Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui V. D.,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. Š., jo atstovei advokatei Eglei Matuizaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-48207294-16.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 6 d.

Pagal ATPK 145 str. 6 d., krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas alternatyviomis veikomis – krovinių pateikimu ar krovinių pakrovimu vežti nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pateikimas vežti suprantamas kaip perdavimas vežėjui nustatytų daiktų, kuriuos šis įsipareigoja pervežti transporto priemone. Ši teisės norma yra blanketinė, tai yra asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn už šiame straipsnyje numatytų pareigų nesilaikymą, yra nustatyti kituose teisės aktuose.

V. Š., kaip siuntėjo atsakingas asmuo, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. lapkričio 12 d., būdamas (duomenys neskelbtini) , neįsitikinęs, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu sunkiasvore transporto priemone, pateikė ir leido pakrauti krovinį į (duomenys neskelbtini)automobilį Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Trailis Trailer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes sveriant transporto priemonių junginį automobilių svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonės (jų junginio) bendroji masė 49,60 t, tai yra įvertinus automobilinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0.2 t), transporto priemonės bendroji masė 8,40 t viršijo leistiną 40 t bendrąją masę, varančiųjų ašių grupės apkrova – 21,90 t, tai yra įvertinus automobilinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0.2 t), varančiųjų ašių grupės apkrova 2,50 t viršijo maksimalią leistiną 19 t apkrovą, kai vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais (b.l. 23, 24).

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad transporto priemone Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Trailis Trailer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo vežamas toks kiekis medienos, kad transporto priemonės (jų junginio) bendroji masė viršijo leistiną 40 t bendrąją masę, o varančiųjų ašių grupės apkrova viršijo maksimalią leistiną 19 t apkrovą, dėl ko kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnį. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Š. neigia savo kaltę pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, motyvuodamas tuo, kad medieną vežė bei jos pakrovimo darbus vykdė (duomenys neskelbtini)be to, nurodo, kad mediena nelaikytina nei didžiagabaritiniu, nei sunkiasvoriu kroviniu, kuriam reikalingas leidimas. Teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

Iš į bylą pateiktos 2014-12-05 Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikės pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 68-69) matyti, kad (duomenys neskelbtini)įsipareigojo patiekti (duomenys neskelbtini)sutartyje nurodytą medieną. Medienos gabenimo važtaraštyje Serija UKM Nr. 000029, surašytame 2015 m. lapkričio 11 d., nurodyta, kad medienos siuntėjas yra VĮ Ukmergės miškų urėdija, gavėjas - UAB „Juodeliai“, o medienos vežėjas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 74).

Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 7 punktas numato, jog pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina krovinio siuntėjas, o 8 punktas nustato, jog krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų. Skunde nurodoma, kad tų pačių taisyklių 55 punkte nustatyta, jog medienos vežimo kelių transportu reikalavimai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“, o šių reikalavimų 15 punkte nustatyta, jog už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų, atsako vežėjas. Tačiau teismas pažymi, kad šie reikalavimai reglamentuoja krovinių vežimą ir jie taikomi tik vežėjams. Tuo tarpu V. Š. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų, o už Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių pažeidimą, tai yra už tai, kad pateikė krovinį vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama didžiausioji leidžiama masė ir (ar) ašies (ašių) apkrova, neįsitikinęs, kad gautas leidimas vežti tokį krovinį.

Būtent Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 30 punktas numato, jog pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama. Tuo tarpu važtaraštyje užfiksuota, kad siuntėjo (duomenys neskelbtini) atsakingas darbuotojas, t.y. girininkas V. Š. atidavė vežėjo (duomenys neskelbtini)vairuotojui pervežti transporto priemone Volvo (duomenys neskelbtini), D medžių rūšies 97 vnt. sortimentų, kurių ilgis 4,8 m., tūris 53 erdm. Tiek pateiktame skunde, tiek teisme V. Š. nurodė, kad perduodant medieną, (duomenys neskelbtini)buvo parodyta, iš kur krautis medieną, o kraunamas kiekis buvo apskaičiuotas erdmetriais. Taigi akivaizdu, kad būtent V. Š., kaip atsakingas (duomenys neskelbtini)darbuotojas, pateikė krovinį vežti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vežėjas, turėdamas siuntėjo išduotą važtaraštį, vienašališkai negali keisti važtaraščio duomenų ir todėl vykdo pakrovimo darbus būtent tokio kiekio medienos, kuris užfiksuotas važtaraštyje. Siuntėjas važtaraštyje turi visas galimybes sumažinti pakrovimui išduodamos medienos kiekį ir taip užtikrinti, kad nebūtų viršyta didžiausioji leidžiama transporto priemonės (jų junginio) bendroji masė ir didžiausia leidžiama ašies (ašių) apkrova. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija, kad atidavė pakrauti 53 erdmetrius medienos. Ir nors nurodo, kad medienos svorio nebuvo galimybės patikrinti, tačiau ši aplinkybė nešalina V. Š. atsakomybės pagal ATPK 145 str. 6 d. Atvirkščiai, atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai taikoma siuntėjo atsakingam asmeniui, kuris savo veiksmais galėjo užkirsti kelią draudžiamam krovinių vežimui viršijant didžiausius leidžiamus dydžius, tačiau to nepadarė. Tokia teismų praktika formuojama ir apeliacinės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo 2015-11-03 nutartis Nr. ATP-1033-238/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016-08-26 nutartis Nr. ATP-788-190/2016).

Už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 6 d. padarymą, V. Š. skiriant nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir sankcijos ribose paskirta 434 Eur bauda. Pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcija. Teismo vertinimu V. Š. paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta, todėl vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 1 p., nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeistos, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 str., 301 str., 302 str.,

nutarė:

Skundo netenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-48207294-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.