- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-534-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00184-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Paskirtosios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose ir visiškai jas baigti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 1 d., apie 13.40 val. būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini) , svetainės kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia rankomis stumdė R. V. į pečius bei ranka sutrenkė jai į kairę akį, tokiu būdu R. V. sukėlė fizinį skausmą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad A. M. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos vykdymą atidedant.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, kad bausmė jam paskirta nesilaikant BK 54 straipsnio nuostatų, neatsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, motyvus ir tikslus. Teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai vertino jo ankstesnius teistumus, nes teistumai jau išnykę. Nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas nesunkus, savo veiksmais jokių sunkių pasekmių nukentėjusiajai nesukėlė. Dėl tokio elgesio nuteistasis labai gailisi, padarė išvadas, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų neturi ir išreiškė norą bylą jo atžvilgiu nutraukti šalims susitaikius. Skunde apeliantas pažymi, kad teisme, patariamas nekvalifikuoto teisininko, sakė netiesą ir kaltu neprisipažino, dėl ko teismas jam paskyrė griežtą bausmę. Tačiau jis kaltę pripažįsta, su nukentėjusiąja susitaikė, todėl mano, kad bausmė jam galėtų būti sušvelninta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo skirti jam kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės A. M. skyrimo, įstatymo reikalavimų nepažeidė.
7.1. Iš kelių nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo (BK 140 str. 1 d.) sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas laisvės atėmimą, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai nurodė, jog A. M. teistumas neišnykęs. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies, byloje esančių duomenų, nuteistasis pirmiau buvo nuteistas 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir jam, taikant BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalis, buvo paskirta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 18 d. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad asmenys, turinčiais teistumą laikomi nuteisti už nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (a p. p). Minėtu nuosprendžiu nuteistasis buvo nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis A. M. nuteistas už nusikaltimą padarytą 2018 m. sausio 1 d., todėl konstatuotina, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistajam teistumas buvo neišnykęs. Taigi, atsižvelgęs į šias apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.
7.2. Nustatant bausmės dydį, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą A. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos tokiam jo elgesiui. Apeliantas skunde prašo įvertini tai, kad jis dėl nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino kaltu, teisme savo kaltę neigė, nes buvo suklaidintas nekvalifikuoto teisininko, ir todėl nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kas įtakojo pernelyg griežtos bausmės paskyrimą. Aukštesnysis teismas tokį skundo teiginį laiko deklaratyviu, neatitinkančiu tikrovės. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu A. M. kaltę pripažinus ir nekilus neaiškumų dėl jo padaryto nusikaltimo, prokuroro siūlymu teismas jo atžvilgiu priėmė baudžiamąjį įsakymą, tačiau apeliantas su tokiu sprendimu nesutiko ir pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teigdamas, kad byloje nėra pakakamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Teisme A. M. negynė joks advokatas, bylos nagrinėjimo metu apeliantas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad yra nekaltas, tvirtino, kad nukentėjusiosios nemušė ir nestumdė, t. y. neatliko kaltinime nurodytų veiksmų. Teismui apklausus nukentėjusiąją ir liudytojus, pagarsinus rašytinę bylos medžiagą, t. y. ištyrus bylos duomenų visumą, kuri jo kaltę neginčijamai patvirtino, A. M. vis tiek savo pozicijos nepakeitė ir iki proceso pabaigos kaltu neprisipažino. Tokia apelianto pozicija leidžia teigti, kad teisme jis kaltę neigė ne kažkieno suklaidintas, o sąmoningai tikėdamasis išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Taigi, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visus surinktus duomenis, pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino visas kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir paskyrė jam sankcijoje numatytos parinktos bausmės vidurkiui artimą bausmę, todėl ji negali būti laikytina aiškiai per griežta.
7.3. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgė ir į humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus, ir padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. M. bus įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
7.4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. O teismui pateiktame nukentėjusiosios prašyme nurodytos aplinkybės, kad A. M. jos atsiprašė, jie susitaikė, turtinių ir neturtinių pretenzijų šiam neturi ir ateityje bendraus gerai, nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių svarbumo, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad yra BK 38 straipsnyje numatytos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
7. Remiantis išdėstytu, laikytina, kad nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį A. M. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.