- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-160-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. O.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Feliciana“
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Audrius Stonkus
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Julijos Gražinos Vaitulionienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovei S. K. , ieškovės atstovui advokatui Audriui Stonkui, atsakovui A. O., atsakovo atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. O., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Feliciana“ dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pasibaigusia ir nesudaryta, baudos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2005-05-09 su atsakovu pasirašytą 0,10 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigusia ir nesudaryta dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 19 500 Lt baudą ir 400 Lt nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo jai parduoti žemės sklypo dalį iki 2007-07-15 už 40 000 Lt ir savo lėšomis parengti šio žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo turėjo būti pakeista žemės sklypo paskirtis. Sutarties pasirašymo dieną ieškovė sumokėjo atsakovui 10 000 Lt avansą, vėlesniais mokėjimais ieškovė atsakovui sumokėjo dar 10 000 Lt, o UAB „Feliciana“ sumokėjo 400 Lt tarpininkavimo mokestį. Atsakovas pranešė, kad jam nebus leista pakeisti žemės sklypo paskirties ir gražino ieškovei visas jos sumokėtas pinigų sumas bei 500 Lt palūkanų. Ieškovės manymu, dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovas privalo ieškovei sumokėti dvigubą avanso sumos baudą, kaip iš anksto šalių sutartyje įvertintus nuostolius. Atsakovui vienašališkai atsisakius įvykdyti sutartį, sutartis pripažintina pasibaigusia dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltė pasireiškia dideliu neatsargumu, nes prieš pasirašant preliminariąją sutartį atsakovas privalėjo išsiaiškinti, ar žemės sklypo paskirties pakeitimas bus galimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 19 500 Lt netesybų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006-05-22 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 2 701,86 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 9,44 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui dar preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo žinomos tos aplinkybės, kad dalis žemės sklypo nėra priskirta gyvenamajai teritorijai pagal savivaldybės rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, tačiau atsakovas šios esminės aplinkybės ieškovei neatskleidė. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad atsakovui tenka pareiga atsakyti, jog žemės sklypas neturi reikiamų savybių, kurios buvo aptartos preliminariojoje sutartyje, ir todėl negali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku. Dėl nurodytos priežasties, teismo manymu, ieškovė turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.62 str. 2 d.). Tokią teisę ieškovė turi ir todėl, kad atsakovas nedėjo maksimalių pastangų sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti (CK 6.200 str. 4 d.). Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad civilinė atsakomybė jam neturi būti taikoma, nes prisiimtą prievolę nebuvo įmanoma įvykdyti dėl valstybės institucijų veiksmų ir šių veiksmų atsakovas neturėjo teisės ginčyti (CK 6.253 str. 3 d.), nurodęs, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų dalyvavęs tolimesniame bendrojo plano svarstymo procese ir būtų pasinaudojęs turima teise skųsti teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos atsisakymą pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atsakovo A. O. įstatyme ir sutartyje numatytų bendrųjų pardavėjo pareigų, taip pat įsipareigojimų atlikti visus darbus, susijusius su detaliojo plano parengimu, ir tam dėti visas reikiamas pastangas, nevykdymą, vienašališką preliminariosios sutarties nutraukimą, teismas pripažino neteisėtais ir taikė atsakovui civilinę atsakomybę (CK 6.256 str. 2 d.). Pripažino, kad atsakovas preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė dėl asmeninių dalykų ir pagal preliminarios sutarties 5.1. punkto nuostatas turi sumokėti ieškovei dvigubą įnešto avansinio mokėjimo dalį (CK 6.258 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Apelianto manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neatskleidė esminės informacijos apie numatomo parduoti žemės sklypo esmines ypatybes, tuo pažeisdamas CK 6.327 straipsnio 2, 4 dalyse, 6.163 straipsnio 4 dalyje numatytas pardavėjo pareigas. Apeliantas pažymi, kad ieškovė pripažino, jog domėjosi Klaipėdos rajono bendrojo plano rengimu, todėl minėta numatomo parduoti žemės sklypo ypatybė jai turėjo būti žinoma. Preliminariosios sutarties sudarymo metu numatytuose Klaipėdos rajono detaliojo plano sprendiniuose visame atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo numatyta galimybė pakeisti žemės sklypo paskirtį, todėl buvo galima pagrįstai tikėtis, kad sklypą pavyks padalyti į atskirus žemės sklypus gyvenamiesiems pastatams statyti. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai patvirtinus kitokias žemės sklypo plėtojimo galimybes, pasidarė teisiškai neįmanoma detaliuoju planu suformuoti preliminariosios sutarties objektu buvusį žemės sklypą. Tokia situacija susiklostė ne dėl atsakovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei priteisė preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas. Kadangi apelianto galimybę sudaryti minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį eliminavo ne jo kalti veiksmai, o viešojo administravimo subjekto sprendimas, atsakovas mano, kad jis turėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų (CK 6.253 str. 1 d., 3 d.).
Atsiliepimas
Ieškovės S. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir tinkamai taikius teisės normas, todėl prašoma ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
LR CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešas interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių pateiktų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų matyti, kad 2005 m. gegužės 9 d. sutartimi šalys susitarė ateityje sudaryti 0,10 ha ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kai atsakovas pakeis šios sklypo žemės ūkio paskirtį į gyvenamąją. Nepavykus pakeisti žemės sklypo, buvusio preliminariosios sutarties objektu, tikslinės paskirties, atsakovas anksčiau sutartyje numatyto termino – 2007-07-15 – vienašališku pareiškimu nutraukė preliminariąją sutartį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, susijusių su detaliojo plano parengimu ir žemės sklypo tikslinės paskirties keitimu, nevykdymą, nusprendė, kad atsakovo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl asmeninių dalykų ir, remdamasis preliminariosios sutarties 5.1. punkto nuostata, nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovo grąžinti jai dvigubą jos įnešto avansinio mokėjimo dalį.
Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nėra teisinio pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės už preliminariąja sutartimi prisiimtų bendrųjų pardavėjo pareigų, taip pat įsipareigojimų atlikti visus darbus, susijusius su detaliojo plano parengimu ir žemės sklypo tikslinės paskirties keitimu, ir tam dėti visas reikiamas pastangas, nevykdymą, negalima pripažinti pagrįsta.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia prarastos konkrečios galimybės įsigyti norimą žemės sklypą pinigine verte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje vienodoje teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., Nr. 3K-P-382/2006) pripažįstama, kad ir ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, tačiau taip pat prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Prarastos galimybės piniginė vertė galėtų būti nustatoma taikant CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nurodytą kainų skirtumo principą. Pažymėtina, kad, taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis pati elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo, remiantis CK 6.259 straipsniu, gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo.
Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 str.), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, kad turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Pažymėtina, kad dažnai nuostolius lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai – valstybėje vykstantys ekonominiai procesai (pvz., sparti ir ne visada prognozuojama kainų kaita, ypač nekilnojamojo turto rinkoje). Tačiau vien tik šie veiksniai neturėtų būti pagrindas reikalauti piniginio atlygio už prarastą galimybę, taip pat vieninteliai kriterijai, nustatant piniginę prarastos galimybės vertę. Kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti konkrečios preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą, taip pat konkrečius individualios preliminariosios sutarties ypatumus, jos sudarymo aplinkybes, tikslus, objekto, dėl kurio tariamasi, specifiką, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Šios bylos atveju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo siejamas su teritorijos, kurioje yra ginčo žemės sklypas, detalaus plano ir ginčo žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimu. Teritorijų planavimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, todėl negalima pripažinti, kad atitinkamos teritorijos detalaus plano pakeitimą sąlygoja tik atsakovo veiksmai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, vykdydamas preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreipėsi į atitinkamas institucijas, padavė prašymą dėl detaliojo plano keitimo ir kitus būtinus dokumentus. Atsakovo pateiktas prašymas nebuvo patenkintas, nes ne visas atsakovui priklausantis žemės sklypas atitiko teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas. Gauti informaciją ir domėtis realia galimybe pakeisti preliminariosios sutarties objektu buvusio žemės sklypo detalųjį planą ir jo tikslinę paskirtį privalėjo ir ieškovė, nes jai buvo žinoma ketinamo pirkti žemės sklypo paskirtis, o tai patvirtina preliminariosios sutarties 9 p. (b.l. 8), ir turėjo būti žinoma, kad ne visais atvejais žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama ir kad tai priklauso ne vien tik nuo atsakovo veiksmų. Sudarant tokio turinio preliminariąją sutartį toks elgesys būtų atitikęs bet kurio rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standartą (bonus pater familiae), kuris yra taikytinas nagrinėjamos bylos atveju. Prieš sudarydama preliminariąją sutartį, ieškovė turėjo galimybę domėtis, ar yra teisiškai įmanoma pakeisti teritorijos, kurioje yra ginčo žemės sklypas, detalųjį planą ir ar toks detaliojo plano keitimas atitinka Klaipėdos rajono bendrąjį planą bei kitas teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas. Duomenų, kad ieškovė būtų domėjusis minėtomis aplinkybėmis, byloje nėra. Dėl nurodytų motyvų pripažintina, kad prievolė nebuvo įvykdyta dėl abiejų sutarties šalių kaltės, abi prievolės šalys prisidėjo prie prievolės neįvykdymo, nes nepakankamai bendradarbiavo viena su kita, nesiėmė visų priemonių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui reikšmingų aplinkybių nustatymui, todėl taikytinas mišrios kaltės principas (CK 6.259 str.). Nustatant kiekvienos šalies kaltės laipsnį svarbu atsižvelgti į tai, kad pagal byloje esantį Klaipėdos rajono bendrąjį planą atsakovas turėjo galimybę pakeisti dalies ginčo žemės sklypo detalųjį planą ir šios žemės sklypo dalies tikslinę paskirtį, tačiau su tokiu pasiūlymu į ieškovę nesikreipė, o vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip sutarties šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigų pažeidimas vykdant prievolę, ir į juos būtina atsižvelgti nustatant atsakovo kaltės laipsnį sprendžiant ieškovės prarastos galimybės įsigyti norimą žemės sklypą piniginės vertės dydį.
Vertinant abiejų preliminariosios sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą, objekto, dėl kurio buvo tariamasi, specifiką, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.), darytina išvada, jog iš atsakovo ieškovei priteistinų netesybų dydis mažintinas iki 5 000 Lt, kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos žyminio mokesčio išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 150 Lt. Taip pat atsižvelgiant į abiejų šalių turėtas advokatų pagalbos išlaidas (b.l. 7, 42), jų darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą bei patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina ieškovei 1 000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų, iš viso 1 150 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., 2 d.).
Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui priteistina 435 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str. 2-3 d.), o ieškovei iš atsakovo priteistina 63,85 Lt išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu (CPK 88 str. 1 d. 4 p., 93 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistų netesybų dydžio keistina dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) atitinkamai perskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš A. O. S. K. priteistų netesybų dydį iki 5 000 Lt, priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį – iki 1 150 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti A. O. iš S. K. 435 žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Priteisti S. K. iš A. O. 63,85 Lt išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu.