Kauno apygardos teismo nutartis

1. M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį ,,Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 27 d. apie 14.00 val., Kauno mieste, netoli (duomenys neskelbtini) tilto, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs tos pačios gatvės antroje eismo juostoje ir ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. Z., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė, tai yra tyčia pasuko jo vairuojamos transporto priemonės vairą į kairę pusę, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. Z. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai persirikiuojant pažeidus kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į R. Z. vairuojamą automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abi transporto priemones apgadino; po to, 2019 m. sausio 27 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kadangi tariamo kaltininko R. Z. vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir šiai bendrovei 2019 m. vasario 27 d. priėmus sprendimą išmokėti 488,00 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. vasario 27 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priklausantį turtą – 488,00 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį ,,Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 12 d. apie 21.15 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), link žiedinės sankryžos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs pirmojoje eismo juostoje, žiedinėje sankryžoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. B., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė, tai yra tyčia padidino greitį ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai E. B. išvažiuojant iš žiedinės sankryžos ir dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į E. B. vairuojamą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. vasario 14 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ir šiai bendrovei 2019 m. vasario 25 d. priėmus sprendimą išmokėti 582,97 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. vasario 27 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį turtą – 582,97 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį ,,Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. balandžio 29 d. apie 13.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį, ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. B.-K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė, tai yra tyčia padidino greitį ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. B.-K. persirikiuojant iš antrosios eismo juostos į pirmąją, ir dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į M. B.-K. vairuojamą automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. balandžio 29 d. M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2019 m. gegužės 2 d. priėmus sprendimą išmokėti 494,66 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. gegužės 3 d, pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Gjensidige“ priklausantį turtą – 494,66 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 4 d. apie 15.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), toje pačioje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. B., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra I. B. rikiuojantis iš antrosios į pirmąją eismo juostą, pastarasis tyčia padidino greitį, pasuko dešiniau ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. B. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešine jo puse, atsitrenkė į I. B. vairuojamą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. gegužės 6 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, ir šiai bendrovei 2019 m. gegužės 16 d. priėmus sprendimą išmokėti 627,23 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. gegužės 17 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 627,23 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 15.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas antrąja eismo juosta (duomenys neskelbtini), pastebėjęs ta pačia gatve pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. M., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas antrąja eismo juosta J. M. rodant kairiojo posūkio signalą ir rikiuojantis iš pirmosios eismo juostos į antrąją, sukuriant įspūdį, jog jis ketina įleisti J. M. į antrąją eismo juostą, kuria jis važiuoja, pastarasis savojo automobilio nestabdė ir tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai J. M. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į J. M. vairuojamą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo galinį bamperį, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. rugsėjo 12 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, ir šiai bendrovei 2019 m. rugsėjo 18 d. priėmus sprendimą išmokėti 361,79 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. rugsėjo 19 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 361,79 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 21.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), trečioje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą N. P., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra N. P. rodant posūkio signalą ir rikiuojantis iš trečiosios į antrąją eismo juostą, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai N. P. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į N. P. vairuojamo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. rugsėjo 18 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ir šiai bendrovei 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmus sprendimą išmokėti 638,81 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. rugsėjo 25 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį turtą – 638,81 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. spalio 20 d. apie 15.10 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta, pastebėjęs ta pačia gatve pirmąja eismo juosta važiuojantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. J. B., pastarajam rikiuojantis iš pirmosios į antrąją eismo juostą, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini), V. J. B. rodant posūkio signalą ir rikiuojantis iš pirmosios į antrąją eismo juostą, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. J. B. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. J. B. vairuojamą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. spalio 20 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2019 m. lapkričio 4 d. priėmus sprendimą išmokėti 936,97 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. lapkričio 4 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą – 936,97 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. lapkričio 15 d. apie 12.40 val., važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą L. S., pastarajam sulėtinus greitį ir ruošiantis iš šalutinio kelio žiedinėje sankryžoje toliau važiuoti tiesiai, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas žiedine sankryža, L. S. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. S. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į L. S. vairuojamo automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiąją pusę, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. lapkričio 15, M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2019 m. lapkričio 21 d. priėmus sprendimą išmokėti 649,53 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. lapkričio 21 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą – 649,53 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. vasario 10 d. apie 10.20 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. P., pastarajam išvažiuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini), L. P. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. P. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į L. P. vairuojamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2020 m. vasario 11 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, ir šiai bendrovei 2020 m. vasario 18 d. priėmus sprendimą išmokėti 1 005,63 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2020 m. vasario 19 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 1 005,63 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 21.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs ta pačia gatve antrąja eismo juosta važiavusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. K., pastarajam rikiuojantis iš antrosios į pirmąją eismo juostą, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini). G. K. rodant dešinįjį posūkio signalą ir rikiuojantis iš antrosios į pirmąją eismo juostą, pastarasis savąjį automobilį pristabdė, ir staiga tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui G. K. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į G. K. vairuojamo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinę pusę, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2020 m. rugsėjo 14 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2020 m. rugsėjo 16 d. priėmus sprendimą išmokėti 644,74 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2020 m. rugsėjo 17 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą – 644,74 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. spalio 5 d. apie 20.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Peugeot 407 SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. V., pastarajam sulėtinus greitį ir ruošiantis iš šalutinio kelio žiedinėje sankryžoje toliau važiuoti tiesiai, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas žiedine sankryža, V. V. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Peugeot 407 SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. V. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, pažeidus KET 9, 154 punktų reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. V. vairuojamą automobilį „Peugeot 407SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino, tačiau kadangi eismo įvykio dalyviai dėl kaltės nesutiko, eismo įvykio deklaracija pildoma nebuvo, todėl atvykę policijos pareigūnai užregistravo eismo įvykį, siekiant nustatyti eismo įvykį sukėlusį vairuotoją, bei, policijos pareigūnams nustačius, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. V., tačiau draudimo bendrovei peržiūrėjus V. V. pateiktą vaizdo registratoriaus įrašą, kuris jiems sukėlė įtarimų, draudimo išmoka 781,80 Eur dydžio buvo apskaičiuota, tačiau neišmokėta, tokiais savo veiksmais apgaule pasikėsino įgyti svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį 781,80 Eur vertės turtą, tačiau nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėta draudimo išmoka jam sumokėta nebuvo, kadangi draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl M. K. anksčiau sukeltų eismo įvykių pareiškimu buvo kreiptasi į policiją,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2021 m. balandžio 21 d. savo vardu įregistravęs automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. liepos 4 d. apie 10.30 val. Kaune, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta važiuojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. S., pastarajai sulėtinus greitį ir ruošiantis iš šalutinio kelio žiedinėje sankryžoje toliau važiuoti kairiau, pasirinkus trečiąjį išvažiavimą, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas žiedine sankryža, J. S. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai J. S. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į J. S. vairuojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino, po to, 2021 m. liepos 4 d. M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir šiai bendrovei 2021 m. liepos 13 d. paskaičiavus transporto priemonės „BMW“ apgadinimų sąmatą, kurios dydis 835,72 Eur, tokiais savo veiksmais apgaule pasikėsino įgyti svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį 835,72 Eur vertės turtą, tačiau veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėta draudimo išmoka jam sumokėta nebuvo, kadangi draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl M. K. anksčiau sukeltų eismo įvykių pareiškimu buvo kreiptasi į policiją.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nuosprendyje konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, M. K. pagal kaltinimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, jų nebuvo surinkta pakankamai, kad būtų galima patvirtinti, jog M. K. į kitų asmenų vairuojamus automobilius atsitrenkė tyčia, siekdamas suklaidinti kitus vairuotojus, sukelti eismo įvykius ir imituoti kitų eismo įvykiuose dalyvavusių asmenų kaltę dėl automobilių susidūrimų. Pirmosios instancijos teisme teisiamuosiuose posėdžiuose apklausti liudytojai R. Z., E. B., M. B.-K., I. B., J. M., V. J. B., L. S., L. P., G. K. po susidūrimo aiškindamiesi eismo įvykių aplinkybes pripažino, jog tai yra jų kaltė ir sutartinai užpildė eismo įvykio deklaracijas, o abejonės dėl įvykių eigos jiems kilo tik po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, dažnu atveju ir apklausų metu, sužinojus, jog M. K. galimai sukčiauja, siekdamas gauti draudimo išmokas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien tokios versijos liudytojams pateikimas, savaime gali sukelti liudytojams abejonių dėl to, kad eismo įvykiai galimai buvo sukelti tyčia, t. y., liudytojų nuomonė gali būti įtakojama šios aplinkybės, juolab, kad tokia versija buvo kelta tik vieno liudytojo - V. V.. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad į eismo įvykius, įvykusius nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2021 m. liepos 4 d., buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie padėjo vairuotojams išsiaiškinti kilusio įvykio aplinkybes ir teisingai užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų specialistų L. T., D. P., R. S. parodymų taip pat matyti, kad tyrimai buvo atliekami transporto priemonių nuotraukų pagrindu, o jie tik sudarinėjo apgadintų kaltinamojo automobilių sąmatas dėl žalos nustatymo, o patys eismo įvykiai ir jais padaryta žala jiems jokių įtarimų nesukėlė. Nesant objektyvių duomenų, valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumas savaime, vien prokuroro keliamų prielaidų pagrindu, negali būti kvestionuojamas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismas laikė, kad M. K. negali būti laikomas tyčia sukėlęs šiuos eismo įvykius, o jo kaltė, atsižvelgiant vien į tokių įvykių kiekį, negali būti preziumuojama ar numanoma. Draudimo žalų vertintojas liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai asmuo per pusę metų sudalyvauja 12 eismo įvykių. Pažymėtina ir tai, kad M. K. dirbo pavėžėjo darbą, susijusį su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu, todėl tikimybė ir rizika patekti į eismo įvykį yra didesnė, nei vairuotojo, kuris tuo neužsiima profesionaliai. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, kad surinkti bylos duomenys neleidžia nepaliekant jokių pagrįstų abejonių nustatyti, ar prieš eismo įvykius M. K. vairuoti automobiliai jau buvo apgadinti kitu metu ir M. K. tyčia tokius sugadinimus įtraukė į vėliau kilusius eismo įvykius. Liudytojams (eismo įvykių dalyviams) nekilo klausimų dėl kaltės įvykių metu ar dėl anksčiau buvusių M. K. vairuoto automobilio apgadinimų. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiose eismo įvykių deklaracijose, kurias pasirašė eismo dalyviai, yra nurodyti sugadinimai, taigi nėra galimybės iš šių duomenų nustatyti, kokius M. K. automobilių sugadinimus įrašė ar neįrašė. Siekiant nustatyti tikrąją eismo įvykių eigą būtina įvertinti transporto priemonių vairuotojų parodymus viso proceso metu. M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su eismo dalyviais nebuvo jokio susitarimo dėl eismo įvykio, jis apskritai nepažįsta eismo dalyvių ir nėra su jais bendravęs, deklaracijoje užpildyti eismo įvykių duomenys yra teisingi. Kauno apylinkės teismas pažymėjo, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl sukčiavimo būtina įrodyti, kad asmuo apgaulę naudojo ir neteisingus duomenis pateikė tyčia, suvokdamas, kad jie yra melagingi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju liko nepaneigta versija, kad M. K. į eismo įvykio deklaraciją surašė visus savo matomus automobilio apgadinimus, neturėdamas tyčios padidinti jų apimtį. M. K. apklausų metu patvirtino tik tuos sugadinimus, apie kuriuos galėjo patvirtinti iš užpildytos deklaracijos, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, todėl kai kurių įvykių, dėl kurių nereikėjo kviesti policijos pareigūnų, atsiminti negalėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, aiškiai patvirtinančių tokias aplinkybės, todėl valstybinio kaltintojo iškelta versija, kad M. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas, turėdamas galimybę išvengti susidūrimų su kitais automobiliais to nepadarė, tai yra tyčia sudarė pavojingas situacijas, kad neišvengiamai įvyktų draudiminiai eismo įvykiai, kurie būtų pagrindas draudiminėms išmokoms gauti, laikytina nepasitvirtinusia ir neįrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip M. K. kaltės įrodymą aplinkybę ir dėl ypatingai (nenatūraliai didelio) eismo įvykių kiekio (intensyvumo). Per šešis mėnesius M. K. sukėlė 12 eismo įvykių. Lietuvos draudimo rizikos vertintojų paskaičiavimu, vidutinis vairuotojas į eismo įvykį patenka vieną kartą per aštuoniolika metų (t. y. vieną kartą per 216 mėnesių) (duomenys iš Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio Nr. 1A-246-579/2018).

