Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovo V. L. atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei, subsidiariems atsakovams L. L. ir N. L., atsakovės biudžetinės įstaigos Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. I. ir V. I. ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Klaipėdos Simono Dacho progimnazijai, V. L., subsidiariems atsakovams L. L., N. L., dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad iš BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos mokinio T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros 2017 m. gruodžio 4 d. 23:59 val. sveikatos priežiūros specialistei išsiųsta žinutė: „Atsiprašau bet man problemos su tevu, jis mane pisa“, o 2017 m. gruodžio 12 d. 21:43 val. visiems S. Dacho progimnazijos mokytojams ir T. I. klasiokams išsiųsta žinutė: „AS CIULPIU BYBIUS ALL DAY ALL NIGHT MAN POXUI ANT VISU SUPISIU KURVWA NAXUI BLET VISUS PER SIKNA“ (kalba netaisyta). Nurodytus duomenis ir aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (tomas I, b. l. 12-20). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, 2017 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, žinodamas slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, t. y. neturėdamas leidimo prisijungė prie E. K. socialiniame tinklapyje „FACEBOOK“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ ir neteisėtai perskaitęs programėlėje „Messenger“ susirašinėjimą tarp E. K. ir T. I. sužinojo pastarajam priklausančios elektroninio pašto paskyros „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“ prisijungimo slaptažodį ir tokiu būdu neteisėtai stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais ir tokiu būdu pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą bei neteisėtai įgijo T. I. priklausančios elektroninio pašto paskyros „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“ prisijungimo slaptažodį. 2017 lapkričio ar gruodžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), turėdamas neteisėtai įgytą T. I. elektroninio pašto paskyros „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“ slaptažodį, neteisėtai prisijungė prie pastarojo elektroninio pašto paskyros „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“ ir pakeitė slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai perėmė, pasisavino ir laikė neviešus elektroninius duomenis bei neteisėtai pakeitė elektroninius duomenis. Be to, jis neteisėtai susipažino su T. I. elektroninio pašto turiniu ir tokiu būdu pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Be to, 2017 lapkričio ar gruodžio mėnesį, tiksli data nenustatyta, V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), į savo mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG Galaxy S6“ parsisiuntė elektroninio pašto „Mano dienynas“ programėlę, siekdamas neteisėtai perimti T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyrą susietą su elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“ neviešus elektroninius duomenis, per „Mano dienynas“ programėlę išsiuntė prašymą apie slaptažodžio priminimą, po ko, slaptažodį gavo T. I. elektroninio pašto paskyroje „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“, tokiu būdu V. L. įgijo neviešus elektroninius duomenis – T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros slaptažodį. Sužinojęs slaptažodį, 2017 m. gruodžio 4 d. 23:59 val., pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros ir neteisėtai pakeitė slaptažodį, tokiu būdu neteisėtai perėmė, pasisavino ir laikė neviešus elektroninius duomenis ir neteisėtai pakeitė elektroninius duomenis bei išsiuntė T. I. vardu žinutę Simono Dacho progimnazijos sveikatos specialistei. Be to, 2017 m. gruodžio 12 d. 21:43 val., V. L., neturėdamas amžiaus nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būdamas namuose (duomenys neskelbtini), pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie T. I. elektroninio dienyno „Mano dienynas“ paskyros ir išsiuntė T. I. vardu žinutę BĮ Simono Dacho progimnazijos mokytojams ir T. I. klasiokams. Dėl išvardintų nusikalstamų veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ištyrus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo nustatyta, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198(1) str. l d., 198 (1) str. l d., 166 str. l d., 198 str. l d., 198(1) str. l d., 198 str. l d., 166 str. l d., 198 str. l d., 198 (1) str. l d. įvykdė V. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Apklaustas liudytoju V. L. pilnai pripažino savo kaltę ir patvirtino, kad įvykdė visas nusikalstamas veikas dėl kurių pradėtas minėtas ikiteisminis tyrimas. Jo visišką prisipažinimą patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys - liudytojų parodymai, IP adresų analizės bei telefonų išklotinių analizės. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu nustačius, jog V. L. nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Nagrinėjamos civilinės bylos metu, atsakovo V. L. atstovė, subsidiarūs atsakovai neginčijo nusikalstamų veikų padarymo fakto, byloje iš esmės kilo ginčas dėl nusikalstamos veikos padarymo atsiradusių padarinių, turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Ieškovai reikalavimą dėl atsiradusios neturtinės žalos priteisimo kelia ne tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir jo įstatyminiams atstovams, bet solidariai ir BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijai.

