Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-876/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-10-31Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-03-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-26
Bylos Nr.
1A-77-876/2025
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00025-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Kaltinamasis
M. K.
Civilinis ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-876/2025Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00025-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.1; 14.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,išteisintajam M. K., jo gynėjai advokatei Editai Marijai Šlapikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Živilės Gecevičienės (toliau – ir Prokurorė) ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir Civilinis ieškovas) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, ADB ,,Gjensidige“ bei AB ,,Lietuvos draudimas“ civilinius ieškinius nuspręsta palikti nenagrinėtais.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį ,,Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 27 d. apie 14.00 val., Kauno mieste, netoli (duomenys neskelbtini) tilto, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs tos pačios gatvės antroje eismo juostoje ir ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą R. Z., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė, tai yra tyčia pasuko jo vairuojamos transporto priemonės vairą į kairę pusę, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. Z. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai persirikiuojant pažeidus kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į R. Z. vairuojamą automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) abi transporto priemones apgadino; po to, 2019 m. sausio 27 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kadangi tariamo kaltininko R. Z. vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir šiai bendrovei 2019 m. vasario 27 d. priėmus sprendimą išmokėti 488,00 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. vasario 27 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priklausantį turtą – 488,00 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį ,,Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 12 d. apie 21.15 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), link žiedinės sankryžos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs pirmojoje eismo juostoje, žiedinėje sankryžoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. B., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė, tai yra tyčia padidino greitį ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai E. B. išvažiuojant iš žiedinės sankryžos ir dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į E. B. vairuojamą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. vasario 14 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ir šiai bendrovei 2019 m. vasario 25 d. priėmus sprendimą išmokėti 582,97 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. vasario 27 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį turtą – 582,97 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį ,,Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. balandžio 29 d. apie 13.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį, ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. B.-K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė, tai yra tyčia padidino greitį ir nepasuko į šoną, sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. B.-K. persirikiuojant iš antrosios eismo juostos į pirmąją, ir dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į M. B.-K. vairuojamą automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. balandžio 29 d. M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2019 m. gegužės 2 d. priėmus sprendimą išmokėti 494,66 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. gegužės 3 d, pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Gjensidige“ priklausantį turtą – 494,66 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2018 m. spalio 31 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gegužės 4 d. apie 15.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), toje pačioje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. B., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra I. B. rikiuojantis iš antrosios į pirmąją eismo juostą, pastarasis tyčia padidino greitį, pasuko dešiniau ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai I. B. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešine jo puse, atsitrenkė į I. B. vairuojamą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. gegužės 6 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, ir šiai bendrovei 2019 m. gegužės 16 d. priėmus sprendimą išmokėti 627,23 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. gegužės 17 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 627,23 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 15.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas antrąja eismo juosta (duomenys neskelbtini), pastebėjęs ta pačia gatve pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. M., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas antrąja eismo juosta J. M. rodant kairiojo posūkio signalą ir rikiuojantis iš pirmosios eismo juostos į antrąją, sukuriant įspūdį, jog jis ketina įleisti J. M. į antrąją eismo juostą, kuria jis važiuoja, pastarasis savojo automobilio nestabdė ir tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai J. M. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į J. M. vairuojamą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo galinį bamperį, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. rugsėjo 12 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, ir šiai bendrovei 2019 m. rugsėjo 18 d. priėmus sprendimą išmokėti 361,79 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. rugsėjo 19 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 361,79 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 21.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), trečioje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą N. P., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra N. P. rodant posūkio signalą ir rikiuojantis iš trečiosios į antrąją eismo juostą, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai N. P. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į N. P. vairuojamo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. rugsėjo 18 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ir šiai bendrovei 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmus sprendimą išmokėti 638,81 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. rugsėjo 25 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį turtą – 638,81 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. spalio 20 d. apie 15.10 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta, pastebėjęs ta pačia gatve pirmąja eismo juosta važiuojantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą V. J. B., pastarajam rikiuojantis iš pirmosios į antrąją eismo juostą, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini), V. J. B. rodant posūkio signalą ir rikiuojantis iš pirmosios į antrąją eismo juostą, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. J. B. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. J. B. vairuojamą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. spalio 20 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2019 m. lapkričio 4 d. priėmus sprendimą išmokėti 936,97 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. lapkričio 4 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą – 936,97 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. lapkričio 15 d. apie 12.40 val., važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą L. S., pastarajam sulėtinus greitį ir ruošiantis iš šalutinio kelio žiedinėje sankryžoje toliau važiuoti tiesiai, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas žiedine sankryža, L. S. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. S. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į L. S. vairuojamo automobilio „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiąją pusę, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2019 m. lapkričio 15, M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2019 m. lapkričio 21 d. priėmus sprendimą išmokėti 649,53 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2019 m. lapkričio 21 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą – 649,53 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. vasario 10 d. apie 10.20 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. P., pastarajam išvažiuojant iš šalutinio į pagrindinį kelią, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini), L. P. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. P. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į L. P. vairuojamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2020 m. vasario 11 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, ir šiai bendrovei 2020 m. vasario 18 d. priėmus sprendimą išmokėti 1 005,63 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2020 m. vasario 19 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“ priklausantį turtą – 1 005,63 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 21.