- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-508-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18608-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-85-800/2018 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei J. L. ir pagal atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo, trečiasis asmuo byloje Luminor Bank, AS, išvadą duodanti institucija - Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. patikslintu ieškiniu prašė: 1) J. L. ir A. L., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono CMS, akto įrašo Nr. 155, nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl J. L. kaltės; 2) priteisti iš J. L. A. L. naudai 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) nustatyti vaikų V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir H. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su J. L. iki vaikų pilnametystės; 4) priteisti iš A. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikų V. L. ir H. L. išlaikymui iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) po santuokos nutraukimo A. L. palikti santuokinę pavardę L.; 6) pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 4 431 Eur), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 5 730 Eur), adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine A. L. nuosavybe; 7) transporto priemonę - TOYOTA PREVIA, v/n (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti A. L.; 8) transporto priemonę - VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti J. L.; 9) kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank, AB pagal 2015-02-06 kreditavimo sutartį Nr. 2504-2015-99114, po santuokos pripažinti asmenine A. L. prievole; 10) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė J. L. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės; 2) neskirti sutuoktinių taikinimo priemonių; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. L.; 4) priteisti iš A. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 eurų nuo ieškinio padavimo iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įmokas pervedant į J. L. nurodytą banko sąskaitą, arba sumokėti grynais pinigais pasirašant pinigų gavimą patvirtinantį raštą užeinamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; 5) priteisti iš A. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 eurų nuo ieškinio padavimo iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įmokas pervedant į J. L. nurodytą banko sąskaitą, arba sumokėti grynais pinigais pasirašant pinigų gavimą patvirtinantį raštą už einamąjį mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; 6) priteisti iš A. L. 500 eurų išlaikymo įsiskolinimą V. L. ir 300 eurų išlaikymo įsiskolinimą H. L.; 7) nustatyti A. L. bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką pagal atsakovės pasiūlytą grafiką; 8) po santuokos nutraukimo J. L. palikti santuokoje turėtą L. pavardę; 9) dalijant santuokoje įgytą turtą prašo: i) J. L. asmeninėje nuosavybėje palikti VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) 2000 m, 900 Eur; ii) A. L. asmeninėje nuosavybėje palikti a/m Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini) 2005 m. 4300 Eur vertės ir pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); iš viso ieškovui priteisti 67048,77 Eur vertės turtą; 9) iš A. L. priteisti J. L. kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį 33074,39 Eur; 10) priteisti iš A. L. bylinėjimosi išlaidas.
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės ir neturtinės žalos priteisimo, tarp šalių neliko ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio bei santuokoje įgyto turto padalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė J. L. ir A. L. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes: A. L. – „L.“, J. L. – „L.“. Nustatė nepilnamečių vaikų V. L. ir H. L. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove J. L.. Priteisė iš A. L. nepilnamečiams vaikams V. L. ir H. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2017-03-02) iki vaikų pilnametystės, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė atsakovę J. L.. Nustatyti A. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. L. ir H. L. ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 44 984,59) ir pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 17 764,18 Eur), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pripažino asmenine A. L. nuosavybe, todėl jo nedalijo. Priteisė ieškovui transporto priemonę Toyota Previa, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei priteisė transporto priemonę VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovo atsakovei 1350 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Prievolę kreditoriui Luminor Bank, AB pagal 2015-02-06 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 2504-2015-99114 paliko abiejų šalių solidaria prievole. Prievolę kreditoriui Luminor Bank, AB pagal 2015-04-20 kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. 51003354353/20150420 paliko ieškovo A. L. asmenine prievole. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 538,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 225,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 341,70 Eur žyminį mokestį. Grąžino atsakovei 31 Eur valstybei sumokėtą žyminį mokestį.
5. Teismo posėdžio metu šalims sutarus neįrodinėti kaltės dėl santuokos nutraukimo ir sutikus, jog ji būtų nutraukiama pripažįstant iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsisakius ieškinio ir pradinio priešieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, todėl bendras šeimyninis gyvenimas negalimas. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai).
6. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove (CK 3.59 straipsnis, 3.169 straipsnis), ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais – pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus (CK 3.59 straipsnis, 3.170 straipsnis).
7. Teismo posėdžio metu atsakovė savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažino iki 180 Eur kiekvienam vaikui, atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nurodė, kad jog atsakovės pajamos sudaro apie 500 Eur per mėnesį (e. b. l. 75), ieškovo pajamos svyruoja nuo 600 Eur iki 790 Eur per mėnesį (b. l. 123, t. 3). Teismo vertinimu, iš atsakovės pateiktos vaikų poreikių lentelės ir atsakovės paaiškinimų nėra galimybės nustatyti tikrųjų vaikų poreikių. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, aprūpindama nepilnamečius vaikus atsakovė turi vadovautis ekonomiškumo principu, neišlaidauti. Ieškovas turės išlaikyti vaikus bendravimo su juo metu, kai bus tenkinami vaikų poreikiai, taip pat ieškovas turi įsipareigojimą kreditoriui, kuris dengiamas iš gaunamų pajamų. Įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį, iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
8. Šalys pripažino, jog ieškovas šeimos poreikių tenkinimui nuolat skirdavo lėšas. Nesant įrodymų, jog skiriamų lėšų nebūtų užtekę nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
9. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sudėties ir jos padalinimo būdo. Ieškovo vardu registruota nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašė šį turtą pripažinti asmenine jo nuosavybe, atsakovė – padalinti priteisiant ieškovui, jai iš ieškovo priteisti piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog statant namą panaudojo asmenines lėšas, gautas pagal dovanojimo sutartis (nuo 2009-03-10 iki 2015-04-20 ieškovui jo artimieji padovanojo 58120 Eur). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad prie namo statybos savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo, jos pinigai buvo skirti šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas konstatavo, kad šis santuokoje įgytas turtas yra faktiškai sukurtas iš ieškovui dovanotų lėšų, todėl yra pagrindas pripažinti jį asmenine ieškovo nuosavybe, nepriteisiant atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.
10. Šalims nepateikus objektyvių įrodymų automobilių vertei nustatyti, teismas automobilių vertę nustatė išvedant abiejų šalių pateiktų automobilių verčių vidurkį. Ieškovas automobilio VW PASSAT vertę nurodė 2000 Eur, atsakovė – 900 Eur, automobilio Toyota Previa atitinkamai 4000 Eur ir 4300 Eur. Teismas nustatė, kad dalintina automobilių vertė yra: VW PASSAT 1450 Eur, automobilio Toyota Previa 4150 Eur. Teismas automobilį Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini) 4150,00 Eur vertės priteisė ieškovui, atsakovei priteisė automobilį VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) 1450 Eur vertės. Kadangi nutraukiant santuoką kiekvienai šaliai turi atitekti ½ turto, iš ieškovo, atsakovei priteisė 1350,00 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį natūra.
11. 2018-10-09 negrąžinto kredito Luminor Bank, AB pagal 2015-02-06 kreditavimo sutartį Nr. 2504-2015-99114 likutis sudarė 1459,68 Eur. Už kredito grąžinimą bankui ieškovas ir atsakovė atsako kaip solidarieji skolininkai. Kadangi neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos, todėl teismas ieškovo ir atsakovės prievolę pagal 2015-02-06 kreditavimo sutartį Nr. 2504-2015-99114 po santuokos nutraukimo paliko solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
12. Šalys procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokia po santuokos nutraukimo turėtų likti prievolė kreditoriui Luminor Bank, AB pagal 2015-04-20 kredito limito mokėjimo kortelės sąskaitoje sutartį Nr. 51003354353/20150420. Kadangi kredito limito sutartis sudaryta tarp banko ir A. L., teismas padarė išvadą, jog prievolė kreditoriui pagal šią sutartį yra asmeninė A. L. prievolė ir tokia turi likti po santuokos nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir priimti naują sprendimą: atsakovės asmeninėje nuosavybėje palikti VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) 2000 m, 900 Eur vertės; ieškovo asmeninėje nuosavybėje palikti a/m Toyota Previa, v/n (duomenys neskelbtini) 2005 m. 4300 Eur vertės ir pastatą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė vadovaujantis pakartotinės ekspertizės aktu 44984,59 Eur, bei pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė vadovaujantis pakartotinės ekspertizės aktu 17764,18 Eur (apeliaciniame skunde pastaroji vertė klaidingai nurodyta 44984,59 Eur). Ieškovui tenkančio turto vertė yra 67048,77 Eur. Vadovaujantis lygių dalių principu, iš jo atsakovei priteistina piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį 33074,39 Eur; iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo asmeninės nuosavybės pripažinimo į nekilnojamąjį turtą, kuris įgytas ir registruotas santuokos metu, yra nepagrįstos. Teismas nesivadovavo santuokoje registruoto turto bendrumo prezumpcija (sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios) bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
1.2. Pateikti abejotinos kilmės artimųjų giminaičių pasirašyti dokumentai, kuriuos teismas nepagrįstai pripažino pinigų gyvenamojo namo statybai dovanojimo sutartimis, negali būti pagrindas pripažinti santuokoje įgytą turtą asmenine nuosavybe. Nėra pateikta kitų įrodymų, kad gyvenamasis namas buvo įgytas ieškovo už asmenines lėšas, bei kad jis išreiškė norą registruoti nekilnojamąjį turtą savo asmeninėn nuosavybėn, todėl nėra pagrindo pripažinti visą gyvenamąjį namą ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
1.3. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad šalys kartu mokėjo mokesčius už gyvenamąjį būstą, kartu rinko medžiagas gyvenamojo namo statybai ir įrengimui, kartu planavo išlaidas, už dalį lėšų šalių šeima tiesiog pragyveno ir išleido buitinėms reikmėms, todėl jos nesitransformavo į ieškovo asmeninės nuosavybės dalį santuokoje įgytame turte. Net ir pripažinus tam tikrų dovanotų lėšų investiciją į būsto statybą ir įrengimą, teismas nenustatė asmeninės nuosavybės dalies santuokinėje nuosavybėje.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismo išvados yra pagrįstos, nes teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju įrašas nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, patvirtinantis ieškovo valią įgyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn, nes pastatai buvo įregistruoti tik jo, o ne abiejų sutuoktinių vardu. Teismas tinkamai įvertino ne tik lėšų dovanojimo sutartis, bet ir ieškovo teiktą mokesčių deklaraciją (iš viso 2016-06-23 buvo deklaruota 56 120 Eur kaip dovana, o 2016 m. ieškovas gavo 4 500 Eur dovanas (kartu su atsiliepimu teikia metinę pajamų deklaraciją už 2016 m.)) bei atsakovės paaiškinimus. Atsakovė teismo posėdžio metu ne kartą patvirtino, kad į pastatų statybą neinvestavo jokių lėšų. Jos gaunamų pajamų vos užteko šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti.
2.2. Atsakovė reiškia abejones dėl pateiktų dovanojimo sutarčių tikrumo. Teismas neturėjo pagrindo aiškintis šių abejonių, nes atsakovė nereiškė reikalavimo dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis kaip tariamus sandorius.
2.3. Ieškovo pajamos yra 750 Eur darbo užmokestis, todėl, jei atsakovės reikalavimas būtų tenkinamas, vienintelė galimybė būtų turto padalijimas natūra, nes ieškovas neturėtų finansinių galimybių išmokėti reikalaujamo dydžio piniginę kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino asmenine ieškovo nuosavybe statinius, pastatytus šalims gyvenant santuokoje. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo nealiojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. 2019-01-07 Luminor Bank, AS, remdamasis 2019-01-02 turto, teisių ir pareigų perdavimo–priėmimo aktu, pateikė prašymą pakeisti juo trečiąjį asmenį Luminor bank, AB. Prašymas pagrįstas pridėtu teisių ir pareigų perdavimo–priėmimo aktu, todėl tenkintinas (CPK 48 straipsnis).
17. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas pateikė ir prašo priimti naują įrodymą – A. L. 2016 metų metinę pajamų deklaraciją. Nurodo, kad deklaracija patvirtina dovanos – 2000 eurų ir 2500 eurų pinigų sumų – gavimą 2016 metais, kartu su 2016-06-23 deklaruota dovanų gauta 104 000 litų (30 120,00 eurų ) suma tai įrodo ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į ginčo statinius.
18. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas nesiremia nei vienu iš nurodytų pagrindų, įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl jį priimti atsisakytina.
Dėl turto padalijimo
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į gyvenant santuokoje sukurtą nekilnojamąjį turtą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias turto pripažinimą bendrąja jungtine ir asmenine nuosavybe (CK 3.88 straipsnis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
20. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius, turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).
21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė 2009-07-25, ginčo turtas buvo sukurtas statybos būdu. 2009-04-29 ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo (nupirko) žemės sklypą. 2010-04-27 buvo išduotas Kauno m. savivaldybės administracijos leidimas Nr. LNS-21-100427-00338 gyvenamojo namo statybai šiame sklype. Pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) kaip nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto registre pirmą kartą įregistruoti 2011-07-04, remiantis statybos inspekcijos pažyma Nr. NSP-20-111025-00594. Iš 2017 m. ekspertizės akto matyti, kad, 2017-06-29 kadastro duomenimis, namo ir ūkinio pastato statybos pradžia yra 2010 m., ūkinio pastato statybos pabaiga – 2011 m. Iš abiejų ekspertų (M. K. ir J. U.) atliktų nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizių aktų matyti, kad ūkinis pastatas buvo įrengtas ir naudojamas kaip gyvenamasis būstas, o dviejų aukštų 243,89 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namo baigtumas yra 63 procentai (namas nebaigtas įrengti: nėra vidaus apdailos, šildymo, elektros instaliacijos, karšto vandens, gamtinių dujų; darbai atlikti kokybiškai).
22. Kadangi statiniai buvo įgyti santuokos metu, jiems galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninė nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Vadinasi, teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008).
23. Vadovaujantis nurodytomis įstatyminėmis nuostatomis ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kokiu pagrindu, po šeimos sukūrimo pastatęs gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą bei su šeima pastarajame gyvendamas laikė, kad šie statiniai yra tik jo nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškinio reikalavimą, turėjo motyvuotai pagrįsti, kokie duomenys įrodo aiškiai išreikštą ieškovo valią ginčo statinius įgyti asmeninėn nuosavybėn.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo, ką laiko aiškiai išreikšta ieškovo valia įgyti statinius asmeninėn nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas tokios ieškovo valios išraiškos nenustatė.
25. Ginčo turto sukūrimo metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimė jų vaikai. Atsakovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos buvo skirtas šeimos pragyvenimui, namo statybai jos uždirbamos lėšos nebuvo naudojamos. Ieškovas pripažino, jog atsakovė nuo 2009 m. visąlaik dirbo, tik jos uždarbio vos užteko šeimos būtiniesiems poreikiams. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo, pastaraisiais faktais rėmėsi nepagrįstai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalis turte, priklausančiame jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, sutuoktinių dalys turte laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003, 2012-12-27 nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-325/2012, kt.).
26. 2018-07-09 pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė pripažino žinojusi apie ieškovo tėvų ir senelių duodamas pinigų sumas namo statybai bei statybinių medžiagų pirkimą už jų duotus pinigus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo pripažinimu bei pinigų dovanojimo ieškovui sutartimis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kaip ieškovo asmeninės nuosavybės teisės patvirtinimo įrodymu.
27. Atsakovės teigimu, pinigai buvo duodami šeimai, nes namas ir ūkinis pastatas buvo statomi šeimos poreikiams, ką patvirtinta abiejų šalių išrinkti statinių projektai, medžiagos statyboms ir statinių įrengimui, kambarių įrengimas, išlaidų planavimas ir šeimos gyvenimas ūkiniame pastate, atsakovės uždarbio naudojimas šeimos reikmėms. Pažymėtina, jog ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą šių teiginių nepaneigė, laikydamas juos nereikšmingais atsižvelgiant į tai, kad statybai nebuvo naudojamas atsakovės uždarbis. Dėl pastarojo argumento pasisakyta nutarties 25 punkte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pinigų dovanojimo sutartys t. 3 b. l. 102-109 ieškovo įrodinėjamos valios išraiškos taip pat neįrodo. Tai, kad atsakovė jų neginčijo kaip tariamų sandorių, nėra kliūtis sutartis vertinti kaip ieškovo valios įgyti statinių asmeninės nuosavybės teisę įrodymus, priešingai – tokią teismo pareigą nustato CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011, kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs pareigos įvertinti dovanojimo sutartis, jomis nemotyvuotai ir nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi kaip leistinais, ieškovo asmeninės nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais.
29. Pinigų dovanojimo sutartys, kurių datos nurodytos iki santuokos sudarymo, yra įvardijamos kaip sudarytos 2009-02-25 (dvi sutartys po 45 000 litų), 2009-03-10 (7000 litų). Kitos pinigų dovanojimo sutartys įvardijamos kaip sudarytos šalims gyvenant santuokoje (2016-01-15 2000 eurų, 2015-03-15 12 000 eurų, 2015-04-20 2000 eurų, 2015-04-20 12 000 eurų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima remtis nei pastarosiomis, nei ikisantuokinio laikotarpio dovanojimo sutartimis kaip faktais, patvirtinančiais jose nurodytų pinigų sumų padovanojimą ne šalių šeimai, o tik ieškovui.
30. Sutartyse nurodoma, kad pinigai dovanojami namo statybai. Kadangi namas buvo statomas šalims gyvenant santuokoje, besilaukiant vaikų ir šeimai pragyvenant iš atsakovės uždarbio, ūkiniame pastate šeima apsigyveno, dovanojamų pinigų paskirtis negali būti vertinama kaip įrodanti aiškiai išreikštą ieškovo valią statinius įsigyti asmeninėn nuosavybėn. Kita vertus, abejotinas jų sudarymo nurodytu laiku faktas. Visų sutarčių tekstas identiškas. Jų turinys leidžia spręsti, jog sutartys parengtos teisininko. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovė nurodė, kad laukdamasi antro vaiko sužinojo apie ieškovo neištikimybę, vaikui gimus nuo 2016 m. sausio mėnesio ieškovas apsigyveno atskirame kambaryje, o ji, nebegalėdama pakelti tokių santykių, 2016 m. birželio mėn. su vaikais laikinai apsistojo pas savo brolį; ieškovas liepė atiduoti namų ir vartų raktus, kad negalėtų įeiti į namus ir įvažiuoti į kiemą, nes, jo teigimu, atsakovei ten niekas nepriklauso. Nors bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė neįrodinėti kaltės dėl santuokos nutraukimo, minėtos atsakovės nurodytos ir ieškovo nepaneigtos aplinkybės dėl bendro gyvenimo trukmės, dovanojimo sandorių datos, sutarčių turinys, teisininko įtaka jų parengimui, bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas teisme 2016 m. rugsėjo mėnesį, dokumentų ieškiniui parengti rinkimas 2016 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais (t. 1 b. l. 9, 14, 15 ir kt.) ir dovanojimo būdu 2009-2016 m. laikotarpiu gautų pinigų uždeklaravimas valstybinėje mokesčių inspekcijoje tik 2016-06-23 (t. 3 b. l. 110) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog dovanojimo sutartys yra surašytos atgaline data, todėl negali būti laikomos ieškovo valią ginčo statinius įsigyti asmeninėn, o ne bendron jungtinėn nuosavybėn (CPK 185 straipsnis; įrodymų vertinimo normų taikymo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartyje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartyje Nr. 3K-3-569/2002, 2004-03-01 nutartyje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).
31. Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčo statiniai yra sukurti kaip bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl turėjo būti įtraukti į dalintino turto balansą ir padalinti šalims lygiomis dalimis (priešieškinyje atsakovė, remdamasi nekonkretizuotais vaikų interesais, prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 turto dalis, tačiau apeliaciniame skunde šio reikalavimo nepalaikė, neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados dėl lygių dalių nustatymo) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
32. Netenkintinas apeliantės reikalavimas statinius paskirti ieškovui, jai priteisiant piniginę kompensaciją. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad jo pajamos yra 750 Eur dydžio uždarbis (pažymėtina, jog 360 Eur uždarbio dalį sudaro vaikams teiktinas išlaikymas), todėl jis neturi finansinių galimybių sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Tuo remiantis bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas nėra nedalus, į kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdo parinkimo, prioritetą teikti turto padalijimui natūra, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais dėl statinių padalijimo natūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti turto specifiškumo nulemtą turto valdymo ir ypač naudojimosi juo naštą. Vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai neturėtų lemti natūrinio turto padalijimo būdo netaikymo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad sutuoktinių pasiektas konsensusas dėl santuokos iširimo priežasčių ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų nesudaro pagrindo spręsti apie tokius konfliktiškus santykius, dėl kurių natūrinis turto padalijimas būtų neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012, 2015-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
33. Apeliaciniame skunde remiamasi statinių verte, nustatyta 2018 m. eksperto J. U.. Kadangi turtas dalijamas natūra, turto įvertinimas neturi esminės reikšmės, be to, pastaroji vertė mažesnė ir šiuo aspektu adekvačiau atitinka abiejų šalių interesus bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo aspektu (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
34. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo asmeninę nuosavybę į santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, netinkamai įvertino įrodymus ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas pakeistinas, šį turtą šalims padalijant natūra (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Patenkinus priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo, 50 procentų padidintina pirmosios instancijos teismo iš ieškovo valstybei priteistų atsakovės atstovavimo suteikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išlaidų suma (iki 451,26 Eur), o iš atsakovės ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 350,00 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Už patenkintus priešieškinio reikalavimus dėl transporto priemonių padalijimo iš ieškovo priteista 244,50 Eur žyminio mokesčio suma sumažintina iki 63 Eur (1450+4150/2x3/100x75/100), bendra žyminio mokesčio suma – iki 160,20 Eur (97,20 už ieškinį dėl vaikų išlaikymo +63).
35. Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo apeliacinės instancijos teisme pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, todėl iš ieškovo priteistinas 696 Eur žyminis mokestis valstybei už patenkintą priešieškinio reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo (CPK 96 straipsnio 1 d., 93 straipsnio 1 d., 80 straipsnio 1 d. 1 p., 7 d.) (44984,59+17764,18/2x3/100x75/100) ir 117 Eur atsakovės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-01-02 pažymą Nr. NTP-7-10.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. m. lapkričio 5 d. sprendimą.
Panaikinti jo dalį, kuria ieškovo A. L. asmenine nuosavybe pripažintas pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkio pastatas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Priimti naują sprendimą ir šį turtą pripažinti bendrąja jungtine ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe. Padalinti nurodytus statinius, pripažįstant kiekvienai šaliai nuosavybės teisę į ½ jų dalį.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovės ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) Eur, iš ieškovo valstybei priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas padidinant iki 451,26 (keturių šimtų penkiasdešimt vieno Eur 26 ct), iš ieškovo valstybei priteistą žyminį mokestį sumažinant iki 160,20 (šimto šešiasdešimties Eur 20 ct) Eur.
Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 696 Eur žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 117 (vieną šimtą septyniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.