Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 2.3-3689-1021 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 1924-4; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. S49-313 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste pilietei A. R.“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl 2,39 ha ploto žemės sklypo Nr. 1924-4; 3) taikyti restituciją natūra – 2,39 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini) k., grąžinti valstybės nuosavybėn.Pareiškėjas paaiškino, kad pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ kadastro žemėlapio ištrauką nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvių dalys patenka į 2,39 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kuris nuo 2010 m. lapkričio 15 d. priklauso atsakovei A. R.. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas) dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų teritorijoje, kita dalis – rajonų centrų ir mišrioje didelio užstatymo tankio teritorijoje, bei dalis – intensyvaus užstatymo gyvenamojoje teritorijoje. Pagal (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą, ginčo sklypo dalis yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoje, kita dalis – bendrojo naudojimo teritorijoje, ir dar viena dalis – komercinės paskirties objektų teritorijoje. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 2.3-2561-(01) buvo suformuotas 13 502 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) prospekte, šiuo įsakymu suformuotas žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-1684 buvo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, nes pažymint 1,3502 ha ploto žemės sklypo ribas buvo nustatyta, kad žemės sklypas dengia sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Miesto plėtros departamentas 2010 m. vasario 26 d. raštu Nr. A51-4200(2.14.2.12-MP8) informavo žemėtvarkos projekto rengėją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Arlitanus“, kad suprojektuotas grąžintinas natūra žemės sklypas Nr. 1924-4 patenka į (duomenys neskelbtini) gatvių ir numatomų inžinierinių tinklų koridorių teritoriją bei pagal Tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtintą (duomenys neskelbtini) teritorijos šiaurinės dalies detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas) į bendro (viešo) naudojimo želdinių teritoriją. Tuo pagrindu buvo atsisakyta derinti parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Vilniaus apskrities viršininkas skundžiamu Įsakymu, nepaisydamas Administracijos argumentų, patvirtino UAB „Arlitanus“ parengtą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotų žemės sklypų projekto ribas ir plotus, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei servitutus. Tarnybos Sprendimu A. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės, žemę grąžinant natūra. Šio sprendimo pagrindu A. R. nuosavybės teises į 2,39 ha ploto žemę įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama savarankiškąsias savivaldybių funkcijas, Bendruoju planu ir detaliaisiais planais nustatė teritorijas, kuriose būtų plėtojami visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai, taip pat susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriai. Be to, ginčo teritorijoje esantys inžinieriniai tinklai ir komunikacijos buvo įregistruoti registre, taip pat ginčo teritorijoje remiantis Detaliuoju planu buvo suformuotas ir 13 502 kv. m žemės sklypas, Detalusis planas nebuvo panaikintas. Viešojo naudojimo keliai – gatvės, yra skirtos visuomenės poreikių užtikrinimui ir tenkinimui, todėl gatvės negalėjo būti grąžintos laisvos valstybinės žemės fondui ir grąžintos pretendentei. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendiniai neturi prieštarauti patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams (bendrajam planui ir detaliesiems planams). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas nebuvo suderintas su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos projektas nebuvo suderintas su Administracija, pareiškėjo manymu, Įsakymas dalyje dėl žemės sklypo, projektinis Nr. 1924-4 naikintinas, kaip priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas dalyje dėl 2,39 ha ploto žemės sklypo Nr. 1924-4 taip pat priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, todėl taip pat turėtų būti panaikintas, o neteisėtai grąžintas žemės sklypas turėtų būti grąžintas valstybei.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.Atsakovas paaiškino, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo pateiktas derinti kompetentingoms institucijoms, kaip numato Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika). Atsakovas pažymėjo, kad gavo Administracijos raštą, kuriame nurodyti galimi Žemės reformos žemėtvarkos projekto trūkumai – ginčo žemės sklypo patekimas į (duomenys neskelbtini) gatvių bei numatomų inžinierinių tinklų koridorių teritorijas ir pagal Detalųjį planą į bendrojo naudojimo želdinių teritoriją. Atsakovas akcentavo, kad derinančių institucijų pozicija neturi lemiamos reikšmės priimant sprendimą dėl konkretaus projekto tvirtinimo, jei derinamas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad 2000 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 528 patvirtinto (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies detalaus plano sprendiniai Tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 730 buvo pripažinti netekusiais galios, todėl ginčo žemės sklypo atžvilgiu detaliojo plano sprendiniai negalioja, pareiškėjas kreipiantis į teismą viešo intereso nepagrindė.Atsakovė A. R. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.Atsakovė paaiškino, kad atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą kartu buvo nustatytas ir servitutas, kuris tretiesiems suinteresuotiems asmenims leidžia važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku ir pan. Atsakovė atkreipė dėmesį į nuosavybės įregistravimo registre datą, nurodė, kad jos nuosavybė registre buvo įregistruota 2010 m. lapkričio 15 d., o visos prokuroro nurodomos gatvių atkapos ir inžinieriniai įrenginiai VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti daug vėliau, todėl, atsakovės teigimu, tuo metu Tarnyba turėjo pagrindą atkurti nuosavybės teises būtent ginčo sklypo vietoje. Atsakovės teigimu, užtektų naikinti skundžiamus sprendimus tik dalyje, kuri yra susijusi su jau minėtomis gatvėmis. Atsakovės manymu, galimai yra praleistas terminas dėl prokuroro kreipimosi į teismą.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad didžiausia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris neatlygintinai buvo suteiktas A. R., dalis pagal Bendrąjį planą patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdinių funkcinę zoną, kitos, mažesnės dalys – rajonų centrus ir kitas mišrias didelio užstatymo tankio bei intensyvaus užstatymo gyvenamąsias teritorijas (šioje teritorijoje yra (duomenys neskelbtini) g.). Pagal Bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 13 punkte nustatyta, kad teritorijos, esančios bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdinių funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 skirsnio nuostatas, šios teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Pagal Detalųjį planą minėtas žemės sklypas patenka į bendrojo naudojimo teritoriją bei iš dalies į komercinę ir infrastruktūros teritorijas ((duomenys neskelbtini) g.). Inžinierinės paskirties statiniais užimtas žemės sklypas negali būti vertinamas kaip laisvas (neužstatytas), į ginčo žemės sklypą patenka (duomenys neskelbtini) gatvių dalys. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, kurių dalys patenka į ginčo sklypą, buvo suformuotos dar Detaliajame plane. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovavosi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 dalimi ir pažymėjo, kad, suformavus žemės sklypus ir atkūrus nuosavybes į sklypus, užimtus savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais inžinieriniais statiniais (keliais), buvo sudarytos kliūtys minėtoms savivaldybės funkcijoms tinkamai atlikti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad jau minėtų gatvių trasose taip pat yra suprojektuoti ir įrengti inžinieriniai tinklai (vandentiekis, fekalinės kanalizacijos ir kt.), kurie taip pat buvo registruoti registre. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų priimant skundžiamus sprendimus yra daroma žala visuomenei bei pažeidžiamas viešasis interesas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti.Bendrija paaiškino, kad ginčo žemės sklypas buvo grąžintas pažeidžiant tuo metu galiojusius Bendrojo plano sprendinius, nes Vilniaus miesto savivaldybė Bendruoju planu bei detaliaisiais planais 2007 m. vasario 14 d. nustatė teritorijas, kuriose turi būti plėtojami visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai – želdiniai, taip pat susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriai, taigi ginčo sklypas atsakovei buvo grąžintas su visa infrastruktūra. Bendrija nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. kovo 29 d. įsakymai yra vienas kitam prieštaraujantys, nes 2010 m. kovo 9 d. įsakymu nusprendžiama ginčo sklypą perduoti savivaldybei, o 2010 m. kovo 29 d. įsakymu patvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Tokie veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinus įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitus principus. Be to, Įsakymas priimtas neatsižvelgiant į Administracijos Miesto plėtros departamento 2010 m. vasario 26 d. raštą, kad ginčo žemės sklypas patenka į gatvių bei numatomų inžinierinių tinklų koridorių bei želdinių teritoriją.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Arlitanus“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad A. R. nuosavybės teisės buvo atkurtos teisėtai, nes sąlyginiais vadinami įrenginiai iki šiol nėra įteisinti, neįregistruoti ir atitinkami žemės sklypai yra nesuformuoti ir neįteisinti, o neįteisintas sklypų statusas neleidžia šios žemės kvalifikuoti kaip valstybės išperkamos pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčo sklypo nuosavybės teisių atkūrimas pažeidė Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo žemė buvo faktiškai užimta numatomais ir neįrengtais inžinierinių tinklų koridoriais bei bendro naudojimo želdiniais. Pareiškimo reikalavimai taip pat prieštarauja ir Tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimui Nr. 730.