Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1144-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
e2S-1144-254/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09767-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
R. N., Ž. N.
Trečiasis asmuo
A. K. O., Lloyd
Civilinė byla Nr. e2S-1144-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09767-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. N. ir Ž. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. N. ir Ž. N. ieškinį atsakovei antstolei G. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. K. O., Lloyd‘s of London sindikatas, atstovaujamas UADBB Colemont draudimo brokerio.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovų R. N. ir Ž. N. naudai iš atsakovės G. A. po 2 422,88 Eur turtinę žalą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovo Ž. N. naudai iš atsakovės G. A. 756 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, priteisė atsakovės G. A. naudai iš ieškovų R. N. ir Ž. N. po 204,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, priteisė iš atsakovės G. A. 148,50 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Atsakovė antstolė G. A. 2021 m. kovo 18 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, kad yra geranoriškai nusiteikusi vykdyti sprendimą, jau yra pervedusi kiekvienam ieškovui po 500 Eur. Sprendimo vykdymo išdėstymas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Atsiliepimas

3. Ieškovai R. N. ir Ž. N. atsiliepime į prašymą nurodė, kad vykdomasis raštas iki šiol nėra išduotas ir jo pagrindu nėra užvesta vykdomoji byla, todėl vykdomojo proceso dar negalima laikyti prasidėjusiu. Taigi, ieškovų vertinimu, šiuo atveju nesant duomenų apie prasidėjusį įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procesą, negali būti kalbos apie tokio proceso sustabdymą, ko nepagrįstai prašo atsakovė. Be to, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra procesinio pobūdžio, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinami išimtinai tik materialinio pobūdžio reikalavimai. Šiuo atveju prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir priverstinai vykdytino teismo sprendimo vykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdomųjų raštų išdavimą civilinėje byloje Nr. e2-117-752/2020 pagal priimtą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą, iki bus išnagrinėtas atsakovės antstolės G. A. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir įsiteisės teismo priimta nutartis.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-117-752/2020 ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovams priteista po 2 422,88 Eur skola, 756 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovo Ž. N. naudai. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė pateikė prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, taip pat sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovų atstovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo priimtoje 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje jos priėmimo metu buvusios aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju byloje priimto sprendimo pagrindu vykdomasis raštas dar nėra išduotas, t. y. nustatyta, kad 2021 m. kovo 15 d. ieškovų atstovas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2021 m. kovo 16 d. teisėjos rezoliucija prašymas tenkintas, tačiau vykdomasis raštas dar nėra išduotas ir priverstinis sprendimo vykdymas dar nėra prasidėjęs. Tuo tarpu nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje vykdomasis dokumentas jau buvo išduotas, pateiktas antstoliui vykdyti ir tam tikrą laiką vyko priverstiniai išieškojimo veiksmai.

Šalies argumentai

7. Kadangi nagrinėjamoje byloje priverstinis sprendimo vykdymas nėra prasidėjęs, tačiau ieškovai yra pateikę prašymą dėl vykdomųjų dokumentų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimo, teismas sprendė, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti ne sprendimo vykdymą, o vykdomojo rašto išdavimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kadangi tikėtina, jog ieškovai, nelaukdami kol bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreipsis į antstolį dėl skolos priverstinio išieškojimo. Tuo tarpu galimai tenkinus atsakovės prašymą ir leidus jai sprendimu priteistą skolą sumokėti per tam tikrą laikotarpį, o ieškovams perdavus vykdomąjį dokumentą antstoliui ir pastarajam pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, netektų prasmės teismo sprendimas dėl byloje priimto sprendimo vykdymo išdėstymo, o atsakovė patirtų papildomų išlaidų, susijusių su priverstinių vykdymo veiksmų atlikimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovai R. N. ir Ž. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovės G. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovė kartu su prašymu išdėstyti teismo sprendimą išreiškė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Reikšdama tokį prašymą atsakovė nenurodė absoliučiai jokių argumentų, kodėl toks prašymas turėtų būti tenkinamas, taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, koks pavojus būsimo, galimai atsakovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistuoja.

1.2. Teismas, veikdamas už atsakovę, ex officio (savo iniciatyva) nusprendė, kokiais pagrindais ir dėl kokios grėsmės byloje turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nors šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis CPK 144 straipsnio 1 dalimi (klausimo sprendimas nesusijęs su viešuoju interesu) ir savo iniciatyva imti ginti atsakovę, tokiu būdu pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą, kas leidžia vertinti teismą kaip šališką. Teismas tokių veiksmų gali imtis tik itin išimtiniais atvejais, t. y. jei tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju akivaizdu, kad byloje keliamas tik procesinis sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas tarp privačių asmenų, todėl viešojo intereso nėra.

1.3. Teismas, nustatęs, kad vykdomasis procesas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio vykdymą prašo išdėstyti atsakovė, dar nėra prasidėjęs, t. y. vykdomieji raštai byloje dar nėra išduoti, ir matydamas, jog prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus tokiu atveju negali būti tenkinamas, vietoj to, kad prašymą atmestų, pritaikė visiškai kitokią laikinąją apsaugos priemonę, kurios atsakovė taikyti net neprašė, t. y. sustabdė vykdomųjų raštų išdavimą.

1.4. Prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo laikytinas procesinio pobūdžio prašymu (nepaisant to, ar jau yra išduotas vykdomasis raštas ar ne), o laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinami išimtinai tik materialinio pobūdžio reikalavimai ir laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju apskritai negali būti taikomos. Šiuo atveju prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir priverstinai vykdytino teismo sprendimo vykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas.

1.5. Sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, apskritai negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Vykdymo veiksmų sustabdymas tokiu atveju galėtų būti vykdomas tik antstolio ir kurio žinioje yra užvesta vykdomoji byla, jeigu vykdomoji byla yra užvesta, vadovaujantis CPK 625–628 straipsniais, patvarkymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas vykdomųjų raštų pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, taikymo galimybės, pareiškus prašymą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu iš dalies tenkino patikslintą ieškinį ir priteisė iš atsakovės antstolės G. A. ieškovų R. N. ir Ž. N. naudai po 2 422,88 Eur turtinę žalą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Ž. N. naudai 756 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, atsakovės G. A. naudai iš ieškovų R. N. ir Ž. N. po 204,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, o valstybei iš atsakovės G. A. 148,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė antstolė G. A. 2021 m. kovo 18 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams, sustabdyti sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės G. A. prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdomųjų raštų išdavimą civilinėje byloje Nr. e2-117-752/2020 pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą, iki bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir įsiteisės teismo priimta nutartis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai, nelaukdami kol bus išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kreipsis į antstolį dėl skolos priverstinio išieškojimo, o tenkinus atsakovės prašymą ir leidus jai sprendimu priteistą skolą sumokėti per tam tikrą laikotarpį netektų prasmės teismo sprendimas dėl byloje priimto sprendimo vykdymo išdėstymo, be to, atsakovė patirtų papildomų išlaidų, susijusių su priverstinių vykdymo veiksmų atlikimu.

13. Apeliantai R. N. ir Ž. N., nesutikdami su tokiomis teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo laikytinas procesinio pobūdžio prašymu, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrinami išimtinai tik materialinio pobūdžio reikalavimai ir laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju apskritai negali būti taikomos. Vykdymo veiksmų sustabdymas, anot apeliantų, galėtų būti taikomas tik antstolio patvarkymu.

14. Kaip jau minėta, atsakovė G. A. prašė sustabdyti sprendimo vykdymą. Taigi, iš esmės prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, numatytomis CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, ji siekia užtikrinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimą ir tuo tikslu sustabdyti vykdymo veiksmus pagal įsiteisėjusį teismą sprendimą, dėl kurio vykdymo išdėstymo pateiktas CPK 284 straipsnyje reglamentuojamas prašymas.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl tokio pobūdžio priemonės išskirtinumo ir išimtinumo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl išieškojimo vykdymo procese stabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Tokia priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje yra ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindu teismo sprendimui dėl priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625–628 straipsnių nuostatos.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, būtų stabdomas sprendimo vykdymas, būtų paneigtas šio instituto išimtinumas. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Pagal Konstituciją įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas. Nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo įvykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas. Šiuo atveju atsakovės G. A. teismui pateiktas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ne tik nepatenka tarp šios nutarties 15 punkte paminėtų atvejų, bet ir pats savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Skolininkės prašymo tenkinimas vien tokio argumento pagrindu (kad yra paduotas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo) sudarytų prielaidas šaliai piktnaudžiauti teise, vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir reikštų nepagrįstą bei neproporcingą išieškotojo teisių ir interesų ribojimą, t. y. sprendimo vykdymo sustabdymas prieštarautų šalių interesų pusiausvyros principams.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės suprantamos kaip kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama išsaugoti faktinę atsakovų turtinę padėtį, išvengti galimai neteisėtų, nesąžiningų atsakovų veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ar lemti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, įvykdymo negalimumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1157-781/2020).

18. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus ir jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.

19. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. gali būti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei išpildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus, interesų apsaugą.

20. Nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimą ir tuo tikslu sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus byloje pagal įsiteisėjusį ir vykdomą teismą sprendimą, dėl kurio vykdymo išdėstymo pateiktas CPK 284 straipsnyje reglamentuojamas prašymas. Taigi, sutiktina su apeliantų atskirojo skundo argumentu, kad sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese.

21. Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali susidaryti situacija, kuomet dar nesant įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu išspręstam atsakovės prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, ieškovų pasirinktas antstolis gali būti atlikęs priverstinius vykdymo veiksmus. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Juolab, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, t. y. net ir tenkinus tokį prašymą, skolininkės prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės pateiktas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir nesukuria materialių teisinių padarinių priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, todėl, sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, jų užtikrinimui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1652-236/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-207-657/2020, 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-678-601/2021 ir kt.).

23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 priimtoje 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje jos priėmimo metu buvusios aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis, todėl šia nutartimi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesivadovavo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios (vykdomieji raštai nagrinėjamoje byloje dar nėra išduoti ir vykdymo procesas nėra prasidėjęs), tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 pateikti išaiškinimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, pareiškus prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra neabejotinai aktualūs ir šios civilinės bylos nagrinėjimo atveju.

24. Dėl apeliantų R. N. ir Ž. N. atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, kad atsakovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, o pirmosios instancijos teismas ex officio taikė laikinąsias apsaugos priemones, kitokias nei prašė atsakovė, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės, kadangi nustačius, kad atsakovės prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, laikytina jog neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė G. A. jau yra padengusi dalį įsiskolinimo ieškovams (tą patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai), be to, 2021 m. gegužės 27 d. teismo posėdis, kuriame sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atidėtas atsakovei pateikus prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo iki 2021 m. birželio 30 d., nes draudimo bendrovė yra priėmusi sprendimą išmokėti atsakovei draudimo išmoką, kuri turėtų būti išmokėta iki 2021 m. birželio 30 d. (teismo posėdis atidėtas 2021 m. birželio 28 d. 11.00 val., o ieškovams suteiktas terminas atsiliepimui į prašymą pateikti).

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės G. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Pagal CPK 93 straipsnio ir 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl ieškovų R. N. ir Ž. N. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės G. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė