Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00654-2009-2

2011 m. liepos 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. – laisvės apribojimu vieneriems (1) metams. Įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. M. pagal BK 233 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Iš A. M. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2567,52 litai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis 2009-09-11, nuo 22 val. iki 23 val., I. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė alkūne ir kumščiu du smūgius I. Š. į veidą, taip sumušė veidą, nubrozdino veido odą, padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, sulaužė kairįjį skruostikaulį. Taip A. M. nukentėjusiojo I. Š. sveikatą sutrikdė nesunkiai.

A. M. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas pagal BK 233 str. 3 d. ir dėl to, kad jis 2010-03-11, apie 10 val., I. Š. namuose, (duomenys neskelbtini), pareikalavo atsiimti 2009-09-16 policijoje parašytą pareiškimą, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl I. Š. apiplėšimo, ir pakeisti minėtoje byloje parodymus. I. Š. atsisakius tai padaryti, A. M. kumščiu sudavė jam į veidą, koja spyrė į galvą, sugriebęs už rūbų stūmė į sieną, taip I. Š. atsirado muštinė žaizda veide, galvoje, apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas galvoje, kairėje ausyje, poodinė kraujosruva veide, dešinėje rankoje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu A. M., panaudodamas fizinį smurtą, siekė paveikti nukentėjusįjį I. Š., kad šis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakeistų parodymus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, mano, jog šis nuosprendis yra neteisėtas ir neteisingas. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausti įvykyje dalyvavę liudytojai. Nuteistojo nuomone, jo nusikalstama veika turėtų būti vertinama kaip savigyna, nes I. Š. pats jį puolė ir taip jį išprovokavo, o jis sudavė jam smūgį gindamasis. Nuteistasis kategoriškai nesutinka su priteistu ieškiniu, nes nuo jo suduoto smūgio tokių sužalojimų I. Š. nebuvo. Nuteistojo teigimu, jis surado to vakaro liudytoją, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jo pavardės ir vardo nežino. Nuteistasis A. M. prašo atnaujinti bylą bei peržiūrėti skundžiamą nuosprendį.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. teigė, kad jo nusikalstama veika turėtų būti vertinama kaip savigyna, nes nukentėjusysis pats jį puolė ir taip jį išprovokavo, todėl jis sudavė jam smūgį gindamasis.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. M. apie tai, jog I. Š. jį puolė ir jam reikėjo gintis, neparodė. A. M. parodė, kad A. T. bute jam geriant degtinę, I. Š. iš už nugaros sušuko, jog jį papjaus. Tada A. M. atsisukdamas kaire alkūne sudavė I. Š. į nosį ir vieną kartą kumščiu į veidą (t. 1, b. l. 192–194).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. Š. parodė, kad A. M. pradėjo varyti jį iš kambario, o jam pasakius, jog iš kambario neis, A. M. smogė ranka jam į veidą, pataikė į akį. A. M. į veidą ties nosimi sudavė keletą kartų. I. Š. nuo smūgių atsitrenkė galva į sieną ir nukrito. A. M. I. Š., gulinčiam ant žemės, spyrė vieną kartą į galvą (t. 1, b. l. 194–196).

Specialisto išvada Nr. G 1854/09 (03) patvirtina, kad I. Š. buvo nustatytas veido sumušimas su veido odos nubrozdinimais, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kairio skruostikaulio lūžimu. Preliminariai I. Š. veide ekspertas R. P. P. išskyrė ne mažiau kaip dvi traumines žymes. Dėl skruostikaulio lūžimo I. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 38).

