Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Statybų aljansas“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bankroto vizija“ atstovams (teisininkei) D. Š. ir administratoriui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Statybų aljansas“ ieškinį atsakovui M. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Statybų aljansas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, atstovas V. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant įmonei nemokiai, jis privalėjo tai padaryti, o ne nerūpestingai ir naiviai tikėtis, jog įmonės veikla toliau bus plėtojama. Atsakovas jokių veiksmų neatliko, nereiškė pretenzijų užsakovui dėl darbų neapmokėjimo, nesikreipė į teismą nei dėl žalos išieškojimo iš darbuotojų, nei dėl užsakovo darbų neapmokėjimo. Kyla abejonės dėl atsakovo tinkamo vadovavimo, nes atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už nelegaliai įdarbintus asmenis. Įmonėje 2016 metais buvo finansiniai sunkumai, su atleidžiamais darbuotojais nebuvo atsiskaitoma. Atsakovas bankroto administratoriui nepateikė debitorių sąrašo, reiškia jų ir nebuvo, kitu atveju, esant pagrindams, bankroto administratorius būtų kreipęsis į teismą. Atsakovas nerūpestingai elgėsi ir perduodamas įmonės automobilį bankroto administratoriui, paprasčiausiai jį paliko tam tikroje vietoje. Įmonės kreditoriai reikalavimus pareiškė bankroto byloje.

Teismo posėdžio metu ieškovės BUAB „Statybų aljansas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, atstovė D. Š. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nors atsakovas nurodo, kad po 2016-2017 metais stengėsi atstatyti įmokos mokumą, ieškojo pinigų, sudarė su užsakovais sutartis, tačiau įmonės nuostoliai didėjo. Vadovas nerūpestingai elgėsi su užsienio įmone, buvo didelė rizika. Administracinio nusižengimo byla patvirtina, jog laiku neįdarbino darbuotojų, kas rodo vadovo nerūpestingumą, aplaidumą. 2016 m. spalio mėnesį jau turėjo kreiptis dėl bankroto bylos, nes tuo metu buvo dideli finansiniai sunkumai. 2016 m. gruodžio mėnesį įmonė turėjo tik vieną darbuotoją.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog 2016 metais įmonė turėjo finansinių sunkumų, kurie susidarė vykdant sutartį su norvegų įmone Huskvalitet AS. Darbuotojai J. B. ir A. B. padarė broką, dėl kurio norvegų įmonė neatsiskaitė, o darbuotojai nesutiko ištaisyti broko. Teismui pateiktos nuotraukos dėl padaryto broko, kitokių dokumentų neturi. Minima norvegų įmonė jau bankrutavo. Į teismą dėl skolos išieškojimo nesikreipė, dėl darbuotojų padarytos žalos taip pat į teismą nesikreipė. Su darbuotojais stengėsi atsiskaityti, kai tik gaudavo pinigų, pirmiausia sumokėdavo darbuotojams, nors žino, jog mokesčius privalo mokėti pirmiausia. Nepiktnaudžiavo tuo, tiesiog, jeigu nebūtų atsiskaitęs su darbuotojais, nebūtų kam dirbti pagal užsakovų sutartis. Turėjo sutarčių ir su kitais užsakovais. Vis tikėjosi gauti piniginių lėšų, su kai kuriais darbuotojais atleidimo dieną buvo atsiskaityta, o kitiems neliko lėšų, todėl šie darbuotojai kreipėsi Darbo ginčų komisiją ir priteisė iš įmonės nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius. Įmonė jokio turto, išskyrus automobilį, neturėjo. Esant sunkumams, pats finansavo įmonę, tačiau iškėlus bankroto bylą kaip kreditorius kreditorinio reikalavimo nepareiškė. Jis kaip įmonės vadovas dėjo visas pastangas vykdyti ir plėtoti veiklą, vedė derybas dėl apmokėjimų už darbus, todėl nemato savo kaltės dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nemanė, jog yra įmonės beviltiška padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Statybų aljansas“ vadovu nuo 2014-01-28 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas M. R.. Teismui pateikta 2016-09-27 paslaugų teikimo sutartis pagal kurią UAB „Statybų aljansas“ įsipareigojo atlikti statybos darbus Huskvalitet AS užsakymų vietoje (Norvegijoje), tačiau sutartis pasirašyta tik UAB „Statybų aljansas“ vadovo M. R., o užsakovo nepasirašyta ir antspaudu nepatvirtina. Duomenų apie šios sutarties vykdymą nėra. UAB „Statybų aljansas“, atstovaujama atsakovo 2016-11-07 sudarė darbo sutartis su J. B., A. B., kurie 2016-11-24 pateikė prašymus atleisti iš juos pareigų. 2016-12-29, 2017-01-24, 2017-03-13 Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija priėmė sprendimus dėl K. K., V. B., J. B., A. B. darbo užmokesčio ir kitų su darbu, susijusių išmokų išieškojimo iš UAB „Statybų aljansas“. VSDF Klaipėdos skyrus kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybų aljansas“, 2017-08-01 įsiskolinimas sudarė 2965,74 Eur. 2017-09-18 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Statybų aljansas“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vizija“. Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-12 nutartimi patvirtinti 9066,01 Eur kreditoriniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018-01-09 nutartimi BUAB „Statybų aljansas“ taikytas supaprastintas bankroto procesas. 2018-02-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Statybų aljansas“ pripažinta bankrutavusi ir likviduojama. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018-04-18 rašto matyti, jog UAB „Statybų aljansas“ VSD įmokų įsiskolinimų susidarymo laikotarpis nuo 2016-10-18 iki 2017-10-17, viso įsiskolinimas 4004,48 Eur. Iš VMI prie LRFM 2018-03-27 rašto matyti, jog UAB „Statybų aljansas“ gyventojų pajamų mokesčio nemokėjo nuo 2016-11-15 iki 2017-02-28.

Iš prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-1133-890/2017 nustatyta, kad 2017-08-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu M. R., kaip įmonės UAB Statybų aljansas“ vadovas, pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) ir paskirta 1000 Eur bauda. 2017-10-24 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi M. R. skundo netenkino ir paliko galioti 2017-08-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą.

Atsakovas taip pat pateikė teismui iš administracinio nusižengimo bylos medžiagą (2017-03-27 paaiškinimas; 2016-11-07 įsakymą Nr. 07/11/16/2 ir 2016-11-07 įsakymą Nr. 07/11/16/1, iš kurių matyti, jog A. B. ir J. B. siunčiami į komandiruotę nuo 2016-11-07 iki 2016-11-22 Norvegijos Respublikoje; 2016 m. lapkričio atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių kopijas, 2016 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijas, 2016 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijas) Darbo ginčų komisijai pateiktą medžiagą (2017-03-29 paaiškinimas, 2016-11-25 kasos išlaidų orderių kopijos (mokamas atsiskaitymas darbuotojams); 2017-03-03 atsiliepimas; nuotraukų kopijos). Pateikta 2016-12-28 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog išrašytas sąskaita 9550 Eur sumai už paslaugas pagal sutartį Huskvalitet AS, pasirašyta M. R., kita šalis nepasirašė. Pateikti atsakovo UAB „Statybų aljansas“ finansiniai dokumentai bei kreditorių sąrašai.

Iš teismui pateiktų UAB „Statybos aljansas“ balansų matyti, jog 2014 metais įmonė turto turėjo 12854,00 Lt (3722 Eur), o įsipareigojimų už 413,00 Lt (119,61 Eur); 2015 metais įmonė turto turėjo už 9690 Eur, o įsipareigojimų už 499 Eur; 2016 metais įmonė turto turėjo 11169 Eur, o įsipareigojimų už 15919 Eur; 2017 metais įmonė turto turėjo 11016 Eur, o įsipareigojimų už 20904 Eur. Iš UAB „Statybų aljansas“ 2006-08-04 pelno (nuostolių) atskaitos (sudarymo data 2017-08-23) matyti, jog įmonė 2016 metais dirbo nuostolingai, turėjo 13975 Eur nuostolių, 2017 metais įmonė toliau dirbo nuostolingai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles civilinė atsakomybė (deliktinė) atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pareiga dėl įmonės nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir civilinės atsakomybės prievolė dėl žalos atsiradimo kyla įstatymų pagrindu. Civilinės atsakomybės, kuri atsirado įstatymo pagrindu dėl žalos atsiradimo apibrėžia civilinės teisės normos, reglamentuojančios juridinio asmens organų narių pareigas (CK 2.87 str.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Įmonė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Įmonės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu.

Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas M. R. buvo UAB „Statybų aljansas“ vadovu nuo 2014-01-28 iki bankroto bylos iškėlimo. Įmonės finansiniai dokumentai pasirašyti atsakovo, o tai rodo, jog atsakovui minimą laikotarpį turėjo būti gerai žinoma bendrovės finansinė padėtis.

Įmonės vadovui ĮBĮ įtvirtinta imperatyvi įmonės vadovo pareiga, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą. Delsimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo būtų galima pateisinti, jei įrodoma reali galimybė įmonei artimoje ateityje uždirbti pajamas, leidžiančias išsaugoti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju atsakovas tokių aplinkybių neįrodė. Atsakovas patvirtino, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau nesutiko, kad įmonė 2016 metais tapo nemoki ir jis turėjo pareigą kreiptis dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo. Motyvuoja tuo, jog 2016 metais buvo neįvykdyta su norvegų įmone Huskvalitet AS sudaryta 2016-09-07 sutartis dėl darbuotojų kaltės, tai yra dėl darbuotojų A. B. ir J. B. padaryto broko, todėl įmonė patyrė didžiulius nuostolius, apie 9550 Eur. Jis vedė derybas su norvegų įmone, tačiau nepavyko gauti nors dalies už atlikus darbus. Atsakovas nurodė, jog norvegų įmonei buvo pateikta 2016-12-28 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri liko neapmokėta. Teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai kelia pagrįstų abejonių, kadangi teismui pateikta 2016-09-07 paslaugų teikimo sutartis ir aukščiau minima sąskaita nepasirašyta Huskvalitet AS, taip pat nėra patvirtinta įmonės antspaudu. Byloje esanti nepasirašyta 2016-09-07 paslaugų teikimo sutartis, leidžia manyti, jog atsakovas kaip įmonės vadovas ketino sudaryti sutartį ir ji buvo parengta Huskvalitet AS, tačiau ji nebuvo pasirašyta, taigi sutartis neįsigaliojo. Apie vestas derybas bei sutarties vykdymą, byloje rašytinių įrodymų taip pat nėra. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog būtų reikalavęs užsienio įmonės apmokėti atsakovo pateiktą sąskaitą, būtų kreipęsis į teismą dėl apmokėjimo už darbus. Ieškovės atstovai nurodė, kad atsakovas bankroto administratoriui žodžiu užsiminė apie darbuotojų padarytą broką, tačiau jokių dokumentų, susijusių su Huskvalitet AS padarytais trūkumais, ar darbų priėmimo - perdavimo aktų, bankroto administratoriui neperdavė. Atsakovas teisme jo minimų darbuotojų trūkumus įrodinėja pateikdamas nuotraukas, tačiau šiuos įrodymus teismas vertina kritiškai, nes nuotraukos visiškai neinformatyvios, nėra aišku kur jos fotografuotos, kokiu laiku, kokiame objekte, kokiu tikslu. Atsakovas nepateikė teismui ir bankroto administratoriui neperdavė įrodymų apie užsakovo nurodytus trūkumus, jo pretenzijas įmonei dėl galimai padarytų trūkumų bei jų ištaisymo, bei tai, jog užsakovas atsisakė sumokėti už darbus. Visos šios nurodytos aplinkybes, rodo, jog atsakovas kaip vadovas neatsakingai, nerūpestingai vykdė savo pareigas, be to, nesikreipė į teismą išsiieškoti skolą iš Huskvalitet AS, ar galimai padarytą žalą iš jo nurodomų darbuotojų. Būtent šie darbuotojai A. B. ir J. B. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydami įpareigoti atsakovą atsiskaityti su jais, kadangi atsakovas atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo jiems darbo užmokesčio, dienpinigių. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog net keturi darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl tų pačių priežasčių. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis stengėsi pirmiausiai darbuotojams mokėti atlyginimus, atsiskaityti su jais, tačiau užsakovams vėluojant sumokėti už atliktas paslaugas, pritrūkdavo įmonėje pinigų. Nors tvirtino, jog įmonė turėjo daugybę užsakymų, tačiau teismui tokių duomenų nepateikė. Nurodė, jog ir jis pats buvo įnešęs pinigų į įmonės sąskaitą, kad galėtų vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Žinojo, jog reikia mokėti mokesčius Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau tikėjosi, jog pagerėjus situacijai ir sulaukus iš užsakovų atsiskaitymų, galės sumokėti įsiskolinimus. Tačiau, teismui pagrįstai kyla abejonės, dėl tokių atsakovo argumentų, kadangi atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog debitorių įmonė neturėjo, bankroto administratoriui atsakovas taip pat nepateikė debitorių sąrašo, o tai reiškia, jog jų nebuvo. Akivaizdu, jog atsakovas suprato, jog įmonė 2016 metais dirbo nuostolingai, tai įrodo ir finansinės atskaitomybės dokumentai, jog įmonės turtas sumažėjo, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo, įmonė dirbo nuostolingai. Atsakovas pripažino, jog įmonė neturėjo lėšų, turto, įmonė neatsiskaitė su darbuotojais, o tai rodo, jog tuo metu įmonė buvo jau nemoki, todėl atsakovas turėjo numatyti visas galimas kilti pasekmes tęsdamas įmonės veiklą, kad taip bus daroma žala kreditoriams bei įmonei. Jo veiksmai, tęsiant nemokios įmonės veiklą 2016 – 2017 metais, vertintini kaip imperatyvių ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytų pareigų pažeidimas, kaip neatitinkantys protingos verslo rizikos ir gerų verslo standartų.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismai turi nustatyti momentą, nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio momento nustatymas yra tiesiogiai susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, nes tokiu atveju žala yra laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo yra konstatavęs, kad įmonė jau 2016 metais buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs nutartį iškelti įmonei bankroto bylą, Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-02 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kuriuos patikslino 2017-12-12 ir 2017-12-19 nutartimis. Visa patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma 9066,01 Eur. Ieškovės atstovas paaiškino, kad žalos dydį skaičiuoja nuo to momento, kai įmonė tapo nemoki 2016-10-11 ir atsirado atsakovui pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018-04-18 rašto matyti, jog UAB „Statybų aljansas“ VSD įmokų įsiskolinimų susidarymo laikotarpis nuo 2016-10-18 iki 2017-10-17, viso 4004,48 Eur. Iš VMI prie LR FM 2018-03-27 rašto matyti, jog įmonė gyventojų pajamų mokesčio nemokėjo nuo 2016-11-15. Darbo ginčų komisijos priimti sprendimai patvirtina, jog įsiskolinimai darbuotojams susidarė nuo 2016-10-31. Įmonės pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, jog įmonė 2016 metais dirbo nuostolingai, jos trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taigi įmonė jau buvo nemoki, todėl žalos atsiradimo pradžia yra laikytina nuo 2016 metų spalio mėnesio iki nutarties iškelti UAB „Statybų aljansas“ bankroto bylą, t.y. iki 2017-09-18. Atsakovo teiginiai, kad jis toliau vykdė veiklą, kas labai abejotina, nes 2016 metų gruodžio mėnesį buvo likęs tik vienas darbuotojas, siekdamas atstatyti įmonės mokumą, negali pašalinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nustatomos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte), privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas įmonės nemokumas tai – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-18 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-702-538/2018 matyti, kad dėl bankroto UAB „Statybų aljansas“ iškėlimo kreipėsi VSDFV Klaipėdos skyrius. Nurodyta, kad UAB „Statybų aljansas“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų ir įsiskolinimas 2017-08-01 sudarė 2 965,74 Eur. Iš UAB „Statybų aljansas“ 2017-08-23 balanso matyti, kad įmonė turėjo 11 016 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 20 904 Eur, t. y. balanse nurodytos pradelstos skolos viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taigi konstatuota, kad įmonė yra nemoki. Tačiau įvertinus ankstesnius UAB „Statybų aljansas“ balansus, matyti, kad 2016 metais įmonė turto turėjo 11169 Eur, o įsipareigojimų už 15919 Eur. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad atsakovui einant UAB „Statybų aljansas“ vadovo pareigas, įmonės būklė nuo 2016 metų jau buvo sunki, nes įmonė nemokėjo privalomų mokėjimų, neatsiskaitė su darbuotojais, jos įsiskolinimai kreditoriams didėjo, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė.

Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas, tai yra atsakovo delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, esant įmonės nemokumui. Aplinkybė, kad ieškovei kilo žala, rodo, kad atsakovas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus – nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, didino kreditorinius reikalavimus. Žala atsirado dėl atsakovo neveiklumo, tarp žalos ir neveikimo yra priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovas buvo įmonės vadovas, todėl jam tenkanti valdymo kompetencijos pareiga vertinama kaip apdairus, rūpestingas ir atidus elgesys, siekiant tinkamai elgtis su įmonės turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Žala šiuo atveju yra kreditoriniai įsipareigojimai (skolos įmonės kreditoriams), kurie susidarė atsakovui nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Atsižvelgiant į aptartą teisinę reglamentaciją, visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9066,01 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178,185 str., CK 6.246-6.249 str., ĮBĮ 8 str. 4 d.).

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos 9066,01 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2018-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl paduodama ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl tenkinus ieškovės ieškinį visiškai iš atsakovo priteistas 204,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9066,01 Eur žalos atlyginimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-05-02– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Statybų aljansas“, įmonės kodas 303225553, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 204,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.