Dėl BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos atsakomybės.

Ieškovai nurodo, jog mokykla pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, slėpė informaciją nuo T. I. tėvų, neatsakydavo į paklausimus, nepanaikino dideliam ratui žmonių prieinamos ieškovo T. I. reputaciją menkinančios, jį žeminančios ir jam žalą darančios informacijos ir nesuteikė jokios pagalbos T. I. po įvykusio incidento, t. y. ieškovui neigiami padariniai kilo ne tik dėl V. L. veikų, bet ir dėl mokyklos neveikimo, o taip pat ir mokyklos darbuotojų aktyvių veiksmų, todėl mano, jog atsakovas BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazija privalo solidariai atsakyti kartu su kitais atsakovais priteisiant 4000 Eur neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovai iš esmės visiems atsakovams ieškinį reiškia remdamiesi CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi siekiant išsiaiškinti ar yra pagrindas iš atsakovo BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos priteisti neturtinę žalą būtina nustatyti ar pakanka įrodymų civilinės atsakomybės taikymui.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, kas siuntė žinutes iš T. I. paskyros, bendradarbiavo su T. I. tėvais (informavo apie žinutę Nr. 1 2017 m. gruodžio 8 d., bendravo mokykloje atvykus ieškovei), susirašinėjo su elektroninio dienyno administratoriumi UAB „Nacionalinis švietimo centras“ (kreipėsi tiek telefonu, tiek 2017 m. gruodžio 12 d. raštu), kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK viršininką 2017 m. gruodžio 14 d. raštu. Atsakovės BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos atstovė paaiškino, kad mokykla apie žinutę Nr. 1 sužinojo 2017 m. gruodžio 5 d. ryte. Įvyko mokyklos administracijos pasitarimas ir buvo nuspręsta, situaciją dėl žinutės Nr. 1 turinio ir jos teisingumo, išsiaiškinti su jos siuntėju T. I., nes tuo metu nebuvo žinomi duomenys, jog iš mokinio paskyros rašo kitas asmuo. Šalių paaiškinimais nustatyta ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad mokinys T. I. nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. sirgo, jo nebuvo mokykloje, todėl apie žinutę administracija 2017 m. gruodžio 6 d. informavo auklėtoją (2017 m. gruodžio 5 d. auklėtoja buvo išvykusi į konferenciją ir jos nebuvo mokykloje), o auklėtoja bandė susisiekti su mokiniu telefonu. T. I. neatsiliepus telefonu, neatsakant į žinutes, auklėtoja 2017 m. gruodžio 8 d. susisiekė su mokinio mama. Auklėtojos ir ieškovės V. I. susirašinėjimo žinutės per „messenger“ programėlę taip pat patvirtina mokyklos ir T. I. mamos bendradarbiavimą keičiantis turima informacija, aiškinantis situaciją, t.y. patvirtinant aktyvius atsakovės veiksmus (tomas III, b. l. 20-24).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir ieškovė V. I. sužinojusi apie žinutes, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. taip pat susirašinėjo su elektroninio dienyno administratoriumi UAB „Nacionalinis švietimo centras“, siekė blokuoti T. I. paskyrą „Mano dienynas“, kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK viršininką su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Tiek mokykla, tiek ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, aiškinosi situaciją, todėl ieškovų nurodomi mokyklos neteisėti veiksmai, pasireiškiantys mokyklos neveikimu, remiantis bylos duomenimis laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad žinutes T. I. vardu parašė ir paskleidė V. L., o ne atsakovė BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazija, teismui nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, kad dėl mokyklos neveikimo buvo paskleisti duomenys, žeminantys T. I. garbę ir orumą. Pažymėtina, kad taip pat atmestini ieškovės argumentai dėl pagalbos nesuteikimo T. I. po įvykusio incidento, nes po incidento ir po ligos grįžus T. I., auklėtoja pasikvietė auklėtinį pasikalbėti, ką patvirtino tiek ieškovo auklėtoja duodama parodymus, tiek ieškovė. Be kita ko, auklėtojos parodymai patvirtina, kad mokinio T. I. pažangumas nekrito, o kaip tik padidėjo, elgesio pokyčių nepastebėta, patyčių atvejų klasėje nebuvo fiksuota, todėl nesant kitų duomenų iš mokyklos aplinkos, apie T. I. blogą psichologinę būklę galėjo sužinoti iš tėvų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų informavusi mokyklą apie sūnaus būklę, ar, kad po incidento būtų kreiptasi į mokyklos administraciją ar auklėtoją, kad T. I. reikalinga socialinio darbuotojo, psichologo pagalba.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir šalių atstovų paaiškinimus, į tai, kad nenustatyti atsakovės BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos neteisėti veiksmai, atsakovei BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijai civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ieškovams neįrodžius, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo taikyti solidarią atsakomybę atlyginant neturtinę žalą, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl 4000 Eur žalos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atlyginimo solidariai iš BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl V. L. atsakomybės reikalaujant priteisti neturtinę žalą.

Ieškovai nurodo, kad atsakovas V. L. ne tik pažeidė ieškovo T. I. teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, tačiau ieškovo vardu paskleidė apie ieškovą ir jo tėvą tikrovės neatitinkančius, žeminančius jo garbę ir orumą duomenis, tėvui priskiriant sunkaus nusikaltimo įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės. Taip pat teismas, nustatydamas faktą, jog paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, turi vadovautis šiomis sampratomis. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir civilinė teisę (CK 1.114 straipsnis). Asmens garbė ir orumas gali būti pažeidžiami paskleidžiant apie asmenį išgalvotą, pramanytą, netikrą, t. y. tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teismas pastebi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti specifika. Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl žinučių paskelbimo kito asmens vardu, yra sudėtinga. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Vadinasi, teisinis pagrindas atlyginti žalą už asmens garbės ir orumo įžeidimą (pažeminimą) yra CK 2.24 straipsnis, kuriuo ieškinyje rėmėsi ieškovai, juolab kad, minėta, teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas).

Kaip matyti iš šios bylos duomenų, atsakovas V. L. netinkamai pasielgė ieškovo T. I. vardu išsiųsdamas nederamo turinio žinutes, kurios paskleidžia apie ieškovą ir jo tėvą tikrovės neatitinkančią, žeminančią garbę ir orumą informaciją. Išplatinta informacija paskleista mokyklos mastu, išėjo ir už klasės ribų, todėl neabejotina, kad dėl aukščiau nurodytų atsakovo V. L. veiksmų, tokios įžeidžiamo pobūdžio informacijos paskleidimas ieškovo vardu ieškovui T. I. sukėlė neigiamas pasekmes. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip demonstruojantys nepagarba aplinkiniams, jais akivaizdžiai nepaisoma visuomenėje galiojančių įprasto ir pagarbaus elgesio normų, tuo labiau minėta informacija skleidžiama kito asmens vardu.

Teismo vertinimu, anksčiau paminėti atsakovo V. L. veiksmai – įžeidžiamo turinio žinučių paskelbimas kito asmens vardu sukėlė ieškovui T. I. neturtinius padarinius – neigiamus išgyvenimus, pažemino ieškovą jo mokyklos bendruomenės akivaizdoje, sukėlė abejones ieškovo elgesiu šeimos, bendraklasių, mokytojų rate. Įvertinus bylos medžiagą pagal neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, visuma šios bylos aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovas T. I. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti jam atlyginta.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė V. I. prašo priteisti 1000 Eur dydžio turtinę žalą iš V. L., L. L. ir N. L. - subsidiariai, kurią patyrė kaip įstatyminė T. I. atstovė ikiteisminio tyrimo eigoje už advokato teisines paslaugas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 7 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 18/05/07, pagal kurią V. I. paveda advokatei Kristinai Pralgauskaitei atstovauti, surašyti dokumentą, suteikti patarimą ar kitas teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime (tomas I, b. l. 22). 2018 m. gegužės 9 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminiame tyrime (tomas I, b. l. 21). 2018 m. gegužės 9 d. V. I. atliktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atstovei advokatei buvo sumokėta 1000 Eur (tomas I, b. l. 196). Atsakovo V. L. atstovė sutinka, kad nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime turi teisę turėti atstovą, gali patirti išlaidas, tačiau mano, kad 1000 Eur suma yra per didelė, prašo ją mažinti, atsižvelgiant į advokatės faktiškai atliktų veiksmų kiekį ikiteisminiame tyrime. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, jog V. L. nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, buvo aiškus už nusikalstamas veikas atsakingas asmuo. Mano, kad vėlesni skundų rašymai, nesutinkant su prokuratūros, vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtais nutarimais yra ieškovės pasirinkimas, naujų aplinkybių ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatyta, todėl neturi būti mokama už advokato pagalbą atliekant vėlesnius nei 2018 m. gegužės 28 d. veiksmus.

Iš į civilinę bylą pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad 2018 m. gegužės 7 d. sudaryta atstovavimo sutartis, kuria pavedama advokatei Kristinai Pralgauskaitei atstovauti nepilnametį T. I., atstovaujamą įstatyminės atstovės V. I., ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo institucijoje. Taip pat pateiktas 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimas leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese bei 2018 m. gegužės 10 d. advokato orderis, kurie neginčijamai patvirtina aplinkybes, kad T. I. per įstatyminę atstovę V. I. turėjo atstovą ikiteisminio tyrimo metu (tomas III, b. l. 108-110). Nustatyta, kad advokatė Kristina Pralgauskaitė dalyvavo liudytojos V. I. apklausoje 2018 m. gegužės 10 d., liudytojo T. I. apklausoje 2018 m. gegužės 10 d., dalyvavo 2018 m. gegužės 10 d. vykusioje Facebook paskyros „T.“ apžiūroje, 2018 m. gegužės 14 d. advokatė teikė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2018 m. gegužės 17 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (tomas III, b. l. 99-100, 105-106, 111-118).

Teismas remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis dėl ieškovo atstovavimo, aukščiau išdėstytais argumentais, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad T. I. 2018 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities VPK nutarimu pripažintas nukentėjusiu, buvo atstovaujamas ir jam objektyviai buvo suteiktos teisinės paslaugos ikiteisminiame tyrime, net vertinant atsakovo atstovės argumentus, kad turi būti atsižvelgta tik į iki 2018 m. gegužės 28 d. atliktus atstovės atstovavimo veiksmus, vien 2018 m. gegužės 7 d. – 2018 m. gegužės 28 d. laikotarpiu atliktų veiksmų išlaidas įvertinus 1000 Eur suma, jos nėra didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl teismo vertinimu atsakovas V. L. yra atsakingas už ieškovės V. I., kaip T. I. įstatyminės atstovės, patirtas išlaidas, ir šios išlaidos turi būti atlygintinos.

Dėl subsidiariosios tėvų atsakomybės.

Pagal CK 2.8 straipsnio 5 dalį nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles.

Taikant teisės analogiją CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi, pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2010).

