Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios, civilinės ieškovės O. V. S. ir jos atstovo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 8 (aštuoneriems) metams bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2020 m. spalio 21 d.

Iš V. J. priteista nukentėjusiajai O. V. S. 20 000 Eur neturtinei žalai ir 3 410 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš V. J. priteista Valstybinei ligonių kasai 185,64 Eur gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 01.00 val., bet ne vėliau kaip 6.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys nesklebtini), daugiabučio namo 9 aukšto laiptinės aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį E. S. į veidą, padarydamas E. S., apatinio žandikaulio lūžį, kuris nuo patirto smūgio krito ir trenkėsi galva į kietą paviršių, taip padarydamas E. S. muštinę žaizdą pakaušyje, kraujosruvą pakaušio – dešinio momens srityje, pakauškaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio lūžius, galvos smegenų sumušimus kairės kaktinės, abiejų smilkininių skilčių pamatiniuose paviršiuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos dangalais dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, ko pasekoje E. S. mirus 2020 m. rugsėjo 27 d. 7.35 val. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ reanimacijos skyriuje nuo galvos sužalojimų su smegenų sumušimais, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, taip nužudė E. S..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės bei neteisingai išspręstų kitų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas, 4 punktas).

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje yra paduotas tik nukentėjusiosios, civilinės ieškovės bei jos atstovo apeliacinis skundas. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio matosi, kad jame nesutinkama su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu, kaip pirmosios instancijos teismo nemotyvuotu ir neteisingu, prašoma bausmę griežtinti, taip pat išspręsti nukentėjusiosios, civilinės ieškovės turėtų advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų išieškojimo iš nuteistojo klausimą. Pagal jau išdėstytas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas teisėjų kolegija patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma nukentėjusiosios, civilinės ieškovės bei jos atstovo apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo pozicijos, išsakytos nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme

6. Nuteistasis ar jo gynėjas apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio nepateikė. Todėl nuteistojo baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išsakyta pozicija, ginčijant skundžiamo nuosprendžio argumentus, šiame procesiniame sprendime neanalizuojama ir nevertinama. Apeliacinės instancijos teismas yra susaistytas apeliacinio skundo ribų. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl V. J. paskirtos bausmės

7. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio yra motyvuota netinkamai. Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas.

7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K- 361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

7.2. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 268- 942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Todėl vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K- 268- 942/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

8. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.).

10. Šioje byloje V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nužudė kitą žmogų. BK sankcija numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. Nors pirmosios instancijos teismo paskirtoji 8 metų laisvės atėmimo bausmė yra sankcijos ribose, tačiau ji yra visiškai artima tos sankcijos žemutinei ribai. Tokios bausmės paskyrimas skundžiamame nuosprendyje motyvuotas lakoniškai. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. J. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, nusikalto neišnykus teistumui, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat atsižvelgė į tai, kad E. S. mirė dėl vieno suduoto smūgio, nustatyta nusikaltimo padarymo forma - netiesioginė tyčia, todėl paskyrė nuteistajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą bausmės minimumui. Taip pat teismas nurodė, kad V. J. administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų nėra (t. 3, b. l. 75-85). Psichiatrinis gydymas, įskaita 2006 m. konsultuotas, dgn.: vidutinio sunkumo depresijos epizodas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 90).

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantį prieštaravimą dėl nuteistojo V. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi iš nuosprendžio turinio seka, jog V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad E. S. mirė dėl vieno suduoto smūgio. Tačiau iš nuosprendyje įvardintų nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad V. J. E. S. nužudė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o ši aplinkybė numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

12. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal to paties BK straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

13. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 11 lape) nurodoma, jog nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta bei nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri neįvardinta. Nustatyta, kad V. J. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas skirtingas aplinkybes, kuriomis E. S. galėjo būti sužalotas ir mirti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o taip pat nenustatė kitų V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis nužudė nukentėjusįjį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties kilusio tarpusavio konflikto metu. Iš to seka, kad nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio ne tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bet ir buvo pagrindine tos veikos padarymo priežastimi. Todėl akivaizdu, kad nuteistojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nusikalstamos veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

14. Tačiau teismas, pagrįstai nenustatęs V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatęs vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistajam paskyrė bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai bausmei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nesilaikė BK 61 straipsnio 1 dalies reikalavimo skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo vidurkio, priklausomai nuo lengvinančių / sunkinančių aplinkybių nustatymo ir šio savo sprendimo išsamiai nemotyvavo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikto apeliacinio skundo ribose nuteistajam skirtinos bausmės dydžio klausimas turi būti svarstomas iš naujo.

15. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, vertinama ne tik tai, bet ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės pobūdis, o taip pat kitos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalyje. Išvada, dėl kurios buvo nuspręsta skirti sankcijos minimumui artimą bausmę, skundžiamame nuosprendyje kitomis, nei išvardintos, aplinkybėmis nemotyvuota. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios, civilinės ieškovės ir jos atstovo apeliacinio skundo argumentas, jog bausmės skyrimas yra neteisingas, pagrįstas.