Prokurorės ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniai skundai atmetami

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš Prokurorės ir Civilinio ieškovo pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas išteisindamas M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė nepagrįstas išvadas, kadangi tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia, kad M. K. sukėlė tyčinius eismo įvykius, taip apgaule iš draudimo įmonių įgijo svetimą – 6 430,33 Eur vertės turtą.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Dėl 2019 m. gegužės 4 d. eismo įvykio liudytoja I. B. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog važiavo ryte iš darbo, žiedinėje sankryžoje lenkė troleibusą, suko į antrą juostą, į liudytojos kairįjį automobilio šoną atsitrenkė automobilis. Tai buvo pirmasis liudytojas eismo įvykis per visą gyvenimą, todėl iš streso pati pasiūlė pavažiuoti toliau ir užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Liudytoja nurodė, kad M. K. jos paklausė kokioje draudimo įmonėje jos automobilis apdraustas, įvardinus įmonę, vaikinas pasidžiaugė, kad gerai apmokamos žalos. Liudytoja tvirtino, kad iš streso pasirašė, kad yra kalta, nes žiedinėje sankryžoje lenkė troleibusą norėdama išvažiuoti į antrą išvažiavimą link (duomenys neskelbtini), troleibuso lenkimas buvo įpusėjęs, tikrai nebuvo jokio automobilio. Liudytoja pastebėjo, kad atsitrenkta buvo ne į galą, o M. K. vairuojamas automobilis pravažiavo (pralenkė) I. B. automobilį ir tada trenkėsi į liudytojos automobilio dureles. Apklausiama liudytoja tvirtino, jog M. K. automobilio tikrai nematė, nesuprato iš kur jis atsirado, o jos automobilis nevažiavo greitai. Liudytojai po eismo įvykio užkliuvo tai, jog M. K. labai norėjo įvardinti visus savo automobilio įbrėžimus detaliai. Dėl kaltės po eismo įvykio asmenys nekalbėjo, liudytoja iškart prisiėmė atsakomybę sau, ją apėmė stresas, buvo išsigandusi, ant visų dokumentų pasirašė. Liudytoja I. B. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbdaviai, peržiūrėję deklaraciją, sprendė, kad ji nekalta, tačiau ji neturėjo minčių nieko keisti. Eismo įvykio metu M. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į vairuotojo dureles, veidrodėlį, kabino priekį, sulankstė visas kairės puses dureles. Liudytoja nurodė, kad jos manymu, vairuotojas galėjo išvengti įvykio, ji negirdėjo jokio signalizavimo, M. K. vairuojamas automobilis iškart atsitrenkė į jos automobilį.

12.4. Dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio apklausta liudytoja J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog išsukinėjo iš kiemų į pagrindinę gatvę, rodė posūkį į kairę, reikėjo įsukti į žiedą. Moteris važiavo pirma juosta, norėjo į antrą persirikiuoti, automobilis „Mercedes“ važiavo antra juosta. Liudytoja nurodė, kad kai išsuko iš kiemo, pavažiavus buvo žiedas, reikėjo iš antros juostos įsukti, ji įjungė kairįjį signalą, važiavo, žiedas prieš nosį, reikėjo sukti, savaime atsisuko ir tas automobilis važiavo tokiu pat greičiu, kad moteris sprendė, jog galėtų persirikiuoti. Automobilis „Mercedes“ važiavo ne visiškai iš paskos, iš kitos juostos, ne visiškai šone, kad matytų, tačiau už J. M. vairuojamo automobilio. Liudytoja apklausiama nurodė, kad vairuotojai tokioje situacijoje arba sulėtina, arba pralekia, kad kitas automobilis galėtų persirikiuoti. Liudytoja nurodė nesulaukusi iš automobilio „Mercedes“ jokio atsako, kaip važiavo, taip važiavo, todėl ji pagreitino, persirikiuodama padidino greitį, automobilio „Mercedes“ vairuotojas taip pat padidino greitį. J. M. nurodė, kad sukėlė įtarimus tada, kai ją iškvietė apklausai. Kai pildė deklaraciją, streso būsenoje nepažiūrėjo, ką prirašė. Po to informavo, kad M. K. pripiešė deklaracijoje, jog jam ratas įlinkęs. Liudytoja nurodė, kad iškart po eismo įvykio jai nekilo įtarimas, užpildė deklaraciją, sėdo ir išvažiavo. Tuo metu galvojo, kad ji pažeidė KET. Liudytoja apklausiama pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu už jos ir M. K. automobilio buvo dar trečias automobilis, kuris po įvykusio eismo įvykio, išlipo iš savo automobilio ir liudytojai sakė kviesti policiją. Vyras nurodė, kad viską matė, t. y., kad liudytojos vairuojamo automobilio M. K. neįleido, tačiau J. M. labai skubėdama nepasiėmė minėto vyro kontaktų. Iškart po eismo įvykio M. K. ant išlipusios iš savo automobilio liudytojos J. M. aršiai puolė, šaukė. Moteris nurodė, kad jos vairavimo stažas yra penkiolika metų.

12.5. Dėl 2019 m. rugsėjo 17 d. eismo įvykio apklausta liudytoja N. P. nurodė, kad tiksliai neprisimena įvykio, tačiau važiuodama (duomenys neskelbtini), šviesoforas jau buvo pravažiuotas, norėjo rikiuotis iš trečios juostos į antrą. Buvo vakaras, paliję, liudytoja prieš rikiuodamasi apsižiūrėjo per veidrodėlius, nieko nebuvo, parodė posūkį ir staiga pajuto smūgį, prabraukė per šoną į galinę automobilio dalį, neatsitrenkė. Buvo tik automobilio nubrozdinimai, jokių įlenkimų. Iškart po eismo įvykio kilo įtarimas dėl eismo įvykio, tačiau vairuotojas pasakė, kad kalta ji. N. P. iniciatyva buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę į eismo įvykio vietą, padarė išvadą, kad kalta N. P.. BPK 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinta dalis liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 27 d. duotų parodymų (2 t., b. l. 139-140), kuriuos liudytoja patvirtino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja tvirtino, kad tuo metu buvo įtartina situacija, taip nebūna, jei užlenda, tai kitas vairuotojas arba signalizuoja, arba pristabdo. N. P. parodė, kad važiavo ne viena, automobilyje buvo 4-5 asmenys, šalia vairuotojas sėdėjęs keleivis negalėjo išlipti, nes buvo prispaustas. Keleivių nuomonė apie įvykį buvo panaši. Liudytoja teigė, kad dėl įvykusio eismo įvykio mechanizmo jai įtarimas liko, įdomi situacija, o prieš darant manevrą padarė visus veiksmus, parodė šviesinį signalą, įsitikino, kad važiuoti saugu. Stažas aštuonerių metų vairavimo, eismo įvykio metu vairavimo stažas buvo penkeri metai, iki tol nebuvo turėsi eismo įvykių. Liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad apklausta vieną kartą buvo draudimo įmonėje, rašė paaiškinimą, įtarimų tuo metu nesukėlė, taip pat du kartus buvo apklausta policijoje. Tyrėja sakė dėl kokių priežasčių kviečia. Kilo įtarimas, kad daug panašių įvykių per pakankamai trumpą laikotarpį. Deklaraciją užpildė kiekvienas savo gal, neatsimena. Liudytoja parodė, kad apžiūrėjo kaltinamojo transporto priemonę po eismo įvykio, ant automobilio nebuvo daug sužalojimų, mažas nubrozdinimas.

12.6. 2024 m. liepos 3 d. teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, dėl 2019 m. spalio 20 d. vykusio eismo įvykio buvo pagarsinti liudytojo V. J. B. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 14 d. duoti parodymai (4 t., b. l. 89-92). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), jis važiavo pirmąja kelio juosta. Važiuojant pamatė, kad iš autobusų sustojimo, rodant posūkio signalą, išvažiuoja troleibusas, todėl jis, įsitikinęs, jog antroje eismo juostoje nėra automobilių, rodydamas kairiojo posūkio signalą, pavažiavo kairiau, tačiau į antrąją eismo juostą buvo išvažiavęs labai mažai. Troleibusui išvažiavus iš sustojimo, jis jį aplenkė, ir vėl rodydamas dešinįjį posūkio signalą, ketino grįžti į pirmąją eismo juostą. Staiga iš kairės pusės pajuto, jog į jo vairuojamą automobilį kažkas atsitrenkė. Tuo metu pro dešinę automobilio pusę pravažiavo anksčiau minėtas troleibusas. Prieš tai to automobilio, kuris į jį atsitrenkė, jis nematė, kadangi jie važiavo ties posūkiu. Jam sustojus tarp dviejų eismo juostų, t. y. tarp pirmosios ir antrosios, jis įsijungė avarinio sustojimo ženklą ir nusprendė išlipti iš automobilio, kad išsiaiškinti, kas čia nutiko. Jam išlipus, vairuotojo pusės priekines dureles galėjo sunkiai atidaryti, kadangi transporto priemonė, kuri į jį atsitrenkė, stovėjo antroje eismo juostoje, tik to automobilio priekis buvo išsikišęs truputį daugiau, nei jo automobilis į priekį. Jam išlipus iš savo transporto priemonės, išlipo ir tas vyriškis. Pamatė, jog tai buvo tamsios spalvos automobilis, galimai ,,Mercedes“ markės, valstybinių numerių neprisimena. Minėtas vyriškis pradėjo šaukti. Pats tuo metu manė, jog yra nekaltas, o tas vyriškis ir toliau rėkė. Tuomet vyriškis pradėjo fotografuoti automobilius. Liudytojas V. J. B. pats siūlė kviesti policijos pareigūnus, bet vyriškis kategoriškai pradėjo sakyti, jog jokios policijos jiems nereikia. Po keleto minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis, ir iš automobilio išlipusi policijos pareigūnė pasakė, jog jeigu jie, kaip vairuotojai, neras bendro sprendimo, kuris iš jų yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, bus teismas. Ji nepasakė, kuris iš jų yra kaltas dėl eismo įvykio, sakė, jog jeigu neras bendro sprendimo, turės vykti į Kelių policijos valdybą ir ten bus įformintas eismo įvykis. Liudytojas apklausoje pažymėjo, jog policijos į įvykio vietą nekvietė, galimai policijos pareigūnų ekipažas tiesiog važiavo pro juos ir sustojo. Tuomet jie su to automobilio vairuotoju nusprendė pasitraukti į netoliese esančią aikštelę ir ten išsiaiškinti, netrukdant kitiems eismo įvykio dalyviams. Jis nusprendė, jog yra kaltas dėl eismo įvykio ir su kito automobilio vairuotoju nusprendė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Taip nusprendė, nes yra ne vietinis, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ir suabejojo, tačiau tuo pilnai įsitikinęs nebuvo, dvejojo. ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas pradėjo skųstis, jog neva po eismo įvykio jam iš automobilio apačios, prie rato, pradėjo bėgti kažkokie skysčiai, tada liudytojo sūnus N. pasakė, jog dėl padarytų sugadinimų pasisakys ekspertai, kurie apžiūrės automobilį, ir jie pasakys, ar tam tikri apgadinimai buvo padaryti dėl eismo įvykio, ar iš anksčiau - dėl kitų priežasčių. Tuomet jie užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė. Po minėto įvykio liudytojui pabrango mėnesinės draudiminės įmokos. Pažymėjo, jog įvykio metu kelio danga buvo sausa, buvo saulėta, tačiau tai matomumui netrukdė. Įvykio metu automobiliui buvo apgadintas galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlis, kairės pusės bamperis ir sparnas, vairuotojo pusės priekinės bei galinės durelės. ,,Mercedes“ automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinys sparnas. Tas automobilis atsitrenkė į jo automobilį priekiu, todėl ,,Mercedes“ automobiliui niekaip negalėjo būti apgadinta nei padanga, nei ratas, nei galinis buferis, tačiau eismo įvykio deklaracijos pildymo metu netikrino, ką ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas parašė prie apgadinimų.

12.7. Dėl 2019 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio apklaustas liudytojas L. S. nurodė, kad važiavo eismo įvykio dieną buvo šviesus paros metas, apie pietus 12 val. - 13 val. , oras buvo darganotas, (duomenys neskelbtini) tiesiai ir į žiedą važiavo saugiai, nebuvo automobilių, o jam įvažiavo į vairuotojo dureles. Liudytojas nurodė, kad galvojo, jog jis nepamatė, gal žmogus jau buvo įvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini), suprato, kad nepastebėjo, manė, kad kaltas jis pats, nes žiede jam įvažiavo į šoną, nepuolė draskytis. Tikrai negali teigti, kad M. K. galėjo jam užkišti. Praėjo daug laiko, tada liudytojui L. S. nekilo jokių abejonių. Dabar to negali teigti, neatsimenu tiksliai. Liudytojo automobilio durelės buvo įlenktos, bet jam eismui netrukdė. Nuotrauką buvo siuntęs, buvo du šaukimai. Gal ir M. mašina buvo apgadinta, nepamena. Ant kito automobilio sugadinimų nematė, buvo labai purvina, mašinos buvo purvinos. Liudytojas nurodė, kad abu vairuotojai supildė deklaraciją ir iškeliavo savais keliais. L. S. nurodė, kad tik tokiu atveju, jei M. K. važiavo padidintu greičiu, galėjo į jį įvažiuoti, nes liudytojas jo nematė.

12.8. Dėl 2020 m. vasario 10 d. vykusio eismo įvykio liudytojas, t. y. automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs L. P. apklaustas nebuvo. Dėl šio įvykio pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja G. S.-B., kuri parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri turi automobilį ,,Audi A4“, tačiau asmeniškai L. P. sutikusi nebuvo. Jis buvo pažymėtas nuomos sutartyje. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojos 2022 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos ji patvirtino (5 t., b. l. 71-73). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad dirba įmonėje, kuri užsiima automobilių nuoma. Į įmonę 2020 m. pradžioje kreipėsi L. P., kuris išsinuomojo automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio nuomos pratęsimo metu jis apie jokius automobilio apgadinimus nebuvo užsiminęs, tačiau liudytojai su kolege nuvykus paimti automobilio, jis buvo apgadintas, buvo apgadintas priekinis vairuotojo pusės sparnas bei pakeista galinė dešinės pusės padanga (buvo uždėta atsarginė padanga). Apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinta transporto priemonė liudytoja nurodė nežinanti, draudimo bendrovė taip pat nesikreipė.

12.9. Dėl 2020 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad įvykis įvyko vakare, nuo (duomenys neskelbtini) suko link (duomenys neskelbtini), suko į kairę, važiavo antrąja kelio juosta, ten buvo (duomenys neskelbtini), bet važiuojant nuo miesto centro suko į kairę. Liudytojas nurodė, kad norėjo persirikiuoti į trečią kelio juostą. Staiga pamatė automobilio žibintus ir jam nubraukė visą šoną. Liudytojas greitai išlipo iš automobilio, buvo streso būsenoje. Kiek atsimena, su M. K. susitarė susirašyti, viską susirašė, G. K. pasijautė kaltu, nes nesidairė per petį rikiuodamasis. Jokių pretenzijų neturi, mašiną pats susitvarkė, ją pardavė. Liudytojas nurodė, kas rikiuodamasis į veidrodėlius pasižiūrėjo, mašina buvo gana toli, rodydamas posūkį lėtai įvažinėjo į antrą juostą ir atsitiko įvykis. Liudytojas nurodė, kad manė, jog jį įleidžia, nes atstumas buvo gana didelis ir jo turi užtekti G. K. persirikiuoti. Liudytojas nurodė, kad mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, nes M. K. spustelėjo pedalą, neleido liudytojui įvažiuoti. Atrodė kaip tyčia. Atsitrenkė į liudytojo automobilio dešinės pusės šoninį sparną. Dėl kaltės klausimo nekilo, supildė deklaraciją. Liudytojas nurodė, kad po įvykio abu automobilius apžiūrėjo atidžiai. Atsiminė kaip M. K. pasakė, kad neseniai jam trenksėsi į bamperį. Viskas vyko labai draugiškai, nebuvo jokių pykčių. Liudytojas nurodė, kad vertina, jog jam tikrai buvo užkištas automobilis, jis rodė posūkį, vairavo tvarkingai, jam buvo užkišta mašina.

12.10. Dėl 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykio apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad šiuo metu toje vietoje yra padarytos keturios eismo juostos, tuo metu ten buvo trys eismo juostos. Pirmoji eismo juosta įvykio dieną buvo apstatyta mašinomis, liudytojas važiavo antra justa, trečioje eismo juostoje taip pat buvo automobilis. V. V. važiavo tik tada, kai įsitikino, kad praleido visus iš kairės ir įvažiavo į žiedą. Trečia eismo juosta tai pat į žiedą įvažiavo raudonos spalvos automobilis, jis pravažiavo žymiai didesniu greičiu nei liudytojas, o priekyje V. V. automobilio buvo troleibusas, kuris nusukinėjo į (duomenys neskelbtini). Liudytojas, siekdamas išvengti didelių troleibuso gabaritų šiek tiek pasuko vairą į kairę, bet neišvažiavo į trečią eismo juostą, tuo metu pajuto staigų smūgį į priekinę automobilio kairę pusę. Troleibusas jau buvo nusukęs. Liudytojo automobiliui buvo pažeistas ratas, sparnas, šiek tiek durelių, viskas iš vairuotojas pusės. To automobilio, kuris trenkėsi į jį, buvo pažeista dešinė galinė pusė. Tas automobilis smūgio metu įsirikiavo į eismo juostą, kuria važiavo V. V.. Liudytojas nurodė, kad kur M. K. vairuojamas automobilis buvo prieš smūgį pasakyti labai sunku, nes kai liudytojas įvažiavo į žiedą, tai jo horizonte nebuvo. Po eismo įvykiams automobiliams sustojus, iš automobilio išlipo M. K., jis paklausė, ar eismo įvykiai dalyviai pildys deklaraciją, kad V. V. kaltas, liudytojas nesutiko, kad yra kaltas, todėl nusprendė kviesti policiją. Liudytojas sėdėjo savo automobilyje ir nepastebėjo, ar policininkai įvykdė matavimus, bet dėl kaltės neperskaitė ką parašė pareigūnai ir pasirašė. Liudytojas nurodė, kad po to prašė įvykį nagrinėti komisariate. M. K. parodymai skyrėsi teisme, jo parodymai nebuvo tokie patys kaip komisariate. Liudytojas nurodė, kad byloje liko kaltas, susimokėjo 70 Eur baudą ir nusprendė nebetęsti, į teismą nebesikreipė. Teismas pripažino V. V. kaltę, kad nedavė kelio M. K.. Ekspertas negalėjo nustatyti M. greičio ir tikslios susidūrimo vietos, teismo nebuvo įrodyta, kad liudytojas įsuko į trečią eismo juostą ir taip sutrukdė M. K. rikiuotis. Susidūrimo metu nebuvo dešinio posūkio ženklo, kuris reiškia, kad automobilis nori rikiuotis. Kitas automobilis pačiame žiede važiavo trečia eismo juosta. Toje vietoje žmonės labai dažnai kirsdavo kelią, nes ten trumpas atstumas persirikiuoti į pirmą arba antrą juostą, kad nusukti į dešinę, priešingu atveju turi važiuoti aplink žiedą. Liudytojas po įvykio iš karto kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudimo atstovus, paprašė pasidomėti šiuo įvykiu, gal tas žmogus prieš tai turėjo eismo įvykių, manė, kad draudimo bendrovė bus suinteresuota, jautėsi teisus, bet neteisingai apkaltintas. Liudytojas V. V. teigė, kad automobilis prieš susidūrimą galėjo padidinti greitį, prieš susidūrimą nebuvo jokių signalų, siekiant išvengti susidūrimo.

12.11. Dėl 2021 m. liepos 4 d. eismo įvykio apklausta liudytoja J. S. parodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini), ten buvo galima važiuoti tik tiesiai, o ji pasuko į kairę, bet ten buvo tokia, kaip subraukyta salelė, ji vėliau tą salelę tik pamatė ir bevažiuojant trenkėsi į J. S. automobilį M. K.. Tuo momentu ji galvojo, kad yra teisi ir priekaištavo M. K., kodėl jis į ją trenkėsi. Kol liudytoja išlipo iš savo automobilio, M. K. paskambino į policiją. Ji nesuspėjo net su juo pasikalbėti, nes iš tos pusės kur liudytoja sėdėjo buvo trenkta, o kitoje pusėje draugė sėdėjo ir kol jos išlipo, jis jau buvo paskambinęs policijai, ir pranešęs tą įvykį. Policija atvažiavo gal po 15-20 min., ir paaiškino liudytojai, kad aš ji neteisi, dar parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra ženklas, ir jai reikėjo pasižiūrėti, kuria juosta važiuoti, J. S. su tuo sutiko. Vėliau eismo įvykio dalyviai kartu su policijos pareigūnu nuvažiavo į aikštelę ir susipildė deklaraciją. Liudytoja apklausiama teigė, kad nėra specialistė, nežino, ką ten užkliudė, kaip ten užkliudė, pasirašė ir viskas, ir išsiskirstė. Minėtoje aikštelėje buvo nepažįstamas vyras, kuris pasakė: „-ką tu čia rašai, čia juk nieko nėra“. Tas vyras taip vairuotojui pasakė. Po kurio laiko pas liudytoją į namus buvo atvažiavęs tikriausiai ekspertas, kuris apžiūrėjo jos automobilį, kažką matavo, kažką vertino ir viskas. Apie tai, kad tyčia įvykis būtų sukeltas liudytoja nepastebėjo. Liudytoja nurodė, kad jai atrodo, kad ji tada važiavo antra juosta, o M. K. turėjo važiuoti trečia juosta – ta pačia vidurine juosta. Liudytoja taip pat parodė, kad jai atrodo, ten kur suka, kad yra dvi juostos, tačiau tiksliai negali pasakyti. Apie tai, kad M. K. važiavo trečia juosta, ji tą minutę nepastebėjo, ji nežino, jis tiesiog į ją atsitrenkė ir viskas. J. S. nurodė, kad iš tos juostos, kuria važiavo pagal taisykles, ji galėjo važiuoti tik į (duomenys neskelbtini), bet nepersirikiavo į kitą juostą, o tiesiog ta pačia juosta važiavo ir ten ta salelė buvo, ir ji tiesiog ant tos salelės užvažiavo. Kai į liudytoją trenkėsi, ji sustojo ir tos salelės dar nebuvo pravažiavusi, ji tiesiog stovėjo ant salelės. J. S. policijos pareigūnai paaiškino, kad ji negalėjo taip važiuoti. Liudytoja parodė, kad važiavo ir pajuto smūgį į šoną – į priekines jos automobilio dureles. Eismo įvykyje buvusių automobilių pirmieji ratai tiesiog, kai vairuotojas atitraukė, tai tie ratai tiesiog atitrūko. Abu automobiliai galėjo toliau važiuoti savo eiga. Liudytojos automobiliui tik minimaliai buvo kažkas, o M. K. - tai jis rodė prie veidrodėlio, prie šono, bet policininkas buvo ir tą situaciją įvertino, ir eismo įvykio dalyviai užpildė įvykio deklaraciją. Jie apžiūrėjo abu automobilius. J. S. pastebėjo, kad jos automobiliui nedideli apgadinimai padaryti, o M. K. jai parodė prie veidrodėlio, šone, bet ji nežino, ar jie šio eismo įvykio metu buvo padaryti, ar anksčiau. Apie tai, koks buvo susidūrimas, tai M. K. nepravažiavo pro šoną, jis tiesiog įvažiavo ir sustojo. Šonas buvo truputėlį įlenktas. Automobiliai buvo susiglaudę, bet šonas nebuvo nubrauktas.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais taip pat apklausti asmenys, tiesiogiai susiję su 2019 m. – 2021 m. vykusiais eismo įvykiais, t. y. draudimo bendrovėse tuo metu dirbę asmenys, žalų ekspertai, įvykio vietose buvę policijos pareigūnai, automobilių remonto/priežiūros įmonėse dirbę asmenys.

13.1. Liudytojas L. T. apklausiamas teisme nurodė, kad įvykio neprisimena. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu L. T. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2008 m., jo darbo pobūdis yra susijęs su draudiminių eismo įvykių dokumentų pildymu, automobilių apžiūra, sąmatos sudarymu. Eismo įvykį, kuris įvyko 2019 m. sausio 27 d., prisimena, kadangi draudimo bendrovė, gavusi nukentėjusiojo M. K. prašymą dėl eismo įvykio metu susidariusios žalos atlyginimo, nukreipė jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio „Mercedes“ vairuotojas atvyko 2019 m. sausio 28 d. adresu, (duomenys neskelbtini), į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpas. Apklausiamas liudytojas nurodė, kad asmeniui pačiam nereikia aiškintis, ar tam tikri automobilio apgadinimai buvo padaryti būtent to eismo įvykio metu, jis visą informaciją perduoda draudimo bendrovei ir ji visa tai aiškinasi. Pagal eismo įvykio žalos dokumentus matė, jog eismo įvykio metu ,,Mercedes-Benz“ automobiliui buvo apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis buferis, kairės pusės veidrodėlis, bei kairės pusės veidrodžio stiklas. Visi minėti automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti fotonuotraukose, taip pat ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas buvo pateikęs vairuotojo pažymėjimo kopiją, automobilio registracijos liudijimą bei eismo įvykio deklaraciją. Visus šiuos duomenis jis persiuntė draudimo bendrovei, galimai elektroniniu paštu, tačiau to tiksliai nurodyti negali, neprisimena. Pranešime apie eismo įvykį ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas M. K. nurodė, jog judrioje sankryžoje ,,Citroen C5“ markės automobilis, rikiuodamasis atsitrenkė į jo transporto priemonę. Pagal darbo tvarką ,,Mercedes“ automobilis buvo nufotografuotas iš visų pusių, fiksuoti visi automobilio apgadinimai. Ar apžiūros metu buvo užfiksuota kitų automobilio apgadinimų, galimai nesusijusių su eismo įvykiu, pasakyti, negali, tačiau viskas turi matytis nuotraukose. Ar tie konkretūs automobilio apgadinimai yra susiję su tuo eismo įvykiu, analizuoja pati draudimo bendrovė, nes įmonė, kurioje dirba liudytojas L. T., to nevykdo. Nepamena, jog jam būtų kilę kokių nors klausimų ar įtarimų dėl minėto eismo įvykio (1 t., b. l. 192-195).

13.2. Liudytojas D. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. serviso vadovu. Prisimena, jog dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 11 d., jam teko apžiūrėti ,,Mercedes-Benz“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal dokumentus matyti, jog minėto automobilio, kuris nukentėjo eismo įvykio metu, apžiūra buvo atlikta 2019 m. rugsėjo 16 d. Automobilis buvo pristatytas apžiūrai adresu (duomenys neskelbtini), autoserviso ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pagal transporto priemonės techninės apžiūros aktą matyti, jog apžiūros metu buvo užfiksuoti automobilio apgadinimai: priekinis bamperis, dešinės pusės priekinė bamperio apdaila (parktroniko juosta), dešinės pusės priekinis sparnas bei dešinės pusės priekinis ratlankis. Pagal tai, kas buvo užfiksuota eismo įvykio deklaracijoje, tie patys apgadinimai buvo užfiksuoti jam apžiūrint automobilį. Jokių kitokių papildomų apgadinimų ant automobilio pastebėta nebuvo, apgadinimų pobūdis, jų mechanizmas jokių klausimų ar įtarimų jam nesukėlė. Pamena tai, jog kuomet jis gyvai apžiūrinėjo ,,Mercedes-Benz“ automobilį, priklausantį M. K., jis pasakė, jog turi pats pasidaręs foto nuotraukas, darytas po eismo įvykio. Pagal nusistovėjusią praktiką, jeigu nukentėjęs asmuo pats turi pasidaręs apgadintos transporto priemonės foto nuotraukų, jos kartu su apžiūros metu padarytomis nuotraukomis, persiunčiamos draudimo bendrovei su kitais pateiktais dokumentais (registracijos liudijimu, eismo įvykio deklaracija, techninės apžiūros talonu, vairuotojo pažymėjimu) (3 t., b. l. 69-74). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. J. papildomai parodė, kad UAb „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi sutartis su dauguma draudimų - ,,Lietuvos draudimas“, ,,Gjensidige“, ,,BTA draudimas“. Kai automobilio apžiūra atliekama, tada siunčiama draudimui dokumentacija dėl sąmatos apskaičiavimo.

13.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. T. parodė, jog dirbo AB „Lietuvos draudimas“. Kai jis skaičiavo žalą, jam įtarimų niekas nesukėlė, automobilio pažeidimai buvo padaryti vienu metu. Vėliau, kai gavo nukentėjusiosios parodymus, negalėjo nustatyti, kad buvo pakišinėjamas automobilis. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. R. T. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m., jo darbas yra susijęs su žalų vertinimu. 2019 m. dauguma automobilių apžiūrų buvo vykdomos vykstant transporto priemonei į autoservisą. Beveik kiekvienas eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis būdavo apžiūrimas specializuotame jų partnerių autoservise ir padarius šias nuotraukas, prasidėdavo jo darbas. Automobilio nuotraukas jis gaudavo elektroniniu paštu ir patikrindavo ar būdavo gauti visi dokumentai bei jeigu nieko netrūksta, pagal turimą informaciją, naudojantis ,, (duomenys neskelbtini)“ programa paskaičiuodavo žalą. 2019 m. gegužės mėn. jam buvo pavesta administruoti eismo įvykį, kurio metu nukentėjo ,,Mercedes-Benz“ automobilis, vairuotas nukentėjusiojo M. K.. Kiek prisimena, eismo įvykio aplinkybės jokių abejonių jam nesukėlė. Pagal eismo įvykio dokumentus, matė, jog automobilis ,,Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas 2019 m. gegužės 7 d. įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad tyrėjai elektroniniu paštu atsiunčia automobilio defektinį/apžiūros aktą, pildytą minėtos įmonės darbuotojo. Minėtame dokumente matyti, jog apžiūros aktą pildė vadybininkas A. Š. Minėtame akte užfiksuotos automobilio apgadintos detalės. Tuo metu, kuomet buvo aiškinamasi dėl eismo įvykio, apžiūros akte buvo nurodyta, jog buvo apgadinta ir automobilio galinė dalis, kai tuo tarpu pagal eismo įvykio deklaracijoje nurodytą informaciją automobiliui buvo apgadinta priekinė dalis, todėl skaičiuojant sąmatą automobilio galinės dalies apgadinimai nebuvo įtraukti. Minėti apgadinimai buvo padaryti kontaktuojant kitaip, jie nebuvo vientisi bei susiję su minėtu eismo įvykiu, todėl už juos atlyginama nebuvo. Būtent šiuo konkrečiu atveju buvo skaičiuojama sąmata pagal naujų detalių vertę ir išskaičiuojant 70 procentų nusidėvėjimą. Pagal visą informaciją, buvo paskaičiuota bendra 627,23 Eur žala, kuri buvo išmokėta į M. K. banko sąskaitą. Su eismo įvykio kaltininke, jeigu neklysta, nebendravo, kiek pamena, ji tik pati buvo užregistravusi pranešimą apie eismo įvykį ir informavusi draudimo bendrovę, jog ji yra kaltininkė. Kadangi jokių klausimų dėl eismo įvykio padarymo aplinkybių nekilo, nebuvo gretinamos „Audi“ ir „Mercedes“ automobilių nuotraukos. Kaip matyti, pagal šio eismo įvykio informaciją, „Audi“ automobilio nuotraukos nebuvo gautos. Pagal nusistovėjusią įmonės praktiką įprasta, jog, jeigu dėl eismo įvykio nekyla jokių klausimų, abejonių, užtenka gauti tik nukentėjusio asmens automobilio nuotraukas (2 t., b. l. 187-191). Aptartus parodymus liudytojas patvirtino ir papildomai nurodė, kad apskaičiuojant žalą buvo padaryta išvada, kad automobilis ,,Mercedes“ turėjo gauti smūgį į šoną, nes abu automobiliai judėjo, galėjo būti apgadintas šonas.

