- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- 1-289-1011/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70025-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- L. F.
- Nukentėjusysis
- M. B., P. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
L. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 str. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. F. pasipriešino valstybės tarnautojams, o būtent:
2015-12-21, apie 21.16 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,45 prom.), atvykus Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. V. ir 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui M. B., Vilniaus AVPK OVS budėtojų nurodymu adresu (duomenys neskelbtini), pagal telefonu (duomenys neskelbtini) gautą pranešimą, kad pranešėjai (L. F.) neleidžiama išeiti iš buto ir pradėjus aiškintis policijos iškvietimo aplinkybes, paaiškinus apie atsakomybę dėl melagingo spec. tarnybų iškvietimo, L. F. pareiškė, kad kvies policiją kiek norės, nes tai nemokama paslauga, o policijos pareigūnams pasakius, kad ji yra sulaikoma dėl šių priežasčių ir paprašius apsirengti, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, į policijos pareigūnų perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus ir vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą, nereagavo, būdama įspėta, kad už nevykdymą policijos reikalavimų prieš ją bus panaudota fizinė jėga, atsistojusi nuo lovos sugriebė Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui P. V. už tarnybinės liemenės kairės pusės kišenės ir ją suplėšė, padarydama Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 57,47 Eur turtinę žalą, po to nugriuvusi ant grindų pradėjo spardytis, įžeidinėdama policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o P. V. norint ją sulaikyti, kad ji nesusižalotų pati ir nesužalotų jų, dešine koja spyrė pastarajam į dešinę ranką, tuo sukeldama jam fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams atliekantiems savo darbines funkcijas.
Šiais veiksmais L. F. padarė BK 286 str. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamoji L. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu buvau girta, norėjo išeiti iš buto, bet jos neišleido, todėl paskambino policijai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, kaip vsikas vyko tiksliai nepamena. Tik pamena, kad tuo metu jis sėdėjo ant sofos. Kad vienam iš jų suplėšė kišenę neprisimena. Tada policijos pareigūnai ją prispaudė, uždėjo antrankius ir išsivedė į mašiną. Antrankius nusiėmė pati. Ar ant grindų voliojosi taip pat nepamena. Visa tai galėjo įvykti kaltinimuose nurodytu metu, t. y. 2015-12-21. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo gerokai girta, apsirengusi tik marškinėliais. Būdama už grotų, suprato, kur pateko. Mano, kad taip pasielgti negalėjo, nes šiaip nėra agresyvi. Būdama smulkaus sudėjimo, su skaudančiom kojom, mažai tikėtina, kad galėjo stipriai sužaloti policijos pareigūną.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. V. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. Įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko. Kiek prisimena, kad girta moteris nenorėjo su policijos pareigūnais važiuoti į policijos komisariatą, suagresyvėjo, todėl jai buvo uždėti antrankiai. Nuo antrankių galėjo pamėlynuoti rankos. Kartu bute buvusios močiutės paprašėme sudėti drabužius. Įvykio metu galėjo būti kažkas suplėšyta. Kaltinamoji galėjo kažką suplėšyti, kai kėlėsi. Prisimena, kad kaltinamoji jam spyrė į delną, kai vengė sulaikymo. Spyrė po to, kai suplėšė uniformą. Tvirtina, kad po spyrio pajuto neįprastą skausmą, nors mėlynės nebuvo. Ar nukentėjusioji buvo apsiavusi nepamena. Taip pat nepamena ar kreipėsi į medikus, ar turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau tą dieną tęsė darbą toliau. Pareikštą 300 Eur civilinį ieškinį palaiko, nes rankos skausmas sukėlė diskomfortą. Bet kam būtų nemalonu, kai spardo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. B. paaiškino, kad konflikto su L. F. aplinkybes atsimena ne visas, nes praėjo nemažai laiko. Nurodo, kad buvo gautas iškvietimas dėl konflikto, kažkas tokio, Laisvės pr. Atvažiavus prie buto, pasitiko, turbūt, ši moteris (L. F.), taip pat buvo bute dar viena sena moteris ir pagyvenęs vyras. Moteris buvo išgėrusi, buvo neadekvati, keikėsi, priešinosi sulaikymui, spardėsi. Vėliau buvo sulaikyta ir pristatyta i komisariatą. Ar pats buvo sužalotas neatsimena. Taip pat tiksliai neatsimena, ar kiti ten buvę asmenys buvo sužaloti. Su juo tuo metu buvo pareigūnas P. V.. Kiek atsimena, jam buvo įspirta ar kažkaip sužalota ranka, nes po įvykio skundėsi jos skausmu, taip pat, jei neklysta, buvo suplėšyta liemenė, kišenė, kažkas tokio. Pamena, ka juos pasitiko viena iš moterų, buvusių laiptinėje, ar Feduškina, ar vyresnė moteris, nepamena. Viskas konfliktas kilo bute, viename iš kambarių. Ji (L. F.) pradejo lyg stumdytis, vėliau prisimena kad nesileido uždėti antrankių, spardėsi, iš pradžių lyg ant nugaros gulėjo, mėgino mums įspirti, kad neprieitume prie jos. Vėliau vis tiek turėjo būti apversta ant pilvo, kad uždėtume antrankius. Negali atsakyti, ar porininkui buvo įspirta. Neatsimena, ar L. F. buvo su batais. Prisimenu, kad iš kart po įvykio P. V. pasakė, kad skauda ranką, tačiau, kad buvo spirta, neatsimena. Tai pat neatmena, ar buvo sužalojimai ant jo rankos. Po L. F. sulaikymo turbūt patruliavo toliau. Tačiau iš karto po įvykio P. V. kelis kartus pasakė, kad skauda (ranką), bet ar važiavo į ligoninę, neatsimena. Taip pat neatmena, kokios rankos – dešinės ar kairės – skausmais buvo skundžiamasi, lyg kažkur prie plaštakos.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. F. paaiškino, kad L. F. yra jos marti. Sūnus seniai gyvena Vokietijoje, L. F. prižiūri ją ir jos vyrą. Nurodo, kad įsileido į butą atvykusius policijos pareigūnus, paaiškino, kad juos kvietė L. F.. Tuo metu L. F. sėdėjo kampe ant sofos ir net neprisiminė, kad skambino policijai. Parodė jam (policijos pareigūnui), kad yra suplėšyta uniformos kišenė. Vienas policininkas užtraukė buto užuolaidas ir pradėjo tikrinti spinteles. Lidija buvo visiškai girta, nes ją kažkas parvedė namo. Kai atėjo policininkai, pasakė, kad tai Lidija juos iškvietė. Šitas (P. V.) nubėgo prie Lidijos, o kitas pradėjo tikrinti spinteles. Iš pradžių ji buvo kambaryje, po to išėjo, o policijos pareigūnai su Lidija kambaryje liko vieni. Viską stebėjo per plyšį, matė, kad Lidija nejudėjo, bet vis tiek jai uždėjo antrankius. Policininkai nesiūlė Lidijai važiuoti, o iš karto griebė ir tempė. Net jos (liudytojos) vyras klausė, kur ją vedą. Vyras stovėjo koridoriuje. Iš kambario ji išėjo, kai policininkai su Lidija išeidinėjo iš buto. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai buvo užfiksuoti ne visiškai tiksliai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. F. parodė, kad jai praneštą įtarimą suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su vyro G. F. tėvais. Šiuo metu jos vyras jau apie du metus gyvena ir dirba Voketijoje. Taip pat Voketijoje gyvena ir jos dukra. 2015-12-21 ji buvo svečiuose, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Po pietų, laiko tiksliai pasakyti negali, ji būdama neblaivi, grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jos ir vyro tėvų R. F. ir L. F. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jis kilo, paaiškinti negali, neatsimena. Pamena, kad R. F. pradėjo prie jos kabinėtis, norėjo suduoti, bet nesudavė. Matydama visa tai, ji iš savo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambino į bendrosios pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Ką ji aiškino bendrojo pagalbos centro operatoriui, ji tiksliai neatsimena, galimai sakė, kad namuose problemos, kad jos nenori išleisti iš buto. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie užėjo į butą, paskui į jos kambarį. Ką darė pareigūnai jos kambaryje, ji pasakyti negali, neatsimena. Kaip jai pasakojo R. F., jie pradėjo apžiūrinėti kambarį, atidarė bufeto dureles, kažko ieškojo. Kadangi pati buvo girta, ji negali pasakyti, ką ji pati darė pareigūnų atžvilgiu, ką konkrečiai sakė, nes neatsimena. Pamena, kad jai buvo uždėti antrankiai, buvo išvesta iš buto ir įsodinta į tarnybinį automobilį. Ji neneigia to fakto, kad būdama girta, ji galėjo prieš pareigūnus imtis veiksmų, kurie nurodyti įtarime, t. y. galėjo nevykdyti jų reikalavimų, galėjo priešintis sulaikoma ir netyčia juos sužaloti, galėjo suplėšyti jiems rūbus. Dėl savo veiksmų ji nuoširdžiai gailisi (b. l. 44–45,50).
Ikiteiminio tyrimo metu liudytojas P. V. parodė, kad 2015-12-21, apie 21.08 val. iš Vilniaus apsk. VPK gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, juos namo laiptinėje pasitiko dvi moterys, iš kurių, kaip vėliau paaiškėjo R. F. jiems paaiškino, kad policiją kvietė jos sūnaus žmona L. F., nors policija faktiškai nebuvo reikalinga. L. F. tuo metu stovėjo šalia, buvo neblaivi, garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į jų perspėjimus nusiraminti, nereagavo. Jie užėjo į butą. Bute, savo kambaryje L. F. negalėjo paaiškinti kodėl kvietė policiją, pradėjo jiems priekaištauti dėl jų atvykimo, sakė, kad nieko nekvietė. Tada jie paskambino VPKI OVS ir paprašė jų paskambinti pranešėjai. Išgirdo skambutį L. F. telefone. L. F. paaiškino, kad dėl melagingo iškvietimo yra numatyta atsakomybė, į ką ji pati pasakė, kad kiek norės, tiek skambins ir kvies policiją. L. F. pašoko nuo lovos, o jam siekiant ją sulaikyti, ji griebė jį už tarnybinės liemenės kairės pusės kišenės ir ją suplėšė. Jiems bandant ją sulaikyti, griebė ją už abiejų rankų ir paguldė ant grindų. Gulėdama ant grindų, jį spardėsi, keikėsi jų atžvilgiu, juos įžeidinėjo. Būtent tuo metu jis pajuto smūgį koja į savo dešinę ranką. Patyrė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, gydėsi ambulatoriškai. Siekdamas, kad L. F. nesusižalotų pati ir nesužalotų jų, uždėjo antrankius. Vežant L. F. į 5 PK, ji tarnybiniame automobilyje ji nuolat juos įžeidinėjo, rėkė (b. l. 11–12).
Ikiteiminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad 2015-12-21, apie 21.08 val. iš Vilniaus apsk. VPK gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu, juos namo laiptinėje pasitiko dvi moterys. Viena iš jų R. F., kita, kaip vėliau paaiškėjo- L. F.. R. F. jiems paaiškino, kad policiją kvietė L. F., nors policija faktiškai nebuvo reikalinga, ji nesupranta ką daro, nes yra neblaivi. L. F. tuo metu stovėjo šalia, buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, į jų perspėjimus nusiraminti, nereagavo. Jiems užėjus į butą savo kambaryje L. F. negalėjo paaiškinti kodėl kvietė policiją, pradėjo jiems priekaištauti dėl jų atvykimo, sakė, kad nieko nekvietė. Tada jie paskambino VPK OVS ir paprašė jų paskambinti pranešėjai. Išgirdo skambutį L. F. telefone. L. F. paaiškino, kad dėl melagingo iškvietimo yra numatyta atsakomybė, į ką ji pati pasakė, kad kiek norės, tiek skambins ir kvies policiją. L. F. pašoko nuo lovos, o jiems siekiant ją sulaikyti, ji griebė P. V. už tarnybinės liemenės kairės pusės kišenės ir ją suplėšė. Jiems bandant ją sulaikyti, griebė ją už abiejų rankų ir paguldė ant grindų. Gulėdama ant grindų, ji spardėsi, keikėsi jų atžvilgiu, juos įžeidinėjo. Būtent tuo metu jis pamatė, kaip ji koja spyrė P. V. į dešinę ranką. Siekdami, kad L. F. nesusižalotų pati ir nesužalotų jų, jai uždėjo antrankius. Vežant L. F. į 5 PK, ji tarnybiniame automobilyje nuolat juos įžeidinėjo, rekė (b. l. 17–18).
Ikiteiminio tyrimo metu liudytoja R. F. parodė, kad L. F. yra jos sūnaus G. F. žmona. Jos sūnus G. F. šiuo metu gyvena užsienyje, Vokietijoje, o L. F. gyvena jos bute adresu (duomenys neskelbtini) Butas yra vieno kambario, tačiau Lidijai padarytas mažas kambariukas. Bute gyvena ji, jos vyras L. F., gim. 1933 m. L. F.. Vyras yra silpnos sveikatos, iš buto neišeina, yra aklas. 2015-12-21 Lidija buvo namuose, buvo visiškai girta, po namus vaikštinėjo ir griuvinėjo, norėjo eiti dar į lauką, bet ji jos neleido. Ji pradėjo jai dėl to reikšti pretenzijas, pradėjo rėkti. Ji jos neišleidinėjo, nes bijojo dėl jos, ji buvo visiškai girta, bijojo, kad jai kas nors nenutiktų. Matydama, kad ji jos neišleidžia, Lidija pati paskambino į policiją iš savo numerio ir pasiskundė, kad yra neišleidžiama iš namų. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji pati (R. F.) jiems atidarė buto duris, paaiškino jiems situaciją ir tada jie nuėjo pas Lidiją į jos kambariuką. Lidija tuo metu sėdėjo ant lovos, buvo tik su apatine maikute ir chalatu. Policijos pareigūnai liepė jai ruoštis, bet ji kategoriškai atsisakė, pradėjo rėkti. Kas buvo toliau, ji nežino, nematė, nes Lidijos kambariuke durys buvo uždarytos. Ji matė, kad pareigūnai ją išvedė su antrankiais, o ji jai padavė rūbus. Išeinant iš buto, policijos pareigūnas jai parodė į liemenę, kuri neva buvo suplėšyta. Kaip taip įvyko, ji nežino, nematė, o pareigūnai nieko neaiškino (b. l. 38–39).
2016-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokoluose fiksuota, kad buvo apžiūrėta P. V. pateikta policijos pareigūno liemenė; matyti, kad suplėšyta policijos pareigūno liemenės kišenė (b. l.22–26).
Alkotesterio matavimo kvitas liudija, kad L. F. 2015-12-21 21.45 val. buvo nustatytas 2,45 prom girtumas (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 286 str. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 286 str. prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015). Fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K- 495/2012, 2K-218/2014, 2K-441-976/2015).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios L. F. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str., visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kuriuos teismas tyrė ir vertino vadovaudamasis BPK 20 str. nustatytais reikalavimais, visumos analizė.
Nors L. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visų konflikto su policijos pareigūnais aplinkybių neatsimena, tai, jog ji 2015-12-21, apie 21.16 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų sulaikoma priešinosi, t. y. suplėšė policijos pareigūno P. V. dėvimą liemenę bei įspyrė P. V. į ranką, taip sukeldama jam skausmą, patvirtina byloje esantys įrodymai – P. V. ir M. B. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, 2016-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo bei apžiūros protokolas ir jo priedai (fotonuotraukos), kuriuose fiksuota, kad yra suplėšyta P. V. pareigūno liemenės kišenė.
P. V. ir M. B. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, patvirtinanti kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamoji nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu, todėl jie laikytini objektyviais.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, L. F. padaryta veika kvalifikuotina kaip BK 286 str. numatytas nusikaltimas.
Teismas kaltinamajai L. F. skirdamas bausmę, parinkadamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, jog kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą.
L. F. nusikaltimą būdama neblaiviame stovyje ir jos girtumas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ši aplinkybės yra jos atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – ne kartą bausta administracine tvarka (b. l. 60–64), nedirbanti, teisiama pirmą kartą.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. F. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 286 str. numatyta švelniausia bausmė rūšis – bauda, t. y. paskiriant 16 MGL dydžio baudą.
Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 2 p. a) pap. įskaitytinas L. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-11-23 8.50 val. iki 2017-11-24 11.15 val. (2 para), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusiu Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo lygus 37,66 Eur.
V. B. vykdymo kodekso 22 str. 2 d., L. F. nustatytinas 3 mėnesių terminas teismo paskirtai baudai sumokėti.
L. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.
