Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra laikotarpiu iki 2014-09-11 būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir veikdamas įmonės vardu, pasinaudodamas nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiu Latvijos Respublikos piliečiu, Latvijos įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotoju V. K., pažeisdamas nustatytą tvarką, neturint teisės aktų nustatyta tvarka įformintų gabenamų produktų kokybės ar atitikties patvirtinimo dokumentų, šių produktų įsigijimo, gabenimo, akcizų apskaičiavimo dokumentų, suorganizavo LR Akcizų įstatymu apmokestinamos prekės – 30 337 litrų naftos produkto gabenimą, kuris įvertinus matavimų neapibrėžtį, atitinka „gazolių“ apibūdinimą ir žymimas KN kodu 2710 19 43, kurio vertė 118979 litų, maršrutu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika vilkiku SCANIA P124, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-autocisterna EUROTANK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol 2014-09-11, apie 20 val. magistralinio kelio A5 Suvalkai-Marijampolė-Kaunas 97 kilometre, buvusiame (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė su neteisėtai gabenamu kroviniu buvo sulaikyta Kauno teritorinės muitinės pareigūnų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų Baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos Pélissier and Sassi v. France,no. 25444/94, judgement of 25 March 1999; Sipavičius v. Lithuania, no. 49093/99, judgement of 21 February 2002). EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamosiose bylose pateikimas visiškos, išsamios informacijos apie kaltinamajam pateikiamus kaltinimus yra būtina sąlyga proceso teisingumui užtikrinti.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje aiškiai nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys. Be kitų aplinkybių, kaltinamajame akte turi būti tiksliai aprašyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui), taip pat tiksliai nurodyti visi kaltinimo formulavimui reikšmingi BK bendrosios ir specialiosios dalių straipsniai, jų dalys ir punktai, pažymint kokią BK nuostatą kaltininkas pažeidė. BPK 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui tuos reikalavimus įvykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turi būti perduota tik tinkamai parengta byla.

Baudžiamuosiuose įstatymuose, t. y. BK specialiosios dalies straipsniuose, nusikalstamų veikų požymiai aprašyti įvairiais būdais. Tais atvejais, kai BK straipsnio dispozicijoje nurodomi tik bendriausi nusikalstamos veikos požymiai, o jų turinys atskleidžiamas kituose teisės norminiuose aktuose, tokios nusikalstamų veikų sudėtys laikomos blanketinėmis. A. V. kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Tai reiškia, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia ne bet koks disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau tik disponavimas jomis pažeidžiant tam tikrą, nustatytą tvarką. Taigi akivaizdu, jog BK 199² straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. O tokiu atveju, kaip jau minėta, kaltinime turi būti nurodomas įstatymas ar kitas teisės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Turi būti nurodomas tokio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas, glaustai atskleidžiant jo turinį bei pažymint pažeidimo esmę. Šioje byloje A. V. surašytame kaltinamajame akte (kaip ir pareikštame įtarime) nurodyta tik apie tai, kad jis neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, gabeno akcizais apmokestinamas prekes. Kaltinime nurodyta nusikaltimo padarymo laikas, vieta, aplinkybės, akcizais apmokestinama prekė – naftos produktas, jos kiekis, vertė, kad buvo gabenama neturint teisės aktų nustatyta tvarka įformintų gabenamų produktų kokybės ar atitikties patvirtinimo dokumentų, šių produktų įsigijimo, gabenimo, akcizų apskaičiavimo dokumentų, tačiau kokiais teisės normų aktais nustatyta tokia tvarka, kaltinime (taip pat ir įtarime) nenurodyta.

Kadangi A. V. kaltinamas nusikaltimo, kurio sudėtis yra blanketinė, padarymu, tam tikrų kitais teisės aktais nustatytų pažeidimų padarymas yra būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga ir tokių pažeidimų padarymas yra įrodinėjimo byloje dalykas, o tokių konkrečių norminių aktų pažeidimo nenurodymas kaltinamajame akte yra esminis šio akto trūkumas, o kartu ir BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Taip pat tokiu būdu surašius kaltinamąjį aktą A. V. negali žinoti, kuo iš tikrųjų jis yra kaltinamas ir negali pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje, o taip pat negalėjo ir gintis nuo pareikšto tokio nekonkretaus įtarimo. Kaip jau minėta, tokiu būdu buvo pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, taip pat BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta A. V. teisė pasirengti gynybai.

Motyvuojamoji dalis

BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Perduodamas bylą prokurorui, konkrečių teisės normų, kurių reikalavimus galėjo pažeisti A. V., teismas šioje nutartyje nenurodo, nes nusikalstamos veikos atskleidimas pirmiausia yra būtent prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga (BPK 2 straipsnis). Šioje byloje pirmiausia būtina pašalinti nurodytus trūkumus, nustatyti visas konkrečias atsakomybės pagal BK 199² straipsnio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, ir tik jas nustačius, dar kartą pranešti trauktinam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui apie įtarimą, papildomai jį apklausti ir surašyti kaltinamąjį aktą laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų. Prokurorui surašius tokį kaltinamąjį aktą, byla iš naujo turėtų būti perduota teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d., 439 str., 440 str.

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-218-579/2016 perduoti Kauno m. apygardos vyr. prokurorui.

Nutartis per 7 d. nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.