13.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja N. L. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja nurodė, kad apie 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykius nieko neprisimena, būtų prisiminusi, jeigu įvykio metu būtų pildžiusi dokumentus. Tyrėja jai nurodė, jog PRĮR pranešime nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra aiškus ir eismo įvykio dalyviai susipildė eismo įvykio deklaraciją, vadinasi, taip ir buvo (3 t., b. l. 152-155). Liudytoja N. L. teisme savo parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad kuris automobilio vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, sprendžiama vadovaujantis KET. Atvykus į eismo įvykio vietą jau buvo supildyta situacija. Jei būna ginčai tarp vairuotojų, jie vietoje nesprendžiami, įforminamas įvykis ir siunčiama į svarstymą. Liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, kad niekas neverčia kažkurio prisiimti kaltę. Jei prisiima kaltę, užpildoma deklaracija. Jei viskas aišku ir susitarė dėl kaltės, pildoma deklaraciją, jei automobilių vairuotojai turi klausimų, atsako, padeda supildyti deklaraciją. Policijos pareigūnai neleistų pildyti deklaracijos, jei neatitiktų faktinės situacijos.

13.5. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. Š. nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas parodė, kad draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m., jo darbo pobūdis visada buvo susijęs su žalų vertinimu. Įmonėje yra tokia tvarka, kad nukentėjęs eismo įvykio metu asmuo, pildydamas pranešimą apie eismo įvykį, tuo atveju, jeigu transporto priemonei padaryta žala yra nedidelė, jeigu sugadinimo mastas nėra sudėtingas, gali pats sistemos pagalba pasiskaičiuoti žalos sąmatą. Būtent dėl šio eismo įvykio, įvykusio 2019 m. spalio 20 d., nukentėjusysis M. K., dėl apgadinto ,,Mercedes-Benz“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudojo šia paslauga. Pagal minėtą žalos sąmatą buvo paskaičiuota žala, kurios dydis 901,97 Eur. Žalos sąmata buvo sudaryta automatiškai, pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis, todėl sąmatoje nesimato, koks darbuotojas konkrečiai ją atliko. 2019 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu M. K. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog jam kyla klausimų dėl automobilio apgadinimų, kadangi po eismo įvykio jam išbėgo skysčiai. Asmuo teiravosi, ar jam reikia pačiam kreiptis į kokią nors įmonę automobiliui apžiūrėti. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į jo paties pasirinktą jų partnerių specializuotą servisą automobilio apžiūrai, tad jis tai ir padarė. Automobilis specializuotame servise buvo apžiūrėtas 2019 m. spalio 24 d. Po apžiūros, pagal transporto priemonės defektų aktą, papildomų apgadinimų nustatyta nebuvo, tik nurodyta, jog buvo atlikta važiuoklės patikra. Pažymi, jog važiuoklės patikra buvo atlikta kitoje įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, už kurią M. K. sumokėjo 15 Eur. Taip pat M. K. buvo nuvykęs automobilio SBC bloko testui atlikti (susijęs su stabdžių sistema dėl skysčių išbėgimo), už kurį sumokėjo 20 Eur. Pagal pateiktus dokumentus jokių papildomų automobilio apgadinimų nebuvo nustatyta, todėl žala dėl automobilio apgadinimo buvo išmokėta pagal pirminę žalos sąmatą. M. K. buvo išmokėti 936,97 Eur, kadangi dar papildomai buvo priskaičiuoti jo paties išleisti pinigai papildomoms apžiūroms. Liudytojas A. Š. nurodė, jog minėtas eismo įvykis jam jokių įtarimų nesukėlė, pagal eismo įvykio deklaraciją ir automobilio apžiūros metu gautus duomenis, informacija sutapo. Eismo įvykio deklaracijoje matyti, jog abu asmenys pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkai, tačiau pranešimas apie eismo įvykį buvo atsiųstas M. K., deklaracijoje matyti, jog VW ,,Sharan“ automobilis rikiavosi, todėl iš šių duomenų matyti, jog VW ,,Sharan“ automobilio vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio (4 t., b. l. 116-119). Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino pagarsintus parodymus ir papildomai nurodė, kad dokumentai jam nesukėlė jokių įtarimų. Pasitaiko atvejų, kai asmuo per pusę metų padaro 12 eismo įvykių, bet retai būna tokie atvejai. Per 20 metų darbo teko susidurti su įvairiais atvejais.

13.6. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. V. nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas parodė, kad draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2004 m. žalų ekspertu. Jis administravo eismo įvykį, įvykusį 2019 m. lapkričio 15 d. Į draudimo bendrovę kreipėsi nukentėjusysis M. K., dėl to, jog eismo įvykio metu nukentėjo jam priklausanti transporto priemonė ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus minėtos eismo įvykio žalos administravimo dokumentus, matyti, jog eismo įvykio žalos sąmata buvo sudaryta pagal nukentėjusiojo M. K. pateiktas apgadinto automobilio fotonuotraukas. Minėtas nuotraukas jis atsiuntė draudimo bendrovei 2019 m. lapkričio 19 d. Eismo įvykio metu, jam gavus M. K. su žala susijusius dokumentus bei fotonuotraukas, iš fotonuotraukų jis sudarė žalos sąmatą naudodamasis ,, (duomenys neskelbtini)“ sistemą. Pagal sudarytą žalos sąmatą buvo paskaičiuota žala, kurios dydis 649,53 Eur. Kadangi eismo įvykio deklaracijoje pateikta informacija sutapo su apgadinimais, užfiksuotais fotonuotraukose, daugiau jokių klausimų, įtarimų dėl minėto eismo įvykio jam nekilo. Automobilis dėl šios priežasties specializuotame autoservise apžiūrimas nebuvo. Kadangi eismo įvykio padarymo aplinkybės buvo aiškios, jokių įtarimų nesukėlė, kaltininko transporto priemonė fotografuojama, apžiūrima nebuvo, todėl automobilių apgadinimai gretinami nebuvo. Pažymėjo, jog eismo įvykio deklaracijoje buvo užfiksuotas durų apgadinimas, tačiau atsiųstose nuotraukose durų apgadinimas nebuvo užfiksuotas, todėl dėl jo žala vertinama nebuvo. Visi kiti apgadinimai, kurie buvo nurodyti eismo įvykio deklaracijoje, sutapo su užfiksuotais foto nuotraukose (4 t., b. l. 162-166). Liudytojas K. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei papildomai parodė, kad galėjo patikrinti, ar tas asmuo prieš tai patyręs eismo įvykį. Tam turėjo kilti įtarimas, šis įvykis ir žala buvo maža, turėjo būti supildyta deklaracija ir šiuo atveju tie tikrinimai atlikti nebuvo, nes tam nebuvo pagrindo. Jei pirminės informacijos ir jos vertinimo metu iškyla poreikis rinkti daugiau informacijos, tada klausiama, žiūrima ir kitą dalyvį. Šiuo atveju, nekilo papildomų klausimų. Vargu, ar asmuo gali būti nukentėjęs per pusę metų 12 kartų. Sugadinimas, šiuo atveju buvo priskiriamas prie mažų.

13.7. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. S. nurodė, jog įvykio neprisimena, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinti liudytojai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m., nuo 2019 m. iki 2021 m. jis buvo minėtos įmonės filialo vadovas. Pagal pateiktus dokumentus, matyti, jog 2020 m. vasario 12 d. į liudytojo darbo vietą, esančią, (duomenys neskelbtini), atvyko vyriškis, vairuojantis automobilį ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonė, kurioje jis dirba, yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su draudimo įmone ,,Lietuvos draudimas“, todėl esant eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta asmens transporto priemonė, jie apžiūri minėtus automobilius. Dėl automobilio ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedaug prisimena. Peržiūrėjus foto nuotraukas bei transporto priemonės techninės apžiūros aktą, matyti, jog apžiūros metu buvo užfiksuoti šie automobilio apgadinimai (keičiamos detalės): priekinis bamperis, dešinės pusės vidurinė priekinio bamperio juosta, parktronikas, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės sparnas bei dešinės pusės posparnis. Pagal eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją, minėti apgadinimai sutapo, jokių įtarimų nesukėlė. Automobilio apgadinimai jam kažkokių įtarimų, neaiškumų nesukėlė. Šiuo metu, peržiūrėdamas apgadintos transporto priemonės foto nuotraukas, mano, jog automobilis eismo įvykio metu galimai, prieš susidūrimą su kita transporto priemone, net nemažino greičio, nestabdė, nes apgadinimai yra pakankamai dideli (5 t., b. l. 56-59). Teisme liudytojas savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad tiksliai nežino ar automobilio „Mercedes“ vairuotojas važiavo, ar sustojo praleisti mašiną. Liudytojas nurodė, kad parodymuose užrašyta, kaip elgtųsi jis, pats yra turėjęs avariją. G. S. pasirodė, kad įvykio metu kaltinamojo nebuvo stabdyta, jam susidarė įspūdis, kad nestabdė ,,Mercedes-Benz“.

13.8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Š. R. nurodė, kad apie įvykį neprisimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja parodė, kad nuo 2010 m. iki 2020 m. dirbo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ žalų eksperte. Dėl 2020 m. vasario 10 d. eismo įvykio gali pasakyti, kad nukentėjusysis M. K. elektroniniu būdu 2020 m. vasario 11 d. užpildė formą, jog jo vairuojamas automobilis ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, įvykusiu žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjo. Jai dirbant žalų eksperte, po jo įvykio užregistravimo, ji gavo administruoti minėtą žalą. Tuomet, pagal gautus duomenis, paprašė M. K., kad jis pateiktų apgadintos transporto priemonės fotonuotraukų, registracijos dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, eismo įvykio deklaraciją bei prašymą dėl žalos atlyginimo pervedimo į banko sąskaitą. M. K. liudytojai atsiuntė prašomus dokumentus. Iš nuotraukų buvo matyti, jog automobilis patyrė ir vidinius apgadinimus. Po šių dokumentų gavimo, žalą toliau administruoti perdavė kolegai, kuris apskaičiavo žalos sąmatą. Ji pati jokių apgadinimų, pagal nuotraukas ir nurodytus eismo įvykio deklaracijoje, negretino, kadangi tai yra ne jos kompetencija (5 t., b. l. 50-53). Teisme liudytoja perskaitytus parodymus patvirtino.

13.9. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. P. nurodė, kad nieko apie įvykį neprisimena, todėl teismas BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas parodė, kad 2020 m. spalio 5 d. jis dirbo radijo šaukiniu ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. iš operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur susidūrė dvi transporto priemonės, kiek pamena, ,,Mercedes“ bei ,,Peugeot“ automobiliai, vairuotojai po eismo įvykio nesutaria dėl kaltės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas, kuris teigė, jog važiavo žiedine sankryža, antrąja eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini). Jam bevažiuojant, iš šalutinio kelio, nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantis ,,Peugeot“ automobilis į jį atsitrenkė. Paklausus ,,Peugeot“ automobilio vairuotojo, kokiu būdu įvyko eismo įvykis, vairuotojas paaiškino, kad jis iš šalutinio kelio įvažinėjo į žiedinę sankryžą, jam važiuojant antrąja eismo juosta, pagrindiniu keliu važiuojantis ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas nusprendė iš trečiosios eismo juostos persirikiuoti į antrąją eismo juostą, ir jam rikiuojantis, jis atsitrenkė į ,,Peugeot“ automobilį. Kuomet atvyko į įvykio vietą, buvo akivaizdu, jog eismo įvykio kaltininkas yra ,,Peugeot“ automobilio vairuotojas, jam tai buvo išaiškinta, tačiau jis su šia nuomone nesutiko, todėl buvo nubraižyta eismo įvykio schema ir bylos medžiaga perduota kelių policijos valdybai (6 t., b. l. 115-118). Pagarsinus liudytojo parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai nurodė, kad sunku pasakyti, kaip suprasti, kada eismo įvykis būna sukeltas tyčia. Savo praktikoje nėra susidūręs su akivaizdžiai tyčia padarytu įvykiu siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovės, bet tiksliai pasakyti negali. Išskirtinių atvejų nepamena. Neatsimena ar buvo kalbėta apie tyčia padidintą greitį. Nepamena, ar jis braižė įvykio vietą, nes visada braižo pareigūnas, o dalyviai pasirašo. Asmuo gali nesutikti, tada jis parašo „nesutinku“ ir padeda parašą, jei atsisako, tai būna nufilmuoti su body kamera, nes jas privaloma nešioti tarnybos metu. Nepamena, kuris automobilis buvo stipriau apgadintas.

13.10. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. K. parodė, kad buvo deklaruotos kelios žalos. Administruojant žalas, tikrina tas, kurios sukelia tam tikrų įtarimų. Kiek prisimena, nagrinėjamu atveju kaltininkas informavo, kad nesutiko su kalte, buvo spręstinas klausimas, kas kaltas dėl eismo įvykio, kaltininkas pateikė vaizdo įrašą, peržiūrėjus įrašą kilo abejonių, kad įvykis kilo ne atsitiktiniu būdu. Peržiūrėjo eismo įvykių istoriją ir pamatė, kad tie įvykiai žiedinėse sankryžose, kilo įtarimas, susisiekė su kaltininku. Buvo manoma, kad įvykis tyčinis. Prisimena, kad bendravo su moteriške, ji irgi nesutiko su kalte, ji kvietė policiją, bet jiems nurodė, kad nukentėjęs paaiškino, jog sugadinimų nedaug, bet deklaracijoje pažymėta daug sugadinimų. Trečio įvykio neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja parodė, kad pradėjus analizuoti eismo įvykį, įvykusį 2020 m. spalio 5 d. buvo nustatyta, jog eismo įvykis buvo padarytas žiedinėje sankryžoje. Dėl šio eismo įvykio bendravo su V. V.. Prašė jo pateikti vaizdo registratoriaus vaizdo įrašus, taip pat prašė elektroniniu paštu parašyti, kaip įvyko eismo įvykis. Kadangi šio eismo įvykio aplinkybės kėlė daug klausimų, buvo matyti M. K. analogiškomis aplinkybėmis pasikartojantis eismo įvykis, todėl, siekiant išsamesnio tyrimo dėl galimo sukčiavimo, buvo kreiptasi į policiją. Šio eismo įvykio metu draudimo išmoka M. K. buvo apskaičiuota 781,80 Eur, tačiau ji nebuvo išmokėta. M. K. buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad išmoka buvo paskaičiuota, tačiau ji nebus išmokėta, kol nebus priimtas galutinis sprendimas. Tuomet buvo kreiptasi į policiją (3 t., b. l. 159-163). Liudytoja teisme savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad administruojant žalą ir peržiūrėjus vaizdo įrašą jiems sukėlė įtarimų tai, kad nukentėjęs asmuo pradėjo stabdyti tik po eismo įvykio, jis nebandė išvengti susidūrimo. Iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės jiems nepavyko gauti vaizdo įrašo, jie nurodė, kad pateiks tik policijai, vertino tik registratoriaus vaizdo įrašą. Pas juos vieni darbuotojai vertina sugadinamus, kiti vertina, kaip įvyko įvykis, jie teikia išvadą. M. K. atsisakyta išmokėti tais dviem atvejais, nes mano, kad buvo tyčinis eismo įvykis, nevengiant susidūrimo. Jis iki šiol gauna pranešimus, kad išmoka sustabdyta kol gaus atsakymą iš teismo. Asmuo neturi pateikti dokumentų ar jis už tuos pinigus susiremontavo automobilį, žmogaus valia, kur padeda pinigus. Kiek pamena, nebuvo dideli eismo įvykiai, kad automobiliai būdavo nevažiuojantys ar reikėtų autovežio. Specialistas analizuoja tik vaizdo medžiagas. Jie viską vertina, sugadinimus, nuotraukas.

13.11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad jis yra žalų ekspertas, administruoja bylas. M. K. į juos kreipėsi internetu, užregistravo tos dienos įvykį, deklaravo, kad nukentėjo. Liudytojas nurodė, kad įvertina medžiagą ir apskaičiuoja žalos dydį. Sukeltas įvykis jam iš pirmo žvilgsnio nesukėlė įtarimo, bet buvo iš kitų bendrovių užklausų, iš tos pusės kilo įtarimas. Kiek matė iš medžiagos, nebuvo ginčų dėl kaltės, nekilo klausimų. Abiejų vairuotojų parašai buvo tik centrinėje deklaracijos dalyje. Jis laiko, kad to pakanka, kadangi aplinkybės buvo aiškios. Šiuo atveju prieštaravimų iš eismo įvykio dalyvių nebuvo. Jis nepamena, kad būtų tikrinęs M. K. ankstesnių eismo įvykių. Gavo užklausų iš kitų bendrovių apie šio automobilio turimas žalas ir sugadinimus. Jei šitas automobilis turėjo žalą pas juos, tai jie turi sugadinimų nuotraukas, juos gali sulyginti. Iš nuotraukų palyginimo galima spręsti ar buvo atliktas remontas, ar ne. Asmuo neturi pateikti patvirtinančių dokumentų, kad automobilį suremontavo. Buvo išvardinti patirti sugadinimai įvykio metu, nurodoma, kad reikia pakeisti tam tikras dalis. Kas patyrė didesnius apgadinamus nepamena. Kaltininko automobilio dažnai net neapžiūri. Jei nekyla papildomų klausimų nėra privaloma kaltininko automobilio apžiūra.

13.12. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. G. nurodė, kad įvykio neprisimena. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio tvarka, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas apklausoje nurodė, kad žalų ekspertu dirba apie 6 metus. Jis yra pasirašęs partnerystės sutartį su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kai reikia apžiūrėti transporto priemones po eismo įvykių, jis tai atlieka, pildo apžiūros aktą, nufotografuoja ant automobilių esančius defektus bei į sistemą sukelia visus dokumentus, kuriuos jam būna pateikęs automobilio vairuotojas. Po to šią informaciją perduoda draudimo bendrovei. Jam tenka bendradarbiauti su visomis draudimo bendrovėmis. Pamena eismo įvykį, įvykusį 2021 m. liepos 4 d. Po keleto dienų nuo šio eismo įvykio užregistravimo, į jį kreipėsi ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, informavo, kad reikia apžiūrėti abi transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje 2021 m. liepos 4 d. Abiejų automobilių apžiūros buvo atliktos 2021 m. liepos 22 d. Pirmąjį automobilį jis apžiūrėjo ,Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu buvo nustatyta, kad apgadintos buvo priekinės kairės pusės durys, bei išorinė durelių apdaila (moldingas). Ši automobilio apžiūra jam jokių įtarimų nesukėlė. Jis pats asmeniškai moters, kurios automobilį apžiūrėjo, neklausė, kaip įvyko eismo įvykis, bet ji tai buvo nurodžiusi pranešime apie eismo įvykį. Moteris buvo nurodžiusi, jog važiuodama žiedine sankryža, juosta, iš kurios turėjo išvažiuoti iš žiedinės sankryžos, ji važiavo tiesiai. Antrąją transporto priemonę, automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat apžiūrėjo 2021 m. liepos 22 d. Kiek prisimena, tai buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros metu buvo nustatyti šie automobilio apgadinimai: priekinis buferis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratlankis, dešinės pusės automobilio šoninio vaizdo veidrodėlio apsauginis dangtelis bei priekinis dešinės pusės žibintas. Prisimena tai, jog apžiūros metu jam klausimų sukėlė ratlankio apgadinimas, vairuotojas teigė, jog ratlankis buvo apgadintas 2021 m. liepos 4 d. eismo įvykio metu. Ant ratlankio buvo matyti raudonos spalvos dažai, ir tai jam sukėlė įtarimą, kadangi kita transporto priemonė – automobilis VW ,,Golf“, buvo ne raudonos spalvos, o pilkos. Manė, jog šis apgadinimas visai nebuvo susijęs su tuo eismo įvykiu. Kadangi jam teko apžiūrėti abu automobilius, jų abiejų apgadinimai įtarimų nesukėlė, sugretinus apgadinimus, pagal lokacijas tie apgadinimai atitiko eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją (7 t., b. l. 66-69). Liudytojas D. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jis automobilių vertinimų nedarė, atliko tik automobilių apžiūras. Apžiūrų metu aplinkybių jokių nesiaiškino. Draudimas nusprendžia ką apžiūrėti, arba užsako apžiūrą, arba jie daro vertinimus iš kliento atsiųstų fotonuotraukų, jeigu nepakanka, tada siunčia automobilio apžiūrai. Būna, kad draudiminiai įvykiai būna vertinami pagal kliento atsiųstas nuotraukas, jeigu kažkokie minimalūs apgadinimai. Šiuo atveju turbūt nepakako, gal kilo įtarimų kažkokių. Kai jam paskyrė atlikti automobilio apžiūrą, jam nenurodė jokių aplinkybių apie įvykio.

13.13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. Š. parodė, kad buvo savaitgalis, eismas buvo nedidelis. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) žiede buvo eismo įvykis, kuriame dalyvavo dvi transporto priemonės. Vienos transporto priemonės vairuotoja moteris, o kitos transporto priemonės vairuotojas vyriškis. Eismo įvykio metu, moteris vairuodama transporto priemonę važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į žiedinę sankryžą iš pirmos eismo juostos, o vyras žiedine sankryža važiavo ir įvyko eismo įvykis. Dėl kaltės ginčo lyg nebuvo. Jis negali pakomentuoti, dėl ko kvietė policiją. Šiuo atveju buvo pildyta eismo įvykio deklaracija, nes moteris įvažiavusi į žiedą iš (duomenys neskelbtini), iš pirmos eismo juostos, kur įvažiavus yra kelio ženklas, kuris nurodo, jog įvažiavus į žiedinę sankryžą reikia išvažiuoti iš žiedinės sankryžos pasukantį dešinę į (duomenys neskelbtini), o ne važiuoti žiedine sankryža tiesiai link (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Kitas vairuotojas važiavo žiedine sankryža ir suko į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini). Moteriškė, kuri važiavo ir turėjo sukti į dešinę, tai ji važiavo žiedine sankryža. Todėl buvo tas vadinamas kontaktas. Tas eismo įvykis nesukėlė įtarimų, kadangi apgadinimo pobūdis atitiko eismo įvykį. Jeigu būtų apgadinimo pobūdis nurodytas ne iš tos pusės, tai būtų sukėlę įtarimų. Jam jokių įtarimų nesukėlė. Matosi, kad įvykio metu stovi transporto priemonės, kad buvo kontaktas, pobūdis atitinka ir registruoji įvykį. Ar padidino vairuotojas greitį jie nežiūri, tiesiog žiūri, kokie kelio ženklai, ar buvo kontaktas, kaip manevravo, paskui vertina draudimas. Liudytojas nurodė, kad kai atvažiavo automobiliai buvo žiedinėje sankryžoje. Centimetrais, tai niekada neatitiks niekas, nes vis tiek automobiliai ne iškarto sustoja, jie dar pajuda, kažkiek į priekį. Transporto priemonės stovėjo viena šalia kitos. Jokių klausimų dėl įvykio metu jiems nekilo. Vairuotojai visuomet patys turi teisę susipildyti eismo įvykio deklaraciją. Jeigu moteris nebūtų pažeidusi KET, tai eismo įvyko nebūtų įvykę. Jeigu pildosi patys vairuotojai eismo įvykio deklaracijas, tai policija neinicijuoja pati tyrimo dėl pažeidimo. Eismo įvykiai ir kyla, kai kažkas pažeidžia KET. Žiede prie (duomenys neskelbtini) yra ne kartą buvę įvykių. Vieną kartą atvažiuoji, tai vairuotojai sutinka ir susipildome eismo įvykio deklaracijas, o kiti būna, kad nesutinka ir kviečia policija ir registruoja. Tokio pobūdžio, kad nepraleido, kažkas be šito įvykio dar tris kartus buvo jo praktikoje.

13.14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad įvykio neatsimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas nurodė, kad draudimo bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2020 m. žalų ekspertu. Draudimo įmonėje gavus dokumentus dėl eismo įvykio, jis atlikdavo nukentėjusiojo asmens apgadintos transporto priemonės sąmatą, kuri buvo sudaroma ,,(duomenys neskelbtini)“ sistema. Pagal detalių apgadinimus į programą sukeliama informacija, kuri šios sistemos pagalba paskaičiuoja padarytos žalos dydį. Apie 2019 m. balandžio 29 d. eismo įvykį nieko įsimintino neatsimena, įvykis įvyko seniai. Pažymi, jog šis eismo įvykis buvo tipinis, eismo įvykio metu buvo sudaryta eismo įvykio deklaracija, aiškiai buvo pateiktos eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykis įvyko BMW markės automobiliui rikiuojantis. Pagal minėtą eismo įvykį, buvo paskaičiuota, kad ,,Mercedes-Benz“ markės automobilio vairuotojui, pagal dokumentus nukentėjusiam eismo įvykio metu, buvo paskaičiuota žala – 494,66 Eur. Iš pateiktų nuotraukų sunku pasakyti, ar ,,Mercedes-Benz“ automobilis anksčiau yra turėjęs eismo įvykių, kadangi, kiek pamena, šios žalos nagrinėjimo metu nei BMW markės automobilis bei ,,Mercedes-Benz“ automobilis specializuotame servise nebuvo apžiūrėti realiai (2 t., b. l. 118-121). Pagarsinus parodymus, liudytojas V. S. juos patvirtino bei papildomai parodė, kad žalų apskaičiavimas tik iš nuotraukų yra įprasta praktika.

Žemesnės instancijos teismas

13.16. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. V. nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas apklausoje nurodė, kad dirba įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-žalų ekspertu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Minėta įmonė yra partneriai visų šiuo metu esančių draudimo bendrovių, įskaitant ir draudimo bendrovę ,,Gjensidige“. Pažymi, jog įmonė, kurioje jis dirba, tik esant pavieniams atvejams eismo įvykio metu nukentėjusio asmens automobilį apžiūri iš atsiųstų foto nuotraukų, beveik visais atvejais, ir anksčiau, ir iki šiol, nukentėjusiojo asmens automobilis yra apžiūrimas gyvai. Per dieną jam tenka apžiūrėti maždaug 8 transporto priemones. Prisimena, jog 2019 m. spalio 24 d. atliko automobilio ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Atvykęs minėto automobilio vairuotojas jam pateikė reikalingus dokumentus, eismo įvykio deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą. Po dokumentų pateikimo, minėtas automobilis buvo apžiūrėtas, buvo nufotografuoti tik tie automobilio apgadinimai, kurie buvo užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje, t. y. dešinėje pusėje esantys apgadinimai, bei supildytas automobilio techninės apžiūros defektų aktas. Pažymi, jog apžiūros metu nebuvo fotografuota padanga, kurią, kaip apgadintą, nukentėjusysis buvo nurodęs eismo įvykio deklaracijoje, kadangi apžiūros metu buvo nustatyta, kad apgadintas tik ratlankis, padanga pažeista, apgadinta nebuvo. Minėtame dokumente užfiksavo, jog buvo apgadintos šios automobilio detalės - priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, durų juosta, galinės dešinės pusės durys, priekinė dešinės pusės durų rankena, priekinis dešinės pusės veidrodėlis, galinis dešinys sparnas, priekinis dešinės pusės sparno juosta. Pažymi, jog minėto automobilio apgadinimai jam jokių abejonių, įtarimų nesukėlė (4 t., b. l. 108-111). Liudytojas teisme savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad tuo metu matomai jam nesukėlė įtarimo. Prieš eidamas apžiūrėti automobilį turi peržiūrėti deklaraciją. Kartais klientai priešingai nurodo sugadinimus, tada jų nefiksuoja ir neperduoda draudimui apmokėti. Jei buvo nurodytas dešinės pusės apgadinimas, tai tik tą pusę ir žiūrėsi. Išmokas skaičiuoja draudimo bendrovė.

13.17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. S. parodė, jog 2019 m. sausio 27 d. įvyko eismo įvykis. Jis tuo metu dirbo draudimo bendrovėje žalų ekspertu ir nagrinėjo žalos bylą, kurioje buvo vienas nukentėjęs, kitas kaltininkas. Aiškinosi aplinkybes, vienas iš dalyvių teigė, kad vieną deklaraciją pildė, bet vėliau sunaikino, kitą pildė, nukentėjęs iš ,,Mercedes“, o iš ,,Citroen“ vairuotojo pasakojimo, kad jis atlygino žalą grynais pinigais ,,Mercedes“ vairuotojui, bet tiksliai nepamena įvykio detalių. Išmoka buvo išmokėta pagal eismo įvykio deklaraciją, kurioje buvo aišku kas yra kaltininkas, kas yra nukentėjęs. Nukentėjusiam atlygino žalą, nes kito pagrindo neturėjo. Ar buvo ginčas tarp dalyvių, kuris yra kaltas dėl eismo įvykio neatsimena. ,,Citroen“ vairuotojas bandė įrodyti, kad jie sugadino deklaraciją, tada kitą užpildė, nepamena tiksliai tų dalykų. Neatitikimų deklaracijoje nepamena. Jeigu nukentėjusiųjų ar kieno nors kito nedraustas automobilis, tai jie gali kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kad administruotų žalą. Jie atlygino žalą pagal tai, koks dokumentas buvo pateiktas. Nematė eismo įvykio nei vienos transporto priemonės realiai, matė tik iš nuotraukos. Dėl apgadinimų kilo klausimų. Kiek prisimena, nebuvo vieno vairuotojo draudimo, nes jis klausė draudikų biuro nuomonės, kai kaltininkas nedraustas privalomuoju draudimu, kas atsakingas už žalos atlyginimą. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metus parodymus. Liudytojas, parodė, kadangi eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas, galimai pateikė apgadintos transporto priemonės fotonuotraukas su apgadinimais elektroniniu paštu, jo automobilis realiai apžiūrėtas nebuvo, automobilio apgadinimai buvo vertinami iš jo pateiktų nuotraukų. Būtent pagal pateiktas nuotraukas, jis supildė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, kuriame ir nurodė automobilio apgadinimus, pagal eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją ir ją sulyginant su fotonuotraukomis. Protokole buvo pažymėti šie automobilio apgadinimai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis buferis, kairės pusės priekinio veidrodžio stiklas bei kairės pusės veidrodžio posūkio stiklas. Pagal šią informaciją jis, naudodamasis ,,(duomenys neskelbtini)“ sistema atliko automobilio sąmatą, suvedė automobilio remontuojamų ir keičiamų detalų skaičių, ir išskaičiavo nusidėvėjimo kaštus, bei pagal šiuos duomenis buvo paskaičiuota draudimo išmoka – 488 Eur. Visais atvejais, galimai ir šiuo atveju, neprisimena, dėl minėto eismo įvykio, įvykusio 2019 m. sausio 27 d., buvo gretinamos automobilių fotonuotraukos, siekiant suprasti eismo įvykio padarymo aplinkybes bei susidūrimo mechanizmą. Kuomet kyla klausimų dėl transporto priemonių apgadinimų, kaip šiuo atveju ir buvo yra prašoma įmonės partnerių, jog jie nuvyktų apžiūrėti transporto priemonės. Šiuo atveju nesutapo eismo įvykio deklaracijoje nurodyta informacija dėl ,,Citroen“ automobilio apgadinimų, todėl ,,Citroen“ automobilis buvo apžiūrėtas draudimo darbuotojo. Pagal įprastą praktiką, kuomet turima eismo įvykio administravimo žala, jis bendrauja su abejomis pusėmis tiek su eismo įvykio kaltininku, tiek su nukentėjusiuoju. Šiuo atveju daugiau bendravo su eismo įvykio nukentėjusiuoju M. K., kadangi deklaracijoje buvo nurodyta mažiau apgadinimų nei pagal jo pateiktas foto nuotraukas, kilo klausimų dėl apgadinto automobilio ratlankio, kadangi šis apgadinimas nebuvo nurodytas eismo įvykio deklaracijoje. Taip pat teko telefonu bendrauti ir su ,,Citroen“ automobilio vairuotoju, pamena, jog jis sunkiai kalbėjo, tačiau paties pokalbio turinio neprisimena, kokius automobilio apgadinimus jis nurodė, nepamena, tačiau galimai jo nurodyti apgadinimai nesutapo pagal eismo įvykio deklaraciją, todėl automobilis ir buvo apžiūrėtas gyvai. Žalos administravimo metu būtent visos šios aplinkybės kėlė daug klausimų. Kiek prisimena, kaltininkas kažką buvo minėjęs, jog deklaracija buvo išmesta, nes kaltininkas pats sumokėjo ,,Mercedes“ automobilio vairuotojui grynus pinigus, tačiau tai buvo tik kaltininko pasakyti žodžiai. Galimai jis ,,Citroen“ vairuotojo prašė pateikti kažkokius dokumentus, kad jis tikrai sumokėjo jam pinigus, tačiau tokie dokumentai nebuvo gauti. Būtent dėl šios situacijos, jeigu gerai prisimena, galimai elektroniniu paštu kreipėsi į transporto priemonių draudikų biurą ir klausė, kaip šiuo atveju reikėtų elgtis, ar išmokėti draudimo išmoką, ar ne, tačiau minėtos įmonės atstovai nurodė, jog tokiu atveju reikalinga vadovautis dokumentu - eismo įvykio deklaracija, todėl išmoka ir buvo išmokėta (2 t., b. l. 10-14). Liudytojas R. S. teisme perskaitytus parodymus patvirtino.

13.18. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad 2019 m. sausio 27 d. dirbo kaip nepriklausomas ekspertas dėl žalos. Buvo iškviestas nustatyti automobiliui padarytą auto įvykio metu žalą. Automobiliui ,,Citroen“ suformino įvykį ir tuo viskas pasibaigė. Pareigūnai jį iškvietė vėliau, nes jie aiškinosi, kad gal dirbtinai sukeltas neva įvykęs įvykis. Jis tik vertino ,,Citroen“ automobilio apgadinimus, kviestas buvo su tikslu, suforminti kas yra sugadinta, išmatuoti aukščius, kad sutapatinti įvykį, tai buvo jo eilinė darbo diena. Sakė, kad nukentėjęs ar kaltinamasis neva bandė tartis kažką, kad nepildyti deklaracijos, jeigu nebūtų supildyta deklaracija, niekas jo nebūtų kvietę.

13.19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad matė foto nuotraukas pateiktas M. K., neatsimena kitų nuotraukų su kitais automobiliais. Įmonėje yra bendras žalų tyrimų skyrius. Pagal pateiktas nuotraukas buvo atliktas apskaičiavimas. Jis atliko vieno įvykio skaičiavimą. Iškvietus pareigūnams parodė sąmatą, pranešimą, bet nuotraukos nerodė. Matė nuotraukas tik antrojo įvykio. Nelabai atsimena savo parodymų. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas nurodė, kad draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2015 m., jo darbas yra atlikti skaičiavimus dėl apgadintos transporto priemonės, esant kokiems nors klausimams ar neaiškumams, prašomi papildomi duomenys, taip pat jis pats pagal sąmatos suskaičiavimą atlieka žalos paskaičiavimą. Prisimena eismo įvykį, įvykusį 2019 m. vasario 12 d. Dėl minėto eismo įvykio jis atliko tik žalos administravimą pagal gautus sistemos ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Kuomet buvo gauta informacija apie šį eismo įvykį, automobilis į specializuotą servisą nebuvo vežamas, automobilio apžiūra buvo atliekama pagal nukentėjusiojo M. K. pateiktas foto nuotraukas. Kadangi automobilis buvo vertinamas pagal foto nuotraukas, apžiūros defektų aktas pildomas nebuvo, kadangi pagal įmonės nusistovėjusią tvarką, apžiūrint automobilį iš nuotraukų, šio akto pildyti nereikia. Kolegai paskaičiavus automobilio žalos sąmatą, buvo išskaičiuoti detalių nusidėvėjimo kaštai ir paskaičiuota draudimo išmoka – 582,97 Eur. Minėtas eismo įvykis, jo padarymo aplinkybės jokių įtarimų, klausimų jam nesukėlė. Ar automobilis galėjo būti apgadintas iš anksčiau į tas pačias vietas, tiksliai pasakyti negali. Pagal eismo įvykio žalos dokumentus matyti, jog klausimų dėl apgadinimų nei jam, nei kolegoms tuo metu nekilo. Daugiau nieko apie minėtą eismo įvykį papasakoti neturi. Pamena eismo įvykį, įvykusį 2019 m. rugsėjo 17 d. Dėl minėto eismo įvykio jis pats ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos pagalba apskaičiavo automobilio žalos sąmatą bei paskaičiavo draudimo išmoką. Pagal šio eismo įvykio žalos administravimo dokumentus matyti, jog automobilis realiai, taip pat nebuvo apžiūrėtas, automobilio apgadinimai buvo vertinami pagal nukentėjusiojo M. K. pateiktas fotonuotraukas. Pagal šio eismo įvykio dokumentus matyti, jog kolegei A. minėtas eismo įvykis galimai kėlė kažkokių neaiškumų, tačiau dėl ko ir kokių tiksliau nežino. Ji teiravosi kaltininkės, prašė jos papildomai elektroniniu paštu nurodyti eismo įvykio padarymo aplinkybes. Jam pačiam asmeniškai šis eismo įvykis jokių klausimų nesukėlė. Pagal žalos sąmatą dėl minėto eismo įvykio M. K. buvo paskaičiuota išmoka – 638,81 Eur. Pagal eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją ir pagal nukentėjusiojo pateiktas foto nuotraukas, apgadinimai sutapo. Dėl minėto eismo įvykio kaltininko automobilio fotonuotraukos daromos nebuvo, kaltininko automobilis apžiūrimas nebuvo, todėl automobilių apgadinimai gretinami nebuvo (2 t., b. l. 57-60). Liudytojas teismo perskaitytus savo parodymus patvirtino.

13.20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja M. M. parodė, kad automobilis jau buvo sustojęs, paties įvykio nematė. Pagal paaiškinimus atvykę į įvykio vietą, pagal, tai ką sakė abu vairuotojai priėmė sprendimą, paties mechanizmo negali paaiškinti, nes seni įvykiai. Sprendimus ekipaže priėmė, pasitarę. Sprendimą priimdavo ekipažo vyresnysis, tad su kolega vieningas sprendimas, todėl ir buvo. Nereikia pildyti dokumentų, jeigu nekyla abejonių, jeigu pildo deklaracijas, vadinasi nukentėjusioji kategoriškai nesutiko su kažkuriomis aplinkybėmis. Buvo kviesta policija, todėl jie išklausė abi puses, konfliktas nevyko jiems atvykus tarp asmenų, pagal tai, kaip aiškino, kad nukentėjusi iš pirmos juostos važiavo, o kaltininkas iš antros. Įvykio vietos nefiksavo. Negali pasakyti dėl ko juos kvietė, gal nežinojo, kaip susipildyti deklaracijas. Gal nebuvo aiški situacija, todėl kvietė policiją. Atvykę į įvykio vietą – apžiūrėjo ar atitinka pagal aplinkybes apgadinimai. Nesukėlė jiems jokių įtarimų dėl automobilio apgadinimų ir paties įvykio. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka, pagarsino liudytojos M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, 2019 m. vasario 12 d. ji kartu su kolega patruliavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vakare, apie 21 val., iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis. Apie eismo įvykį pranešė vyriškis, kuris nurodė, jog jis važiavo (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, įvažiavo antrąja eismo juosta į žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryžą, kai žiede susidūrė su pirma eismo juosta važiuojančiu ,,Audi“ markės automobiliu. Susidūrimas įvyko po to, kai iš antrosios eismo juostos vyriškis rikiavosi į pirmąją, nes joje automobilių būti neturėjo, kadangi iš pirmosios eismo juostos įvažiuoti į žiedą draudžiama. Kiek pamena, tuo metu, neseniai buvo pasikeitusi minėtoje vietoje eismo organizavimo tvarka, anksčiau, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta buvo galima įvažiuoti į žiedinę sankryžą, link (duomenys neskelbtini), arba sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini), tačiau, jeigu neklysta, tuo metu, kuomet įvyko anksčiau minėtas eismo įvykis, tvarka buvo pasikeitusi, ir pirmąja eismo juosta važiuojanti mergina tiesiai žiedinėje sankryžoje, link (duomenys neskelbtini), važiuoti negalėjo, todėl ir įvyko eismo įvykis. Mergina, važiavusi ,,Audi“ markės automobiliu, paaiškino, jog važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės, iš pirmosios eismo juostos įvažiavo į žiedinę sankryžą, kuomet ji pajuto smūgį į kairiąją automobilio pusę. Kadangi atvykus į įvykio vietą buvo akivaizdu, jog moteris pirmąja juosta tiesiai važiuoti negalėjo, jai buvo išaiškinta, jog ji yra kalta dėl eismo įvykio, todėl asmenys tarpusavyje sutarė, jog susipildys eismo įvykio deklaraciją. Jiems jokios pagalbos pildantis eismo įvykio deklaraciją neprireikė, todėl išvyko. Eismo įvykio aplinkybės jai ir kolegai atrodė akivaizdžios, todėl tai, jog vyriškis M. K. įvykio metu buvo pakankamai ramus, jokio įtarimo nesukėlė. Dėl įvykusio eismo įvykio nei jai, nei kolegai jokių abejonių ar įtarimų nekilo (2 t., b. l. 47-50).