Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 233 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis A. M. nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2009-09-11, laikotarpiu nuo 22 iki 23 val., I. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudavė alkūne ir kumščiu du smūgius I. Š. į veidą, padarydamas veido sumušimą su veido odos nubrozdinimais, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio lūžimą, tuo nukentėjusiajam I. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-09-11 apie 22.00 val., ėjo pro A. T. namą, ir pro pravirą langą jį kažkas pakvietė prisijungti prie kompanijos. Bute buvo I. Š., moteris, vyras vardu Valdas, kurio pavardės jis nežino, A. T.. Šeimininkas A. T. tuo metu miegojo kitame kambaryje, o kiti linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Jis taip pat gėrė degtinę, šnekėjosi su moterimi. Po kiek laiko I. Š. iš už nugaros sušuko, kad jį papjaus, tuomet jis atsisukdamas kaire alkūne sudavė I. Š. į nosį ir kumščiu vieną kartą sudavė į veidą. Nukentėjusysis iš viso gavo du smūgius, jis nukentėjusiajam į veidą nespyrė. I. Š. nuo smūgių ant žemės nenugriuvo, jis sėdėjo ant lovos, tylėjo, buvo sąmoningas. Įvykio metu jis buvo truputį išgėręs, bet girtas nesijautė. Prieš 24 val. išėjo iš A. T. buto. Po to, moteriai paprašius, jis kartu su ja nuėjo iki bankomato, tada jie kartu užsuko pas ją į namus, o vėliau vėl grįžo į A. T. butą, bet ten ilgai neužtruko. Buto durys nebuvo užrakintos, I. Š. ir Valdas buvo bute. Kitą rytą moteris jam papasakojo, kad buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, buvo daug kraujo.

Dėl 2010-03-11 įvykio jis nieko pasakyti negali, nes tą dieną jis buvo namuose ir į namus pas I. Š. nebuvo atėjęs. Kai jam policijoje buvo įteiktas įtarimas, jis paklausė I. Š., ką pastarasis prirašė pareiškime, o I. Š. atsakė, kad nežino, ką čia tardytoja prirašė. Jis neprašė I. Š. atsiimti pareiškimo. Jis žino, kad I. Š. gulėjo ligoninėje, bet pas jį nebuvo nuėjęs ir jo neatsiprašė, nes mano, kad neturi už ką atsiprašyti. Susitaikyti jis nenorėjo, nes nesijaučia kaltas ir su pareikštu ieškiniu jis nesutinka. I. Š. būna pastoviai girtas, yra girtas nuriedėjęs nuo laiptų. Gyvena iš socialinės pašalpos – 315 Lt per mėnesį, registruojasi darbo biržoje, specialybės nėra įgijęs.

Nukentėjusysis I. Š. parodė, kad 2009-09-12 vakarą, buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas A. T.. Kartu bute buvo A. T., moteris ir dar vienas buvo užėjęs A. M.. Jie visi kartu gėrė vyną, po to jis užsinorėjo miego ir atsigulė į lovą, o A. T. nuėjo miegoti į kitą kambarį. Po kiek laiko A. M. pradėjo jį žodžiais varyti, vyti lauk iš kambario. Jis A. M. pasakė, kad niekur neis, tuomet kaltinamasis ėmė jam sakyti visokius negražius žodžius. Jam pakartojus, kad jis niekur iš kambario neis, A. M. ranka smogė į veidą, pataikė ir į akį. A. M. į veidą ties nosimi sudavė keletą kartų. Smūgio metu A. M. stovėjo, o jis sėdėjo ant sofos ir nuo smūgių jis atsitrenkė galvą į sieną ir nukrito. Tada A. M. suėmė jį už rūbų apykaklės ir išmetė iš lovos, sakydamas „varyk iš čia”. Po to A. M., jį, nukritusį ant žemės, ėmė spardyti į galvą, jis prarado sąmonę. Kiek atsimena, A. M. jam gulinčiam vieną kartą spyrė į galvą. Po kiek laiko atsigavęs jis atsisėdo ant lovos, jam bėgo kraujas iš nosies, buvo praskelta lūpa. Tuo metu A. M. ir moters kambaryje nebebuvo. Jis gulėjo lovoje nuo 22 val. iki 4 val. Po to pasijuto blogai, A. T. iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Jis buvo sumuštas apie 22 val., o nuo sumušimo iki išvežimo į ligoninę praėjo 3-4 valandos. Dingo telefonas, vėliau tyrėja surado telefoną ir grąžino jį. Įvykio metu jis buvo išgėręs. Niekas jo tą naktį negalėjo mušti, tik A. M. Ligoninėje jis gulėjo daugiau nei 10 dienų. Grįždavo po rytinio daktarų patikrinimo namo pasiimti dantų pastos, rūbų. Grįžęs iš ligoninės jis buvo pas A. T., su A. M. susitikęs nebuvo, tik maždaug po savaitės pas A. T. atėjo A. M., sakydamas, kad tai ne jis sumušė. O maždaug po 2-3 savaičių, A. M. vėl atėjo, sakydamas „ką tu čia ant manęs prirašei“. Jis A. M. paaiškino, kad jam gulint ligoninėje buvo atvykusi policija ir jis policijos pareigūnams papasakojo apie įvykį. Tuomet A. M. jį žodžiais prigąsdino, bet jo nemušė. Gali būti, kad A. M. sakė jam atsiimti pareiškimą, keisti parodymus ir vieną kartą smogė į veidą. Jis buvo sumuštas tik vieną kartą, ir dėl ekspertizės kreipėsi tik vieną kartą. Antrą kartą jis ligoninėje negulėjo ir greitoji pagalba į A. T. namus buvo kviesta tik vieną kartą. Parodė, kad jo atmintis nėra gera ir kai kuriuos įvykius jis gali pamiršti. Jokio pareiškimo dėl sumušimo antrą kartą jis nerašė, pati tyrėja kažką surašė. Jis atleidžia A. M.. Prieš metus laiko, tiksliai datos nežino, buvo nukritęs nuo laiptų bendrabutyje ant betoninių laiptų, lūžo šonkauliai.

Liudytoja L. R. parodė, kad ji kaip ikiteisminio tyrimo tyrėja šioje baudžiamojoje byloje apklausinėjo nukentėjusįjį. Jokių abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų jai nekilo, neatrodė, kad jo atmintis bloga. Nukentėjusysis atėjo ir parašė pareiškimą dėl jam daromo poveikio, sakė, kad jį A. M. sumušė, kai sužinojo, kad policijoje paduotas pareiškimas. Matėsi I. Š. veide sumušimo žymės. Dėl pirmo epizodo- plėšimo, kai buvo pavogtas telefonas, ji taip pat apklausinėjo nukentėjusįjį, telefonas buvo surastas.

Iš 2009-11-18 specialisto išvados Nr. G 1854/09 (03) matyti, kad I. Š. nustatytas veido sumušimas su veido odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio lūžimu. Minimus sužalojimus I. Š. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus veido sritį kietais bukais daiktais neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai 2009-09-12 paros pirmoje pusėje. I. Š. veide galima išskirti ne mažiau dviejų trauminių poveikio žymių. Dėl skruostikaulio lūžimo I. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 38).

Iš 2010-03-17 specialisto išvados Nr. G 345/10 (03) matyti, kad I. Š. padaryta muštinės žaizdos veide, galvoje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai galvoje, kairėje ausyje, poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti bukų ir bukabriaunių daiktų poveikyje, ne mažiau 6 trauminių smūginių poveikių pasekoje, sužalojimai padaryti 5-7 paros iki apžiūros, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 41,42).

Iš 2010-03-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusysis I. Š. iš jam atpažinimui pateiktų nuotraukų atpažino A. M., kuris 2009-09-12 jį sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b.l. 32-35).

Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. T. parodymų matyti, kad 2009 metų rugsėjo mėnesį, tikslios datos jis nepamena, apie 04.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriuose tuo metu gyveno ir I. Š., pamatė I. Š. gulintį lovoje kruviną. Iš karto iškvietė greitąją medicininę pagalbą. I. Š. paaiškino, kad jį sumušė A. M.. Tą vakarą namuose buvo nepažįstama moteris ir A. M., jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis miegojo kitame kambaryje ir kaip buvo sumuštas I. Š. nematė (t.1, b.l.79-81).