Dėl P. V. ir Vilniuas apskrities VPK pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš L. F. 57,47 EE (b. l. 28–30). Nurodė, kad 57,47 Eur kainavo kaltinamosios nusikaltimo metu suplėšyta P. V. tarnybinė liemenė.
Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nuketėjusiajam P. V. nagrinėjamo nusikaltimo metu dėvėtos ir suplėšytos liemenės kaina yra lygi 57,47 Eur (b. l. 70). D. P. departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos padarytos žalos dydžio byloje nėra ginčo.
Atsižvelgus į tai, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinys tenkintinas pilnai ir jo naudai iš L. F. priteistini 57,47 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
2016-02-15 nukentėjusysis P. V. pareiškė 300 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, susijusios su skausmo sukėlimo ir jo įžeidimo, atlyginimo priteisimo (b. l. 14). Teismo posėdžio metu P. V. paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko.
Vertinant P. V. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą, pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kita vertus teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. P. V. tarnybos statuto 42 str. (dabar galiojančios Vidaus tarnybos statuto redakcijos 51 str.), atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas (kasacinė nutartis Nr. 2K-477/2009).
Teismo vertinimu, tarp L. F. ir pareigūnų nagrinėjamu atveju įvykęs incidentas, laikytinas normalia profesinės pareigūno veiklos vykdant jam pavestas funkcijas rizika. Byloje nėra duomenų, kad P. V. būtų kreipęsis dėl patirto skausmo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats P. V., jisai po konflikto su L. F. toliau vykdė tarnybines pareigas, dėl patirto skausmo neatsimena, kad kur būtų kreipęsis, jokių išorinių smurto žymių (kraujosrūvų ar pan.) ant rankos nebuvo. Taigi, ir pats nukentėjusysis iš esmės pripažino, kad patirtas skausmas nebuvo tokio pobūdžio, dėl kurio kiek ilgesnį laiką būtų jaučiami neigiami išgyvenimai. Kaip žinia, skausmo intensyvumo vertinimo skalė labai plati. Todėl ne kiekvienas fizinis kontaktas, ypač policijos pareigūno atžvilgiu, kuris, kaip minėta tarnybai specialiai ruošiamas tiek fiziškai, tiek psichologiškai, o pagal darbo pobūdį dažnai tenka betarpiškai dalyvauti konfliktinėse situacijose, taip pat patirti fizinius kontaktus su sulaikomais bei kitais asmenimis, laikytinas tokio pobūdžio skausmu, iš kurio gali būti kildinama neturtinė žala. P. V. pagal savo ūgį, kūno sudėjimą, fizines kondicijas yra ženkliai pranašesnis už kaltinamąją L. F.. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nenustatyta jokių objektyvių požymių, kad P. V. buvo sukeltas ženklus skausmas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kilusio konflikto aplinkybes, taip pat pareigūnų turimą psichologinį pasiruošimą veikti konfliktinėse situaciją, L. F. Nukentėjusiojo P. V. atžvilgiu išsakyti galimai įžeidžiamojo pobūdžio teiginai, negali būti pagrindu, iš kurio kildinama neturtinė žala.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad P. V. ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Kompaktinis CD diskas (1 vnt.), kuriame įrašytas telefoninis pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju, esantis voke, prisegtame prie bylos viršelio, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str., teismas
nusprendžia:
L. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kosdekso 286 str., ir paskirti jai už tai 12 MGL dydžio baudą.
V. B. kodekso 65 str. 1 d. 2 p. a) pap. į L. F. paskirtą baudą įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-23 8.50 val. iki 2017-11-24 11.15 val., 2 kardomajame kalinime išbūtas paras prilyginant 4 MGL ir sumažinant paskirtą baudą iki 8 MGL (301,28 Eur).
L. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Priteisti iš Lidijos F. P. departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 57,47 Eur (penkiadešimt septynis eurus 47 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, įpareigojant L. F. minėtą sumą sumokėti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos AB SEB bankas sąskaitą (duomenys neskelbtini).
N. P. V. civilinį ieškinį atmesti.
Kompaktinį CD diską, esantį voke, prisegtame prie bylos viršelio, palikti saugoti prie bylos.
I. L. F., kad jai paskirta 8 MGL (301,28 Eur) bauda turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.