- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- I2-9422-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01723-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- I. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas I. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S92685 (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2023-07-12 Migracijos departamente priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį, t. y. jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sprendime Departamentas nurodė, kad duomenys apie jį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo 2023-08-01. Nustatyta, kad jam buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (1428 Eur) tik 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. Pažymi, kad nuo 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. jis buvo išvykęs pas savo šeimą dėl šeimyninių aplinkybių. Jokie norminiai aktai, galiojantys Lietuvoje, nedraudžia jam laisvanoriškai išvykti į savo gimtąją šalį. Vėliau, grįžus į Lietuvą, nuo 2024 m. vėl pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku. Įmonės vadovas netikėtai pradėjo nebemokėti atlyginimų, nurodė, kad įmonė susiduria su užsakymų trūkumu, apmokėjimų už esamus užsakymus nevykdymu, dėl ko tapo prasta įmonės finansinė padėtis ir šiuo metu negali įmonė vykdyti įsipareigojimų mokėti atlyginimą, bei VSDFV įmokas už jį. Tikėdamas įmonės vadovo paaiškinimais, vis dar dirbo, nes įmonės vadovas vis žada, kad šiek tiek reikia palaukti, kol užsakovai vėl pradės mokėti skolas ir jam bus išmokėtas atlyginimas. Visą šį laiką gyveno iš santaupų. Sprendime iš esmės buvo nurodyta, kad atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y. kad jam per visą įdarbinimo įmonėje laikotarpį 1 mėnesį buvo išmokėtas mažesnis nei tarpininkavimo rašte nurodytas ir net mažesnis nei MMA darbo užmokestis, 3 mėnesius darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, jis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad jis neturi ekonominių ryšių su Lietuva. Teismas turi įvertinti, kad nėra jo kaltės dėl to, kad jo darbdavys nesumokėjo laiku jam atlyginimo. Jis įmonėje dirba toliau, darbdavys žada sumokėti atlyginimą, todėl neturėtų būti panaikintas leidimas gyventi laikinai Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2023-07-12 Migracijos departamente priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį asmeniui. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1428 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y. kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nuo to momento kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 24S92685 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2022-09-28 Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 str. nuostatas). 2022-12-06 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760210949, galiojantį nuo 2023-01-26 iki 2025-01-26, kuris asmeniui įteiktas 2023-02-24. 2023-06-27 Migracijos departamente gautas asmens prašymas Nr. 2306-LLGD-1958 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) elektriku. 2023-07-12 Migracijos departamente priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį asmeniui. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023-08-01 ir 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1428 Eur. Pareiškėjui 2024 m. sausio mėn. išmokėta – 571,2 Eur, o 2023 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2024 m. vasario mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.
Departamentas priėmė ginčijamą 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 24S92685, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.
Sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y. kad asmeniui per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį 1 mėnesį buvo išmokėtas mažesnis nei tarpininkavimo rašte nurodytas ir net mažesnis nei MMA darbo užmokestis, 3 mėnesius darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui 2022-03-04 buvo išduota nacionalinė viza galiojanti iki 2023-02-27, 2023-01-26 išduotas leidimas laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022-03-25 iki 2023-07-28 buvo įdarbintas bendrovėje, nuo 2023-08-01 įdarbintas kitoje Bendrovėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog asmuo neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, asmens turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad asmeniui darbo Bendrovėje laikotarpiu nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, atsakovas konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ).
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, to paties straipsnio 5 punkte nustatyta sąlyga – neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.
UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu 840 Eur MMA buvo nuo 2023 m. sausio 1 d., nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjui buvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis 1428 Eur tik 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn., pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA – 2024 m. sausio mėn. 571,2 Eur, o 2023 m. lapkričio, gruodžio mėn. ir 2024 m. vasario mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, t. y. užsienietis šiais laikotarpiais Bendrovėje nedirbo.
Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Sodroje) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Sodros duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui darbo Bendrovėje laikotarpiu nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, o tai neatitiko ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).
Pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas dviem savarankiškais pagrindais.
Užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024 nurodyta, kad ,,Byloje ginčijamu Sprendimu, remiantis SODROS duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. gruodžio 8 d. ir tik tris mėnesius (2023 m. sausio, vasario ir gegužės mėn.) užsieniečiui buvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 750 Eur. Taip pat nustatyta, kad užsieniečiui 2023 m. birželio, liepos, rugsėjo ir spalio mėn. buvo mokamas darbo užmokestis, kuris yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (255,00–540,91 Eur), o 2023 m. kovo, balandžio, rugpjūčio mėn. (3 mėnesius) užsieniečiui darbo užmokestis iš viso nebuvo / nėra mokamas, t. y. užsienietis šiais laikotarpiais Bendrovėje nedirbo. <...> jis, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Kaip minėta, prašydamas leidimo laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, tačiau jokių kitų pragyvenimo lėšų šaltinio nenurodė. <...> pažymi, jog pareiškėjas neįrodė išimtinių aplinkybių, lėmusių jo pasirinkimą sistemingai pažeisti sąlygas, taikomas asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią pareiškėjo šeimoje, dėl ko galėtų būti pagrindas prievolių nevykdymo tolerancijai taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1352-415/2024).
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, pareiškėjo skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.