Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo E. B. nubaustas pagal ATPK 128 str. 2 d. – 10 parų administracinio arešto.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-873-149/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nubaustas už tai, kad jis 2016-06-23, 19.10 val. Vilniaus g., Švenčionių m., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ji atimta, vairavo L. B. priklausantį automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 128 str. 2 d.

Savo sprendimą skirti pažeidėjui administracinę nuobaudą – areštą – apylinkės teismas motyvavo tuo, kad E. B. niekur nedirba panašaus pobūdžio pažeidimus darė ir praeityje, jam paskirtų piniginių baudų nesumokėjo.

Atsiliepimas į E. B. skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 128 str. 2 d. transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 29 str. 1 d. Administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas).

ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Apylinkės teismas, skirdamas E. B. administracinę nuobaudą – areštą, ATPK 30 str. nuostatų nepažeidė.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo E. B. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. B., būdamas daug kartų baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančias nuobaudas, nedaro teisingų išvadų, nemoka paskirtų jam baudų, nenori laikytis visuotinai privalomų elgesio taisyklių ir yra linkęs daryti naujus administracinius teisės pažeidimus. Aukštesnės instancijos teismas nelaiko išimtinėmis aplinkybėmis apelianto argumentus, kad jis išlaiko mažametį vaiką ir sugyventinę, kuri mokosi. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neatsirado staiga, ji pažeidėjui buvo žinoma, tačiau nesulaikė jo nuo naujo administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Tai, kad E. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas įvertino, paskirdamas jam administracinę nuobaudą, savo dydžiu mažesnę už šios nuobaudos rūšies vidurkį. Šiuo konkrečiu atveju, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. B. apeliacinio skundo netenkinti.