Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei D. P., institucija, teikiančia išvadą byloje, įtraukiant Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus pakeisti 2016-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6771-512/2016 nustatytą jo ir atsakovės nepilnametės dukters E. P., gim. 2005-02-03, gyvenamąją vietą su juo, jo gyvenamojoje vietoje; pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovė D. P. turi teisę kas antrą šeštadienį dukrai sutinkant paimti ją iš ieškovo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžinti ten pat ar kitoje šalių sutartoje vietoje ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 14 val., jeigu dukra sutinka nakvoti pas motiną. Susitikimo laiką ir vietą šalys derins SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pan. prieš tris dienas, taip pat ieškovas įsipareigoja nekliudyti atsakovei D. P. bendrauti su dukra visomis galimomis ryšio priemonėmis ( telefonu, internetu, elektroniniu paštu ir kt.), domėtis jos elgesiu ir pasiekimais mokykloje ir dalyvauti ją auklėjant, jei tai neprieštaraus paties vaiko interesams. Taip pat ieškovas prašo pakeisti 2016-07-13 sprendime nustatytą išlaidymo vaikui teikėją iš jo į D. P., priteisiant iš jos dukters išlaikymui po 180 Eur kasmėnesinių išmokų nuo 2017-07-01 iki dukters pilnametystės, ir paskirti V. P. šių lėšų tvarkytoju.

Savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovas grindžia tuo, kad jis yra E. P. tėvas, niekada nebuvo nusišalinęs nuo bendravimo su ja, iki skyrybų su atsakove gyveno kartu ir augino dukrą. Kadangi 2016 metais šalių santuoka iširo, jis išsikraustė gyventi kitur, tačiau tame pačiame kaime, ir manydamas, kad dukrai labiau reikia motinos rūpesčio, buvo sutikęs, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, bendravimo tvarką ir išlaikymą nustatant lygiai taip pat, kaip jis prašo pakeisti dabar, sukeičiant šalis vietomis. 2016-07-13 šiais klausimais buvo priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta jo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pradėjus vykdyti sprendimą, jau 2016 pabaigoje dukra pradėjo prašyti tėvą pasiimti ją pas save, skundėsi motinos psichologiniu smurtu, ieškovo koliojimu, neleidimu jai laisvai su juo bendrauti ir kt. ieškovas dėl to 2017-03-01 kreipėsi pagalbos į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, o 2017-05-19 pateikė atsakovei rašytinį pasiūlymą pakeisti vaiko gyvenamąją vietą šalių susitarimu. Atsakovė su tuo nesutiko, tačiau 2017-06-14 dukra pati atėjo į tėvo namus, skundėsi, kad bijo mamos, kuri šaukia ir plūstasi ant jos be jokios priežasties ir griežtai atsisakė grįžti pas atsakovę. Nors atsakovė tą patį vakarą iškvietė policijos pareigūnus, apkaltindama ieškovą vaiko pagrobimu, E. P. paaiškino atvykusiems pareigūnams, kad pati nusprendė persikraustyti gyventi pas tėvą ir kategoriškai atsisakė grįžti pas motiną; taip ji ir liko gyventi su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje ir atsisako net telefonu bendrauti su atsakove.

Išvadą teikianti institucija 2017-07-26 pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, kad E. P. gyvenamosios vietos nustatymas su jos tėvu V. P. neprieštarauja nepilnametės interesams. Kol mergaitės gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina D. P., Skyrių pasiekdavo duomenys, kad jos dažnai nesutaria, kyla tarpusavio konfliktai; E. P. ne kartą išreiškė savo nuomonę, kad nori gyventi su tėvu, yra prasitarusi net apie savižudybės išeitį, jei būtų priversta likti gyventi su mama. Tėvo gyvenamojoje vietoje jai yra sudarytos geros buitinės sąlygos, tėvo sutuoktinė sutinka, kad nepilnametė gyventų jų šeimoje, duomenų apie tai, kad V. P. netinkamai prižiūrėtų savo dukrą, Skyrius neturi.

Ieškovo atstovas palaikė ieškovo poziciją, akcentavo, kad šalių dukra, būdama jau paauglė, pati pasirinko gyventi su ieškovu, turi tam gana rimtų argumentų – dėl atsakovės psichologinio smurto, girtavimo, koliojimosi jos ir ieškovo atžvilgiu, baimės, kad nepatirtų fizinio smurto, veidmainiavimo mokykloje ir kitose viešose vietose, realaus nesidomėjimo dukters gyvenimu ir skurdžių jos augimo sąlygų, nesirūpinant vaiko dvasiniais ir psichiniais poreikiais. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, būtina atitinkamai pakeisti ir išlaikymo teikimo subjektą, nustatant atsakovei tokio pat dydžio pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, o dėl bendravimo tvarkos – nustatyti ją kiek įmanoma labiau atitinkančią vaiko interesus ir neversti mergaitės bendrauti su motina, kol ji pati nedės pakankamų pastangų susigrąžinti dukters pasitikėjimą ir norą bendrauti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovės teismo posėdžių metu taip pat palaikė savo raštu duotą išvadą, pateikė ir papildomų įrodymų, kad E. P. psichologinė būklė gyvenant tėvo šeimoje pagerėjo, ji pradėjo aktyviau reikštis mokykloje, nebėra tokia užsisklendusi ir nedrąsi kaip anksčiau, mokymosi rezultatai yra puikūs, mergaitė turi draugų, dainuoja mokyklos ansamblyje ir buvo išrinkta klasės seniūne; visa tai rodo, kad gyvenimas tėvo šeimoje labiau atitinka nepilnametės interesus ir užtikrina jai augti ir bręsti tinkamesnes sąlygas. Jokių signalų, kad V. P. namuose būtų girtaujama, mergaitė būtų gąsdinama ar pan. Skyrius nėra gavęs nei iš policijos, nei iš kitų šaltinių. Mergaitės ryšys su mama yra nutrūkęs dėl pačios atsakovės kaltės, Skyrius siūlo būtent tėvams tokiais atvejais tobulintis ir skirti daug dėmesio tam ryšiui atstatyti, domėtis vaiko pasiekimais mokykloje, stengtis perduoti jam savo palaikymą ir meilę, o vaikui leisti nurimti, neverčiant bendrauti pagal griežtus grafikus; atstačius ryšį, pradėti bendravimą nuo trumpesnių susitikimų, be nakvynių ir po truputį jį plėsti, atsižvelgiant į abiejų – ir mamos, ir dukters – galimybes ir norą.

Teismo posėdžio metu su psichologo pagalba apklausta E. P. patvirtino, kad pati priėmė sprendimą parsikelti gyventi pas savo tėvą; jis niekada jos pas save neviliojo, tuo labiau – neprivertė taip pasielgti, bet jau išeidamas gyventi kitur pasakė, kad ji visada gali pas jį ateiti ir visada atėjusią mielai priimdavo, tarp jų buvo ir yra labai geri santykiai. Su mama jos santykiai yra daug prastesni, ypač po tėvų skyrybų, kai ji liko gyventi pas mamą, o ši dažnai išgerdavo, tada tapdavo labai pikta, keikdavo ir įžeidinėdavo ir pačią mergaitę, ir jos tėvą bei jo naująją žmoną, versdavo net naktį vykdyti jos nurodymus namuose, vartodama alkoholį, siūlydavo ir jai paragauti, o su tėčiu bendrauti neleido ir radusi jam žinutę jos telefone labai pykdavo. Viešose vietose (mokykloje, pas gydytoją ar kt.) mama apsimesdavo gera, tačiau namie vėl būdavo tokia pat ir yra labai ją įskaudinusi, mergaitė jaučiasi pas mamą kaip kalėjime ir neitų pas ją gyventi, net jei teismas ir įpareigotų tai daryti. Ir susitikti su ja ji dar nenori, nes mama kol kas tik grasina ir pyksta, gąsdina, kad iškvies policiją ir buvo iškvietusi, kai mergaitė išėjo pas tėvą. Tėvo namuose jai gera, niekas ten alkoholio nevartoja, ji turi savo kambarį, augina paukščiuką, apie viską pasikalba ir visus buities darbus daro su tėčio žmona N. ir tėčiu, savaitgaliais visi važiuoja pramogauti, o su mama taip niekada nebuvo. Jei mama nebegertų, neberūkytų ir nebesikeiktų, E. galėtų pradėti su ja bendrauti. Pati nenori lankytis pas psichologus, nes pavargo nuo jų klausinėjimo ir niekas nuo to nesikeičia.