Apeliaciniame teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. P. patvirtino, kad I. Š. nuteistajam A. M. smūgių nesudavė. Liudytojas parodė, kad nukentėjusysis pradėjo šaukti ant A. M. ir norėjo atsistoti, ant stalo buvo lyg peilis, lyg šakutė. A. M. tikriausiai pagalvojo, kad jį norėjo užpulti. Tada A. M. sudavė I. Š. vieną smūgį į veidą, nuo jo I. Š. atsisėdo ant kėdės. A. M. buvo žymiai stipresnis už I. Š.. A. M. buvo blaivus, I. Š. buvo stipriai išgėręs.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako už baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, formaliai atitinkančius veikos padarymą, jeigu neperžengė būtinosios ginties ribų ir veikė gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi įstatymas, suteikdamas galimybę ir teisę asmeniui gintis, nustato ir sąlygas, kurioms esant būtinoji gintis galima ir tampa atsakomybę šalinančia aplinkybe. Visų pirma kėsinimasis turi būti pavojingas ir tiesiogiai gresiantis arba pradėtas. Tai reiškia, kad pavojus besiginančiojo sveikatai gresia akivaizdžiai ir realiai. Antra, gynyba – besiginančiojo veiksmai – yra teisėti, jei atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Taigi reikalavimus gynybai lemia kėsinimosi pobūdis ir pavojingumas.

Iš aptartų bylos aplinkybių matyti, kad tarp A. M. ir I. Š. įvyko žodinis konfliktas. Nuteistasis A. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog I. Š. tik pasakius, kad jis jį papjaus, A. M. iškart I. Š. sudavė smūgį (t. 1, b. l. 193). Kad nukentėjusiajam I. Š. bandant stotis, bet, neatlikus jokių veiksmų prieš nuteistąjį, nuteistasis jam sudavė smūgį, patvirtino ir liudytojas V. P.. Liudytojo V. P. nuomone, kadangi ant stalo buvo padėtas peilis ar šakutė, todėl A. M. tik galėjo pagalvoti, kad I. Š. jį norėjo užpulti, tačiau tai tik liudytojo subjektyvi nuomonė. Nuteistasis A. M. teisiamajame posėdyje taip pat neparodė, kad nukentėjusysis I. Š. ant jo puolė su kokiu nors įrankiu. Iš liudytojo V. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis I. Š. buvo girtas, už nuteistąjį A. M. fiziškai silpnesnis, todėl manyti, jog nuteistajam A. M. grėsė koks nors pavojus, dėl kurio būtų reikėję gintis, nėra pagrindo.

Nukentėjusysis I. Š. parodė, kad A. M. jam sudavė smūgius ne tik ranka, bet ir spyrė koja į galvą. Nesant jokių kitų objektyvių nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių įrodymų, jog A. M. I. Š. spyrė koja į galvą, apylinkės teismas pripažino įrodytais tik du smūgius ranka, juos patvirtino ir pats nuteistasis.

Nuteistojo A. M. nusikalstama veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Nuteistojo nusikalstamą veiką vertinti kaip būtinąją gintį (BK 28 str.) nėra jokio pagrindo.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. M., teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais vadovavosi ir juos taikė teisingai, paskyrė švelniausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o bausmės dydį paskyrė mažesnį negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydį apylinkės teismas motyvavo tinkamai, su tais motyvais kolegija sutinka. Įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, paskirtas teisingai, toks įpareigojimas turi daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje taip pat tinkamas. Nuteistasis nėra atlyginęs padarytos žalos, todėl šis įpareigojimas nuteistąjį privers užsiimti visuomenei naudinga veikla ir paskubinti iš nuteistojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistų nukentėjusiojo gydymo išlaidų (2567,52 Lt) atlyginimą.

Specialisto išvada Nr. G 1854/09 (03) patvirtina, kad dėl skruostikaulio lūžimo nukentėjusiojo I. Š. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Tai, jog I. Š. sveikatą nesunkiai sutrikdė A. M., įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad I. Š. buvo suteiktos gydymo ir priežiūros paslaugos, už kurias buvo sumokėti 2567,52 litai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 2, b. l. 7). Šios išlaidos iš nuteistojo A. M. priteistos pagrįstai (CK 6.280 str. 1 d.). Žalos dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 7), abejoti priteistos žalos dydžiu kolegija neturi pagrindo.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.