Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė E. S. nustatyta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 7-9 dienomis, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 14.00-16.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į aptvertą kiemo teritoriją, iš kiemo slapta pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam E. N. priklausantį 100 € vertės vyrišką kalnų dviratį bei iš neužrakinto garažo pagrobė 70 € vertės elektrinį oblių „Einhell“, 100 € vertės elektrinį grąžtą „Black Decker“, 100 € vertės kampinį šlifuoklį „Rebir“ ir 50 € vertės kampinį šlifuoklį, taip pagrobė E. N. turto už 420 €.

Teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant E. S. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba jam paskirtą bausmę sumažinti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam E. S. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į E. S. asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, todėl remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 str., tai laikoma nusikaltimų recidyvu, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai E. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. S. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., E. S. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti E. S. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad E. S., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto. Tai rodo neigiamą E. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį ir dydį. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. S. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis padarė išvadas, pasižada laikytis įstatymų, daugiau nenusikalsti ir kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, kad jis turi gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę planuoja kuo greičiau susirasti darbą ir pradėti dirbti, nuteistąjį apibūdina teigiamai, tačiau šios aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nes pats pranešė policijai apie padarytą vagystę. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. yra numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga. ,,Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270-319). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistojo E. S. atsakomybę lengvina Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta aplinkybė, nustatęs pagrindą, kad E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. E. S. prašo nustatyti lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau tai yra antras iš Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos tos pačios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo pagrindų. Vadinasi, apelianto prašomos nustatyti aplinkybės nustatymas tik leistų kitais pagrindais pripažinti tą pačią vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, išdėstytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kurią jau nustatė, nors ir kitu pagrindu, pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinius skundu nuteistasis E. S. taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-24 įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. S. praeityje, prieš jo atžvilgiu priimant Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendį, buvo teistas 2 kartus už tokios pat rūšies tyčinius nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praėjus vos mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (paleistas 2015-07-03 iš pataisos namų atlikus bausmę), po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo netrukus jis vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas ankstesniu teismo nuosprendžiu (Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendžiu). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. S. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant E. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. S. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. S. paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.