskas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-08-25 nuosprendi ir baudžiamaja byla nutraukti ir nurodo, kad Teismas neivertino visu ivykio aplinkybiu, irodymu, byloje nebuvo atliktas pilnas ir išsamus tyrimas ir nuteistosios kalte nepagrista jokiais irodymais. Buvo butina atlikti eksperimenta su tikslu nustatyti kokiame atstume nuo automobilio galima buvo pastebeti pesciuosius išejusius i pesciuju pereja, jeigu jie neturi atšvaitu, parodymu patikrinima vietoje, kad nukentejusioji ir liudytojos parodytu kokiame atstume nuo saves jos mate privažiuojanti automobili, parodymu patikrinima su kaltinamaja N. Z. kokia eismo juosta ji važiavo ir kokiame atstume ji pamate pesciuosius ieinancius i pesciuju pereja, o tokiu veiksmu neatlikus ekspertams nebuvo pateikti pilni duomenys, iš kuriu buvo galima atlikti ekspertize. Ju manymu, duomenu kokiame atstume sustojo automobilis už pesciuju perejos po to kai buvo automobilio nutrenktos pesciosios, kad buvo stabdoma iki pesciuju perejos, pilnai užtenka nustatyti automobilio greiti. Ekspertas išvadoje nepaneige N. Z. nurodyto 50 km/val. greicio, kad ji važiavo pirma eismo juosta, bet pastebejusi i pesciuju pereja ieinancias pesciasias staigiai suko i kaire. Byloje nera duomenu paneigianciu N. Z. nurodyta atstuma, kuriame ji pastebejo i pesciuju pereja išbegancias pesciasias. Teismas nepagristai daro išvada, kad N. Z. pažeide KET 53, 76 punktus. 53 KET punktas numato bendrasias eismo dalyviu pareigas, o ne kažkoki eismo taisykliu pažeidima ir tinka tiek vairuotojui, tiek pestiesiems, todel inkriminuoti KET 53 punkta negalima. Šiuo klausimu pasisakes ir Aukšciausiasis Teismas, kad KET 53 p. nera pažeidimas. Pesciosios taip pat nesilaike šio punkto reikalavimo ir sukele pavoju kitiems eismo dalyviams, nes neisitikinusios saugumu, neturedamos atšvaitu, staiga išejo i pesciuju pereja tokiame atstume, kai sustabdyti transporto priemone buvo neimanoma. Teismas nepagristai dare išvada, kad N. Z. pažeide KET 75 punkta, nes šis punktas reikalauja mažinti greiti ir sustoti prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, kad praleisti i pesciuju pereja iejusi pesciaji, o pesciuju perejoje nebuvo iejusiu pesciuju. KET 89 str. nurodo, kad ižengti i pesciuju pereja pestiesiems leidžiama tik po to, kai jie ivertina atstuma iki artejancios transporto priemones, jos greiti, bei isitikina, kad tai bus saugu. Šio KET reikalavimo pesciosios ir nesilaike. Pesciuju parodymai del atstumo ir automobilio greicio nelogiški ir nerealus, todel jais negalima tiketi. Teismas neivertino, kad lijo lietus, pesciosios tik ka išlipo iš autobuso ir skubejo i darba, neturejo atšvaitu ir esant blogam matomumui, nes lijo, buvo tamsu, vairuotoja N. Z. neturejo galimybes pastebeti pesciuju anksciau ir pastebejo jas ibegancias i pesciuju pereja, tik prieš pat automobili tokiame atstume, kai vairuotoja neturejo galimybes išvengti susidurimo. Tokia išvada teike ir ekspertas savo išvadoje. Pats autoavarijos faktas patvirtina, kad pesciosios neisitikino saugumu ir iejo i pesciuju pereja tokiame atstume, kai vairuotoja N. Z. jau neturejo technines galimybes išvengti susidurimo. Liudytoja L. Š. patvirtino, kad jos iejo i pesciuju pereja ir ejo greitu žingsniu. Neatlikus parodymu patikrinimo vietoje iškyla klausimas kokiu greiciu buvo ieita i pesciuju pereja, per kiek laiko praeinamas atstumas iki susidurimo su automobiliu vietos. Teismas nevertino to, kad pacios nukentejusios yra kaltos del ivykusios autoavarijos, kad jos buvo ypac neatsargios, nerupestingos ir pacios save pastate i pavojinga situacija, kurioje ir nukentejo.
Apeliaciniu skundu nukentejusiosios E. K. atstovas A. A. skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendi N. Z. atžvilgiu netaikant paskirtos bausmes vykdymo atidejimo, patenkinant E. K. civilini ieškini ir priteisiant iš -N. Z. 3000 Lt advokato pagalbai apmoketi ir 1500 Lt advokato pagalbai apmoketi apeliacines instancijos teisme ir nurodo, kad jo manymu teismas nevisiškai isigilines i bylos aplinkybes nusprende, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, nes: pirma, iš bylos aplinkybiu matyti, kad nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neige savo kalte del sukelto autoivykio, melavo, kad važiavo pirma eismo juosta, taciau keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolu (b.l. 4-16), ekspertizes akto (2009 04 27 Nr. 11-363 (09) išvada nuteistosios versija buvo paneigta. Nuteistoji nukentejusiuju neatsipraše, tvirtino, kad eidamos per pesciuju pereja nukentejusiosios pažeide keliu eismo taisykles, savo elgesiu tik patvirtindama, kad net nesiruošia del savo netyciniu veiksmu atgailauti, sukeldama nukentejusiosioms dar didesni nepasitenkinima ir pergyvenimus. Nuteistoji tardama paskutini žodi teige, kad ji nera kalta, patirtos žalos neatlygino net maža dalimi. Antra, mano, kad paskirtos bausmes vykdymo atidejimas 1 metams 6 menesiams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ne tik, kad neatkuria nukentejusios pažeistas teises, bet ir negalima laikyti nubaudimu, nes žuvo jauna, šeimos nespejusi sukurti moteris, o kita buvo sužalota (suplyše kepenys, sulaužytas dubuo ir kt.). Esa isitikine, kad teismo nuosprendžiu paskirta per švelni bausme, todel ji keistina i realia; trecia, teismas, pareiškeju manymu, nepagristai nenagrinejo E. K. civilinio ieškinio del neturtines žalos priteisimo, o tik pripažino teise i ieškinio patenkinima. Skunde minimos BPK 44 str. 10 d., BPK 109 straipsnis, CK 6.283 str. 1 d., CK 6.250 str. 1 d. BPK 115 str. 2 d. nuostatos ir manoma, kad byloje yra surinkta pakankamai irodymu, kad butu galima spresti žalos (turtines ir neturtines) atlyginima, juolab, kad neturtines žalos dydis nera ivertinamas tiksliai matematiškai – jo dydi nustato teismas. Pažymima, kad pirmojoje instancijoje ir rašant apeliacini skunda buvo naudojamasi advokato pagalba, todel i šiu išlaidu atlyginima nukentejusioji taip pat turi istatymine teise.
