Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-157-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
II-157-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00726-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
E. S., Institucijos
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-157-1078/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00726-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S.,

Institucijos, surašiusios nutarimus administracinių nusižengimų bylose, įgaliotam atstovui Daliui Mikulskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2020 m. sausio 30 d. nutarimų Nr. 12-ANR_N-288-2020, 12-ANR_N-285-2020, 12-ANR_N-284-2020, 12-ANR_N-281-2020, 12-ANR_N-286-2020, 12-ANR_N-289-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-288-2020 konstatuota, kad E. S. 2019 m. rugpjūčio 18 d., apie 18.55 val., atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ su vogtais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) į kurį įsipylė kuro už 37,16 Eur ir už jį nesumokėjęs išvažiavo. Įmonei padaryta žala 37,16 Eur. Pažymėta, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždėti kiti valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-285-2020 konstatuota, kad E. S. 2019 m. gruodžio 24 d., apie 18.53 val., į degalinę atvažiavo automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsipylė automobilinių dujų 42,20 l. už 25,28 Eur ir nesumokėjęs išvažiavo. Įmonei padaryta žala 25,28 Eur. Pažymėta, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždėti kiti valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-284-2020 konstatuota, kad E. S. 2019 m. gruodžio 24 d., 19.23 val., į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ su vogtais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) į kurį įsipylė kuro 26,320 l. benzino už 30,50 Eur ir už jį nesumokėjęs išvažiavo. Pažymėta, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždėti kiti valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2020 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-289-2020 konstatuota, kad E. S. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 19.59 val., iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, nesumokėjęs už kurą, link (duomenys neskelbtini) g. pasišalino automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Pažymėta, kad ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždėti kiti valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-286-2020 konstatuota, kad E. S. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 12.35 val., atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsipylė kuro už 24,51 Eur ir už jį nesumokėjęs išvažiavo. Vairavo automobilį su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybiniais numeriais – ant „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždėti kiti valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2020 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 12-ANR_N-281-2020 konstatuota, kad E. S. 2019 m. lapkričio 2 d., apie 19.52 val., atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį įsipylė kuro už 37,57 Eur ir už jį nesumokėjęs išvažiavo. Automobilio valstybinio numerio ženklai neatitinka transporto priemonės markės.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais nutarimais, E. S. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė visus aukščiau paminėtus nutarimus panaikinti ir administracinių nusižengimų teisenas nutraukti bei pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį. Anot pareiškėjo, jo padarytos veikos turėjo būti kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kadangi jo pagrobto turto vertė 155,02 Eur. Mano, jog jo padarytos veikos yra tęstinis baudžiamasis nusižengimas. Visos vagystės yra identiškos – padarytos iš degalinės įsipilant kuro ir už jį nesumokėjus, skiriasi tik vagysčių laikotarpiai. Pažymėjo, kad kito automobilio valstybinius numerius jis naudojo siekiant išvengti atsakomybės, kadangi su tikrais valstybiniais numeriais važiuoti jis negalėjo, nes policija galėtų greitai jį identifikuoti. Pareiškėjo manymu, automobilio valstybinių numerių naudojimas apima BK 178 straipsnio 4 dalies objektyviąją pusę. Atkreipė dėmesį, jog jam paskirta bauda yra neadekvačiai didelė ir neproporcinga jam tenkanti finansinė našta, kadangi jo atlyginimas nesudaro net 1 000 Eur per mėnesį, augina (duomenys neskelbtini), turi finansinių įsipareigojimų (lizingu išmokamas automobilis, nuomojamas būstas). Teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui jam sukels neigiamas pasekmes, kadangi netekus teisės vairuoti, jis neteks darbo (jo darbinės pareigos tiesiogiai susijusios su automobilio vairavimu). Nurodė, kad palankesnė jam būtų baudžiamoji atsakomybė. Gailisi dėl padarytų pažeidimų (b. l. 2–7).

Atsiliepimas

Skundžiamus nutarimus priėmusi Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė gautą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tyrėjos priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu nebuvo nustatyta, o ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo veiksmai buvo vienijami išankstinio sumanymo pagrobti apibrėžtos vertės turtą, o ne vykdyti atskiras teisei priešingas veikas (b. l. 76–79).

Teismo posėdžio metu E. S. nurodė, kad kai jam rašė administracinio nusižengimo protokolus, pareigūnas pasakė, kad gresia baudžiamoji atsakomybė, jis sutiko, tuomet policijos pareigūnas pasakė, kad padarys, jog jam būtų blogiau. Degalinių buvimo vietos nėra šalia, jis važinėdavo darbo reikalais ir tiesiog, kai baigdavosi degalai, užsukdavo jų užsipilti. Nesirinkdavo konkrečiai į kurią degalinę važiuoti, važiuodavo į artimiausią, kuri pasitaikydavo kelyje. Užsidėdavo kitus automobilio numerius, kad jo nepagautų policija. Dėdavo kitus automobilio numerius, tik kai važiuodavo piltis degalų. Vairavimo teisės reikalingos, kadangi jo darbas susijęs su važinėjimu. Jei jo atžvilgiu nebus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, o liks administracinė, prašė mažinti paskirtas baudas.

Institucijos, surašiusios nutarimus administracinių nusižengimų bylose, atstovas prašė teismo palikti skundžiamus nutarimus nepakeistus. Dėl baudos dydžio, paliko spręsti teismo nuožiūra.

Pateiktoje UAB „T“ rekomendacijoje E. S. apibūdinamas teigiamai (b. l. 20).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., 13.21 val., buvo gautas pranešimas, jog 2019 m. rugpjūčio 18 d., 18.55 val., į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis privažiavo prie pirmos kolonėlės ir vairuotojas prisipylė 30,56 litrų (duomenys neskelbtini) degalų už 37,16 Eur, vairuotojas pildamas kurą šnekėjo telefonu, prisipylė ir išvažiavo. Degalinei padaryta žala 37,16 Eur (b. l. 23). Analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime, kuriame papildomai nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad į UAB „C“ degalinę, automobilio vairuotojas atvažiavo su kitai transporto priemonei priklausančiais numeriais (b.l. 26).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 2 d. 21.13 val. ir 2019 m. lapkričio 5 d. 11.38 val., buvo gauti pranešimai, jog 2019 m. lapkričio 2 d. 19.52 val. į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, kuri yra (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas prisipylė 30,42 litrų (duomenys neskelbtini) degalų už 37,57 Eur ir nesumokėjęs išvažiavo. Degalinei padaryta žala 37,57 Eur (b. l. 30, 31). Analogiškos aplinkybės nurodytos UAB „C“ pranešime (b.l. 36).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad degalinės vadovė pateikė 2019 m. lapkričio 2 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 1 d. vagysčių filmuotą medžiagą (b. l. 32–34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., 13.01 val., buvo gautas pranešimas, jog 2020 m. rugpjūčio 30 d. 12.35 val., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsipylė kuro už 24,51 Eur, nesusimokėjo ir išvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės (b. l .43).

UAB „S“ pareiškime nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d. 12.35 val. degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 kolonėlėje užsipylė dujų už 24,51 Eur. Vairuotojas pasišalino iš degalinės nesumokėjęs už kurą (b. l. 44).

UAB „B“ pareiškime nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 24 d. 19.18 val. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo tamsios spalvos (duomenys neskelbtini) modelio automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas prisipylė 95 benzino ir nesumokėjęs pasišalino. Įmonei padaryta 30,50 Eur turtinė žala (b.l. 54).

UAB „V“ pareiškime nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 24 d., apie 18.53 val., prie SND kuro kolonėlės privažiavo tamsios spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyras prisipylė 42,20 litrus automobilinių dujų už 25,28 Eur ir neužėjęs į prekybos salę, išvažiavo iš degalinės nesumokėjęs už dujas. Patirti nuostoliai – 25,28 Eur (b. l. 59).

UAB „B“ pareiškime nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 26 d., apie 19.58 val., į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas prisipylė iš 4-os kolonėlės (duomenys neskelbtini), 20,52 litrus už 25.22 Eur. Sėdo į automobilį ir išvažiavo nesusimokėjęs (b. l. 64). Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir UAB „B“ akte-pranešime apie degalų vagystę (b.l. 66).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašų matyti, kad valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) buvo registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas M. A., šiuo metu automobilis yra išregistruotas (b.l. 45, 46).

Prie bylos pateikti administracinių nusižengimų padarymo vaizdo įrašai (b. l. 27, 40, 51, 56, 61, 68).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 8 d. buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš degalinės UAB „V“. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 60).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju nusižengimų padarymo aplinkybės bei E. S. kaltės klausimas neginčijami, skunde prašoma nutraukti administracinių nusižengimų teisenas ir pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, jo veiksmus kvalifikuojant kaip tęstinę nusikalstamą veiką, todėl teismas skundžiamų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Šiuo atveju šešis priešingus teisei veiksmus pareiškėjas atliko laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d., t. y. per daugiau nei 4 mėnesius. Toks sąlyginai ilgas laikotarpis ir sąlyginai mažas veiksmų intensyvumas rodo, kad atlikti veiksmai negali būti traktuojami kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Kiekvienu atveju pasisavinta pinigų suma neviršijo 3 MGL dydžio, todėl pažeidimai pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip pavieniai administraciniai nusižengimai.

Vertinant Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. priimtų nutarimų pagrįstumą ir objektyvumą, visų pirma pažymėtina, jog baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas, todėl didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienės nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015).

Atsižvelgiant į aptartą tęstinės nusikalstamos veikos išaiškinimą, akivaizdu, jog siekiant pripažinti asmens įvykdytas neteisėtas veikas viena tęstine nusikalstama veika, būtina nustatyti pavienių to asmens galimai įvykdytų nusikalstamų veikų požymius ir tik įvertinus jų visumą, galima daryti pagrįstą išvadą dėl jų atitikimo tiek BK 63 straipsnio 10 daliai, tiek ir teismų praktikoje suformuluotiems tęstinės nusikalstamos veikos požymiams. Analogiškai pasisakytina ir dėl asmeniui inkriminuojamų pavienių administracinių nusižengimų perkvalifikavimo į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Tokia išvada (tuo pačiu ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos perdavimas prokurorui) galima tik nuosekliai ir detaliai ištyrus visas analizuojamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes ir konstatavus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, vertinant juos visumoje, atitinka ne administracinio nusižengimo, bet nusikalstamos veikos požymius.

Nagrinėjamu atveju, norint konstatuoti, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika, būtina nustatyti, jog visos vagystės buvo padarytos dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko, t. y. turtas buvo grobiamas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam nukentėjusiam asmeniui, be to, buvo veikta vieninga tyčia, siekiant konkretaus rezultato. Teismo vertinimu, surinkta bylos medžiaga to nepatvirtina. E. S. kurą – automobilių dujas ir benziną vogė iš skirtingų degalinių (UAB „C“, UAB „V“, UAB „B“, UAB „S“), kurios yra atskiri juridiniai asmenys ir sutapatinti jas bei laikyti vieningu nukentėjusiuoju, vien pagal savo veiklos pobūdį, jog tai yra degalinės, nėra pagrindo. Be to, vagystes skiriantis laiko tarpas nebuvo nedidelis (pirmoji vagystė padaryta 2019 m. rugpjūčio 18 d., antroji padaryta praėjus dviem savaitėms 2019 m. rugpjūčio 30 d., trečioji 2019 m. lapkričio 2 d., t. y. praėjus daugiau negu dvejiems mėnesiams, ketvirtoji 2019 m. lapkričio 26 d., praėjus daugiau nei trims savaitėms, penktoji ir šeštoji vagystės 2019 m. gruodžio 24 d., t. y. praėjus mėnesiui po įvykdytos ketvirtosios vagystės), taipogi duomenų apie E. S. tyčios kryptingumą bylos medžiagoje nėra, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, degalus pildavosi tada, kuomet automobilio bake jie eidavo į pabaigą, ir iš tos degalinės, kuri tuo metu būdavo jam pakeliui.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas mano, jog E. S. padarytos veikos neatitinka visų tęstinės nusikalstamos veikos požymių. Nors padarytos veikos iš dalies tapačios ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, esant bendram sumanymui (nors teismo posėdžio metu nurodė, kad degalų užsipilti visgi važiuodavo spontaniškai, kuomet tam būdavo poreikis), tačiau jos padarytos iš skirtingų šaltinių, pažeistos skirtingų asmenų teisės į nuosavybę (žala padaryta skirtingiems subjektams), žala padaryta tos pačios rūšies vertybėms, tačiau ne baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių apimtyje. Teismo vertinimu, ištyrus visus byloje esančius įrodymus bei išklausius E. S. išdėstytas aplinkybes ir veiksmų motyvus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kad E. S. turėjo bendrą sumanymą ir pirmą kartą grobdamas automobiliui skirtą kurą žinojo, jog tęs šią veiklą ir buvo suplanavęs kiek, kada ir kokio kuro pasisavins.

Pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir transporto priemonių su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas. KET 225 punkte apibrėžta, jog kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

E. S. teigimu, kito automobilio valstybinius numerius jis naudojo siekiant išvengti atsakomybės, kadangi su tikrais valstybiniais numeriais važiuoti jis negalėjo, nes policija galėtų greitai jį identifikuoti. Pareiškėjo manymu, automobilio valstybinių numerių naudojimas apima BK 178 straipsnio 4 dalies objektyviąją pusę.