Aptarti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, leidžia daryti išvadą, kad A. M. kaltė įvykdžius nesunkų sveikatos sutrikdymą yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis iš dalies pripažino smurtavęs I. Š. atžvilgiu, nurodė teismui, kad konflikto metu I. Š. pirmas jam pagrasino žodžiais, todėl jis I. Š. sudavė alkūne ir kumščiu į veidą apie du kartus. Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo I. Š. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam I. Š. nustatytas veido sumušimas su veido odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio lūžimu. Minimus sužalojimus I. Š. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus veido sritį kietais bukais daiktais neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai 2009-09-12 paros pirmoje pusėje. I. Š. veide galima išskirti ne mažiau dviejų trauminių poveikio žymių. Dėl skruostikaulio lūžimo I. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 38).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis A. M. tyčia sudavė alkūne ir kumščiu keletą smūgių I. Š. į veidą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas I. Š. sveikatą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį, dėl ko jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimą A. M. padarė tiesiogine tyčia: suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą jis suvokė, kad naudoja smurtą prieš žmogų ir norėjo taip veikti. Panaudoto smurto padariniai – I. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kaltinamojo A. M. padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinime nurodyta, kad A. M. nesunkiai sužalojo I. Š. 2009-09-12, apie 4 val., pargriuvusiam nukentėjusiajam keletą kartų spyrė į veidą. Nukentėjusysis nurodė, kad nuo sumušimo iki išvežimo į ligoninę praėjo 3-4 valandos. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad sumušė nukentėjusįjį 2009-09-11 apie 23 val. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad I. Š. buvo sužalotas 2009-09-11 laikotarpiu nuo 22 iki 23val. Iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, kad kaltinamasis spyrė keletą kartų nukentėjusiajam į veidą, nes kaltinamasis neigia spardęs nekentėjusiajam į veidą, nurodė, kad du kartus sudavė nukentėjusiajam alkūne ir kumščiu į veidą. Nukentėjusysis nurodė, kaltinamasis keletą kartų sudavė jam į veidą, galėjo vieną kartą įspirti į veidą, tačiau nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, jis pats nurodė teismui, kad ne viską prisimena, ne kartą buvo sužalotas, todėl nukentėjusiojo parodymais remtis ir grįsti nuosprendį nėra pagrindo, nes ši kaltinimo dalis nepagrįsta jokiais kitais objektyviais įrodymais. Iš specialisto išvados matyti, kad I. Š. veide galima išskirti ne mažiau dviejų trauminių poveikio žymių. Kadangi iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad A. M. nesunkiai sužalojo I. Š. 2009-09-11 laikotarpiu nuo 22 iki 23 val. suduodamas du smūgius alkūne ir kumščiu į veidą.

Kaltinamasis A. M. šioje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. tuo, kad 2010-03-11 apie 10.00 val., I. Š. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pareikalavo atsiimti 2009-09-16 policijoje rašytą pareiškimą, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl I. Š. apiplėšimo ir pakeisti minėtoje byloje parodymus. I. Š. atsisakius tai padaryti, A. M. kumščiu sudavė jam į veido sritį, koja spyrė į galvos sritį, sugriebęs už rūbų stūmė į sieną, padarydamas muštines žaizdas veide, galvoje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą galvoje, kairėje ausyje, poodinę kraujosruvą veide, dešinėje rankoje, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą siekė paveikti nukentėjusįjį I. Š., kad šis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakeistų parodymus.

Kaltinamasis savo kaltę dėl šio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė, parodė teismui, kad dėl 2010-03-11 įvykio jis nieko pasakyti negali, nes tą dieną jis buvo namuose ir pas I. Š. nebuvo atėjęs, neprašė I. Š. atsiimti pareiškimo, nurodė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, nes girtas yra nukritęs nuo laiptų. Kad kaltinamasis sumušė jį 2010-03-11 teisiamajame posėdyje nepatvirtino ir nukentėjusysis I. Š.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis siekdamas paveikti nukentėjusįjį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Nors iš 2010-03-17 specialisto išvados Nr. G 345/10 (03) matyti, kad I. Š. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas 5-7 paros iki apžiūros, ir nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2010-03-11 A. M. reikalavo atsiimti iš policijos pareiškimą ir jį sumušė, tačiau teisiamajame posėdyje šių parodymų nepatvirtino, ne visiškai atsiminė įvykio aplinkybes, painiojo vieną įvykį su kitu. Kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis padarė šį nusikaltimą. Paneigiančių kaltinamojo parodymus įrodymų byloje nenustatyta. Tai, kad nukentėjusysis panašiu laikotarpiu buvo sužalotas yra tik prielaida, kad siekdamas paveikti nukentėjusįjį sužaloti jį galėjo kaltinamasis. Iš bylos medžiagos, paties nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymų matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pastoviai lankosi pašaliniai asmenys, yra nuolat girtaujama, pats nukentėjusysis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, nurodė teismui, kad negali prisiminti visų aplinkybių dėl galvos traumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Todėl teismas, iš visumos įrodymų, surinktų ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo girtumo, nes byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad kaltinamais girtas padarė nusikaltimą. Kaltinamasis nurodė, kad buvo išgėręs, bet girtas nesijautė. Kaltinamojo girtumą patvirtinančių duomenų- alkotesterio parodymų ar kitų medicininių dokumentų, nėra. Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nors kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, tačiau nesigaili dėl nusikalstamos veikos, nesijaučia kaltas ir nesikremta dėl padarytų veiksmų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę. Atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nedirba, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, taip pat į tai, kad nukentėjusysis atleidžia kaltinamajam, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes bausmės terminas nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareikštą civilinį ieškinį patikslino, prašo priteisti iš kaltinamojo 2567,52 litų nukentėjusiojo I. Š. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. dėl nesunkaus I. Š. sveikatos sutrikdymo ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams. Įpareigoti per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 3 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Priteisti iš A. M. 2567,52 Lt žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.