Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 veikos), 180 str. 1 d. (2 veikos), 178 str. 4 d. galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 str. 3 d. galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2015 m. rugpjūčio 7-9 dienomis, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 14.00-16.00 val., (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į aptvertą kiemo teritoriją, iš kiemo slapta pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam E. N. priklausantį 100 € vertės vyrišką kalnų dviratį bei iš neužrakinto garažo pagrobė 70 € vertės elektrinį oblių „Einhell”, 100 € vertės elektrinį grąžtą „Black Decker", 100 € vertės kampinį šlifuoklį „Rebir" ir 50 € vertės kampinį šlifuoklį, taip pagrobė E. N. turto už 420 €.

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad atsitiktinai ėjo, pamatė ir pasisavino. Ėjo pasivaikščioti pamiške, pamatė sodybą, joje nieko nebuvo, užėjo. Pasiėmė kalnų dviratį, grąžtą, šlifuoklį, kampinį pjautuvą, oblių. Viską susidėjo į kuprinę. Visus daiktus pardavė, nežino, kiek gavo pinigų, neprisimena. Buvo blaivus, vienas. Datos nepamena. Buvo 2015 m. liepos – rugpjūčio mėn. Galėjo būti 2015 m. rugpjūčio 7-9 dienos. Teritorija buvo aptverta, bet tarpais tvora išlaužta. Įėjo per tvoros kampą. Civilinį ieškinį pripažįsta. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi. Sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastoviai gyvena ir dirba ne Lietuvoje, turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Vasarą buvo apvogta jo sodyba, pavogtas dviratis, grąžtai, oblius. Tai galėjo būti liepą, bet nėra tuo tikras, galimai ir rugpjūtis. Tiksliai negali mėnesio pasakyti. Jis vagystės net nepastebėjo, nes dviračių turėjo ne vieną, grąžtų ir drelių irgi ne vieną. Išvyko atgal į užsienį, buvo iki jam paskambino iš policijos. Tai buvo ruduo. Pasakė, kad yra nustatytas kaltininkas dėl vagystės iš jo sodybos. Daiktus įvertino ir sumos buvo gerai nurodytos. Neseniai grįžo iš užsienio ir iš policijos sužinojo, kad yra kažkas rasta iš jo pavogtų daiktų. Atpažino jam priklausantį elektrinį grąžtą, jis veikiantis, dėl jo turtinė žala nėra padaryta. Reiškia turtinės žalos ieškinį 320 sumai dėl kitų nerastų daiktų (20-21, 33-34 b. l.).

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. vasarą, apie rugpjūčio mėnesį, būnant namuose, paskambino į duris. Pradariusi duris, pamatė E. S., kuris gyveno 5 aukšte, pas kaimyną L.. Prieš tai E. buvo jai pardavęs puodų rinkinį ir ji buvo jo paklaususi, gal turi kokį grąžtą, nes reikia jos žentui. E. tuo kartu užsiminė, kad visko turi. Atėjęs E. S. atsinešė elektrinį grąžtą, kurį pasiūlė jai pirkti už 12 eurų. Po derybų ji nusipirko iš jo grąžtą už 10 eurų, patikrino, ar veikia. Kurią rugpjūčio dieną tai buvo, pasakyti negali (40 b. l.).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), fotografuota (3-10 b. l.).

2016-03-10 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu E. N. atpažino jam priklausantį elektrinį grąžtą (25-27 b. l.).

2016-02-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš I. B. paimtas elektrinis grąžtas (37-38 b. l.).

2016-03-07 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas grąžtas, nufotografuotas (41-47 b. l.).

2016-02-02 su įtariamuoju E. S. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, fotografuota (63-68 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl E. N. priklausančių daiktų pagrobimo yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 178 str. 2 dalį, būtina nustatyti kaltinamojo veiksmuose ir įsibrovimo požymį. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (LAT 2013-03-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013). Atsižvelgiant į tai, jog E. S. neteisėtai, neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – E. N. priklausantį 400 eurų vertės turtą, atsižvelgiant į nustatytą turto, kurį kaltinamasis užvaldė vertę, taip pat esant jo veikoje įsibrovimo į aptvertą teritoriją požymiams, E. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę E. S., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, t.y. apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (79-83, 85-95 b. l.), todėl remiantis LR BK 27 str., tai laikoma nusikaltimų recidyvu, baustas administracine tvarka (78 b. l.), nedirbantis (97 b. l.), todėl įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas E. S. už padarytą nusikaltimą skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 320 eurų turtinės žalos atlyginimo (30 b. l.). LR BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dėl E. S. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, iš jo buvo pavogti daiktai, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. S. nukentėjusiajam E. N. 320 eurų turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. S. buvo skirta gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje gauta 2016-04-11 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (2.19) NTP-7-4045, iš kurios matyti, kad už E. S. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 119,62 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), taip pat į tai, kad gynėją skyrė teismas, o gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktinis įrodymas – elektrinis grąžtas, 2016-03-10 nutarimu grąžintas E. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę E. S. nustatyti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo E. N. pareikštą civilinį ieškinį dėl 320 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. S. 320 eurų nukentėjusiojo naudai.

Proceso išlaidų už kaltinamajam E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktinį įrodymą – elektrinį grąžtą, grąžintą E. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai savininko nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.