Teismas pažymi, jog nustačius, kad E. S. nusižengimai negali būti vertinami kaip tęstinė nusikalstama veika, nevertinami pareiškėjo teiginiai, jog kito automobilio valstybinių numerių naudojimas pateko į nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, objektyviąją pusę. Pagal turimus byloje duomenimis yra akivaizdu, kad E. S. veiksmai buvo tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį, kadangi pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašą, vagysčių metu naudoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso automobiliui (duomenys neskelbtini), nors vagystės buvo įvykdytos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, be to aplinkybę, jog važiuodamas piltis degalų E. S. ant vairuojamo automobilio uždėdavo kitai transporto priemonei priklausančius valstybinius numerius, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas. Nors 2020 m. sausio 30 d. administracinio nusižengimo nutarime Nr. 12-ANR_N-281-2020 nėra nurodyta, jog pareiškėjui kilo atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šios aplinkybės neinkriminavimas E. S. nesunkina jo padėties, laiko šį neatitikimą kvalifikavimo klaida (juolab, kad visi administracinių nusižengimų protokolai E. S. atžvilgiu surašyti tą pačią dieną (2020 m. sausio 30 d.), tos pačios pareigūnės), ir nelaiko šios aplinkybės esmine, sudarančia pagrindą naikinti ar keisti minėtą nutarimą.

Be to, teismas atkreipia Institucijos dėmesį į tai, jog nutarimuose klaidingai nurodyta, kad E. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kai minėtas straipsnis struktūrinių dalių neturi. Atsižvelgiant į tai, nutarimai šioje dalyje tikslinami.

Pažymėtina, kad aukščiau nurodytos aplinkybė tikslinimas nesunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties ir nekeičia asmens neteisėtų veiksmų kvalifikacijos. Nutarimo naikinti minėtu pagrindu (dėl E. S. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, kai minėtas straipsnis struktūrinių dalių neturi) nėra pagrindo, kadangi patikslinus šią aplinkybę, asmens veiksmų kvalifikacija lieka nepakitusi.

Dėl E. S. paskirtų nuobaudų pažymėtina, kad už ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą pažeidėjui skirtina nuo 90 Eur iki 400 Eur dydžio bauda, už ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pažeidėjui skirtina nuo 240 Eur iki 340 Eur bauda ir pagal ANK 415 straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skundžiamais nutarimais, įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnyje padarymą buvo atitinkamai paskirta 300 Eur, 350 Eur (už keturis atskirus administracinius nusižengimus) ir 400 Eur baudos, o už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 5 dalyje padarymą – 300 Eur (už keturis atskirus administracinius nusižengimus) ir 320 Eur baudos bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Skundžiamuose nutarimuose nenustatyta nei E. S. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į E. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį bei atliktų veiksmų ilgalaikiškumą, administracinių nusižengimų nesiejant vieningai tyčiai, o sistemiškai esant poreikiui pakartotinai vykdant analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus, teismas daro išvadą, kad skundžiamais nutarimais E. S. paskirtos ANK 108 straipsnio, 415 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytos baudos, nors ir viršijančios sankcijose numatytą vidurkį, yra proporcingos, paskirtos vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir įvertinus visas nuobaudų skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo. Vertinant paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo teisėtumą, teismas neturi pagrindo abejoti, jog ji, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, yra paskirta pagrįstai, be to įvertinus tai, kad specialioji teisė atimta minimaliam įstatymo numatytam terminui, nelaiko jos per griežta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, todėl jos naikinti ar trumpinti termino, teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2020 m. sausio 30 d. nutarimai Nr. 12-ANR_N-288-2020, 12-ANR_N-285-2020, 12-ANR_N-284-2020, 12-ANR_N-281-2020, 12-ANR_N-286-2020, 12-ANR_N-289-2020 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo E. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsniu, 415 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. S. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2020 m. sausio 30 d. nutarimus Nr. 12-ANR_N-288-2020, 12-ANR_N-285-2020, 12-ANR_N-284-2020, 12-ANR_N-281-2020, 12-ANR_N-286-2020, 12-ANR_N-289-2020 palikti nepakeistus.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2020 m. sausio 30 d. nutarimus Nr. 12-ANR_N-288-2020, 12-ANR_N-285-2020, 12-ANR_N-284-2020, 12-ANR_N-281-2020, 12-ANR_N-286-2020, 12-ANR_N-289-2020, skiltyje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnis, dalis kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ nurodant „108 straipsnis“.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė