Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Astos Pikelienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rekatransa“ ieškinį pareikštą atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl sprendimų įvykį pripažinti nedraudžiamuoju panaikinimo, tretieji asmenys V. T., uždaroji akcinė bendrovė „Kelitrans“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apie kroviniui padarytą žalą Draudėjui vėliausiai tapo žinoma 2015-12-07. Tokią Atsakovo poziciją iš esmės pagrindžia ir Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Sprendime Pirmosios instancijos Teismas konstatavo, kad gabentas krovinys buvo pateiktas iškrovimui 2015-02-07, tačiau buvo nustatyti krovinio sugadini­mai: europadėklai atrodė drėgmės pažeisti, pakuotės ištrauktos ir atidarytos viršuje ir kai kurios vidi­nės pakuotės yra ant grindų viduje priekabos, taip pat europadėklai skleidžia blogą kvapą, priekabos gale rastas žiebtuvėlis (11., b.l. 163), ir krovinys nepriimtas“ (Sprendimo 3 psl.).Antrą kartą tas pats krovinys buvo pateiktas iškrovimui, tačiau jis vėl nebuvo priimtas, bei nustatyta, kad priekaboje rasta skarelė, pirštinės, 3 buteliai, taip pat balta pudra ant treilerio grindų ir europa- dėklų. Kai kurių europadėklų viršus atidarytas ir kai kurios dėžės deformuotos (1 t., b. l. 166-167). Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraštyje (toliau - CMR) 13 langelyje yra įrašas - krovinys atmestas, užterštas IPJ 2015-12-07. CMR 27 langelyje yra įrašas: cigarečių nuorūkos, cigarečių pa­kelis ir žiebtuvėlis rasti ant krovinio, žmonių buvimo įrodymai ant europadėklų viršaus ir pažeistos prekės, gali būti šlapimo pilnas butelis, rasta pinigų, vairuotojas pademonstravo labai nesaugų eleė- sį. (11., b.l. 140-141)“ (Sprendimo 3 psl.).„Trečią kartą krovinys buvo pateiktas iškrovimui 2015-12-14 pakeitus vairuotoją. Tačiau dėl krovinio būklės buvo nutarta, kad jo neleidžiama laikyti sandėlyje, ir jis buvo perkeltas į laisvą vietoje esančią priekabą“ (Sprendimo 3 psl.).Taigi jau pirmojo pristatymo metu buvo daugiau nei akivaizdi netinkama krovinio būklė. Dar tąpačią dieną, t. y. 2015-12-07 buvo padaryti įrašai CMR važtaraštyje ir neatitikčių pažymoje apie sugadintą krovinį. Atsižvelgiant į tai, darytina vienareikšmiška išvada, kad apie įvykį Draudikas turėjo būti informuotas iki 2015-12-10. Tačiau tai buvo padaryta tik praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams nuo įvykio - 2016-02-13.Nepaisant to, Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nugabentas krovinys yra sugadintas ieškovui turėjo būti žinoma jau 2015-12-07, tačiau ieškovą galėjo suklaidinti ta aplinkybė, jog nors iš trečio karto, tačiau nugabentas krovinys buvo iškrautas, bei buvo sprendžiamas jo tolimesnis likimas. Tas faktas, kad visgi ieškovas turės nuostolių paaiškėjo tik ieškovui gavus pretenziją iš trečiojo asmens . Tokia Teismo išvada, apelianto nuomone, yra nepagrįsta ir neteisinga.Apeliantas nurodo, kad įrašai apie netinkamą krovinio būklę buvo padaryti 2015-12-07, atitinkamai Draudikas apie sugadintą krovinį turėjo būti informuotas iki 2015-12-10. Tuo tarpu trečią kartą krovinį buvo mėginta pristatyti 2015-12-14, t. y. jau praleidus Draudimo sutartyje nustatytą pranešimo terminą. Todėl tai, ką Draudėjas manė ar galėjo manyti po trečiojo (analogiškai nesėkmingo) mėginimo pristatyti krovinį, šiuo atveju apskritai neturi būti analizuojama, kadangi tuo metu Draudėjas pareigą savalaikiai informuoti Draudiką jau buvo pažeidęs.Net ir trečiojo bandymo metu krovinys nebuvo priimtas (krovinys niekada nebuvo įleistas į pagrindinį sandėlį, o siekiant išvengti jo realizacijos rinkoje buvo perkrautas į brezentinę priekabą iki išsispręs krovinio sunaikinimo klausimas), todėl Draudėjo pareiga informuoti Draudiką apie sugadintą krovinį niekada neišnyko.Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jau pats pastabų įrašymas CMR važtaraštyje yra laikytinas tinkamu pretenzijos pareiškimu². Kaip patvirtina bylos medžiaga, Draudėjui pretenzijos buvo pareikštos dar 2015-12-07, o ne po dviejų mėnesių, todėl faktas apie galimus patirti nuostolius Draudėjui tapo žinomas taip pat 2015-12-07.Ieškovas (Draudėjas) yra juridinis asmuo, verslo subjektas, besiverčiantis tarptautinių krovinių pervežimu, jam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, be kita ko, Draudėjui neabejotinai yra žinomi tarptautinių krovinių pervežimą reglamentuojantys teisės aktai inter alia Tarptautinio krovinių pervežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) bei jos 17 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Todėl pašalinių asmenų puspriekabėje buvimą patvirtinantys įrodymai, atsisakymas priimti tą patį krovinį tris kartus, jau ne kartą minėti Įrašai CMR važtaraštyje ir pristatymo neatitikčių pažymose, kiekvienam atidžiam vežėjui leidžia suvokti, kad toks krovinys nėra ir negali būti laikomas tinkamos būklės ir už tai atsakomybė tenka vežėjui, todėl apie tokį įvykį nedelsiant reikia pranešti Draudikui. Šiuo atveju Draudėjas informavimo pareigos nevykdė ir draudėjo elgesys - įrašų CMR važtaraštyje ignoravimas, krovinio užteršimą patvirtinančių įrodymų naikinimas, mėginimas pristatyti tą patį krovini tris kartus, patvirtina, kad šios pareigos Draudėjas nevykdė tyčia.Apie įvyki Draudikui pranešta jau po to, kai krovinį buvo atsisakyta priimti ir jo realizacija rinkoje uždrausta (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). Todėl Draudikas neturėjo galimybės per savo atstovus dalyvauti krovinio iškrovimo procese, įvertinęs realią krovinio būklę, buvusią jo pristatymo metu, tartis dėl krovinio perrūšiavimo ir/ar dalies krovinio priėmimo.Atsakovas, be aukščiau nurodytų aplinkybių, prašo teismo įvertinti ir tai, kad Draudėjui apie įvykį Draudiką informavus laiku, Atsakovas būtų turėjęs galimybę gauti iš vairuotojo reikšmingą įvykio ištyrimui informaciją apie krovinio sugadinimo aplinkybes, kurios iki šiol Draudikui nėra atskleistos. Draudikas sužinojęs apie įvyki ne kartą prašė Draudėjo pateikti išsamų vairuotojo paaiškinimą (patvirtintą parašu) apie įvykio aplinkybes bei pervežimą (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 3; 4), tačiau jo negavo. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleista, kad vairuotojas po įvykio bendrovėje nebedirba. Draudikui, be kita ko, nebuvo paaiškinta ir tai, kodėl apie įvyki nebuvo pranešta policijai, nors šios informacijos taipogi ne kartą buvo teirautasi (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 3; 4).Ginčo atveju pervežimas truko 5 dienas, todėl vairuotojas turėjo ne kartą daryti sustojimą. Tačiau byloje jokių duomenų apie tai, kad Draudėjas sustojimams būtų pasirinkęs saugomas aikšteles nėra, todėl Teismo daroma prielaida neva vairuotojas nebuvo sustojęs neleistinose vietose, yra visiškai nepagrįsta. Pažymėtina, kad ginčo atveju būtent Draudėjui tenka pareiga įrodyti, kad sustojimui buvo pasirinktos tik saugomos aikštelės, kadangi būtent jis disponuoja tokiais dokumentais. Atsakovui negali būti nustatoma pareiga įrodyti to, ko nėra, ar to, ko nebuvo, nes tai reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Ieškovas turėjo visas galimybes pateikti dokumentus, kad sustojimui pasirinko saugomas aikšteles, tačiau tokių dokumentų nepateikė, todėl pagrįstai teigtina, kad vairuotojas sustojimui saugomų aikštelių nebuvo pasirinkęs. Atvejai, kada krovinys yra sugadinamas/pavagiamas dėl to, kad vairuotojas sustojimui pasirinko nesaugomą aikštelę, pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką yra prilyginamas dideliam neatsargumui. Todėl faktas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Ieškovas sustojimams buvo pasirinkęs tik saugomas aikšteles, šiuo atveju tik patvirtina Atsakovo teiginius dėl Draudėjo didelio neatsargumo.Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog trečiasis asmuo UAB „Kelitrans" ieškovui 2016-02-12 pateikė pretenziją dėl krovinio sugadinimo. Pretenzijos suma: 52 722,87 Eur. Ieškovė Apeliantei 2016- 02-13 pateikė pranešimą apie įvykį, kuriuo informavo, kad 2015-12-07 DHL Koventris, Dž. Britanija (DHL Coventry), atsitiko įvykis, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju { 1 t., b. I. 63-64). Ieškovė nepažeidė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo Nr.011 (toliau ir „Taisyklės") 18.3.5. b. punkte nurodytos pareigos, pranešti apie draudiminį įvykį ne vėliau, kaip per tris darbo dienas. Akivaizdu, jog Apeliantė apie draudiminį įvykį buvo informuota per vieną dieną po to kai Ieškovė gavo pretenziją dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir bylos nagrinėjimo ribų

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014). Nagrinėjamu atveju Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės ADB „Gjensidige“ sprendimus 2016-04-18 Nr. 04-15C-122906 „Dėl žalos bylos administravimo baigimo“ ir 2016-05-10 Nr. 20-1572 „Dėl žalos bylos Nr. 2016/015080", kuriais buvo nuspręsta nemokėti draudimo išmokos. Ieškovė formulavo ieškinio dalyką, kaip nematerialų. Tačiau ieškovė iš esmės siekia turtinių pasekmių, pripažinus atsakovo sprendimus dėl neišmokėtos draudimo išmokos atsirastų teisė į draudimo išmoką, taigi atsirastų turtiniai padariniai. Byloje yra nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Kelintrans“ ieškovei 2016-02-12 pateikė pretenziją dėl ginčo krovinio sugadinimo. Pretenzijos suma 52 722,87 Eur. Ieškovė apeliantui 2016-02-13 pateikė prašymą pripažinti ginčo įvykį draudžiamuoju. Taigi ieškovė iš esmės siekią gauti atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Rietavo savivaldybė v. UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-190/2014). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, svarstytina, ar ieškovo pareikšti reikalavimai neturėtų būti kvalifikuoti kaip turtinis ginčas. Tada toks ginčas pagal rūšinio teismingumo taisykles turėtų būti nagrinėjamas apygardos teismo kaip pirmosios instancijos.

Dėl klausimų, kurie turėtų būti sprendžiami, nagrinėjant bylą iš naujo

Nagrinėjant bylą iš naujo taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Nagrinėjamu atveju turi būti pasiūlyta ieškovei tikslinti ieškinio dalyką, nes ieškinio reikalavimas panaikinti apelianto sprendimus, pats savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir neapgina jo teisių.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo padaryta esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.