16. Byloje teismas pripažino įrodytu, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šis nusikaltimas baigtas ir jis padarytas netiesiogine tyčia, ginčo apeliaciniame skunde dėl šios aplinkybės nėra. Vertinant šio nusikaltimo pavojingumą, atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusysis nužudytas, nuteistojo suduoto tyčinio vieno stipraus smūgio į žandikaulį pasėkoje nukentėjusiajam kritus ir atsitrenkus galva į kietą paviršių ir patyrus galvos sužalojimus su smegenų sumušimais, kas komplikavosi smegenų, pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu ir dėl ko nukentėjusysis E. S. mirė. Kita vertus, ne didesnį, o mažesnį šio nusikaltimo pavojingumą rodo kitos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad V. J. planavo sužaloti nukentėjusįjį bei atimti jam gyvybę ir kad tam iš anksto ruošėsi, nusikaltimo padarymui nebuvo panaudotas joks įrankis, kaip minėta, nuteistojo nusikalstama veika buvo įvykdyta dėl menkavertės dingsties kilus konfliktui, sąlygota jo apsvaigimo nuo alkoholio. Todėl V. J. elgesį suduodant smūgį kumščiu nukentėjusiajam galima vertinti spontanišku. Teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti ir į konkrečias nusikalstamos veikos aplinkybes – nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kai po suduoto stipraus skundo kumščiu nukentėjusysis griuvo, atsitrenkė galva į kietą paviršių ir patyrė galvos sužalojimus, po kurių kilusių komplikacijų pasėkoje mirė. Vertinant duomenis apie V. J. asmenybę, tai, kad nuteistasis niekur nedirbo, girtavo ir jam yra diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, sudaro pagrindą išvadai apie nuteistojo piktnaudžiavimą alkoholiu. Taip pat nustatyta, kad V. J. anksčiau du kartus teistas ir tie jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Kita vertus, vėlgi būtina atsižvelgti į tai, kad V. J. teistas už vagystę, neblaivaus transporto priemonės vairavimą, fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kitam asmeniu ar šeimos nariui sukėlimą, už šias nusikalstamas veikas ankstesniais nuosprendžiais teismas skyrė jam laisvės apribojimo ar bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą, taip pat jam buvo taikomos kitos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, jog iš ankstesnių nuosprendžių matosi, kad ankstesnės nusikalstamos veikos susiję su jo gyvenimo būdu ir piktnaudžiavimu alkoholiu. Tai, žinoma, neigiamai apibūdina jo asmenybę, kita vertus, tie teistumai neleidžia daryti išvados apie nuteistojo asmens ypač didelį pavojingumą.

17. Įvertinusi visas šiame nuosprendyje jau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija nukentėjusiosios, civilinės ieškovės ir jos atstovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad visiškai artima sankcijos žemutinei ribai bausmė yra aiškiai per švelni ir ją yra pagrindas griežtinti. Kita vertus, skirti V. J. bausmę, viršijančią sankcijos vidurkį, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija skiria V. J. griežtesnę, tačiau BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkio nesiekiančią, bet jam artimesnę bausmę.

Dėl proceso išlaidų

18. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji, civilinė ieškovė O. V. S. ir jos atstovas prašo išspręsti proceso išlaidų – nukentėjusiosios, civilinės ieškovės O. V. S. turėtų advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų 1500 eurų išieškojimo iš nuteistojo klausimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą, buvo pateiktas prašymas dėl išlaidų išieškojimo ir jį patvirtinantys dokumentai, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė ir skundžiamame nuosprendyje dėl išlaidų iš viso nepasisakė. Apeliantai taip pat nurodo, kad išspręstinas klausimas dėl advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų 700 eurų išieškojimo, minėtos išlaidos patvirtintos prie skundo pateiktais dokumentais.

19. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios, civilinės ieškovės O. V. S. atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. gegužės 21 d. prašymą dėl atstovavimo išlaidų 1500 eurų išieškojimo, taip pat pateikė 2020 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad O. V. S. atstovui sumokėjo 1000 eurų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, 2021 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad O. V. S. atstovui sumokėjo 500 eurų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 116–120). Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2021 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitas 700 Eur sumai už dokumento surašymą, atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 8). Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad jame procesinių išlaidų išieškojimo klausimas spręstas nebuvo.

20. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

21. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji, civilinė ieškovė O. V. S. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Jurijumi Malininu dėl dokumentų paruošimo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme, o taip pat dėl apeliacinio skundo surašymo bei atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Už šias paslaugas nukentėjusioji, civilinė ieškovė sumokėjo advokatui J. Malininui viso 2200 eurų, pateikė dokumentus, patvirtinančius šių sumų sumokėjimą.

22. Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės ir jos atstovo prašymas tenkinamas ir nukentėjusiajai, civilinei ieškovei priteisiamos iš nuteistojo jos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos advokato atstovavimo išlaidos. Apeliantės atstovas dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, rengė civilinį ieškinį, dėl priimto nuosprendžio surašė apeliacinį skundą bei dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant atitinkamam nukentėjusiosios, civilinės ieškovės bei jos atstovo apeliaciniam skundui ir teisėjų kolegijai pripažinus jį pagrįstu, yra pagrindas iš nuteistojo priteisti nukentėjusiosios, civilinės ieškovės pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (2200 eurų), kurios, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra per didelės, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

23. Baudžiamojoje byloje taip pat pateikta 2021 m. spalio 27 d. pažyma apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nuteistajam V. J. suma yra 126 eurai bei pateikti minėtą sumą patvirtinantys dokumentai. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalies nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia, vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis.

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nuteistajam V. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja – advokatė Kristina Sandaraitė – Butvilienė. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme 2021 m. spalio 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad už nuteistajam V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 126 eurus išlaidų.

25. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga bei atitinka nuteistojo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo pakeisti.

Nuteistajam V. J. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Priteisti iš V. J. nukentėjusiajai, civilinei ieškovei O. V. S. 2200 eurų advokato atstovavimo baudžiamajame procese išlaidų.

Išieškoti iš V. J. 126 eurus valstybės naudai suteiktos antrinės teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.