Apeliaciniu skundu nukentejusioji J. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendi ir netaikyti N. Z. atžvilgiu BK 75 str. nuostatu ir skirti jai realia bausme, atliekant ja atviroje kolonijoje, sutinkamai su BK 68 str. uždrausti N. Z. naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones, priteisti solidariai iš N. Z. ir AB „L. d.“ apeliantes naudai 12299 litu turtines žalos, 100000 litu neturtines žalos, 2000 litu advokato atstovavimo išlaidu ir nurodo:
del bausmes skyrimo, kad faktiškai eismo ivykio kaltininke liko nenubausta ir bausmes tikslai nebus pasiekti realiai nevykdant nuosprendžio, teigia, kad teismas sprendžiant klausima ar bausmes tikslai gali buti pasiekti be realaus bausmes vykdymo turejo ivertinti, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme N. Z., bandydama išvengti atsakomybes už padaryta nusikaltima, bande suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigunus ir teisma (sukure versija, kad ji vairuodama savo automobili važiavo Kalvariju g. pirmoje eismo juostoje, o nukentejusieji M. T. ir E. K. staiga išbego prieš automobili, kai iki ju buvo like 5 metrai). Tokie parodymai akivaizdus melas. Kaip parode apklausti byloje nukentejusioji E. K., liudytojos L. B. ir E. Š., jos keturios ejo i darba parduotuveje „N.“ per pesciuju pereja normaliu tempu, priekyje E. Š. ir L. B., iš paskos atsilike viena žingsni ejo M. T. ir N. K.. Tuo momentu, kai E. Š. ir L. B. iženge i saugumo salele, automobilis partrenke M. T. ir N. K. , kurios buvo prie saugumo saleles. Tai reiškia, kad moterys faktiškai praejo ir pirma, ir antra eismo juosta, o ne iššoko ir neišbego prieš pat N. Z. automobili, kaip bande itikinti teisma kaltinamoji. Iš eismo ivykio apžiuros protokolo seka, kad po partrenkimo automobilis sustojo antroje eismo juostoje. 2009-04-27 LTEC ekspertizes akte Nr. 11-363(09) nurodyta, kad automobilis pesciuju partrenkimo metu važiavo antraja eismo juosta, o jos vairuojamas automobilis (važiuojantis pacios kaltinamosios nurodytu greiciu) nuo partrenkimo vietos buvo apie 50 metru atstume, kai pirmoji nukentejusioji iženge i kelio važiuojamaji dali. Eismo ivykio ekspertai paskaiciavimuose atsižvelge tik i nukentejusiuju M. T. ir N. K. ižengimo i važiuojamaji dali momenta, o nustatyta, kad priekyje ejo liudytojos E. Š. ir L. B.. Vertindami bausmes skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 str.), teismas turejo ivertinti tai, kad eismo ivykio metu vienas žmogus žuvo, kitam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vairuotoja, važiuodama tiesiame kelio ruože, nors ir tamsiu paros metu, bet esant dirbtiniam kelio apšvietimui, gerai žinodama ši kelia, nes kiekviena diena važiuoja i darba, žinodama, kad priekyje yra pesciuju pereja, buvo neatidi, nerupestinga, artedama prie pesciuju perejos nesuletino važiavimo greicio, del sunkiai suvokiamu priežasciu nepastebejo keturiu žmoniu esanciu pesciuju perejoje, po eismo ivykio nedejo pastangu atlyginti padaryta žala, net neatsipraše nukentejusiuju. Skiriant bausme teismas, nors privalejo, nesvarste uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimo (LR BK 68 str.). Skunde atkartojamos LAT Teismu praktikos keliu transporto eismo saugumo ir transporto priemoniu eksploatavimo taisykliu pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos ir BPK 68 str. nuostatos apie uždraudima asmeniui naudotis specialiomis teisemis, tarp ju- teise vairuoti transporto priemones, nurodoma, kad nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, taciau šio straipsnio paskirtis ir taikymo salygos suponuoja pareiga teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausima. Esant tokiam nuosprendžiui bausmes tikslai nurodyti BK 41 str. nebus pasiekti ir akivaizdžiai bus pažeistas teisingumo principas.
Del civilinio ieškinio nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad AB „L. d.“ atstove praše civilinius ieškinius palikti nagrineti civilinio proceso tvarka, kadangi šiuo metu negalima nustatyti civilinio ieškinio dydžio, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, nesant nuosprendžio, negali priimti sprendimo del ivykio pripažinimo draudiminiu, o nuo to priklausys išmokos ir atlygintinu sumu dydžiai. Teismo nuomone, toks atsakovo prašymas yra pagristas ir tenkintinas. Skunde atkartojamos CK 6.249 str., 6.250 str. nuostatos, manoma, kad teismas suklydo teigdamas, kad civilinio ieškinio klausima negalima išspresti baudžiamajame procese del to, kad negalima nustatyti priteistinu sumu dydžio, ji prašiusi atlyginti ir turtine žala, t.y. tiesiogines išlaidas susijusias su dukros laidojimu. Nuteistosios N. Z. vairuojamas automobilis eismo ivykio metu buvo apdraustas privalomojo civilines atsakomybes draudimu draudimo kompanijoje AB „L. d.“, todel atsakovas AB „L. d.“ privalo atlyginti visa turtine žala ir neturtine žala istatymuose nustatytuose ribose (1000 Euru), likusi suma priteistina iš kalto asmens. Pripažines kaltinamaji kaltu teismas turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi (BPK 106 str.). Teismas be jokio pagrindo sutapatino sumas, mokamos draudimo bendroves ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba draudžia ir išmoka žala, kuria istatymo leidejas apibrežia kaip negautas pajamas, o šios žalos atlyginimo ji ir nepraše priteisti iš atsakovu, žinodama, kad šios sumos bus kompensuojamos SODROS lešomis (Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr.3K-3-27/2006 nurodyta, kad Neturtine žala nukentejusiajam (jo šeimos nariams) nera atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingu atsitikima darbe ir profesiniu liga socialinio draudimo istatyma. Šia žala privalo atlyginti už ja atsakingas asmuo. Civilines atsakomybes draudimo atveju šia žala neviršijant rizikos atlygina draudikas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-400/2007). Darytina išvada, kad prašomos priteisti iš atsakovu sumos niekaip nesusije su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokomis.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji N. Z. praše jos ir gynejo skunda tenkinti, nukentejusiuju skundus atmesti, jos gynejas advokatas Anatolijus Burinskas praše jo ginamaja išteisinti. Nukentejusiosios J. M. atstovas praše nuteistosios apeliacini skunda atmesti, atstovaujamosios skunda tenkinti, nukentejusioji E. K. praše nuteistosios skunda atmesti, jos atstovas A. A. praše ju apeliacini skunda tenkinti, o nuteistosios – atmesti. AB „L. d.“ atstove pažymejo, kad sutartis, su N. Z. buvo sudaryta 2007-05-09, istatymo redakcija numate maksimalia neturtines žalos atlyginimo riba – 500 Euru, skiriamu visiems nukentejusiems asmenims, mane, kad 100 vidutiniu menesiniu atlyginimu išmokos laikytinos laidojimo pašalpa ir šioje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagristas. Prokurore prašo nukentejusiuju skundus patenkinti, panaikinti bausmes vykdymo atidejima ir atimti teise vairuoti transporto priemones 3 metams, E. K. priteisti 40 tukstanciu litu neturtinei žalai atlyginti, o J. M. 100 tukstanciu litu neturtinei žalai atlyginti, taip pat 12 299 Lt turtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios N. Z. ir jos gynejo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacinis skundas netenkintinas.
Nukentejusiosios E. K. atstovo A. A. ir nukentejusiosios J. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Del N. Z. kaltes
KET 75 punktas ipareigoja vairuotoja (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2009) artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos suletinti greiti arba sustoti, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta perejoje iejusi pesciaji. KET 76 punktas reikalauja, kad jeigu prieš pesciuju pereja sustojo transporto priemone, ta pacia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikines, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Mineti KET reikalavimai ipareigoja vairuotoja buti pasirengusi pesciuju išejimui i gatve, ypac artejant prie nereguliuojamos pesciuju perejos, ir sekti situacija tiek savo, tiek priešpriešineje kelio važiuojamoje dalyje. Nors pestieji kirsdami nereguliuojama pesciuju pereja privalo ivertinti atstuma iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greiti bei pradeti eiti pereja tik isitikine, kad tai daryti yra saugu, taciau pesciuju perejoje pirmenybe teikiama pestiesiems. Todel, vykdydami KET 75, 76 punktu reikalavimus vairuotojai matydami, kad arteja prie nereguliuojamos pesciuju perejos, privalo buti itin atidus ir sutelkti ypatinga demesi i tai, ar pesciuju perejos nekerta pestieji, suletinti greiti arba sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikinus, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Partrenkes žmogu pesciuju perejoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro salygos, nepakankamas matomumas ar jam matomuma užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai. Toks pasiteisinimas negali išjungti vairuotojo kaltes.
Pažymetina, kad N. Z. važiavo jai žinomu iprastu keliu i darba, todel ji negalejo nežinoti kelio ženklinimo, iš anksto žinojo kelio ir jo ženklinimo ypatybes, kaip parode liudytojai, tuo metu transporto priemoniu srauto beveik nebuvo, pestieji buvo pakankamai atviroje vietoveje (kaip matyti iš fotolenteliu (t.1, b.l. 11-16)), kaip parode liudytojos L. Š. ir L. B., buvo pakankamas apšvietimas, todel ji galejo ir turejo pasirinkti saugu greiti atitinkanti oro ir aplinkos salygas, buti atidi.
Tiek pirmosios instancijos teismo posedyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu ir 2008-02-28 paaiškinime N. Z. teige, kad nukentejusiosios staigiai išbego i kelia, nors pripažino, kad ji važiavo apie 50 km/h. greiciu, matomumas buvo blogas. Pirmosios instancijos teismo posedyje N. Z. paaiškino (t.2, b.l. 91), kad 2008-02-28 važiavo tevo automobiliu i darba. Važiavo pirma juosta, greicio neviršijo, važiavo apie 50 km/h., matomumas – 20 metru, lijo. Pereja nebuvo apšviesta, žibintas neveike, pesciosios buvo tamsiai apsirengusios, staigiai išbego 5 m. prieš ja. Bande stabdyti, apvažiuoti ir partrenke E.. Ji važiavo 1-oje juostoje, sustojo automobilis 2-oje, nes bande apvažiuoti, kai pamate silueta, viena atsitrenke ir ji pasuko. Buvo sketis ir del jo jos nepastebejo. Ikiteisminio tyrimo, 2008-08-21 itariamosios apklausos metu, N. Z. parode (t.1, b.l. 141-143), kad jokiu žmoniu, ejusiu kelio važiuojamaja dalimi per pesciuju pereja ar stovejusiu ant šaligatvio nemate, važiavo apie 50 km/h, prie perejos greicio nemažino. Kai atstumas iki perejos buvo gal apie 4 m., staiga pamate dvieju žmoniu siluetus. Žmones staiga išbego i kelio važiuojamaja dali pesciuju perejoje jai iš dešines prieš pat mašina. Ji stabde ir manevravo automobili i kaire, persirikiuodama i antraja eismo juosta, taciau eismo ivykio išvengti nepavyko, partrenke dvi pesciasias pirmoje eismo juostoje. Viena pescioji nešesi lietsargi, buvo juo užsidengusi. Viena pescioji nuo smugio atšoko nuo automobilio ir nukrito pirmoje eismo juostoje apie 2 m už pesciuju perejos, kita pescioji nuo smugio pakilo i viršu, atsitrenkdama i priekini automobilio stikla, nukrito antroje eismo juostoje, apie 7 m. už pesciuju perejos. Pesciosios staiga išbego i kelio važiuojamaja dali, buvo sunkiai pastebimos, tamsiai apsirengusios, buvo blogas matomumas. N. Z. 2008-02-28 paaiškinime nurode (t.1, b.l. 20, t.2 b.l. 126), kad važiavimo greitis iki susidurimo buvo 50-60 km/h., kuria eismo juosta važiavo, neatsimena, šviesoforas neveike, nes mirksejo geltona šviesa, matomumas nebuvo geras, nes buvo ijungtas stiklo valytuvas, žmoniu šaligatvyje nepastebejo, juos pamate prieš pat mašina, iš kart pradejo stabdyti, jos staigiai išbego iš dešines puses. Kolegija mano, kad N. Z., pateikdama ivykius toje apimtyje, kad ji važiavo pirma eismo juosta, pesciosios staiga išbego i kelio važiuojamaja dali, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes. Ši N. Z. versija atmetama todel, kad ji iš dalies nenuosekli (2008-02-28 paaiškinime, vertinamame kaip rašytinis irodymas, ji nurode, kad neatsimena kuria eismo juosta važiavo), ja pilnai paneigia kiti byloje esantys irodymai (liudytoju L. Š., L. B., nukentejusiosios E. K. parodymai, autotransporto priemones stovejimo po eismo ivykio padetis (t.1, b.l. 6, t.2, b.l. 126), Lietuvos teismo ekspertizes centro ekspertizes aktas (t.2, b.l. 100-104)), kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo posedyje nukentejusioji E. K. parode (t.2, b.l. 87-88), kad 2008-02-28 ryte apie 6.30 ji iš Lentvario važiavo i darba. Automobilis su šviecianciais žibintais buvo gana toli. Priekyje i pesciuju pereja ejo L. ir L., o jos ejo puses metro atstumu iš paskos. Perejo pirma juosta, pajuto ar išgirdo mašina. Antroje juostoje pradejo begti, nes pajuto ar pyptelejima, ar mašina. Budamos 2-oje eismo juostoje kitos irgi padidino tempa. Jos dešinioji koja buvo ant saugumo saleles ir po to nepamena, turbut smugis buvo. Mašina buvo taip toli, kad jos galejo pereiti. Ejo normaliu tempu, neskubedamos, neletai, nevelavo i darba. Lijo. M. ejo su skeciu. Ikiteisminio tyrimo, 2008-03-06 liudytojo apklausos metu, E. K. parode, kad (t.1, b.l. 98-99) lijo lietus, buvo tamsu, L. ir L. ejo pirmos, o jos su M. paskui, apie 1 m. atstumu. Gali tvirtinti, kad pirmasis smugis ivyko kai jos buvo arti saugumo saleles. Jos dešine koja jau buvo saugumo saleleje. Iš išdestyto matyti, kad E. K. buvo partrenkta antrojoje eismo juostoje, iki antrosios eismo juostos ir dalyje antrosios eismo juostos pesciosios ejo.
Pirmosios instancijos teismo posedyje L. Š. parode (t.2, b.l. 88-90), kad ji, E., L. ir M. ejo per pesciuju pereja, nes kitoje vietoje pereiti negalejo. Labai (gana) toli mate važiuojancia mašina. E. su M. ejo žingsnio atstumu iš paskos ju. Pajutus arti mašina, padidino greiti, kad spetu iš paskos einancios. Tuo momentu išgirdo mašinos signala, ta pacia sekunde- smugi. Stabdymo garsu nebuvo jokiu, mašina važiavo antra eismo juosta. Pirmoje ir antroje eismo juostose nebuvo ne vienos mašinos išskyrus ta viena. Kai partrenke, ji buvo saugumo saleleje. Matomumas nebuvo labai blogas, gatves buvo apšviestos. Nespejo nes mašinos labai didelis greitis buvo. Buna ir arciau mašinu kai speji pereiti. Ju darbas prasidedavo 7.00 val. Ikiteisminio tyrimo, 2008-03-21 liudytojos apklausos metu L. Š. parode, kad (t.1, b.l. 101-102) oro salygos buvo blogos, lijo, prietema. Ji su L. ejo pirmos, E. ir M. paskui jas, atstumu per 1 žingsni. Per pesciuju pereja ejo greitu žingsniu. Jos su L. jau buvo pesciuju saleleje, kai išgirdo automobilio garsini signala, po sekundes – duslu smugi. Prieš pesciuju pereja mate automobilio šviesas, automobilis buvo gana toli, ivertino, kad suspes pereiti pesciuju pereja. M. buvo su skeciu. Iš išdestyto matyti, kad pesciosios per pesciuju pereja ejo. L. Š. tik prieš pat smugi padidino ejimo tempa, automobilis važiavo antroje eismo juostoje, gatves buvo apšviestos.
Pirmosios instancijos teismo posedyje liudytoja L. B. parode (t.2, b.l. 90-91), kad prie pesciuju perejos ji su L. stojo pirmos, o E. su M. už ju. Iš kaires puses važiavo automobilis, bet jis buvo toli, kad jos galetu laisvai pereiti. Pradejo eiti, nes buvo isitikinusi, kad praeiti suspes, M. ir E. ejo keliu, gal žingsnio atstumu už ju. Perejus daugiau kaip puse, pirma juosta, pajuto kažka arti, išgirdo signala. Paspartino žingsni, nes pajuto arti mašina, stabdymo jokio negirdejo. Paspartino žingsni, kad spetu ir jos pereiti, kad nesudarytu kliuties. Mašina nuo perejos sustojo toli po smugio. Kai išgirdo smugi, buvo beveik perejusios, o gal ir ant saleles. Matomumas (t.2, b.l. 93) buvo geras, žibintas dege. Ikiteisminio tyrimo, 2008-03-21 liudytojos apklausos metu L. B. parode, kad (t.1, b.l. 104-106) oro salygos buvo blogos, lijo, prietema. Ji su L. ejo pirmos, E. ir M. paskui jas apie 1 m atstumu. Prieš ižengiant i pesciuju pereja mate iš kaires puses atvažiuojancio automobilio šviesas, ivertino, kad suspes pereiti iki saugumo saleles. Per pesciuju pereja ejo greitu žingsniu. M. turejo sketi. Kai išgirdo duslu smugi, jau buvo saugumo saleleje. Automobilis dar važiavo, prieš smugi nestabde. Iš išdestyto matyti, kad pesciosios per gatve ejo ir paspartino žingsni perejusios pirma juosta, gatve buvo apšviesta.
Kaip matyti iš liudytoju ir nukentejusiosios E. K. parodymu, jos per gatve ejo, o antrojoje eismo juostoje L. Š. ir L. B. , ejusios šalia viena kitos, paspartino žingsni. Iki tol E. K. ir M. T. nuo ju buvo atsilikusios apie metra ir ejo šalia viena kitos, po ko antrojoje eismo juostoje E. K. eme begti, del ko buvo partrenkta kita automobilio vieta nei M. T. , kuri, tiketina, del lietsargio neišgirdo artejancios transporto priemones, del ko tese judejima iki tol buvusiu greiciu. Kaip matyti iš bylos duomenu, nukentejusioji E. K. ir žuvusioji M. T. bei kitos pesciosios i darba nevelavo, todel neturejo rimto motyvo skubeti einant per pereja. Iš 2008-03-11 E. K. ir 2008-03-05 L. B. paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai (t.1, b.l. 34, 35) matyti, kad ju darbas prasideda 7 val. Kad darbas E. K. prasideda 7 val., patvirtina ir byloje esantis UAB „N. m.“ darbo grafikas (t.1, b.l. 43-45). Kad darbo pradžia M. T. buvo nustatyta 7 val., patvirtina 2008-02-26 UAB „N. m.“ isakymas Nr. 14 (t.1, b.l. 60). Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo apie ivyki, apie mineta ivyki pranešimas buvo gautas 2008-02-28 6:40.
