Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., jo atstovui advokatui V. G., institucijos Kauno apskrities VPK atstovui P. P. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2015 m. lapkričio 24 d apie 22.49 val., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) pardavėjo – barmeno pareigose, nesilaikydamas leidime nurodytų apribojimų, kontrolinio pirkimo metu pardavė 1 vnt. butelį ,,Carlsberg“ 0,5 l talpos neatidarytoje pakuotėje ir neužtikrino, kad nupirktas alkoholis būtų vartojamas vietoje. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 164 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad pirkėjas (policijos rėmėjas) buvo perspėtas, kad alkoholį reikia gerti vietoje. Be to, baro viduje yra skelbimai apie alkoholio vartojimo taisykles. Šiuo atveju, pirkėjas pasiėmė butelį alaus iš šaldytuvo, padavė 2 eurus. Nuskenavo prekę, įmušė į kasą ir pamatė, kad neturi grąžos . Pirkėjo paprašė, kad gal turi smulkesnių monetų. Padavė 85 eurocentus ir , kol jis skaičiavo monetas, pirkėjas pasiėmęs butelį alaus, išėjo pro duris, nepasiėmęs nei grąžos, nei čekio. Pripažįsta, kad butelio neatidarė, nes nespėjo, pirkėjui šūktelėjo, kad palauktų. Jam rašant pasiaiškinimą dėl pažeidimo, jautė spaudimą, policijos pareigūnai reikalavo, kad parašytų , jog pardavė alaus butelį. Tačiau pardavimo procedūra nebuvo pabaigta, nes nebuvo atiduota grąža, čekis, kasos stalčius dar nebuvo uždarytas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad buvo vykdoma provokacija. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. sako, kad turinčiose licencijas viešojo maitinimo įstaigose nuo 22 val. iki 8 val. alkoholinius gėrimus leidžiama parduoti atidarytoje pakuotėje vartoti vietoje. Neatsitiktinai buvo pasirinkta UAB (duomenys neskelbtini) nes vyksta ginčas su savivaldybe. Policijos rėmėjo A. Z. tikslas buvo bet kokia kaina nusipirkti alkoholio ir jį neatidarytą išnešti iš baro. Nesutampa liudytojų parodymai kieno pinigai buvo skirti alkoholio pirkimui. Akivaizdu, kad jam buvo matyti ne tik užrašai ant šaldytuvo, iš kurio jis pasiėmė alkoholinį gėrimą, bet ir barmenas jį įspėjo, kad alkoholį reikės vartoti vietoje. Liudytojas A. Z. iškraipo tikrąsias aplinkybes. Svarbus elementas yra alkoholio įsigijimo nuosavybėn faktas. Tokio pobūdžio bylose tenka spręsti ar pardavimo procedūros yra baigtos ar nebaigtos, ar tas alkoholis jau yra pirkėjo nuosavybėje, ar nėra. Tai patvirtina pirkimo kvitas ir atiduota grąža. A. Z. nurodo, kad jis pasiėmė butelį, priėjo prie prekystalio, padėjo butelį ant prekystalio. Šie parodymai sutampa su atstovaujamojo parodymais, kad paėmė butelį nuo prekystalio, nuskenavo ir padėjo į tą pačią vietą. Butelio padėjimas atgal tai dar nereiškia, kad yra užbaigta butelio pardavimo procedūra. Kai žmogus paduoda pinigus ir barmenas įmuša juos į kasos aparatą, tik tada atsidaro stalčius ir išmušamas čekis, paskaičiuodamas kiek reikia atiduoti grąžos. Atstovaujamasis ir nurodo, kad jam buvo paduota 2 eurų moneta, jis ją įmušė, atsidarė stalčius ir jis pamatė, kad neturės grąžos ir paprašė duoti smulkiau. Kokią grąžą padavė barmenas, A. Z. nenurodo. Taip pat jis nenurodo kam jis tą grąžą atidavė. Jeigu buvo perkama iš pareigūno duotų pinigų, tai grąža jam turėjo būti atiduota ir jis tai patvirtintų. Jeigu grąžą būtų gavęs, tai tikrai būtų užbaigtos pardavimo procedūros. Bet A. Z. nurodo, kad čekio negavo, bet grąžą gavo. Čekis yra byloje, nes pareigūnai tą čekį paėmė patys po to. Kodėl čekis nebuvo atiduotas A. Z.. Todėl, kad nebuvo užbaigtos pardavimo procedūros. Kaip nurodo atstovaujamasis, A. Z. grąžos net nelaukė. Kaip galima patikrinti ar vykdomi reikalavimai, jei jokiame teisės akte nėra reglamentuota kokių procedūrų reikia imtis. Ar barmenas turi užrakinti duris, supilti gėrimą ir pan. Turi būti protingumo reikalavimai tam tikri keliami barmenui. Yra raštu iškabinti reikalavimai, barmenas žodžiu išreiškė reikalavimą, neužbaigė pardavimo procedūros, o pirkėjas jau lekia iš parduotuvės. Tą patvirtino liudytojas V. K.. CK 6.315 str., 317 str. 1 d., 319 str. 1 d. nurodo, kad pinigų sumokėjimo faktas iki daikto perdavimo neįrodo daikto pardavimo nuosavybės teise, nes pilnas nuosavybės teisių perėmimas turi būti tokio perdavimo metu, kuris yra išreikštas aiškiai, kad ir konkliudentiniais veiksmais, kada daiktas ar prekė perduodamas pirkėjui nuosavybėn. Tuo tarpu visų šitų daikto pardavimo procedūrų nematyti iš pateiktos medžiagos. Tie esminiai momentai, kad A. Z. skirtingai nurodė aplinkybes policijos pareigūnams, matyt norėdamas jiems įtikti, rodo, kad negalima policijos pareigūnų surinkta medžiaga remtis kaip vienpusišku įrodymu. Atstovaujamasis nurodė, kad buvo surašytas paaiškinimas ranka. Rašant tą paaiškinimą jam buvo liepta įrašyti žodį „pardaviau“, kas akivaizdžiai matyti jo paaiškinime. Tas yra labai svarbu, nes jeigu nurodoma, kad „pardaviau butelį neatidarytą“, tai galima traktuoti kaip pažeidimą. Bet tas „pardaviau“ prieštarauja vėliau jo nurodytiems paaiškinimams, kurių visuma rodo, kad žmogus, rašydamas tą paaiškinimą, neišreiškė jame tos tikrosios savo valios. Todėl prašo bylą atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucijos atstovas paaiškino, kad pažeidimą padaręs asmuo negali ir nepaneigė pažeidimo padarymo fakto, kad buvo parduotas po 22 val. alkoholis uždarytoje pakuotėje ir nebuvo užtikrinta, kad klientas suvartotų alkoholį vietoje, nesiėmė pakankamų veiksmų įstatymo reikalavimams įgyvendinti. Tuo barmenas padarė pažeidimą Alkoholio kontrolės įstatymo 3 d. 13 p., už ką atsakomybė numatyta ATPK 164 str. 3 d. Mano, kad kaltė pilnai įrodyta ir turi būti pritaikyta sankcija.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad R. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje.

Liudytojas A. Z. parodė, kad yra policijos rėmėjas ir buvo pakviestas dalyvauti patikrinime. Užėjęs į barą, esančią Savanorių pr., iš šaldytuvo pasiėmė butelį alaus, padėjo ant prekystalio. Pardavėjas prekę nuskenavo, pasakė, kad alų reikia vartoti vietoje, tačiau butelio neatidarė , čekį išmetė. Jis, pasiėmęs butelį alaus, išėjo pro duris, vėliau užėjo policijos pareigūnai. Baro viduje kabojo skelbimas, kad alkoholis vartojamas tik vietoje. Tai buvo planinis naktinių barų patikrinimas.

Liudytojas P. P. parodė, kad turėjo pavedimą patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) Savanorių pr. Buvo nutarta atlikti kontrolinį pirkimą. Policijos rėmėjas A. Z. užėjo į barą ir netrukus išėjo su buteliu alaus, kuris buvo neatidarytas. Tapo akivaizdu, kad pardavėjas padarė pažeidimą, nes po 22 valandos draudžiama pardavinėti alkoholį neatidarytoje pakuotėje. Toliau vyko pažeidimo įforminimas. Pardavėjas negalėjo paaiškinit, kodėl neatidarė alaus butelio.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2015-11-24 pagal patvirtintą planą vykdė priemonę. Apie 22.30 val. nuvyko į alkoholio parduotuvę (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini). Vykdė užpirkimą, policijos rėmėjas nuėjo į barą, nusipirko alkoholio ir išsinešė jį lauką. Alkoholio butelis buvo neatkimštas. Tuomet patikrinime dalyvavę pareigūnai užėjo į barą ir fiksavo pažeidimą. Policijos rėmėjui buvo paaiškinta, kad reikia nusipirkti butelį alkoholio, o pardavėjas turi paaiškinti, kad alkoholio negalima išsinešti, butelį atidaryti ir pasiūlyti išgerti bare.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B. kaltė, padarius ATPK 164 str. 3 d. numatytą pažeidimą, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), R. B. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad apie 22.40 val. užėjo jaunuolis, kuriam pardavė 0,5 l talpos butelį ,,Carlsber“, jaunuolį įspėjo, kad alkoholis turi būti vartojamas vietoje, butelio neatidarė, bokalo jam nedavė, patalpoje buvo aiškiai pakabinta informacija, kad po 22 val. įsigytas alkoholis turi būti vartojamas vietoje, vyriškio sustabdyti negalėjo, nes jis spruko pro duris, kol jis dar buvo neužbaigęs pardavimo veiksmus ir uždaręs kasos aparato stalčiaus, buvo tik išmušęs kasos aparato kvitą ir dėliojo pinigus smulkiomis monetomis į stalčiaus skyrius. Po kelių minučių į barą užėjo keturi neuniformuoti vyriškiai, vienas iš jų prisistatė kaip policijos pareigūnas, kitas – jau matytas alaus pirkėjas, kiti du neprisistatė (b. l. 2, 3-4), vyresniojo tyrėjo P. P. tarnybiniu pranešimu, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas kontrolinis pirkimas bare UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. atvykus atlikti patikrinimą pastebėjo, kaip iš baro išeina vyras ir moteris, vyras rankose neša maišelį su keliais alaus buteliais. Policjso rėmėjas A. Z., užėjęs į barą nusipirko alaus butelį, barmenas perspėjo jį vartoti vietoje, tačiau butelio neatidarė, bokalo alui nedavė ir nepasiūlė prisėsti prie stalo, A. Z. išeinant iš baro nieko nesakė. Barmenas neginčijo nustatytų aplinkybių (b. l. 5), policijos rėmėjo A. Z. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2015-11-24 apie 22.30 val. kartu su tyrėjais vyko atlikti UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) Vyr. tyrėjo P. P. nurodymu atliko kontrolinį pirkimą ir tam tikslui panaudojo asmenines lėšas. Užėjęs į barą iš jame esančio šaldytuvo pasiėmė butelį alaus ,,Carlsberg“, kurį padavė barmenui, jis butelį nuskanavo ir pasakė, kad reikia mokėti 0,82 euro centų. Jam padavė 2 eurus, jis atidavė grąžą ir pasakė, kad reikia alų vartoti vietoje, tačiau butelio neatidarė, bokalo nedavė, nepasiūlė prisėsti prie stalelio. Prie baro tuščių bokalų nesimatė. Jis nieko neatsakęs, matant barmenui įsidėjo butelį į vidinę liemenės kišenę ir pradėjo eiti link išėjimo. Barmenas nieko nesakė ir nieko nedarė. Būdamas bare matė du vyrus, geriančius alų, daugiau jokių klientų nebuvo (b. l. 6), tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2015-11-24 apie 22.30 val. policijos rėmėjas A. Z. nuėjo į Savanorių pr. 266, Kaunas, esantį barą ir nusipirko butelį alaus, ir neatkimštą alaus butelį išsinešė iš baro, pardavėjas alaus butelio neatidarė ir nepaaiškino, kad alkoholį reikia gerti bare (b. l. 7), priemonių planu (b. l. 8), pavedimu atlikti patikrinimą (b. l. 9), patikrinimo aktu (b. l. 20), kasos kvitu (b. l. 11), licencija (b. l. 11), licencijos priedu (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius prekybą alkoholiniais gėrimais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. dispozicijoje minimos taisyklės išdėstytos Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatyme.

Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. numato, jog nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, galima prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 iki 08.00 valandos, jeigu alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Įrodymų visuma nustatyta, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d., todėl yra baustinas.

Teismas R. B. ir jo atstovo argumentus apie tai, kad buvo provokacija, nes vyksta ginčas su savivaldybe, apie tai, kad pirkėjui A. Z. buvo paskirta užduotis išnešti iš baro neatidarytą alaus butelį vertina kaip gynybinę versiją, kuri yra deklaratyvi, pagrįsta prielaidomis, bet ne objektyvių įrodymų visuma. Nepagrįsti argumentai ir apie tai, kad nebuvo pabaigta pirkimo- pardavimo procedūra. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad pirkėjas sumokėjo už alaus butelį, priešingu atveju tai būtų administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 50 str. Teismas sutinka su argumentu, kad įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Todėl nagrinėjamu atveju iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad R. B. nesiėmė jokių efektyvių priemonių, kad alus nebūtų išsineštas ir tuo neužtikrino įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos vykdymo.

R. B. kaltės nepaneigia ir liudytojo V. K. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad dažnai lankosi bare, todėl pažįsta pardavėją R. B.. Prisimena, kad atėjo vyriškis, nusipirko alaus butelį ir skubiai su buteliu išbėgo į lauką. R. B. tą pirkėją perspėjo, kad alkoholis geriamas vietoje ir atidarome tarą. Vėliau į baro vidų užėjo policijos pareigūnai. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad asmuo buvo bare, stebėjo atvykusius pareigūnus, matė pirkėją, kuris nusipirko alaus butelį ir jį išsinešė iš baro. Byloje dėl to nekyla ginčas. Nors liudytojas ir nurodė, kad barmenas perspėjo pirkėją apie tai, kad alus turi būti geriamas vietoje, tačiau kaip paminėjo teismas anksčiau, tai nebuvo tinkamos priemonės, siekiant, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje (butelio neatidarė, taros nepadavė).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. B. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda –bauda su alkoholinio gėrimo konfiskavimu, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d. sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. teismas

nutaria:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 str. 3 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą su alkoholinio gėrimo – alaus ,,Calsberg“ butelio konfiskavimo.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą : ROIK 15053870596.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.