Taigi atsakovas V. L., kuriam 2017 m. gruodžio mėnesį buvo keturiolika metų, yra savarankiškas civilinės atsakomybės subjektas, susidariusią žalą turi padengti pats. Tačiau tais atvejais, jei atsakovas V. L. neturėtų turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai padengti, atitinkamą įsiskolinimo dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala susidarė ne dėl jų kaltės.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo V. L. priežiūrą vykdo tėvai. Nagrinėjamoje byloje pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina V. L. nusikalstamas veikas, už kurias atsakovui nekilo atsakomybė dėl jo amžiaus. Tačiau nustatytos aplinkybės nepaneigia, jog veikų padarymo metu V. L. tėvai netinkamai prižiūrėjo nepilnametį sūnų dėl kurio veiksmų buvo pakenkta I. šeimai, kilo turtinė ir neturtinė žala, todėl teismas konstatuoja nepilnamečio asmens nepriežiūrą ir iš to kylančią tėvų L. L., N. L. pareigą subsidiariai atsakyti už sūnaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

Ieškovas T. I. prašo atlyginti 4000 Eur neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į formuojamą teismų praktiką, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais matyti, kad T. I. nukentėjo nuo V. L. veiksmų ir kaip teismas jau konstatavo, tokiais savo veiksmais sukėlė neigiamas emocijas ir išgyvenimus ieškovui. Vertinant patirtų neigiamų padarinių dydį ieškovai T. I. neigiamus padarinius, kuriuos įvardija kaip dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patyčias, pažeminimą, sutrikusį apetitą, miegą, sumažėjusias bendravimo galimybes, nepilnavertiškumo, nesaugumo jausmą, o taip pat atsiradusius sveikatos sutrikimus (odos problemas, krintantį svorį) dėl neteisėtos V. L. veikos grindžia 2018 m. kovo 5 d. psichodiagnostinio tyrimo išvada, brolių dvynių T. I. ir Ž. I. svorio pokyčiais 2014 - 2018 metais, 2018 m. rugpjūčio mėnesį atsiradusiais odos bėrimais ir gydytojo konstatuota diagnoze „paprastoji žvynelinė“, o taip pat liudytojų - krepšinio trenerio A. P., tėčio M. I. ir pačios ieškovės V. I. paaiškinimais apie vaiko būseną (tomas I, b. l. 23-24, 26-28, 145; tomas IV, b. l. 125-128).

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio šioje byloje nustatymo klausimą, konstatuoja, jog byloje nėra įrodymų, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovo sveikata, t. y. kilo odos problemos ir krito svoris ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų padarinių ieškovo fizinei būklei. Priešingai byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad ieškovo svoris pusė metų iki įvykio taip pat buvo mažesnis nei jo brolio, paprastąja žvyneline sirgo ieškovo tėtis ir šie pateikti sveikatos stebėjimo įrodymai nebūtinai gali būti įtakojami vieno konkretaus išgyvenimo vaiko gyvenime, nepateikti ilgalaikio stebėjimo duomenys, kurie patvirtintų priežastinį ryšį, tarp konkrečių sveikatos problemų ir atsakovo neteisėtų veiksmų įtakos. Dėl apibūdintos ieškovo T. I. psichologinės būsenos, byloje surinkti ieškovų, liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi. Ieškovų nurodytas T. I. psichologinės būklės apibūdinimas neatitinka auklėtojos V. N. parodymų, pagal kuriuos jokių patyčių mokykloje nefiksuota, visi ieškovo T. I. klasiokai jiems siųstą žinutę priėmė įprastai, apkalbėjo įvykį ir jo nesureikšmino, po žinučių išsiuntimo T. I. mokymosi rezultatai išaugo, ieškovo T. I. elgesys nepakito (tos pačios drausmės problemos), klasėje atmosfera liko stabili. Krepšinio trenerio A. P. parodymais nustatyta, kad jo nuomone T. I. užsisklendė, tapo praradęs nuotaiką, motyvaciją žaisti, tačiau tuo pačiu teigė, kad T. I. gerai sutaria su komanda, bendrauja su visais kaip įprasta bendraamžiams, jokių patyčių dėl žinučių krepšinio treniruotėse nepatyrė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo V. L., subsidiariai su atsakovais L. L. ir N. L., iš dalies ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris teismo vertinimu išnagrinėtoje situacijoje yra pakankamas atlyginti T. I. patirtas neigiamas emocijas ir išgyvenimus.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo V. L., subsidiariai su atsakovais L. L. ir N. L., ieškovui T. I. priteistina 500 Eur neturtinė žala, o ieškovei V. I. 1000 Eur turtinė žala, bei vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo V. L., subsidiariai su L. L. ir N. L., priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių paaiškinimų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo T. I. reikalavimai atsakovui BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazijai dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti, todėl nurodyto atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė BĮ Klaipėdos Simono Dacho progimnazija patyrė 3285,15 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (tomas IV, b. l. 11-13, 110-112, 131-132, 150-152), todėl nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo T. I.

CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas T. I. yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio, nurodytos 3285,15 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės – ieškovės V. I.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinio dalį dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo ieškovui T. I. iš atsakovo V. L., subsidiariai su L. L. ir N. L., bei reikalavimą dėl 1000 Eur turtinės žalos priteisimo ieškovei V. I. iš atsakovo V. L., subsidiariai su L. L. ir N. L., tenkinta 30 proc. ieškinio reikalavimų nurodytų atsakovų atžvilgiu, todėl ieškovų patirtos išlaidos patenkintų reikalavimų dalyje priteistinos iš atsakovo V. L., subsidiariai su L. L. ir N. L. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina 1100 Eur ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias atstovui sumokėjo ieškovė V. I. (tomas I, b. l. 32-33, tomas IV, b. l. 101-102), todėl būtent ieškovei V. I. priteistina 330 Eur bylinėjimosi išlaidų iš V. L., subsidiariai su L. L. ir N. L.

CPK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vasario 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu V. L. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (tomas I, b. l. 62-64) ir teismas netenkina 70 proc. ieškovų reikalavimų atsakovo V. L. atžvilgiu, bei į tai, kad teismui į civilinę bylą pateikti įrodymai apie valstybės patirtas 1091,96 Eur bylinėjimosi išlaidas (tomas IV, b. l. 154), todėl 764,37 Eur valstybės naudai priteistina solidariai iš ieškovų T. I. ir V. I.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas T. I. yra nepilnametis, jam neturint turto ar uždarbio nurodytos 764,37 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės – ieškovės V. I.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui T. I. iš atsakovo V. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) neturtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur (penkių šimtų eurų 0 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei V. I. iš atsakovo V. L. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 ct) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų 0 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui V. L. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, šiuo sprendimu priteistą 500 Eur neturtinę žalą ieškovui T. I. ir 1000 Eur turtinę žalą, 330 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. I., bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistas 500 Eur neturtinės žalos bei 1000 Eur turtinės žalos sumas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. sausio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, išieškoti iš subsidiarių atsakovų L. L. ir N. L. solidariai.

Išaiškinti, kad ši atsakovo V. L. įstatyminių atstovų L. L. ir N. L. pareiga pasibaigia, kai V. L. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistoms sumoms išieškoti.

Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos Simono Dacho progimnazijai iš ieškovo T. I. 3285,15 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 15 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybės naudai solidariai iš ieškovų T. I. ir V. I. 764,37 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 37 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovui T. I. neturint turto ar uždarbio, pakankamo bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, šiuo sprendimu priteistas 3285,15 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei biudžetinei įstaigai Klaipėdos Simono Dacho progimnazijai ir 764,37 Eur bylinėjimosi išlaidas priteistas solidariai su ieškove V. I. valstybės naudai, išieškoti iš įstatyminės atstovės V. I.

Išaiškinti, kad ši ieškovo T. I. įstatyminės atstovės V. I. pareiga pasibaigia, kai T. I. (gimimo data (duomenys neskelbtini)) sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka priteistoms sumoms išieškoti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.