- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-08-14
- Bylos Nr.
- A5.-1133-890/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- M. R.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei - Baniulienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovei A. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, aukštojo išsilavinimo, vedusio, administracine tvarka nebausto, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi leido, kad A. B. bei J. B. išvyktų 2016 m. lapkričio 5 d. į tarnybinę komandiruotę į (duomenys neskelbtini) su tikslu dirbti ten esančiame objekte, nepranešdamas apie minėtų darbuotojų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įstatymų nustatyta tvarka ir neužtikrino, jog darbuotojai pradėtų dirbti tik nuo rašytinės darbo sutartyse nurodyto laikotarpio, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 8 d. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 5 dalies, reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. R. patvirtino protokole nurodytas faktines aplinkybes, tačiau savo kaltės nepripažino. Parodė, kad J. B. ir A. B. išvyko į tarnybinę komandiruotę (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 5 d., darbo sutartys su minėtais asmenimis buvo sudarytos 2016 m. lapkričio 7 d. Supranta, jog turėjo patikslinti ankstesnį minėtų darbuotojų priėmimą į darbą. Jis pamiršo patikslinti dėl išvykimo, kadangi tuo metu buvo įtemptas laikotarpis, baiginėjo daug objektų. Pripažįsta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, jog darbuotojai išvyko dirbti įmonės naudai vėliau, nei jie iš tikrųjų išvyko. J. B. ir A. B. išvyko dirbti 2016 m. lapkričio 5 d., su minėtais darbuotojais buvo sutarta, jog jie pradės dirbti pagal datą, kuri nurodyta dokumentuose. Tuo metu buvo problemiška gauti bilietus į keltą, 2016 m. lapkričio 5 d. jam paskambino iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir informavo, jog kelte yra dvi laisvos vietos, todėl buvo priimtas sprendimas išsiųsti į (duomenys neskelbtini) J. ir A. B. anksčiau. Minėtų asmenų darbo sutartyse nurodyta, jog sutartis įsigalioja 2016 m. lapkričio 7 d., darbuotojai pradeda dirbti 2016 m. lapkričio 8 d. Darbuotojai nuvykę į (duomenys neskelbtini) 4-5 dienas nedirbo. Buvo susitarimas, jog Janina ir A. B. patys nusipirks kelto bilietus, o darbdavys grąžins pinigus vėliau, taip pat buvo sutarta dėl darbo užmokesčio. Nuvykę B. jam skambino, jis darbuotojams aiškino, jog jie yra įdarbinti, gaus dienpinigius ir t.t. Įsakymą dėl tarnybinės komandiruotės jis pasirašė 2016 m. lapkričio 7 d., tai buvo tas laikotarpis, kuomet jis nežinojo, kada minėti asmenys išvyks. Buvo sutarta apytikslė darbų pradėjimo data, susitarta su užsakovu, pasirašyta darbo sutartis. J. ir A. B. buvo pervesti pinigai. Konfliktas įvyko dėl minėtų darbuotojų padaryto tyčinio broko. Pirmomis dienomis B. dirbo gerai, tačiau kiti darbuotojai jam pranešę, jog B. tyčia daro broką, apdailos darbai padaryti visiškai atmestinai, į darbo vietą atvykęs užsakovas darbų nepriėmė. B. jo įmonėje dirbo apie porą savaičių. Po to, B. pasiliko (duomenys neskelbtini) ir ten patys tęsė darbus. Nenorėjo, kad šie žmonės dirbtų 2-3 dienas nelegaliai, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, jog dėl didelės darbų apkrovos nebuvo spėta visko „sužiūrėti“. Tuo metu darbo sutartis rengdavo jis, jam buvo sudėtinga „sužiūrėti“ skaičius ir datas, dabar darbo sutartis ir įsakymus rengia įmonės buhalterė. Jis žino, kad pagal darbo kodeksą išvykimo, t.y. komandiruotės pradžios data, yra pirmoji darbo diena. Prašo neskirti nuobaudos, kadangi nusižengimas padarytas netyčia ir nebuvo siekiama gauti realios naudos dėl mokesčių valstybei nesumokėjimo ar dėl atlygio darbuotojams paskaičiavimo, nusižengimas padarytas dėl žmogiškojo faktoriaus.
2017 m. kovo 27 d. paaiškinime M. R. nurodė, kad dėl darbo (duomenys neskelbtini) su A. B. ir J. B. buvo tartasi lapkričio mėnesio pradžioje. Atsiradus darbo pasiūlymui (duomenys neskelbtini), jis pasiūlė darbą minėtiems darbuotojams. Žinodamas apytikslę objekto darbų pradžios datą, paprašė buhalterės, kad įdarbintų minėtus darbuotojus nuo 2016 m. lapkričio 8 d. Kadangi tuo metu buvo didelė keltų bilietų paklausa, gavus laisvą vietą buvo nutarta išsiųsti darbuotojus2016 m. lapkričio 7 d. Prieš išvykdami darbuotojai atvyko pas juos į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasirašė darbo sutartį komandiruotės aktą bei kitus reikiamus dokumentus (b.l. 39).
2017 m. kovo 29 d. paaiškinime dėl darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo M. R. nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje, atsiradus objektui (duomenys neskelbtini) pas jų užsakovą „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamą direktoriaus V. S., A. B. ir J. B. buvo pasiūlyta atlikti vidaus apdailos darbus (duomenys neskelbtini). Buvo nutarta, kad darbuotojai bus komandiruojami lapkričio 8 dieną ir informuota buhalterė, kad įdarbintų minėtus darbuotojus. Tačiau atsiradus laisvai vietai automobiliui kelte ir darbuotojams išreiškus norą nuvykti į Norvegiją anksčiau, tam, kad susipažinti su šalimi ir gyvenamąja vieta, darbuotojai išvyko lapkričio 5 dieną. Tą pačią dieną darbuotojai atvyko į ofisą, esantį Liepų g. 2-12, Klaipėdoje, pasirašė visus reikalingus dokumentus ir buvo palydėti iki kelto. Dėl didelės darbų apkrovos jis pamiršo informuoti buhalterę, kad darbuotojai išvyks anksčiau, dėl to žiniaraštyje nebuvo atžymėta, kad darbuotojai išvyksta į (duomenys neskelbtini) anksčiau. Atvykę į darbo vietą (duomenys neskelbtini), darbuotojai A. B. ir J. B. darbus objekte vykdyti pradėjo ne iš karto. Jo žiniomis, darbuotojai pradėjo dirbti objekte tik lapkričio 10 dieną. Tuo metu, be minėtų darbuotojų, pas užsakovą (duomenys neskelbtini) darbus taip pat atliko trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai: A. A., R. Š. ir V. J., kurie buvo įdarbinti ir komandiruoti į (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 27 d. A. ir J. B. atliekant numatytus apdailos darbus, užsakovas jį informavo apie atliktų darbų broką ir pranešė, kad dėl susidariusios situacijos objekto savininkas atsisako apmokėti už atliktus darbus. Dėl susidariusios situacijos tolimesni darbai buvo sustabdyti ir prasidėjo derybos tarp užsakovo ir objekto savininko. Vėliau buvo pasiūlyta A. B. ir J. B. pataisyti broką, tačiau jie tai daryti atsisakė, motyvuodami tuo, kad jiems pirma turi būti sumokėti visi pinigai. Matydamas, kad yra susidariusi sudėtinga situacija, jis lapkričio 25 d. atleido minėtus darbuotojus iš darbo savo noru ir jie liko (duomenys neskelbtini) jų pačių sprendimu (b.l. 40).
2017 m. gegužės 23 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. VDIANP-101126150-17 nurodyta, jog 2017 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario V. G. persiųstą J. B. ir A. B. prašymą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) ir darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų neišmokėjimo. Tiriant pateiktą informaciją nustatyta, kad J. B. ir A. B. 2016 m. lapkričio 7 d. sudarė darbo sutartis su įmone, darbo sutartyse numatant, jog jos įsigalioja 2016 m. lapkričio 7 d., o darbo pradžia numatyta 2016 m. lapkričio 8 d. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) informacinės sistemos duomenų matyti, jog VSDFV administracijai pranešta, jog J. B. ir A. B. dirbo Įmonėje nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. Įmonės direktoriaus M. R. 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymais Nr. 07/11/16/1 ir Nr. 07/11/16/2 J. B. ir A. B. buvo komandiruoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą nuo 2016 lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. A. ir J. B. nurodė, kad faktiškai į komandiruotę išvyko 2016 m. lapkričio 5 d. , o ne 2016 m. lapkričio 7 d. Pateiktų kelto (duomenys neskelbtini) bilietų kopijos patvirtina šią informaciją. Apklaustas įmonės direktorius M. R. patvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) pasirašę darbo sutartis darbuotojai A. B. ir J. B. išvyko lapkričio 5 d., o ne planuotą lapkričio 8 d., tačiau dėl didelės darbų apkrovos direktorius pamiršo informuoti buhalterę, kad darbuotojai išvyks anksčiau ir dėl to žiniaraštyje nebuvo atžymėta, kad darbuotojai išvyksta į (duomenys neskelbtini) anksčiau. Įmonės pateiktame 2016 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad A. B. ir J. B. dirbti pradėjo nuo 2016 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Įvertinus visas aplinkybes nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 5 d. tarp įmonės ir A. bei J. B. susiklostė darbo santykiai nuo to momento, kai darbuotojai A. B. ir J. B. 2016 m. lapkričio 5 d. išvyko į tarnybinę komandiruotę į (duomenys neskelbtini) su tikslu dirbti ten esančiame objekte; darbuotojai vykdami į komandiruotę faktiškai pakluso įmonės vadovo nurodymams, vyko dirbti įmonės naudai už tai sutarus gauti darbo užmokestį (b.l. 3).
J. B., 2017 m. vasario 7 d. rašydama paaiškinimą, nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi M. R. yra pažįstama nuo senų laikų ir yra kartu dirbusi. M. R. pasiūlė važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Lapkričio 5 d. ji su sutuoktiniu nuvyko į firmos ofisą, esantį Klaipėdoje, kur jiems pateikė sutartį, kurios sudarymo data nurodyta lapkričio 7 d., į datų skirtumą neatkreipė dėmesio. Tuo pačiu pasirašė įsakymą dėl tarnybinės komandiruotės. Po dokumentų pasirašymo direktorius nulydėjo iki kelto, ji su sutuoktiniu už savo pinigus nusipirko bilietus. Apie išlaidų už kelionės bilietus kompensavimą kalbos su direktoriumi nebuvo. Pasiskambino M. R., klausė apie sutartį, M. R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) nepripažįsta lietuviškų sutarčių, todėl reikalinga (duomenys neskelbtini) sutartis. Į tai, kad Lietuvoje sudarė su viena firma, o (duomenys neskelbtini) su kita firma, ji dėmesio nekreipė. Praėjus avanso mokėjimo terminui, pasiskambino M. R., paprašė pinigų, direktorius atsakė, jog rašys V. S. sąskaitą ir prašys pinigų. 2016 m. gruodžio 12 d. į sąskaitą buvo pervesta 700 eurų. Tą pačią dieną iš gautų pinigų nupirko 2 bilietus keltui (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 21 d. Toliau dirbo iki gruodžio 19 d. Apie numatomą išvykimą namo V. S. žinojo. Prieš išvykstant jokių prašymų nerašė, sutarties nutraukimo nepasirašė. Per visą darbo laiką V. S. jai su sutuoktiniu grynais išmokėjo 6000 kronų, jokių dokumentų dėl pinigų išmokėjimo nepasirašė. Likusius pinigus V. S. pažadėjo pervesti direktoriui M. R.. Po Kalėdų ji susisiekė su M. R., direktorius pasakė, jog kai V. S. perves pinigus, tuomet jai sumokės. Susisiekus su V. S., šis pasakė, jog pinigus M. R. pervedė, o su ja ir sutuoktiniu M. R. neatsiskaitė. Vėliau bendravimas su M. R. nutrūko, jokių pinigų negavo. Dėl darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo prašymo nerašė, tačiau ji sužinojo, jog sutartis buvo nutraukta 2016 m. lapkričio 25 d. (b.l. 11-12).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytą administracinį nusižengimą įrodyta tiek paties M. R. parodymais teisme, tiek byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais – rašytiniais M. R. paaiškinimais (b.l. 39, 40), J. B. 2017 m. sausio 17 d. prašymu (b.l. 9), J. B. paaiškinimu (b.l. 11-12), administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 3).
2017 m. kovo 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. 0989-0027 nurodyta jog VDI Klaipėdos teritorinis skyrius gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario V. G. persiųstą J. B. ir A. B. prašymą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų neišmokėjimo. Tiriant pateiktą informaciją nustatyta, kad J. B. ir A. B. 2016 m. lapkričio 7 d. sudarė darbo sutartis su įmone, darbo sutartyse numatant, jog jos įsigalioja 2016 m. lapkričio 7 d., o darbo pradžia numatyta 2016 m. lapkričio 8 d. Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog VSDFV pranešta, jog J. B. ir A. B. dirbo įmonėje nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 25d. Įmonės direktoriaus M. R. 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymais Nr. 07/11/16/1 ir Nr. 07/11/16/2 J. B. ir A. B. buvo komandiruoti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. A. ir J. B. nurodė, kad faktiškai į komandiruotę išvyko 2016 m. lapkričio 5 d., o ne 2016 m. lapkričio 7d. Pateiktos kelto „(duomenys neskelbtini)“ bilietų kopijos patvirtina šią informaciją. Apklaustas įmonės direktorius M. R. patvirtino, kad į Norvegiją pasirašę darbo sutartis darbuotojai A. B. ir J. B. išvyko lapkričio 5 dieną, o ne planuotą lapkričio 8 d., tačiau dėl didelės darbų apkrovos, direktorius pamiršo informuoti buhalterę, kad darbuotojai išvyks anksčiau ir to pasėkoje, žiniaraštyje nebuvo atžymėta, kad darbuotojai išvyksta į (duomenys neskelbtini) anksčiau. Įmonės pateiktame 2016 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad A. B. ir J. B. dirbti pradėjo 2016 m. lapkričio 9 d. DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas. Įvertinus visas aplinkybes nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 5 d. tarp įmonės, A. B. ir J. B. susiklostė darbo santykiai: pasirašius darbo sutartis darbuotojai A. B. ir J. B. lapkričio 5 d. išvyko į tarnybinę komandiruotę į (duomenys neskelbtini) su tikslu dirbti ten esančiame objekte; darbuotojai vykdami į komandiruotę faktiškai pakluso įmonės vadovo nurodymams, vyko dirbti įmonės naudai už tai sutarus gauti darbo užmokestį. Patikrinimo rezultatas: surinkta informacija patvirtina, kad nuo 2016 m. lapkričio 5 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. bei J. B. faktiškai susiklostė darbo santykiai, tačiau apie komandiruotės pradžią žinojęs ir išvykimą suderinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. R. neužtikrino, kad apie darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną būtų pranešta VSDFV (b.l. 5-6).
Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad VSDFV administracijai pranešta, jog J. B. ir A. B. dirbo įmonėje nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (b.l. 19).
Iš 2016 m. lapkričio 7 d. darbo sutarties Nr. 07/11/16/1 matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. R., priėmė į darbą J. B.. Darbo sutartis įsigalioja: 2016 m. lapkričio 7 d., darbuotojas pradeda dirbti: 2016 m. lapkričio 8 d. (b.l. 13-14).
Iš 2016 m. lapkričio 7 d. darbo sutarties Nr. 07/11/16/2 matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus M. R., priėmė į darbą A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis įsigalioja: 2016 m. lapkričio 7 d., darbuotojas pradeda dirbti: 2016 m. lapkričio 8 d. (b.l. 16-17).
Iš 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo dėl tarnybinės komandiruotės Nr. 07/11/16/1 matyti, kad J. B. siunčiama vykti į komandiruotę į Norvegijos Respubliką, Oslo miestą nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. (imtinai). Komandiruotės tikslas – atlikti darbus pagal sutartį (b.l. 15).
Iš 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo dėl tarnybinės komandiruotės Nr. 07/11/16/2 matyti, kad A. B. siunčiamas vykti į komandiruotę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. (imtinai). Komandiruotės tikslas – atlikti darbus pagal sutartį (b.l. 18).
Iš 2016 m. lapkričio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ bilieto Nr. 12182089-1 matyti, kad buvo įsigytas ir apmokėtas bilietas (245 eurai) A. B. ir J. B. bei automobiliui maršrutu „(duomenys neskelbtini)“. Išvykimas: 2016 m. lapkričio 5 d., atvykimas: 2016 m. lapkričio 6 d. (b.l. 24, 25).
Iš „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 16 d. išrašo matyti, jog mokėtojas M. R. skolina kelionei 300 eurų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 22).
Iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. VNO8467 matyti, kad 2016 m. gruodžio 13 d. J. B. pateikta 200 eurų sąskaita už kelto bilietą „(duomenys neskelbtini)“.
Iš „(duomenys neskelbtini)“ išrašo (IBAN: (duomenys neskelbtini)) matyti, jog 2016 m. gruodžio 12 d. gavėjas - Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš mokėtojo (duomenys neskelbtini) (papildymas) 700 eurų; 2016 m. gruodžio 12 d. gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo už J. B. kelto bilietą „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gruodžio 21 d., 200 eurų (b.l. 30).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) paštas, (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 12 d. perlaidos kvito matyti, jog pinigų perlaidos suma – 300 eurų, perlaidos Nr. PP880002, A. B..
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)paštas, (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 10 d. perlaidos kvito matyti, jog pinigų perlaidos suma – 700 eurų, perlaidos Nr. PP878245, J. B..
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. R. 2017 m. kovo 3 d. atsiliepime darbo byloje Nr. APS-3-2822/2017 (Nr. APS-3-2823/2017) konstatavo, jog nesutinka su pareiškėjų J. B., A. B. pareikštais reikalavimais. 2016 metų lapkričio 8 d., darbuotojai J. B. ir A. B. buvo įdarbinti į jo vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir komandiruoti į (duomenys neskelbtini) atlikti apdailos darbus. Darbuotojams atliekant numatytus darbus, užsakovas pastebėjo padarytą darbo broką ir apie tai informavo minėtus darbuotojus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybę. Pašnekėjo su kitais statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbusiais darbuotojais, kurie paliudijo, kad darbuotojai J. B. ir A. B. visiškai nesistengė kokybiškai atlikti jiems pavesto darbo ir savo tyčiniais veiksmais padarė daug darbo broko. Apžiūrėjus specialistams padarytą broką buvo nustatyta padaryta žala, kuri siekė 10000 eurų neįskaitant medžiagų. Pripažinus padarytą broką, darbuotojams J. B. ir A. B. buvo pasiūlyta pataisyti padarytą broką, tačiau darbuotojai nepripažino fakto, kad yra padaryta tiek daug broko ir atsisakė tai perdaryti. Gavęs tokią informaciją, pašnekėjęs su užsakovu ir supratęs, kad šis nesiruošia sumokėti už nekokybiškai atliktą darbą ir nenorėdamas patirti dar daugiau nuostolių, nutraukė su J. Ir A. B. darbo sutartį. Kadangi prieš išvykstant dirbti į (duomenys neskelbtini), J. B. ir A. B. buvo davęs pasirašyti daug įvairiausių dokumentų, tarp kurių buvo ir atleidimo prašymas, pasirašytas dėl to, kad po objekto užbaigimo būtų galima operatyviai sutvarkyti visus formalumus ir dėl didelio atstumo, nereiktų darbuotojams važiuoti pakartotinai į Klaipėdą, darbuotojai buvo atleisti lapkričio 25 dieną savo noru, pagal DK 127 straipsnį. Jis pervedė minėtiems darbuotojams po 500 eurų dienpinigių. Atsižvelgiant į tai, kad pagal sudarytą susitarimą tarp užsakovo ir rangovo nustatytu laiku nebuvo spėta atlikti numatytų darbų bei pašalintas padarytas darbuotojų darbo brokas, sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta ir bendrovei buvo skirta bauda, kuri šiuo metu yra nustatinėjama ir vedamos derybos, įvertinant visas padaryto broko ir su jo pašalinimu susijusias išlaidas.
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 ir galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) nuostatų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.
Nelegalaus darbo sampratą įtvirtino DK 98 (galiojusio iki 2017-07-01) straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareigos darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatytos DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. R. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo yra įrodyta.
M. R. teisme teigė, jog tinkamai apie darbuotojų įdarbinimą nepranešta dėl didelės darbų apimties, be to, nuvykę į (duomenys neskelbtini), šie darbuotojai kurį laiką jokių funkcijų įmonės naudai neatliko.
DK 143 straipsnio 1 dalies 2 punkte (galiojo iki 2017-07-01) nurodyta, jog į darbo laiką įeina tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas.
Vadinasi, darbuotojas tarnybinės komandiruotės laikotarpiu turi dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį, visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 220 straipsnis).
Bylos duomenys patvirtina, jog į tarnybinę komandiruotę A. B. ir J. B. su darbdavio žinia ir jo valia išvyko 2016 m. lapkričio 5 d., šios aplinkybės teisme neginčijo ir pats M. R.. Tačiau darbo sutartys su šiais darbuotojais sudarytos ir įsakymai dėl jų tarnybinės komandiruotės priimti tik 2016 m. lapkričio 7 d., darbo sutartyse nurodyta darbuotojų darbo pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., šių darbuotojų darbo pradžia pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį – 2016 m. lapkričio 9 d. VSDFV informacinės sistemos duomenimis A. B. ir J. B. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžia – 2016 m. lapkričio 9 d., o pabaiga – 2016 m. lapkričio 25 d. (b.l. 19).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, o šios aplinkybės neginčija ir pats M. R., kad tarp M. R. atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. bei J. B. 2016 m. lapkričio 5 d. faktiškai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tai yra buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, darbo laikas, darbo užmokestis, nes 2016 m. lapkričio 5 d., abu darbuotojai išvyko į tarnybinę komandiruotę su darbdavio žinia ir darbdavio naudai, paklusdami nustatytai darbo organizavimo tvarkai, tačiau darbo sutartis sudaryta vėlesne, nei įvykusi faktinė komandiruotė, data, apie šių darbuotojų įdarbinimą, prieš jiems išvykstant į komandiruotę, nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Taigi, M. R. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido, kad A. B. bei J. B. išvyktų 2016 m. lapkričio 5 d. į tarnybinę komandiruotę į (duomenys neskelbtini) su tikslu dirbti ten esančiame objekte, nepranešdamas apie minėtų darbuotojų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną įstatymų nustatyta tvarka ir neužtikrino, jog darbuotojai pradėtų dirbti tik nuo rašytinės darbo sutartyse nurodyto laikotarpio, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 8 d.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė; nuostatos, kaip vertinama, ar nustatyta atsakomybė yra švelnesnė, įtvirtintos šio straipsnio kitose dalyse.
Nors protokole nurodytas nusižengimas padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau M. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o ne pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta griežtesnė nuobauda, jei asmuo pripažįstamas kaltu dėl daugiau nei vieno darbuotojo nelegalų darbą.
M. R. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenys), dirba. Taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nelegaliai, nors ir trumpą laikotarpį, įmonėje dirbo du darbuotojai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,-
nutaria:
M. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, ROIK: 17068453343, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.