Po šios apklausos teismo psichologės Aušros Augaitienės pateiktoje išvadoje nurodyta, kad E. P. pagal savo amžių, pažintinių procesų bei asmenybės raidos ypatumus gali aiškiai išreikšti savo nuomonę gyvenamosios vietos pasirinkimo klausimais, ją pakomentuoti, pateikdama gyvenimiškus pavyzdžius, apibūdindama savo emocinę būseną, dabartinį santykį su mama, tėvu, kitais artimos aplinkos žmonėmis. Apklausos metu ji paaiškino, kad pastaruoju metu tėvas geba labiau suprasti jos emocinius, psichologinius poreikius, jo aplinkoje ji jaučiasi saugiau ir drąsiau, o kalbant apie mamą jaučiama įtampa, jautrumas, kitos neigiamos emocijos, mergaitė nurodo, kad nenori su mama gyventi, susitikti ir trumpai paaiškina savo nuomonę. Atsižvelgiant į vaiko interesus, šiuo metu turėtų būti teikiamas prioritetas psichologiškai saugaus ryšio su mama atkūrimui, nuolatinės gyvenamosios vietos ir lanksčios bendravimo tvarkos nustatymui; tėvams būtina išmokti bendradarbiauti vaiko gyvenimo klausimais, daugiau domėtis jo emocine savijauta, neprimesti atsakomybės pasirinkti, su kuriuo iš tėvų būti ir apginti savo pozicijos.

Liudytoja N. K. parodė, kad ji turi sklypą toje pat gatvėje, kaip ir ieškovė bei atsakovas; pastoviai ten negyvena, bet žino, kad pas ieškovą dažnai vyksta baliai, garsiai skamba muzika, o pas atsakovę yra ramu, jos santykiai su dukra gyvenant kartu buvo normalūs, geri buvo ir su tėvu, o vėliau ji išgirdo ieškovą dukrai sakant „eik namo ir nebendrauk su motina“ ir ji pakluso.

Liudytoja N. Z. parodė, kad ji yra atsakovės mama ir žino, kad 2017 m. birželį ieškovas kažką pridirbo tame name, kur gyveno jos dukra ir anūkė, su vandeniu ir jos nebegalėjo išsimaudyti, todėl dukra pasiuntė anūkę pas tėvą, kad tas ateitų ir pataisytų, o o ji išėjo ir nebegrįžo. Dabar mergaitė ir su ja nebebendrauja, nes tėvas nebeleidžia, o kol dar bendravo, sakydavo, kad tėtis neleidžia grįžti pas mamą ir bendrauti nei su mama, nei su liudytoja, nei su vyresniu broliu, jau kieme įsodina į mašiną iš išsiveža, kad ji nei su kuo nesusitiktų. Mano, kad byla iškelta dėl pinigų, nes išlaikymą E. P. teikė ieškovo motina, dukra gaudavo pinigus iš jos sąskaitos, o dabar ji yra pensijoje, nebeturi tam lėšų, todėl ieškovui prireikė nutraukti išlaikymo teikimą. Jis pats nedirba, nuolat geria, grasina atsakovei, kad ši nesiartintų prie dukters. Gal atsakovė ir apšaukdavo dukrą, kai ši ko nors nepadarydavo, bet tai normalu, visi taip daro. Ji su ieškovu nėra susipykusi, tik šis yra jai skolingas daug pinigų.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytos aplinkybės: E. P. gimė (duomenys neskelbtini) , jos tėvais gimimo įraše nurodyti D. P. ir V. P., kuris pagal Klaipėdos r. savivaldybės Priekulės seniūnijos pažymą nuo 2016-04-14 nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta D. P. ir V. P. santuoka, E. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. P., iš V. P. dukters išlaikymui priteistos 180 Eur/mėn. periodinės išmokos, nustatyta bendravimo tvarka tokia pat, kaip ieškovas prašo nustatyti atsakovei šiame ieškinyje. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), o 2016-12-14 V. P. susituokė su N. S. (P.). 2017-03-01 jis kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas pagalbos dėl D. P. psichologinio smurto prieš dukrą. 2017-05-15 jis raštu kreipėsi į D. P., prašydamas susitarti dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo ir pridėdamas sutarties projektą; šio projekto kopijoje ranka padarytas prierašas „Tik adeakvatūs žmonės gali taip sugalvoti!“ Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais – sodo namu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) po ½ nuosavybės dalį priklauso D. P. ir V. P.. Iš VĮ Regitra pažymos matyti, kad V. P. nuo 2016-09-02 priklauso automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš UAB „Transto“ pažymos nustatyta, kad V. P. darbo užmokestis yra 450 Eur/mėn. Iš VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad N. S. priklauso žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o jame esantis gyvenamasis namas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai priklauso L. V.. N. P. ir L. V. yra davusios sutikimus V. P. ir E. P. gyventi jų nuosavybėje.2017-01-31 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pažymoje dėl įvykio nurodyta, kad D. P. pranešė apie galimą jos dukters E. P. pagrobimą iš namų 2018-01-21, kaltindama tuo buvusį sutuoktinį V. P.. Analogišką pranešimą policijai ji pateikė 2017-07-14, nurodydama, kad V. P. nuo 2016-06-18 yra pagrobęs iš jos dukrą ir negrąžina. Iš D. P. pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2017-01-02 UAB „Rimi Lietuva“ jai pervedė 411 Eur darbo užmokestį, o išlaikymą dukrai E. 2016-11-28 ir 2017-01-25 pervedė S. P.. Iš 2015-08-31 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad juo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu dėl D. P. sumušimo, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja. Iš 2017-09-10 UAB Rimi Lietuva charakteristikos matyti, kad darbovietė teigiamai charakterizavo D. P.. Iš atsakovės pateiktų fotografijų matyti, kad ji lankėsi dukters mokyklos šventėje, o namuose mergaitei buvo sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Jos siųstame rašte Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui E. P. prašo tarpininkauti jos, V. P. ir E. P. susitikime, kad ji galėtų bendrauti su dukra, o ši bendrautų ir su savo močiute N. Z..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos CPK 376 str. įtvirtinta teismo pareiga nagrinėjant šeimos bylas ne tik imtis visų priemonių šalims sutaikyti, kas šioje byloje buvo ne kartą daryta, bet ir, nesiribojant net šalių pareikštais reikalavimais, priimti maksimaliai vaiko teises ir interesus apsaugantį sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CK 3.155 – 3.176 str. normų reikalavimus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šioje byloje nustatyta, kad dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo jau buvo priimtas 2016-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatyta, kad mergaitė liks gyventi su motina, tačiau ir šiame sprendime, ir Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 4d. nurodyta, kad pasikeitus aplinkybėms kiekvienas iš vaiko tėvų, o taip pat – kiti šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas tokį ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į jo norą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus augti saugioje, tvarkingoje, jo fizinius, psichinius ir emocinius poreikius atitinkančioje aplinkoje. Nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ar spręsdamas dėl būtinybės ją pakeisti, teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Taip pat būtina nepamiršti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir CK 3.156 str. 1d., tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Šioje byloje nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką (duomenys neskelbtini), jos tarpusavyje buvo susitarusios, kad jų dukra E. P. liks gyventi su mama D. P.; tuo metu tai atitiko šalių valią ir – tikėtina – nepilnametės mergaitės poreikius, todėl buvo priimtas toks teismo sprendimas. Analizuojant situaciją, susidariusią jo vykdymo metu, paaiškėjo, kad nepilnametė E. P. pradėjo labai nesutarti su savo mama, dažnai skųstis šiais nesutarimais ir gąsdinančiu mamos elgesiu tėvui, gyvenančiam toje pačioje gatvėje su kita žmona, ir galiausiai 2017-06-14 ji pati priėmė sprendimą persikelti pas tėvą gyventi ir nuo tada ten gyvena, kategoriškai atsisakydama grįžti pas mamą ir net su ja bendrauti.

Bylos nagrinėjimo metu vykusioje apklausoje nepilnametė E. P. paaiškino, kad taip pasielgė dėl neprognozuojamo, emociškai ją žalojančio mamos elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu ir išaugusia neapykanta mergaitės tėvui (ieškovui). Iš paties ieškovo parodymų ir išvadą byloje teikiančios institucijos pozicijos bei pateiktų įrodymų, galiausiai ir pačios atsakovės pasisakymų išryškėjo, kad D. P., po skyrybų likusi gyventi su dukra, išties nesusidorojo su savo išgyvenimais ir problemomis ir sudarė dukrai nepalankias gyventi ir bręsti visaverte asmenybe gyvenimo sąlygas. Net iš mokyklos, kurią lanko mergaitė, pažymos matyti, kad tuo laikotarpiu E. buvo labai užsisklendusi, nedrąsi, neiniciatyvi, nelabai turėjo draugų ar dalyvavo mokyklos visuomeniniame gyvenime, o perėjusi gyventi pas tėvą pasidarė ir drąsesnė, ir linksmesnė, susirado daugiau draugų ir pelnė bendraamžių pasitikėjimą, tapdama klasės seniūne. Į tai būtina deramai atsižvelgti, siekiant nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, kuris yra pajėgus geriau ja pasirūpinti ir ugdyti savarankiškam gyvenimui. Labai svarbu pažymėti, kad pačios E., jau turinčios 12 metų, nuomonė yra kategoriška – ji nė už ką nesutinka grįžti gyventi pas mamą, nurodo, kad to nedarytų net teismui įpareigojus, o pas tėvą jai gyventi labai gera, patogu ir saugu. Esant tokiai nepilnametės nuomonei, jos gyvenamoji vieta su motina galėtų būti paliekama tik nustačius pakankamai rimtas priežastis, dėl kurių tėvas negalėtų jos auginti, keltų jai pavojų, būtų sudaręs labai blogas gyvenimo sąlygas ar pan. Viso to byloje nebuvo nustatyta. V. P. nuo pat dukters gimimo su ja daug bendravo, jų santykiai yra labai artimi, byloje nėra duomenų, kad jis būtų smurtavęs prieš dukrą, kitaip palaužęs jos valią, žlugdęs jos asmenybę. Tai, kad jis buvo smurtavęs prieš atsakovę, teismas vertina kaip nesusiklosčiusių bylos šalių santykių pabaigos epizodą, neįrodantį ieškovo pavojingumo dukrai ar kitiems žmonėms. Jis nėra teistas, nenustatyta, kad piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, dirba, yra sukūręs naują šeimą, kurios nariai – jo žmona ir uošvė – noriai priėmė E. ir sudarė jai puikias gyvenimo ir vystymosi sąlygas uošvės nuosavame name. Formaliai tų sąlygų pakako ir D. P. namuose, kur mergaitė irgi turėjo savo kambarį, pabendraudavo su kaimyne mergaite, o dirbanti ir esminiais jos poreikiais pasirūpinanti mama palydėdavo ją į mokyklos šventes, tačiau artimesnį ryšį, didesnį nuoširdumą ir daugiau jai reikalingo dėmesio E. P. jaučia savo tėvo ir jo žmonos šeimoje, o kadangi gyvendama pas juos ji akivaizdžiai tapo laimingesnė, teismas neturi jokio pagrindo versti mergaitę gyventi su tuo iš tėvų, su kuriuo ji tokio ryšio nejaučia. Byloje išgirstos detalės, kad D. P. po skyrybų pradėjo dažniau vartoti alkoholį ir net pasiūlydavo jo mažametei dukrai, rėkdavo ant jos, būdama išgėrusi, nepagarbiai atsiliepdavo ir koliodavo vaiko tėvą ir jo naująją šeimą vaiko akivaizdoje ir vaikas tai suvokė, turėjo minčių bėgti iš tokių namų ar net žudytis – tik sustiprina teismo poziciją, kad E. P. gyvenamąją vietą pakeisti yra būtina ir tai, kad jos tėvas V. P. yra tas asmuo, kuriam ir turi būti pavedama toliau visapusiškai rūpintis savo dukra.

Nustatyti nepilnametės E. P. gyvenamąją vietą pusę laiko pas tėvą, o kitą pusę – pas motiną teismas taip pat neturi pagrindo. Tokios tvarkos nustatymas Lietuvoje yra išimtinis, priimtinas tik tokiais atvejais, kai ji jau faktiškai yra nusistovėjusi tarp asmenų ir jų vaikų, argumentuotai visiems jiems patogi ir labiau užtikrinanti, o ne pažeidžianti vaiko interesą į stabilią, ramią ir saugią gyvenamąją vietą. Šioje byloje nustatyta, kad taip nėra – E. P. ne tik kad neišreiškė noro taip gyventi, bet išvis kategoriškai nesutinka gyventi su mama, nustatyta ir tai, kad ieškovė, dukrai gyvenant pas ją, nesugebėjo netrukdyti vaiko normaliam bendravimui su atskirai gyvenančiu tėvu ir dabar su sau artimų liudytojų pagalba bando tuo pačiu kaltinti ir ieškovą. Ieškovas nurodė, kad itin konfliktiškas atsakovės charakteris neleidžia bent kol kas tikėtis jokių klausimų išsprendimo taikiais būdais; vadinasi, ir tokios vaiko gyvenimo tvarkos nustatymas toliau būtų šalių mūšio lauku, kuriame neaišku kaip klostytųsi vaiko likimas. Iš atsakovės pasisakymų teisme akivaizdu, kad esminis tokios dukters gyvenimo tvarkos nustatymo poreikis jai kyla, siekiant išvengti ar bent ženkliai sumažinti finansinio dukters išlaikymo naštą, tačiau tai negali turėti prioriteto prieš vaiko interesus gyventi jam labiausiai tinkamoje aplinkoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. Ši pareiga turi būti vykdoma nuolat ir reguliariai, o tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.). Vaiko išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Be to, visada turi būti atsižvelgiama į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Šiais orientaciniais kriterijais ir buvo remiamasi, šalims susitariant ir 2016-07-13 teismui patvirtinant jų susitarimą, kad tas iš tėvų, kuris negyvens kartu su vaiku ( tuo metu – V. P.) teiks dukrai išlaikymą 180 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, kurį vaiko poreikiams administruos su vaiku gyventi liekanti jo motina. Pasikeitus šiai situacijai ir nustatant mergaitės gyvenamąją vietą su tėvu, visiškai logiškas ir pagrįstas jo reikalavimas priteisti tokį pat išlaikymą šiam vaikui iš motinos, dabar jau gyvenančios atskirai ir netenkinančios kasdienių vaiko poreikių. 180 Eur suma šiuo metu jau nebeatitinka pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, šis yra padidėjęs iki 400 Eur ir jo pusė būtų 200 Eur, tačiau ieškovui nedidinant ieškinio reikalavimų, pačiam turint galimybių teikti dukrai reikiamo dydžio išlaikymą ir atsižvelgiant į materialiai sudėtingesnę atsakovės turtinę padėtį ( ji šiuo metu nedirba, viena išlaiko namų ūkį ir kt.), ieškinyje prašoma suma ir priteisiama iš jos nuo to momento, kai dukra išėjo gyventi pas tėvą (2017-07-01) iki jos pilnametystės.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ir šią tvarką ieškovas prašė palikti tokią pat, kaip šalys buvo susitarusios, nutraukdamos santuoką, sudarant galimybę kartu su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai) nuolat bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, o daugiau pabūti kartu kas antrą savaitgalį (su nakvyne). Atsakovė, iš esmės nesutikdama, kad būtų pakeista dukters gyvenamoji vieta, nereiškė konkrečių argumentuotų nesutikimų su tokios tvarkos nustatymu; išvadą teikiančios institucijos nuomone, tokia tvarka, visoms šalims ir vaikui su ja sutinkant, yra pakankamai racionali ir patenkinanti visų esminius poreikius. Didžiausia problema šioje byloje yra ta, kad pati nepilnametė E. P. bent jau šiuo metu kategoriškai atsisako bendrauti su mama, nenori net trumpam su ja susitikti, kalbėti telefonu ar pan. ir neaišku, ar ir kada tai pasikeis. Nors atsakovė ir reikalavo imtis priemonių paveikti jos dukrą, kad ji bendrautų su mama, reikia sutikti su išvadą teikiančios institucijos ir byloje dalyvavusios psichologės, turinčių specialių žinių šioje srityje, nuomone, kad taip neįprastai susiklosčius situacijai pati atsakovė, žinanti, kuo įskaudino dukrą ir kas trukdo joms geranoriškai bendrauti, turėtų dėti visas reikiamas pastangas atkurti jų tarpusavio ryšį, užuot perkėlusi šią net suaugusiam nelengvą naštą ant besiformuojančios asmenybės – paauglės dukters – pečių. Akivaizdu, kad realus jų bendravimas prasidės tik tada, kai šie reikalingi žingsniai bus žengti, o šiuo sprendimu pati bendravimo tvarka nustatoma tokia pat, kaip šalys buvo susitarusios, paliekant atsakovei tas pačias galimybes bendrauti su dukra, kokios buvo nustatytos ieškovui, tik išryškinant pagrindinį aspektą – vaiko sutikimą. Priverstinio bendravimo su mama teismas E. P. nenustato, neįpareigoja jos, vis geriau besijaučiančios savo gyvenime, ir lankytis tuo klausimu pas psichologus, o atsakovei siūlo pasinaudoti visomis pagalbos šeimai ir asmeniui paslaugomis ir po truputį atkurti ryšį su dukra, kad šiuo sprendimu nustatoma jų bendravimo tvarka būtų reali ir įgyvendinama be prievartos.

Bylinėjimo ir atstovavimo išlaidos, patirtos ieškovo, kurio reikalavimai visiškai tenkinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., priteisiamos jam iš atsakovės; tai yra 200 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 385str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iš dalies pakeisti 2016-07-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-6771-512/2016:

nustatyti ieškovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu V. P. jo gyvenamojoje vietoje;

1) E. P. sutinkant, D. P. turi teisę kas antrą šeštadienį paimti ją iš ieškovo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžinti ten pat ar kitoje šalių sutartoje vietoje ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 14 val., jeigu dukra sutinka nakvoti pas motiną. Susitikimo laiką ir vietą šalys derins SMS žinutėmis, elektroniniu paštu ar pan. prieš tris dienas;

2) E. P. sutinkant, atsakovė D. P. turi teisę bendrauti su dukra visomis galimomis ryšio priemonėmis ( telefonu, internetu, elektroniniu paštu ir kt.), domėtis jos elgesiu ir pasiekimais mokykloje ir dalyvauti ją auklėjant, jei tai neprieštaraus paties vaiko interesams, o ieškovas V. P. įsipareigoja tam nekliudyti.

pakeisti išlaikymo vaikui teikėją ir nustatyti, kad nuo 2017-07-01 iš D. P. E. P. išlaikymui priteisiama po 180 Eur kasmėnesinių išmokų nuo 2017-07-01 iki dukters pilnametystės;

paskirti ieškovą V. P. nepilnametės E. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju.

Priteisti ieškovui V. P. iš atsakovės D. P. 275,00 Eur ( du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų ( 200, 00 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų ir 75,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-07-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.