Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) pareiškimą su suinteresuotu asmeniu valstybės įmone Turto banku dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas B. R. mirė (duomenys neskelbtini) motina L. R. – (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono 3-ojo notarų biuro notarės 2023 m. sausio 17 d. išduotu liudijimu patvirtinama, kad po L. R. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo motinos L. R. vardu 1993 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. sausio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvų B. R. ir L. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl minėtas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu ir priklausė abiem sutuoktiniams. Iš Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2023 m. birželio 5 d. liudijimo nustatyta, kad, mirus B. R., paveldėjimo byla neužvesta, t. y. B. R. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas I. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina L. R. po sutuoktinio B. R. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.

LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). (LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina L. R. po sutuoktinio mirties liko gyventi jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi toje pačioje vietoje esančiu žemės sklypu ir visu, tame tarpe ir sutuoktiniui priklausiusiu, turtu ir jį prižiūrėjo. Ši aplinkybė patvirtinama prie pareiškimo pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje apie mirusiojo paskutinę gyvenamąją vietą esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo motina L. R. iki mirties ((duomenys neskelbtini) gyveno jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute. Pareiškėjo motina L. R., (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui B. R., per įstatyme nustatytą terminą aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą – toliau gyveno jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, disponavo jai ir palikėjui priklausiusiu žemės sklypu, naudojosi visu po sutuoktinio mirties likusiu turtu.

Nustatyta, kad L. R. po sutuoktinio mirties atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti, šiuos veiksmus atliko per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą, kaip minėta, B. R. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl vertinama, kad pareiškėjo motina L. R., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjas neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK, 443, 444, 445, 448, 268-270 str., CK 5.50 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui B. R. (B. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.