Iš Lietuvos Teismo ekspertizes centro 2009-04-27 ekspertizes akto (t.2, b.l. 100-104) Nr. 11-363 (09) matyti, kad (t.2, b.l. 102) „šio eismo ivykio aplinkybemis gresme eismo saugumui iškilo tuomet, kai i važiuojamaja dali iženge pirmasis pestysis“. Iš skaiciavimu matyti, kad atsižvelgiama i „nueita (nubegta) atstuma nuo ižengimo i važiuojamaja dali vietos iki partrenkimo vietos – 5,3 m.“. Taciau, kaip matyti iš liudytoju ir nukentejusiosios parodymu, i važiuojamaja dali pirmosios iženge pesciosios L. Š. ir L. B. ir tuo metu, kai išgirdo autoivykio garsa, L. Š. jau buvo pesciuju saleleje. Iš išdestyto darytina išvada, kad L. Š. iki susidurimo momento nuo ižengimo i važiuojamaja dali vietos buvo nuejusi ne mažiau kaip 7,6 m. (važiuojamosios dalies plotis iki saugumo aikšteles (t.1, b.l. 6, t.2, b.l. 126)), todel vkr=Sp·va/S0=7,6·(50/29,5)˜12,88˜12,9 km/h. Minetoje išvadoje yra pateiktos ekspertineje praktikoje priimamos tokios 20-40 m amžiaus pesciuju moteru ribines judejimo greicio reikšmes: ramiai einanciu - nuo 4,7 km/h iki 5,9 km/h, einanciu greitu žingsniu - nuo 5,9 km/h iki 7,4 km/h, beganciu ramiu tempu- nuo 8,1 km/h iki 12,8 km/h. Iš išdestyto matyti, kad esant visoms šioms reikšmems (ramiai einant, einant greitu žingsniu, begant ramiu tempu) per visa važiuojamaja dali L. Š. automobilio „Seat Ibiza“ vairuotoja N. Z. turejo technine galimybe išvengti eismo ivykio stabdydama. Kolegijai padarius išvada, kad nustatyta jog per kelia L. Š. ejo, o ne bego, darytina išvada, kad ji judejo iki 7,4 km/h greiciu (kas yra ženkliai mažiau 12,9 km/h.), todel kolegija daro išvada, kad N. Z. turejo technine galimybe išvengti eismo ivykio stabdydama. Kolegija, atsižvelgus i išdestyta ir i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, kad partrenkes žmogu pesciuju perejoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro salygos, nepakankamas matomumas ar jam matomuma užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir panašiai, toks pasiteisinimas negali išjungti vairuotojo kaltes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus kolegijos baudžiamoji byla Nr. 2K-386/2009), daro negincijama išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino N. Z. kalta pagal BK 281 str. 5 d.
Del civilinio ieškinio ir išlaidu advokato darbui apmoketi
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka.
Kolegija vertina byloje esanciu civiliniu ieškiniu (t.2, b.l. 20-21, 43-45) turini ir mano, kad pirmosios instancijos teismas galejo civilinius ieškinius tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ir negavus papildomos medžiagos, todel juos nagrineja.
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartyje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-400/2007), priimtoje byloje Nr. 3K-3-27/2006 nurodyta, kad Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyme nenustatytas neturtines žalos atlyginimas (nutartis skelbta Teismu praktika 25, p. 70). Neturtine žala nukentejusiajam (jo šeimos nariams) nera atlyginama iš draudimo atlyginimo pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyma. Šia žala privalo atlyginti už ja atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dali, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi. Civilines atsakomybes draudimo atveju šia žala neviršijant rizikos atlygina draudikas. Kaip parode AB „L. d.“ atstove, sutartis su N. Z. buvo sudaryta 2007-05-09, istatymo redakcija numate maksimalia neturtines žalos atlyginimo riba – 500 Euru (tai patvirtina 2008-02-28 transporto priemones technines apžiuros protokolas (t.1, b.l. 9), iš kurio matyti, kad transporto priemones draudimo serija AEB Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis galioja iki 08-05-08). Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (redakcijos aktualios nuo 2007-06-11) 11 str. pastaboje numatyta, kad Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos draudimo sumos ir kitos antrajame skirsnyje naujai itvirtinamos nuostatos del draudimo sutarties salygu galioja draudimo sutartims, sudaromoms po šio istatymo isigaliojimo. Sutinkamai su Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (redakcijos aktualios nuo 2004-05-01 iki 2007-06-10) 11 str. transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio, nepaisant to, kiek yra nukentejusiu treciuju asmenu, yra 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju 500 euru del neturtines žalos padarymo) bei 100 000 euru del žalos turtui. Draudimo suma paskirstytina proporcingai patirtai žalai.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kolegija, nustatydama neturtines žalos dydi, atsižvelgia i minetas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismo posedžio metu N. Z. paaiškino, kad nepripažista ieškinio visiškai (t.2, b.l. 125-126). N. Z. turi vertingo nekilnojamojo turto (t.1, b.l. 121), kurio verte ženkliai didesne negu jos isipareigojimai pagal kredito sutarti (t.1, b.l. 167-171), 2006-10-31 duomenimis (t.1, b.l. 172-174), gaudavo 1275 Lt darbo užmokescio, 50 Lt išmoku vaikui ir 250 Lt išlaikymo pajamu, 2008-08-22 duomenimis jos darbo užmokestis VšI Vilniaus universiteto ligonines Santariškiu klinikos buvo 2838,15 Lt., kas nerodo apie bloga jos finansine padeti.
Pirmosios instancijos teismo posedžio metu nukentejusioji E. K. parode, kad pergyveno del drauges, turejo daug pergyvenimu, del ieškinio leido pasisakyti savo advokatui (t.2, b.l. 128, 125). Advokatas A. A. parode (t.2, b.l. 125), kad ju ieškinys susideda iš 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 599 Lt turtinei žalai atlyginti. Atstovaujamoji netekusi 60 % nedarbingumo, yra jauna, negali kelti krovinio virš 10 kg., yra kasininke, dirbti negales, del avarijos patyre baime, dvasini sukretima, jaucia bejegiškuma, vargina nemiga, skausmai, patyre nepatogumus intymiame gyvenime, tai sukele reakcija laukiantis vaiku. Jai mokejo ligos pašalpa. Jei butu darbinga, butu uždirbusi 6400 Lt, todel ji patyre 3598,89 Lt žala. E. K. pareiškimu del civilinio ieškinio praše jai priteisti 70 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir 3599 Lt turtines žalos atlyginimo (t.2, b.l. 20-21), kuriame nurode, kad jei netekus 60 % darbingumo ir negalint kelti rankomis daugiau kaip 10 kg, ji tapo ne itin patraukliu darbuotoju, jai ribojama darbo vietos pasirinkimo laisve, ji bijo eiti per pesciuju pereja, yra pasipiktinusi vairuotoja, jaucia skriauda, liudesi del žuvusios drauges, geda del bejegiškumo – plyšo kepenys, kentejo priešoperacinius ir pooperacinius skausmus, nepatogu intymiame gyvenime ir galimos komplikacijos gimdant vaikus (kaires puses gaktikaulio viršutines ir apatines šaku lužiai). Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados (t.1, b.l. 95) Nr. G 2295/08(01) matyti, kad ji VGPU ligonineje, gydyta nuo 2008-02-28 iki 2008-04-02, kad jai diagnozuotas kepenu plyšimas, kraujas pilvapleves ertmeje, kaires puses gaktikaulio viršutines ir apatines šaku lužiai, kraujas kairio kelio sanario ertmeje, kairio kelio sanario raišciu patempimas, bendras kuno sumušimas. Gydyta konservatyviai. Iš darbingumo lygio del nelaimingo atsitikimo darbe ar profesines ligos pažymos DLN-2 Nr. 0020892 matyti, kad jai nuo 2008-08-22 iki 2009-02-21 buvo nustatytas 40 % darbingumo lygis. (t.2, b.l. 22). Atsižvelgus i visas išvardintas aplinkybes, tame tarpe išvadoje apibudinta jai taikyta gydyma, - konservatyvu, gydymo ligonineje trukme (nepilnus du menesius), nekonkreciai apibudinta patirta žala iš kurios nematyti, kad buvo patirta didele neturtine žala, tai, kad jos patirtas nedarbingumo lygio sumažejimas, pagal sužalojimu pobudi ir pateiktus teismui dokumentus laikytinas laikinu, kad ji pakankamai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 25)), ištekejusi, turi sunu, tai, kad kita eismo ivykio metu žuvusi nukentejusioji jai buvo bendradarbe ir ji nenurode kokio pobudžio ypatingas ryšys jas siejo, bet, tame tarpe vertinant ir tai, kad jai eismo ivykio metu lužo gaktikauliai, kas gali pasireikšti nežymiais nepatogumais (ka patvirtina tai, kad nukentejusioji konkreciai nenurode kokius butent nepatogumus ji patiria), E. K. priteistina 10000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Sutinkamai su nuo 2007-12-29 iki 2008-11-28 galiojusios Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo redakcijos 15 str., apdraustajam tapus laikinai nedarbingam del draudiminio ivykio, pripažinto pagal 6 straipsni, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentu kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaiciuoti. Sutinkamai su mineto istatymo 6 str. 4. d., draudiminiais ivykiais pripažistami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems (asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo istatymo 4 straipsnio 1 dalies (tarp kuriu ivardijami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis)) ivyke nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra ivyke pakeliui i darba ar iš darbo. Iš byloje esancios 2008-09-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Pažymos apie E. K. 2008-02-01 – 2008-09-18 išmokas (t.2, b.l. 42) Nr. 4-10-79705 matyti, kad E. K. 2008-03-01 – 2008-08-21 (t.y. 5 ir 21/31 men.) iš viso gavo 2801,11 Lt Ligos pašalpos. Priskaiciuota suma buvo 3685,67 (sumoketa 884,56 Lt pajamu mokescio). Pažymetina, kad ieškinyje, atsižvelgus i išdestyta, nurodyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius jai mokejo ligos pašalpa, iš viso per 8 menesius - 2801,11 LT ir neaišku kokiu pagrindu nurodoma, kad jeigu ji butu buvusi darbinga, per 8 menesiu laikotarpi butu uždirbusi 800 Lt i menesi, t.y. 6400 LTL (800 LTLx8=6400 LTL), kadangi, kaip matyti iš 2008-01-21 darbo sutarties Nr. 25 (t.1, b.l. 40), E. K. buvo nustatytas ne mažesnis kaip minimalus valandinis atlyginimas, todel, atsižvelgus i išdestyta ir tai, kad mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentu kompensuojamojo uždarbio, nemanytina, kad E. K. del nurodytu aplinkybiu patyre turtine žala.
Pirmosios instancijos teismo posedyje nukentejusioji J. M. parode (t.2, b.l. 128, 125), kad kaltinamoji ateme dukrai gyvybe, o jai sveikata, kad neturi jegu ka nors daryti, prasmes gyventi. Praše ja nubausti ir atimti vairavimo teises visam gyvenimui. Ji pati vairuojanti, bet po ivykio negali vairuoti del antidepresantu, paaiškino, kad jai buvo smegenu infarktas, todel jai labai sunku kalbeti, todel del ieškinio leidžia pasisakyti savo atstovui. Advokatas V. L. pirmosios instancijos teismo posedyje parode, kad turtine žala 10 433 Lt apimtyje pagrista kvitais ir cekiais, 6 249 Lt – protingos išlaidos, kadangi laidojimo metu cekiu nerinko ir laidojimo išlaidos – 1866 Lt. Neturtine žala vertina 100 000 Lt. Tai artimo žmogaus – dukros, kuri gyveno kartu, praradimas, dvasinis išgyvenimas, psichologine trauma. Civiliniame ieškinyje J. M. nurode (t.2 b.l. 43-45), kad su žuvusiaja M. T. iki šios tragedijos gyveno kartu, ji savo šeimos neturejo. Jos buvo labai artimos viena kitai, nuolat bendravo, padedavo viena kitai, kartu leisdavo laika. Dukra bet kurioje gyvenimo situacijoje buvo šalia jos. Netekus dukters ji patyre siaubinga psichologine trauma. Aplink ja atsirado tuštuma, ji neteko pacio brangiausio jai žmogaus, gyvenimas virto tikra tragedija. Teismui buvo pateikta ligos istorijos Nr. 1704 J. M. epikrize (t.2, b.l. 56), iš kurios matyti, kad ji gydesi 2008-07-10 - 2008-08-08 psichiatrijos skyriuje, pagerejus busenai buvo išrašyta i namus. Gydymo eigoje normalizavosi nuotaika, paciente tapo ramesne, padidejo aktyvumas, atsirado noras veikti, dirbti, eme kurti planus artimiausiai ateiciai, tikslingas paciento stebejimas ambulatoriškai. Kolegija vertina CK 6.250 str. numatytus kriterijus, tame tarpe tai, kad J. M. dukros M. T. žuties pasekmes neatitaisomos, jos dukra neturejo vaiku (t.1, b.l. 26), buvo gana jauno amžiaus – 35 m. (t.1, b.l. 50), J. M. patyre didelius dvasinius sukretimus ir emocine depresija, ka patvirtina tai, jog jai teko gydytis psichiatrijos skyriuje, sumažejo jos bendravimo galimybes, nes ji neteko kartu gyvenusios dukters (ka patvirtina 2008-03-14 pažyma apie mirusiojo šeimos sudeti Nr. P-131 (t.1, b.l. 65)), su kuria, kaip ji nurodo, daug bendravo, ji patyre nepatogumu, nes teko laidoti dukra. Atsižvelgus i išdestyta, J. M. priteistina 60 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.291 str. numatyta, kad jeigu nukentejes asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turejusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žala, susijusia su nukentejusio asmens gyvybes atemimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkancios laidojimo išlaidos. Istatymu nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa iskaitoma i laidojimo išlaidas. Turtine žala atlygintina tiek (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2009), kiek ji liko neatlyginta pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 27 straipsnio 1 dali. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dali socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo atvejais, yra iskaitomos i atlygintinos žalos dydi. Todel tuo atveju, kai laidojimo pašalpa yra didesne nei laidojimo išlaidos, laidojimo išlaidos nepriteistinos. Iš išdestyto matyti, kad ivertintini mineti dydžiai.
J. M. teismui pateikti dokumentai pagrinde 2008-10-27 ieškinyje vardintas išlaidas (t.2, b.l. 46-51) 10415 Lt sumoje, kadangi, paminklo gamyba ir montavimas ieškinyje ivertintas 5353,00 Lt, o iš pateikto kasos pajamu orderio kvito matyti, kad turejo buti 5335 Lt (t.2, b.l. 44, 51). Civiliniame ieškinyje išvardintos kitos išlaidos: 145,00 Lt - batai; 25,00 Lt - marškiniai; 14,00 Lt – kojines; 24,00 Lt – apatinis trikotažas, 110,00 Lt-vainikai, 36,00 Lt -geles; 32,00 Lt – žvakes; 400,00 Lt - duobes kasimas, 200,00 Lt – giedotajai; 100,00 Lt – mišios, 100,00 Lt - autobuso nuoma; 630,00 Lt - maisto produktai; 50,00 Lt - mišios (po menesio), viso – 1886 Lt, laikytinos protingomis ir pagristomis laidojimo išlaidomis. Iš išdestyto darytina išvada, kad ieškinyje J. M. pagristai nurode, jog patyre 12281 Lt laidojimo išlaidu.
Pagal 1993 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos istatymo Nr. I-348 del paramos mirties atveju (redakcija aktuali nuo 2008 m. sausio 1 d.) 1, 2 str., laidojimo pašalpa 8 minimaliu gyvenimo lygiu dydžio (šiuo atveju 1040 Lt) mokama mirus mirusiu asmenu šeimos nariui ar kitam juos laidojanciam asmeniui. Sutinkamai su Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 27 str. apdraustajam mirus del nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui i darba ar iš darbo arba umios profesines ligos, pripažintu draudiminiais ivykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartine draudimo išmoka apdraustajam mirus, lygi 100 dydžiu einamuju metu draudžiamuju pajamu, galiojusiu mirties del nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui i darba ar iš darbo arba umios profesines ligos menesi (t.y. 141400 Lt). Šios lešos CK 6.291 str. 2 d. ir teismu praktikos pagrindu iskaitomos i J. M. patirtas laidojimo išlaidas, kurios, kaip matyti, yra mažesnes nei minetos lešos (12281<142440), todel mineta turtine žala J. M. , šiuo atveju (jai gavus ar turint teise gauti minetas išmokas ir turinciam pareigas moketi minetas išmokas subjektui nesant nemokiam), nepriteistina.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Teismas, atsižvelgdamas i nuteistojo turtine padeti, gali šiu išlaidu kaltinamajam nepriteisti ar ju dydi sumažinti. Apeliacineje bei kasacineje instancijoje priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmoketi, butina atsižvelgti ir i tai, pagal kieno skunda buvo nagrineta byla ir koks yra šio skundo nagrinejimo rezultatas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegiju nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-410/2008).
Pažymetina, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2009, nežiurint to, kad nukentejusysis pateike teismui pinigu priemimo kvita 1000 Lt sumai, vertino, kad nukentejusiojo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2006 m. gegužes 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrines teisines pagalbos teikima ir koordinavima mokamo užmokescio dydžius, todel priteise prašoma suma. Be to, sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. teismas turi teise, bet ne pareiga nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas. Minetos istatymo ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos nuostatos suponuoja, kad gali buti priteisiamas tik teisingumo, protingumo ir sažiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) atitinkantis išlaidu advokato darbui apmoketi dydis.
Kolegija atsižvelgia, kad nuteistosios N. Z. materialine padetis pakankamai gera – ji turi nekilnojamojo turto, dirba, gauna pakankamai dideles pajamas, taip pat atsižvelgia i nukentejusiuju prašomas priteisti turetas išlaidas advokato paslaugoms apmoketi ir mano, kad atsižvelgus i tai del nuteistosios turtines padeties priteistinu išlaidu mažinti nera pagrindo. Taciau, kolegija taip pat atsižvelgia i tai, kad apeliacineje instancijoje buvo nagrinejami tiek nuteistosios, tiek nukentejusiuju skundai, kad nuteistosios skundas buvo atmestas, o nukentejusiuju tenkinti tik iš dalies ir nepilna apimtimi, vertina atlikto darbo baudžiamojoje byloje apimti ir kitas aplinkybes, tai, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2006 m. gegužes 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) advokatams už antrines teisines pagalbos teikima ir koordinavima mokamo užmokescio dydžiu ir mokejimo taisykliu 12 p. nuostatomis, atstovavimas nukentejusiojo, civilinio ieškovo interesams baudžiamojoje byloje paprastai vertinamas 0,8 MMA (640 Lt), o sutinkamai su 7 p. nuostatomis, papildomas užmokestis bylos stadijoje negali viršyti 4 MMA (3200 Lt).
E. K. patirtas išlaidas teisinei pagalbai patvirtina Pinigu priemimo kvitai: 3000 Lt sumai (serija LAT, Nr. 442861) (t.2, b.l. 20) ir 1500 Lt sumai (serija LAT, Nr. 506741). Atsižvelgus i išdestytas aplinkybes E. K. priteistina 2000 Lt advokato darbui apmoketi.
J. M. patirtas išlaidas teisinei pagalbai patvirtina Pinigu priemimo kvitai: 1000 Lt sumai (serija LAT, Nr. 436512 (1000 Lt)) ir 1000 Lt sumai (serija LAT, Nr. 436526 (1000 Lt)) (t.2, b.l. 52-53). Atsižvelgus i išdestytas aplinkybes J. M. priteistina 2000 Lt advokato darbui apmoketi.
Del bausmes
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai N. Z. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintus bausme siekiamus tikslus bei bendruosius bausmes skyrimo pagrindus pažeide tik iš dalies. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos kaltes forma, N. Z. asmenybe, atsakomybe lengvinanciu bei sunkinancia aplinkybiu nebuvima.
Nuteistoji N. Z. padare neatsargu nusikaltima (BK 16 str., BK 281 str. 5 d.), N. Z. anksciau neteista (t.1, 111), dirba (t.2, b.l. 59), VšI Šalcininku PSP centro psichikos sveikatos skyriaus psichiatrineje ir narkologineje iskaitoje neirašyta (t.1, b.l. 114), i narkologine Vilniaus priklausomybes ligu centro iskaita neirašyta (t.1, b.l. 117). Apeliacines instancijos teismo posedyje ji parode, kad „labai gailisi, kad taip atsitiko, augina 7 menesiu sunu“. Iš 2008-10-22 Šalcininku rajono savivaldybes administracijos Šalcininku seniunijos pažymos Nr. V2-650 matyti, kad N. Z. šeima susideda iš sunaus D. R. , gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. Z. ,- jos vyro. Teigiamai jos žmoniškosios ir bendrapartines savybes charakterizuojamos Pilietines demokratijos partijos (t.1, b.l. 164), ji teigiamai charakterizuojama VšI Vilniaus universitetines Antakalnio ligonines skyriaus vedejos ir vyresniosios slaugytojos (t.1, b.l. 165) kaip iniciatyvi ir geranoriška, drausminiu nuobaudu neturejusi, N. Z. charakterizuojama VšI Vilniaus universitetines Santariškiu kliniku Kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedejo (t.1, b.l. 166). Kolegija, ivertinusi išdestytas aplinkybes, N. Z. nusikalstamu veiksmu pasekmes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, daro išvada, kad jai pagristai paskirta mažesne nei vieninteles BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes vidurkis bausme ir ji nera aiškiai per švelni.
Pirmosios instancijos teismas N. Z. vadovaujantis BK 75 str. bausmes vykdyma atidejo 1 metams 6 menesiams ipareigojant ja be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Kolegija, atsižvelgusi i išdestyta, nukentejusiuju asmenu skaiciu, i nusikalstamos veikos pasekmes, tai, kad nuteistoji savo noru neatlygino net dalies žalos, mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo tik atidedant paskirtos bausmes vykdyma treju metu terminui, paskiriant nuteistajai N. Z. baudžiamojo poveikio priemone - uždraudima naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.) - teise vairuoti keliu transporto priemone trejiems metams ir paskiriant nuteistajai N. Z. ipareigojima (BK 75 str. 2 d. 7 p.) bausmes vykdymo atidejimo metu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Del kitu skundu argumentu
Apeliaciniu skundu argumentai neduoda pagrindo keisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendi kitokia apimtimi nei aptarta. Kaip matyti iš išdestyto, N. Z. kalte pagrista irodymais, eksperimento atlikimas nera tikslingas, ekspertams buvo pateikti turimi duomenys, kuriu pakako, ivertinus liudytoju ir pacios N. Z. paaiškinimus ir parodymus, nustatyti svarbioms aplinkybems. Teismas pagristai dare išvada, kad N. Z. pažeide KET 53, 76 punktus, kadangi, kaip parode pati N. Z., ji važiavo apie 50 km/val. greiciu (t.y. didžiausiu greiciu, leistinu gyvenvietese (KET 174 p.)), nors, jos teigimu, matomumas buvo blogas, artedama prie nereguliuojamos pesciuju perejos, kurioje šviesoforas dirbo geltono mirksincio signalo režime, nesuletino važiavimo greicio, nesustojo prieš pesciuju pereja ir partrenke pesciuju pereja ejusias pesciasias, be to, ji nebuvo pakankamai atidi, kad laiku atkreiptu demesi i pesciuosius ir sustabdytu vairuojama keliu transporto priemone, nors, kaip nustate teismas, tokia galimybe turejo. Taip pat pažymetina, kad, kaip nustatyta, pesciosios laikesi mineto punkto reikalavimo; pestieji neturi pareigos per pereja eiti turedami atšvaita. Teismas pagristai dare išvada, kad pesciuju perejoje buvo iejusiu pesciuju, kadangi joje buvo partrenkti pestieji ir, kaip matyti iš nustatytu aplinkybiu, N. Z. turejo galimybe, pestiesiems pradejus eiti per pesciuju pereja, sustoti prieš kelio ženkla ,,Pesciuju pereja“, kad praleistu pesciasias. Kolegija atsižvelge i nukentejusiuju skundu argumentus, kad N. Z. paskirta per švelni bausme, todel, ivertinusi aplinkybiu visuma, ilgino paskirtos bausmes vykdymo atidejimo termina, pritaike baudžiamojo poveikio priemone - uždraudima naudotis specialia teise - teise vairuoti keliu transporto priemone trejiems metams. Kolegija atsižvelge i nukentejusiosios E. K. atstovo A. A. apeliacinio skundo argumenta, kad prašoma priteisti iš atsakovu sumas nesusijusias su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokomis.
Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendis keistinas neteisingai paskyrus bausme ir netinkamai išsprendus kitus nuosprendžio klausimus.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2, 4 p.,
nusprende:
nuteistosios N. Z. ir jos gynejo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacini skunda atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nuosprendi pakeisti.
N. Z. , nuteistai pagal BK 281 str. 5 d. 4 metams laisves atemimo, BK 75 str. pagrindu bausmes vykdyma atidedant 1 metams 6 menesiams ipareigojant ja be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pakeisti paliekant paskirta 4 metu laisves atemimo bausme, jos vykdyma atideti treju metu terminui, paskiriant nuteistajai N. Z. baudžiamojo poveikio priemone - uždraudima naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemone trejiems metams ir paskiriant nuteistajai N. Z. ipareigojima be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., 75 str. 2 d. 7 p.).
Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes vykdymo atidejimo N. Z. termino pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2009 m. rugpjucio 25 d.
Priteisti iš N. Z. E. K. 9753 Lt 37 ct (devynis tukstancius septynis šimtus penkiasdešimt tris litus 37 ct.) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tukstancius litu) išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.
Priteisti iš N. Z. J. M. 58520 Lt 23 ct (penkiasdešimt aštuonis tukstancius penkis šimtus dvidešimt litu 23 ct.) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tukstancius litu) išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.
Priteisti iš AB „L. d.“ 1479 Lt 77 ct (tukstanti keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 77 ct) J. M. ir 246 Lt 63 ct (du šimtus keturiasdešimt šešis litus 63 ct) E. K. neturtinei žalai atlyginti.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.