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, pastebėjęs ta pačia gatve antrąja eismo juosta važiavusį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą G. K., pastarajam rikiuojantis iš antrosios į pirmąją eismo juostą, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini). G. K. rodant dešinįjį posūkio signalą ir rikiuojantis iš antrosios į pirmąją eismo juostą, pastarasis savąjį automobilį pristabdė, ir staiga tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui G. K. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 104 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į G. K. vairuojamo automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinę pusę, tyčia abi transporto priemones sugadino; po to, 2020 m. rugsėjo 14 d., M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Gjensidige“, ir šiai bendrovei 2020 m. rugsėjo 16 d. priėmus sprendimą išmokėti 644,74 Eur dydžio draudimo išmoką, šią išmoką 2020 m. rugsėjo 17 d. pavedimu pervedus į M. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apgaule įgijo svetimą, draudimo bendrovei ADB „Gjensidige“ priklausantį turtą – 644,74 Eur,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2019 m. birželio 6 d. savo vardu įregistravęs automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. spalio 5 d. apie 20.00 val., Kauno mieste, vairuodamas šį automobilį ir, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Peugeot 407 SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. V., pastarajam sulėtinus greitį ir ruošiantis iš šalutinio kelio žiedinėje sankryžoje toliau važiuoti tiesiai, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas žiedine sankryža, V. V. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „Peugeot 407 SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. V. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos, pažeidus KET 9, 154 punktų reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į V. V. vairuojamą automobilį „Peugeot 407SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino, tačiau kadangi eismo įvykio dalyviai dėl kaltės nesutiko, eismo įvykio deklaracija pildoma nebuvo, todėl atvykę policijos pareigūnai užregistravo eismo įvykį, siekiant nustatyti eismo įvykį sukėlusį vairuotoją, bei, policijos pareigūnams nustačius, kad eismo įvykio kaltininkas yra V. V., tačiau draudimo bendrovei peržiūrėjus V. V. pateiktą vaizdo registratoriaus įrašą, kuris jiems sukėlė įtarimų, draudimo išmoka 781,80 Eur dydžio buvo apskaičiuota, tačiau neišmokėta, tokiais savo veiksmais apgaule pasikėsino įgyti svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį 781,80 Eur vertės turtą, tačiau nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėta draudimo išmoka jam sumokėta nebuvo, kadangi draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl M. K. anksčiau sukeltų eismo įvykių pareiškimu buvo kreiptasi į policiją,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2021 m. balandžio 21 d. savo vardu įregistravęs automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. liepos 4 d. apie 10.30 val. Kaune, vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta važiuojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. S., pastarajai sulėtinus greitį ir ruošiantis iš šalutinio kelio žiedinėje sankryžoje toliau važiuoti kairiau, pasirinkus trečiąjį išvažiavimą, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas žiedine sankryža, J. S. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greitį ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų draudiminis eismo įvykis, kuris būtų pagrindas draudiminei išmokai gauti, dėl to automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai J. S. dėl M. K. tyčia sudarytos pavojingos situacijos tariamai pažeidus KET 154 punkto reikalavimus, jis savo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į J. S. vairuojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia abi transporto priemones sugadino, po to, 2021 m. liepos 4 d. M. K. kreipėsi dėl draudimo išmokos į draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir šiai bendrovei 2021 m. liepos 13 d. paskaičiavus transporto priemonės „BMW“ apgadinimų sąmatą, kurios dydis 835,72 Eur, tokiais savo veiksmais apgaule pasikėsino įgyti svetimą, draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priklausantį 835,72 Eur vertės turtą, tačiau veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes minėta draudimo išmoka jam sumokėta nebuvo, kadangi draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl M. K. anksčiau sukeltų eismo įvykių pareiškimu buvo kreiptasi į policiją.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nuosprendyje konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamo asmens naudai, M. K. pagal kaltinimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, jų nebuvo surinkta pakankamai, kad būtų galima patvirtinti, jog M. K. į kitų asmenų vairuojamus automobilius atsitrenkė tyčia, siekdamas suklaidinti kitus vairuotojus, sukelti eismo įvykius ir imituoti kitų eismo įvykiuose dalyvavusių asmenų kaltę dėl automobilių susidūrimų. Pirmosios instancijos teisme teisiamuosiuose posėdžiuose apklausti liudytojai R. Z., E. B., M. B.-K., I. B., J. M., V. J. B., L. S., L. P., G. K. po susidūrimo aiškindamiesi eismo įvykių aplinkybes pripažino, jog tai yra jų kaltė ir sutartinai užpildė eismo įvykio deklaracijas, o abejonės dėl įvykių eigos jiems kilo tik po įvykio praėjus tam tikram laiko tarpui, dažnu atveju ir apklausų metu, sužinojus, jog M. K. galimai sukčiauja, siekdamas gauti draudimo išmokas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien tokios versijos liudytojams pateikimas, savaime gali sukelti liudytojams abejonių dėl to, kad eismo įvykiai galimai buvo sukelti tyčia, t. y., liudytojų nuomonė gali būti įtakojama šios aplinkybės, juolab, kad tokia versija buvo kelta tik vieno liudytojo - V. V.. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad į eismo įvykius, įvykusius nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2021 m. liepos 4 d., buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie padėjo vairuotojams išsiaiškinti kilusio įvykio aplinkybes ir teisingai užpildyti eismo įvykio deklaracijas. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų specialistų L. T., D. P., R. S. parodymų taip pat matyti, kad tyrimai buvo atliekami transporto priemonių nuotraukų pagrindu, o jie tik sudarinėjo apgadintų kaltinamojo automobilių sąmatas dėl žalos nustatymo, o patys eismo įvykiai ir jais padaryta žala jiems jokių įtarimų nesukėlė. Nesant objektyvių duomenų, valstybės pareigūnų veiksmų teisėtumas savaime, vien prokuroro keliamų prielaidų pagrindu, negali būti kvestionuojamas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismas laikė, kad M. K. negali būti laikomas tyčia sukėlęs šiuos eismo įvykius, o jo kaltė, atsižvelgiant vien į tokių įvykių kiekį, negali būti preziumuojama ar numanoma. Draudimo žalų vertintojas liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nors ir retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai asmuo per pusę metų sudalyvauja 12 eismo įvykių. Pažymėtina ir tai, kad M. K. dirbo pavėžėjo darbą, susijusį su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu, todėl tikimybė ir rizika patekti į eismo įvykį yra didesnė, nei vairuotojo, kuris tuo neužsiima profesionaliai. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, kad surinkti bylos duomenys neleidžia nepaliekant jokių pagrįstų abejonių nustatyti, ar prieš eismo įvykius M. K. vairuoti automobiliai jau buvo apgadinti kitu metu ir M. K. tyčia tokius sugadinimus įtraukė į vėliau kilusius eismo įvykius. Liudytojams (eismo įvykių dalyviams) nekilo klausimų dėl kaltės įvykių metu ar dėl anksčiau buvusių M. K. vairuoto automobilio apgadinimų. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiose eismo įvykių deklaracijose, kurias pasirašė eismo dalyviai, yra nurodyti sugadinimai, taigi nėra galimybės iš šių duomenų nustatyti, kokius M. K. automobilių sugadinimus įrašė ar neįrašė. Siekiant nustatyti tikrąją eismo įvykių eigą būtina įvertinti transporto priemonių vairuotojų parodymus viso proceso metu. M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su eismo dalyviais nebuvo jokio susitarimo dėl eismo įvykio, jis apskritai nepažįsta eismo dalyvių ir nėra su jais bendravęs, deklaracijoje užpildyti eismo įvykių duomenys yra teisingi. Kauno apylinkės teismas pažymėjo, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl sukčiavimo būtina įrodyti, kad asmuo apgaulę naudojo ir neteisingus duomenis pateikė tyčia, suvokdamas, kad jie yra melagingi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju liko nepaneigta versija, kad M. K. į eismo įvykio deklaraciją surašė visus savo matomus automobilio apgadinimus, neturėdamas tyčios padidinti jų apimtį. M. K. apklausų metu patvirtino tik tuos sugadinimus, apie kuriuos galėjo patvirtinti iš užpildytos deklaracijos, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas, todėl kai kurių įvykių, dėl kurių nereikėjo kviesti policijos pareigūnų, atsiminti negalėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, aiškiai patvirtinančių tokias aplinkybės, todėl valstybinio kaltintojo iškelta versija, kad M. K., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas, turėdamas galimybę išvengti susidūrimų su kitais automobiliais to nepadarė, tai yra tyčia sudarė pavojingas situacijas, kad neišvengiamai įvyktų draudiminiai eismo įvykiai, kurie būtų pagrindas draudiminėms išmokoms gauti, laikytina nepasitvirtinusia ir neįrodyta.

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, skirti įpareigojimus: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per visą bausmės laiką; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 1 (vienerius) metus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Civilinio ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl eismo įvykių, įvykusių 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. rugsėjo 17 d., ieškinį 1 221,78 Eur sumai dėl turtinės žalos patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. K.. Civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ dėl eismo įvykių, įvykusių 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. spalio 20 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2020 m. rugsėjo 13 d., ieškinį 2 725,90 Eur sumai dėl turtinės žalos patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. K.. Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykių, įvykusių 2019 m. gegužės 4 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. vasario 10 d., ieškinį 1 994,65 Eur sumai dėl turtinės žalos patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. K..

3.1. Apeliaciniame skunde Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis įvertino netinkamai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikė prioritetą prieš kitus, taip pat, atskirais atvejais savo teiginius grindė tik prielaidomis, todėl, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, padarė neteisingas išvadas. Teismas byloje surinktų įrodymų nevertino kaip visumos, vietoje liudytojų (vairuotojų) parodymų pripažinimu svarbiu įrodymu, pasirinko nuostatą, kad iškeltos jų ir valstybinio kaltintojo versijos kelia tik abejones, kurių patikrinti nėra galimybės, tačiau išteisintojo parodymams teikė prioritetą ir jais vadovavosi. Skunde nurodoma, kad teismas teisingai nurodė, jog tiesioginių įrodymų - aiškiai patvirtinančių tyčinius eismo įvykius, nėra, tačiau pagal BPK 20 straipsnio prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagrįsta baudžiamojo proceso teorija, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys turi būti vertinami bendrame bylos kontekste.

3.2. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog nagrinėjamu atveju kiti įrodymai, sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sudaro visumą duomenų, leidžiančių M. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Išanalizavus visus baudžiamojoje byloje nurodytus 12 epizodų, matyti, kad nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2021 m. liepos 4 d. buvo 12 atvejų, kai M. K., patekęs į eismo įvykius, vairuodamas automobilius (du Mercedes-Benz ir vieną BMW), visada likdavo nekaltas, nes atsakomybę iš karto po įvykių prisiimdavo kiti vairuotojai, tačiau būtent M. K. pasinaudodavo tų vairuotojų baime, išgąsčiu, pasimetimu, skubėjimu ir teigdavo, kad kaltė yra tik jų, juos tuo įtikindamas. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog svarbu tai, kad beveik analogiškomis aplinkybėmis, eismo įvykiai įvyko transporto priemonėms persirikiuojant, kur M. K. vairuojamas automobilis visada atsirasdavo ypatingai netikėtai, t. y. liudytojų teigimu per greitai, kitam vairuotojui atliekant persirikiavimo manevrą. Visada po tokių įvykių draudimo išmokos buvo mokamos į M. K. sąskaitą. Byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti visi vairuotojai, išskyrus R. Z., kuris mirė, tačiau ir šis vairuotojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykis kilo, kai automobilis Mercedes-Benz padidino greitį, dar nespėjus jo aplenkti. Akivaizdu, kad nesant atliktos ekspertizės ir nenustačius M. K. vairuoto automobilio judėjimo greičio iki ir prieš pat įvykį, tai gali būti įrodinėjama tik liudytojų parodymais, o turint omenyje, kad tai yra nuolat pasikartojantys įvykiai, negalima nekreipti dėmesio į eismo įvykiuose dalyvavusių liudytojų parodymus, iš kurių būtent ir matyti, kad visiems vairuotojams kilo abejonė, kaip galėjo įvykti eismo įvykis, jei prieš keičiant kelių eismo juostą/persirikiuojant nebuvo matyti M. K. vairuojamo automobilio šalimais, tačiau parodžius posūkį ir lėtai pradėjus daryti persirikiavimo manevrą, jis staiga atsirasdavo ir įvykdavo automobilių susidūrimas. Apeliantės teigimu, nėra duomenų, jog liudytojai duotų melagingus parodymus, liudytojai su M. K. iki eismo įvykių pažįstami nebuvo, jokių asmeniškumų ar suinteresuotumo nuteistajam pakenkti nenustatyta, taip pat liudytojai nėra pažįstami tarpusavyje. Pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu nėra, todėl byloje apklaustų liudytojų parodymai pagrįstai turi būti laikomi vienu iš įrodymų šaltinių ir jais turi būti remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

3.3. Skunde aukštesnės instancijos teismui nurodoma, jog kaip teisingai pažymėjo teismas, itin svarbu nustatyti esminę eismo įvykių kilimo priežastį, t. y., ar juos sukėlė kitų asmenų padaryti KET pažeidimai, ar M. K. tyčiniai veiksmai. Tačiau į šį klausimą teismas nagrinėdamas bylą taip ir neatsakė, pasilikdamas prie vienintelės išvados, kad nenustatyta, jog M. K. pažeidė KET ir prielaidos dėl tyčinių jo veiksmų neįrodytos, tačiau kodėl padarė tokią išvadą nėra aišku, nes kaltinamojo veiksmų (galimų tyčinio greičio didinimo, nebandymo išvengti kliūties ir pan.) net neanalizavo, apsiribojo teiginiu, kad visada KET pažeisdavo kiti vairuotojai (dėl ko ginčo nebuvo). Bet galimai vien tik kitų vairuotojų KET pažeidimai nebūtų sukėlę eismo įvykių, jeigu M. K. veiksmai prieš pat įvykį būtų buvę tinkami, t. y. nebūtų buvę sąmoningai sukeliama situacija eismo įvykiui kilti, o būtų bandoma jos išvengti. Labiausiai įtarimą kelia vienas po kito dvylika, beveik analogiškų įvykių, su labai artimomis tomis pačiomis situacijomis, tuo pačiu braižu, o M. K. niekaip neišvengdavo susidūrimo, nors patirties kaip elgtis šiose situacijose turėdavo vis daugiau iš praėjusių įvykių. Būtent įvykių seka ir analogiškumas yra vienas iš požymių, rodančių, kad vietoje eismo įvykių išvengimo, M. K. rinkdavosi jų sukėlimą, nes iš to gaudavo materialinę naudą - draudimo išmoką, o apie jos tikslinį panaudojimą jokių duomenų nepateikė.

3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Ir nors byloje yra tiriamas sukčiavimas, tačiau jis kilęs iš tyčinių eismo įvykių, todėl turėjo būti išsiaiškinta, ar dirbtinis eismo įvykių sukėlimas nėra kartu ir M. K. padarytas KET pažeidimas ir pagrindinis sukčiavimo požymis (toks nusikalstamas modelis). Abejotina, ar techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiams kilti buvo tik liudytojų (kitų vairuotojų) veiksmai. Iš surinktų duomenų (liudytojų parodymų) matyti, kad neproporcingi šiose situacijose M. K. veiksmai prieš pat eismo įvykį, taip pat turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykių kilimu, už ką turėtų būti atsakingas ir jis pats. Visi liudytojai (vairuotojai) turėjo pagrįstą teisę tikėtis, jog M. K. taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl nuosprendyje apsiriboti lakonišku teiginiu, kad nustatyti tik kitų vairuotojų KET pažeidimai, bet nenustatyti M. K. KET pažeidimai, nėra teisinga, nes tuo metu nebuvo galimybės net svarstyti, ar buvo ir paties M. K. KET pažeidimai ar ne, nes nevyko joks procesas, kurio metu būtų keliamas šis klausimas. Tačiau jis, iškeltas šios baudžiamosios bylos metu, liko neatsakytas.

3.5. Apeliaciniame skunde Prokurorė nurodo, jog versiją, kad daug eismo įvykių įvyko dėl to, jog M. K. dirbo pavėžėju, jis iškėlė tik teisme, tačiau jos niekuo nepagrindė, t. y. į bylą nėra pateiktų įrodymų, kad įvykių metu jis dirbo pavėžėju ir tai neva didino riziką eismo įvykiams įvykti. Skundo autorės įsitikinimu, turėtų būti kaip tik priešingai, nes, jeigu asmuo turi didelį vairavimo stažą, kiekvieną dieną vairuoja automobilį kaip darbo įrankį/priemonę, tai jis turi būti tiek profesionalesnis, tiek atidesnis ir rūpestingesnis vairuotojas, nes teikdamas pavėžėjimo paslaugas, atsako ir už keleivių saugumą. Ši aplinkybė būtent kelia abejonę, ar tikrai M. K. dirbo pavėžėju ir ar jo automobiliai buvo drausti kaip atliekantys šias paslaugas. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad Kauno miestas M. K. yra gerai žinomas, o vairavimas šio miesto žiedinėse sankryžose turi savo niuansų, kurių naujai atvykę į Kauną žmonės gali ir nežinoti, tačiau ne kiekvienas KET pažeidimas persirikiuojant yra tiesioginė eismo įvykio priežastis. Jeigu kitas eismo įvykio dalyvis galėjo išvengti susidūrimo, bet sąmoningai jo neišvengė, už pasekmes turėtų atsakyti būtent jis. Todėl byloje buvo svarbu analizuoti kiekvieną situaciją atskirai, gretinti surinktus įrodymus ir išvadą daryti dėl kiekvieno epizodo atskirai, vėliau juos susiejant į vientisą grandinę, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo visiškai abstrakčiu įrodymų vertinimu, dvylika eismo įvykių situacijų net neanalizuodamas atskirai. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pastaruoju atveju to nėra.

3.6. Prokurorė nurodo, jog nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojams (eismo įvykių dalyviams) nekilo klausimų dėl jų kaltės įvykių metu ar dėl anksčiau buvusių M. K. vairuoto automobilio apgadinimų, eismo įvykio deklaracijose jie pasirašė, kadangi tai paneigta pačių liudytojų parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Skunde taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad įvykių buvo daug. Vienas ar du įvykiai, jeigu jie būtų buvę atsitiktiniai, nesukeltų įtarimo, be to, jeigu asmuo tikrai netyčia papultų į eismo įvykius, tai nebūtų įvykę analogiškoje situacijoje (nes iš bet kurios blogos situacijos pasimokoma ateičiai). Su automobiliu Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 eismo įvykiai, su Mercedez-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7 įvykiai, paskutinis įvykis su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmieji įvykiai susiję su rikiavimusi, persirikiavimu, bet visada žiedinė sankryža neleidžia M. K. išvengti susidūrimo ir iš to jis vienas gauna materialią naudą - arba draudimo išmoką (tik iš nuotraukose fiksuotų sugadinimų), arba įvykio vietoje grynaisiais pinigais. Apeliantė teigia, jog keista, kad patyręs vairuotojas, analogiškose situacijose vis elgtųsi taip pačiai neprofesionaliai, ir visada būdamas kelyje už automobilio, su kuriuo susidurs, matydamas jį prieš save priekyje, matydamas jo manevrą, vis tiek susidūrimo neišvengia. Nė vienas automobilis neatsitrenkė į M. K. automobilio galą, yra tik šoniniai susidūrimai. Keista ir tai, kad tiek eismo įvykių patyręs vairuotojas, savo automobilyje neturėjo vaizdo registratoriaus, kas būtų įrodymu, jog tikrai galėjo/negalėjo išvengti įvykio. Galimai tai jam buvo nenaudinga. Apeliaciniame skunde Prokurorė taip pat nurodo, kad labai svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pasinaudojant tyčia sukeltais eismo įvykiais, buvo pradėtas, tada nutrauktas (2021 m. birželio 28 d. nutarimu), ir tik nutraukus tyrimą, po 2021 m. liepos 4 d. įvykio vėl pateiktas M. K. prašymas išmokėti išmoką už eismo įvykyje nukentėjusį automobilį. Ikiteisminį tyrimą atnaujinus aukštesniajam prokurorui (2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu), netikėtai eismo įvykiai baigėsi ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta pranešimų dėl naujų įvykių. Manytina, kad būtent tyrimas ir baimė būti pripažintam kaltu dėl tyčia sukeltų eismo įvykių lėmė tokį kardinalų pasikeitimą. Duomenų, pagrindžiančių kad M. K. visiškai nevairavo transporto priemonių nuo ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, nebuvo pateikta, todėl akivaizdu, kad jis ir toliau vairavo kaip vairavęs (versija nepaneigta), galimai dirbo pavežėju, tačiau vairavo atsakingiau ir to pasekmė - jokių naujų eismo įvykių. Šiame kontekste Prokurorė pažymi, jog baudžiamojoje byloje akcentuota aplinkybė, jog M. K. nebuvo pavyzdingas vairuotojas, dažnai buvo baustas dėl greičio viršijimo, tai matyti iš 2022 m. gruodžio 6 d. administracinių nusižengimų registro.

4. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendį ir M. K. atžvilgiu priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, o AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį 1 994 Eur sumai tenkinti.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismas, vertindamas M. K. veiksmus, nukrypo nuo Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu byloje Nr. 1A-246-579/2018 suformuluotų įrodymų vertinimo analogiškų faktinių aplinkybių bylose. Minėtu nuosprendžiu aukštesnysis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl dalies inkriminuojamų veikų ir pasisakė dėl įrodymų vertinimo taisyklių šios kategorijos byloje. Teisėjų kolegija akcentavo, jog negalima įrodymų vertinti selektyviai, reikia vertinti įrodymų bylos aplinkybių visumą (įvykių braižą, mechanizmą, masiškumą, liudytojų nurodomas analogiškas aplinkybes). Priešingu atveju teismas pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4.2. Skunde aukštesnės instancijos teismui teigiama, jog nagrinėjamu atveju visų M. K. sukeltų eismo įvykių panašus mechanizmas ir braižas - praktiškai visi įvykiai įvyko dvejais būdais: 1) arba M. K. staiga sustabdžius automobilį (kaip nurodo nukentėjusieji), nesant tam jokio pagrindo, būtinumo ir kitas eismo dalyvis nespėdavo sustoti ir atsitrenkdavo į M. K. vairuojamo automobilio galinę dalį; 2) arba kontaktuojant (susiduriant) su greta važiuojančiu automobiliu, kuris šiek tiek išvažiuodavo iš savo važiavimo juostos, ar rikiuodavosi į kitą eismo juostą. Tuo metu, kaip nurodė apklausti liudytojai, M. K. pagreitindavo savo vairuojamo automobilio greitį (nors toks elgesys prieštarauja KET 128 punkto reikalavimams - atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams). Dauguma eismo įvykių įvyko žiedinėse sankryžose, kur, atsižvelgiant į labai didelį manevruojančių, besirikiuojančių iš vienos eismo juostos į kitą automobilių kiekį, ypatingai patogu (palanku) tokia situacija pasinaudoti ir sukelti eismo įvykį.

4.3. Aplinkybę, jog techniniu požiūriu yra nepriimtinas ir turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu M. K. elgesys (veikimo modelis) eismo įvykio metu, kai jis, iškilus grėsmei eismo saugumui 1) laiku nestabdo savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko susiduria su skersai kelio judančiu automobiliu; 2) ar nesant tam pagrindo pasuka (savo) vairuojamą automobilį į dešinę link artėjančio automobilio, dėl ko su šiuo automobiliu susiduria; 3) ar prieš sukdamas į kairę, neduoda kelio jį lenkiančiam automobiliui, dėl ko vėlgi susiduria su tuo (lenkiančiu) automobiliu, galėjo patvirtinti Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertinė išvada, kurios pirmosios instancijos teismas nepaskyrė. Apeliaciniame skunde atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo nuosprendžio 46 lape nurodyta, kad teismas neturėjo galimybių patikrinti M. K. faktinio akseleratoriaus ar stabdžio pedalų paspaudimo ar atleidimo eismo įvykio metu, tačiau civilinio ieškovo atstovas šiame kontekste pažymi, jog teismas, siekdamas pilnai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, privalėjo gauti Lietuvos teismo ekspertizės išvadą, ar M. K. veiksmai konkrečiose situacijoje buvo techniniu požiūriu priimtini, siekiant išvengti avarinės situacijos.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad baudžiamojoje byloje buvo objektyvus įrodymas (vaizdo registratoriaus įrašas), kuris patvirtina M. K. kaltę ir kurį teismas nepagrįstai atmetė kaip kaltinamojo kaltės įrodymą. Teismas nevertino, jog dėl M. K. sukelto 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykio žiedinėje sankryžoje su V. V. vairuojamu automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybės buvo fiksuotos vaizdo registratoriumi ir vaizdo įrašą peržiūrėjusi draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakė mokėti draudimo išmoką. Skundo autoriaus vertinimu, minėtas vaizdo įrašas patvirtina, jog M. K. vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas žiedinėje sankryžoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrindiniu keliu, antrąja eismo juosta, pastebėjęs (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Peugeot 407 SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. V., pastarajam sulėtinus greitį ir ruošiantis iš šalutinio kelio žiedinėje sankryžoje toliau važiuoti tiesiai, jis, M. K., turėdamas galimybę išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, to nepadarė tyčia, tai yra važiuodamas žiedine sankryža, V. V. pradėjus važiuoti iš šalutinio kelio, įsitikinus, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja jokios transporto priemonės, pastarasis savojo automobilio nestabdė, tyčia padidino greiti ir sudarė pavojingą situaciją, kad neišvengiamai įvyktų eismo įvykis.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip M. K. kaltės įrodymą aplinkybę ir dėl ypatingai (nenatūraliai didelio) eismo įvykių kiekio (intensyvumo). Per šešis mėnesius M. K. sukėlė 12 eismo įvykių. Lietuvos draudimo rizikos vertintojų paskaičiavimu, vidutinis vairuotojas į eismo įvykį patenka vieną kartą per aštuoniolika metų (t. y. vieną kartą per 216 mėnesių) (duomenys iš Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio Nr. 1A-246-579/2018).

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų byloje negauta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis M. K. ir jo gynėja advokatė Edita Marija Šlapikienė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Prokurorės ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniai skundai atmetami

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš Prokurorės ir Civilinio ieškovo pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas išteisindamas M. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė nepagrįstas išvadas, kadangi tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia, kad M. K. sukėlė tyčinius eismo įvykius, taip apgaule iš draudimo įmonių įgijo svetimą – 6 430,33 Eur vertės turtą.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su Prokurorės ir Civilinio ieškovo apeliacinių skundų argumentais, apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, atitinkamai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą tiek įrodymų vertinimo, tiek teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo atliktas įrodymų tyrimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį, neturi. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek išteisintąjį M. K. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, taip pat aptarė jo gynybinę versiją, surinktus duomenis įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstai konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. į kitų asmenų vairuojamus automobilius atsitrenkė tyčia, siekdamas suklaidinti kitus vairuotojus, sukelti eismo įvykius ir imituoti kitų eismo įvykiuose dalyvavusių asmenų kaltę dėl automobilių susidūrimų, todėl byloje esantys prieštaravimai ir abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti vertinami kaltinamojo naudai ir padarė išvadą, jog turimų duomenų pagrindu M. K. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

9. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad siekiant išsiaiškinti analizuojamų eismo įvykių aplinkybes, buvo atlikta daug procesinių veiksmų – apklaustas kaltinamasis M. K., liudytojais apklausti eismo įvykiuose dalyvavę asmenys, draudimo bendrovėse dirbę asmenys, žalų ekspertai, įvykio vietose buvę policijos pareigūnai, automobilių remonto/priežiūros įmonėse dirbę asmenys. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nors Prokurorė apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nesikreipė į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, siekdamas patikrinti M. K. faktinio akseleratoriaus ar stabdžio pedalų paspaudimo ar atleidimo eismo įvykio metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog eismo įvykiai vyko laikotarpiu 2019 m. – 2021 m., o byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2023 m. – 2024 m., praėjus tokiam laiko tarpui, t. y. dvejiems metams, nebūtų įmanoma nustatyti M. K. aukščiau įvardintų veiksmų. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017, 2K-141-697/2021). Lietuvos Respublikos teisės aktai ir formuojama teismų praktika neteikia prioriteto ekspertizės aktui kaip įrodymų šaltiniui. Prokurorės ir Civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės ir keliamos prielaidos dėl įvykių tikrosios eigos, teismo vertinimu, nėra pakankamos neginčijamoms išvadoms daryti, vadovaujantis baudžiamojo proceso fundamentaliais principais, o asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, Prokurorės ir Civilinio ieškovo apeliaciniai skundas yra atmetami ir apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra paliekamas nepakeistas.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

10. M. K. viso proceso metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 13 d. apklausos metu jis parodė, kad tikslių eismo įvykių aplinkybių neprisimena. Prisimena apie 2019 m. rugsėjo mėn. vykusį eismo įvykį Kaune, prie (duomenys neskelbtini). M. K. nurodė, jog važiavo pirmąja eismo juosta, tuomet, keičiantis toje vietoje esančiam kelio ženklinimui, jo vairuojamas automobilis buvo antroje eismo juostoje. Kiek prisimena, automobilis, su kuriuo įvyko susidūrimas, iš pradžių, prieš pasikeičiant kelio ženklinimui, važiavo antrąja eismo juosta, tačiau keičiantis kelio ženklinimui, jis turėjo važiuoti kairiau, trečiąja eismo juosta. Eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nevažiavo savo eismo juosta, o tiesiog važiavo tiesiai, tokiu būdu, pasikeitus kelio ženklinimui, atsidūrė toje juostoje, kuria važiavo M. K., t. y. antroje kelio juostoje. Būtent dėl šios priežasties įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Apklausiamas M. K. teigė, jog suprato, kad dėl aptariamo eismo įvykio buvo kaltas kito automobilio vairuotojas, tačiau jam su tuo nesutikus, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nustatė, jog eismo įvykį sukėlė ne M. K.. Tuo pagrindu buvo supildyta eismo įvykio deklaracija. Dėl 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykio apklausiamas M. K. nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini), nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Žiedinėje sankryžoje nusuko tolyn (duomenys neskelbtini) žiedo. Sustojęs prie šalutinio ženklo žiedinėje sankryžoje antroje eismo juostoje, praleido pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones, joms nuvažiavus, M. K. įvažiavo į žiedinę sankryžą, kurioje važiavo antroje kelio juostoje ir ketino važiuoti link (duomenys neskelbtini), jokių kliūčių nebuvo, jis važiavo pagrindiniu keliu. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) pamatė, kad pirmoje kelio juostoje yra troleibusas, o ar už jo buvo kokia kita transporto priemonė jis nematė. M. K. važiuojant antrąja eismo juosta, pajuto, kad į dešinę, galinę automobilio pusę, šoną jam atsitrenkė kitas automobilis, tačiau kuria eismo juosta važiavo minėtas automobilis, jis nežino. Dėl įvykusio eismo įvyko automobilių vairuotojai nesutarė, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykus nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas „Peugeot“ automobilio vairuotojas. Kadangi minėto automobilio vairuotojas su kalte nesutiko, policijos pareigūnai įformino eismo įvykį, po ko prasidėjo teisiniai procesai dėl įvykusio eismo įvykio (8 t., b. l. 118-126). Įteikus įtarimą, M. K. apklaustas 2022 m. lapkričio 30 d. nurodė, kad įvykusių eismo įvykių neprisimena, nes praėjo daug laiko. Prisimena paskutinįjį įvykį, vykusį 2021 m. liepos 4 d. Moteris, vairavusi automobilį „Volkswagen Golf 4“, važiavusi (duomenys neskelbtini), buvo pirmoje kelio juostoje, ketino važiuoti link (duomenys neskelbtini), o M. K. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) antrąja kelio juosta ir ketino važiuoti link (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į žiedinę sankryžą, pagal kelio ženklinimą M. K. vairuojamas automobilis važiavo trečiąja kelio juosta, o minėta moteris važiavo antrojoje kelio juostoje. Apklausiamo asmens teigimu, kadangi moteris pasirinko netinkamą eismo juostą, kirto ištisinę kelio liniją, įvyko eismo įvykis – moters vairuojamas automobilis atsitrenkė į dešinę M. K. vairuojamo automobilio pusę. Prieš eismo įvykį vaikinui ketinant sukti link (duomenys neskelbtini), jis bandė važiuoti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kadangi matė, kad moteris važiuoja tiesiai, bandydamas išvengti eismo įvykio. Apklausiamas asmuo nurodė, jog negali atsakyti, dėl kokių priežasčių eismo įvykiai, kuriuose jis dalyvavo, įvyko beveik analogiškomis aplinkybėmis ir nurodė, kad tikėtina, jog dėl to, kad eismo įvykiuose dalyvavę asmenys nemoka važiuoti žiedinėse sankryžose. M. K. tvirtino, kad nei viename iš eismo įvykio jis tyčia nedidino greičio ir nesielgė taip, kad eismo įvykiai atsitiktų tyčia (8 t., b. l. 142-145).

11. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. K. nurodė, jog laikotarpiu 2018 m. – 2020 m. dirbo pavėžėju, pravažinėjo daug kilometrų kiekvieną dieną Kauno mieste, tai galėjo turėti įtakos auto įvykiams, per metus pravažinėja 35 000 km - 45 000 km Kauno mieste. M. K. nurodė, kad kiekvieno įvykio nuosekliai neatsimena, kadangi visa tai buvo seniai. Savo kaltę pripažino visi eismo dalyviai, nebuvo situacijos, kad nesutiktų su kalte, nes akivaizdžiai buvo matoma kitų vairuotojų, o ne M. K. kaltė. Du kartus policija buvo kviesta tik dėl to, kad užfiksuotų įvykį ir pateiktų draudimui informaciją, nes jau buvo pradėta įtarinėti sukčiavimu, likusius dešimt kartų eismo įvykio dalyviai tarpusavyje pildė eismo įvykių deklaracijas. M. K. parodė, kad viskas draudimo išmokas gavo, išskyrus dėl dviejų paskutinių eismo įvykių (2020 m. spalio 5 d. ir 2021 m. liepos 4 d.). gautų išmokų suremontuoti automobiliui neužteko, tačiau papildomai į draudimą kreiptasi nebuvo. M. K. nurodė, kad kaltinime nurodyti dvylika eismo įvykių įvyko su trimis skirtingais automobiliais – dvejais Mercedes ir vienu BMW. A. M. automobilius remontavo po kiekvieno eismo įvykio, nes tuo metu dirbo pavėžėju. Situacijos, kad automobilis po eismo įvykio būtų nesutvarkytas ir įvyktų naujas eismo įvykis – nebuvo. M. K. nurodė, kad sutinka, jog visi dvylika eismo įvykių yra analogiški, tačiau nei vienas iš jų nebuvo padarytas tyčia. M. K. taip pat tvirtino, kad automobilio nebevairuoja, jį visur vežioja žmona arba vairuotojas, kai vairavo, vairuodavo atsargiai, bijodavo išvažiuoti į darbą, bet reikėjo pinigų. Žalą po eismo įvykių apskaičiuodavo draudimo darbuotojai, preliminarią sumą reikdavo įrašyti, bet M. K. nurodė įrašydavęs dažymo ir naujų dalių kainas, tačiau sumos neatitikdavo. Apklausiamas M. K. tvirtino, kad prieš eismo įvykiams atsitinkant greičio nedidindavo, pats nematydavo to automobilio, su kuriuo kiekvienu konkrečiu atveju susidurdavo. Po eismo įvykio policiją kviesdavo pats M. K.. Jis nurodė, kad su baudžiamojoje byloje pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, reikalaujamos pinigų sumos buvo išleistos automobilio remontui, kuris parduotas prieš kelerius metus, iš draudimo gauti pinigai nebuvo naudojami asmeniniams tikslams, tik automobilių remontui. Dėl dviejų eismo įvykių toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), M. K. nurodė, kad gal tuo metu iškvietimų buvo toje vietoje daugiau. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme M. K. nurodė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis 300-400 Eur, išlaikytinų asmenų neturi. Jo darbo pobūdis - vadovauja savo įmonei, dirba ir buhalteriu, ir kitose pozicijose, kuo tik įmanoma, kad būtų didesnė nauda įmonei. Dėl dviejų paskutinių eismo įvykio negautų draudimo išmokų M. K. nurodė, kad skambino draudimo įmonei ir teiravosi, kodėl negauna išmokų, tačiau jam buvo atsakyta, kad vyksta ikiteisminis tyrimas. Jis dirbo toliau ir neturėjo už ką sutvarkyti po eismo įvykio transporto priemonių, po paskutiniojo eismo įvykio daugiau įvykių neturėjo. M. K. vertinimu, apklausiami liudytojai, sužinoję, kad jis įtariamas sukčiavimu, pakeitė savo parodymus, t. y. savo kaltės dėl eismo įvykių nepripažino. Apklausiamas teisme jis taip pat nurodė, kad draudimo įmonių beveik visais atvejais prašė vaizdo įrašų dėl įvykių, tačiau nei vienu atveju negavo. Automobilį tvarkydavo tose vietose, kas pasiūlydavo mažiausią kainą, sąskaitų už remontą neturi, stengdavosi kuo pigiau sutvarkyti, kadangi gautos draudimo išmokos būdavo mažos. M. K. įsitikinimu, liudytojai (eismo įvykių dalyviai) keitė savo pozicijas dėl naudos, t. y., kad iš istorijos jiems išsitrintų eismo įvykis ir atpigtų civilinis draudimas. Konkrečiai dėl įvykusių eismo įvykių M. K. nurodė:

11.1. pirmasis eismo įvykis (2019 m. sausio 27 d.) vyko (duomenys neskelbtini), automobilis „Citroen“ važiavo antrąja eismo juosta, ten buvo vingis prieš padarytus remonto darbus, ir iš antros juostos trenkėsi tiesiai į M. K. vairuojamą automobilį, todėl išvengti jis negalėjo, nes neturėjo kur pasitraukti, buvo tik dvi eismo juostos, o M. K. automobilis buvo pirmojoje juostoje.

11.2. Antrojo įvykio (2019 m. vasario 12 d.) pakomentuoti negalėjo.

11.3. Dėl trečiojo įvykio (2019 m. balandžio 29 d.) mergina iš šalutinio kelio išvažiavo tiesiai į pagrindinį kelią, o M. K. važiavo antrąja juosta, merginos vairuojamas automobilis išsuko iš kairės, (duomenys neskelbtini), ir trenkėsi į M. K. automobilį. Policija nebuvo kviesta, vairuotoja suprato, jog tai jos kaltė, ji sakė, kad skubėjo ir neapsidairė į abi puses, susipildė eismo įvykių deklaraciją, ir išsiskirstė. M. K. teigė, kad įvykio išvengti negalėjo, nes smūgis buvo šoninis, į jo automobilio priekį, to automobilio išvažiuojančio iš šalutinio kelio nematė, automobilių buvo daug pirmoje juostoje, būtų trenkęsis į kitą automobilį ir M. K. būtų buvęs draudiminio įvykio kaltininkas.

11.4. Ketvirtojo įvykio (2019 m. gegužės 4 d.), o taip pat ir penktojo (2019 m. rugsėjo 11 d.) pakomentuoti negalėjo.

11.5. Dėl šeštojo įvykio (2019 m. rugsėjo 17 d.) nurodė, jog tai buvo analogiška situacijai pirmajai. Močiutė vairuodama neapsižiūrėjo ir bandė važiuoti kaip pirmojoje situacijoje, todėl trenkėsi į M. K. automobilį, prieš atliekant darbo remontus, pakeitimus, tai buvo (duomenys neskelbtini). Jis neturėjo galimybės pasitraukti, nes nebuvo kur trauktis, nes ten lyg siena buvo.

11.6. Dėl septintojo įvykio (2019 m. spalio 20 d.) nurodė, jog įvykis buvo (duomenys neskelbtini), jis važiavo antrąja eismo juosta, automobilis „Sharan“ važiavo pirmąja, paskui troleibusą, buvo kelio vingis, „Sharan“ pabandė aplenkti troleibusą, ir išlindo tiesiai prieš M. K. automobilį, jis bandė stabdyti. Policijos eismo dalyviai nekvietė, M. K. padarė nuotrauką ir siuntė draudimui, kad jo padangos slysta keletą metrų, bandė sustabdyti, išvengti įvykio, bet nepavyko, yra slydimo žymės.

11.7. Aštuntojo įvykio (2019 m. lapkričio 15 d.) pakomentuoti negalėjo.

11.8. Devintasis įvykis (2020 m. vasario 10 d.) įvyko (duomenys neskelbtini). M. K. važiavo žiedine sankryža, pagrindiniu keliu, automobilis „Audi A4“ gal jo nepastebėjo ir iš šalutinio kelio staigiai išlindo ir automobiliai susidūrė priekiniais kampais, jei būtų po truputį išlindęs, būtų pavykę išvengti, bet jis staigiai iššoko.

11.9. Dėl dešimtojo įvykio (2020 m. rugsėjo 13 d.) nurodė, kad jis važiavo pirmąja eismo juosta, buvo atsisukęs į savo merginą, kai pajuto smūgį į dešinę pusę, kadangi kito eismo dalyvio automobilis jo nematė. I. M. K. negalėjo, toje vietoje yra bortai, o jis iš antrosios eismo juostos rikiavosi į pirmąją, t. y. tiesiai į M. K..

11.10. Vienuoliktasis įvykis (2020 m. spalio 5 d.) analogiškas devintajam įvykiui. Automobilis „Peugeot“ išvažiavo iš šalutinio kelio, ir automobiliai slystamai kontaktavo, buvo tiriama ekspertų, buvo teismo posėdžiai, ir aukštesnysis teismas priėmė nuosprendį, kad M. K. nekaltas dėl šio įvykio.

11.11. Dvyliktasis eismo įvykis (2021 m. liepos 4 d.) įvyko (duomenys neskelbtini), M. K. vairavo automobilį „BMW“, moteris su „Golf 4“ įvažiavo į žiedinę sankryžą, jis važiavo trečiąja eismo juosta, ji antrąja. Moteris greit persigalvojo iš antrosios juostos, persirikiavo į trečiąją juostą, staigiai pasuko vairą ir trenkėsi M. K. į priekį. Jis bandė trauktis, į bortus nesitrenkė, nes būtų išsilaužęs ratus, o automobilis buvo ganėtinai brangus. Iškviesti policijos pareigūnai išaiškino moteriai, kad ji yra kalta.

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti eismo įvykiuose dalyvavę asmenys, išskyrus R. Z., kuris mirė ((duomenys neskelbtini)), V. J. B. bei L. P..

12.1. Dėl 2019 m. vasario 12 d. eismo įvykio apklausta liudytoja E. B. nurodė, jog važiavo Kaune, link (duomenys neskelbtini) tiesiai per žiedą, už jos nebuvo jokios transporto priemonės, tačiau išvažinėjant iš žiedo į jos automobilio ratą atsitrenkė kitas automobilis. Liudytojai išlipus iš automobilio, M. K. ją pradėjo kaltinti, kad ji važiavo antra kelio juosta. Kadangi kelio danga buvo apledijusi, ji važiavo arčiau kelio vidurio. M. K. jai tvirtino, kad jis važiavo už jos automobilio. Eismo dalyviai iškvietė policijos pareigūnus, kurie situacijos labai nesiaiškindami, sakė, kad dėl eismo įvykio kalta E. B., dėl to ji pasirašė deklaraciją. Prieš deklaracijos pildymą M. K. merginai sakė duoti 200 Eur ir nekviesti policijos. E. B. nurodė, kad smūgį į savo automobilį pajuto išvažiuojant iš žiedo, kai persirikiavimo manevrą jau buvo baigusi, smūgis buvo į galinės dešinės pusės ratą. Merginos automobiliui įlinko tik ratlankis, o M. K. automobilio visas buferis ir sparnas kairės pusės buvo sumuštas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 4 d. teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 3 d. (2 t., b. l. 32-37) bei 2022 m. gegužės 25 d. (2 t., b. l. 38-43) duoti parodymai, kuriuos liudytoja patvirtino.

12.2. Dėl 2019 m. balandžio 29 d. eismo įvykio liudytoja M. B.-K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiavo dienos metu Kaune, iš (duomenys neskelbtini), kai reikėjo sukti link (duomenys neskelbtini), įsuko į sankryžą. Liudytoja rikiavosi į kitą eismo juostą, buvo pakankamai laiko ir vietos, kad spėtų, tačiau besirikiuojant pajuto, kad jos automobilis užkliuvo už kito automobilio. Liudytoja manė, kad tai buvo jos kaltė, tačiau vėliau, per apklausą, policijos pareigūnas leido suprasti, kad tai nebuvo jos kaltė, nes eismo įvykyje dalyvavęs vyras ne pirmą kartą jau tokią situaciją turėjo. Į įvykio vietą policijos pareigūnai kviesti nebuvo. Po eismo įvykio buvo supildyti dokumentai, kadangi liudytoja pagalvojo, kad dėl įvykio kalta ji, nes ji rikiavosi ir nespėjo, tačiau vėliau suprato, kad ją apgavo, M. K. tiesiog pagreitino greitį kuomet liudytoja rikiavosi, kad sudaryti avarinę situaciją. Vaikino automobilis visas buvo sudaužytas, liudytoja nurodė nesupratusi, kaip po tokio nedidelio susidūrimo įmanoma taip atsitikti. Po įvykusio eismo įvykio, liudytojai eismo įvykyje dalyvavęs vaikinas sakė, jog viskas gerai. Dėl eismo įvykio abejonių M. B.-K. kilo, kai ji apie susiklosčiusią situaciją papasakojo tėčiui, kuris turi didesnės patirties su automobiliais. Liudytojos tėtis pasakė, kad nelabai tikėtina tokia situacija, kuri įvyko, kaip atsakingas vairuotojas, vaikinas automobilį būtų pristabdęs. Po eismo įvykio, M. K. neatrodė išsigandęs ar susierzinęs, priešingai, buvo ramus ir pozityvus. Liudytoja taip pat nurodė, kad M. K. vairuoto automobilio lempos buvo išdaužtos, tačiau eismo įvykio metu nebuvo girdėti joks dūžio garsas. Pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinti liudytojos M. B.-K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 20 d. duoti parodymai (2 t., b. l. 109-114), kuriuos liudytoja patvirtino. Liudytoja pirmosios instancijos teisme taip pat pažymėjo, jog po įvykio supratusi, kad eismo įvykis tikėtina, jog buvo sukeltas tyčia, nesikreipė į draudimo įmonę ar policijos įstaiga, nes neturėjo jokių įrodymų (automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus, įvykio vieta nebuvo filmuojama vaizdo kameromis). Dėl vairuotojo padidinto automobilio greičio liudytoja M. B.-K. tikra nebuvo, tačiau tai tikėtina.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Dėl 2019 m. gegužės 4 d. eismo įvykio liudytoja I. B. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog važiavo ryte iš darbo, žiedinėje sankryžoje lenkė troleibusą, suko į antrą juostą, į liudytojos kairįjį automobilio šoną atsitrenkė automobilis. Tai buvo pirmasis liudytojas eismo įvykis per visą gyvenimą, todėl iš streso pati pasiūlė pavažiuoti toliau ir užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Liudytoja nurodė, kad M. K. jos paklausė kokioje draudimo įmonėje jos automobilis apdraustas, įvardinus įmonę, vaikinas pasidžiaugė, kad gerai apmokamos žalos. Liudytoja tvirtino, kad iš streso pasirašė, kad yra kalta, nes žiedinėje sankryžoje lenkė troleibusą norėdama išvažiuoti į antrą išvažiavimą link (duomenys neskelbtini), troleibuso lenkimas buvo įpusėjęs, tikrai nebuvo jokio automobilio. Liudytoja pastebėjo, kad atsitrenkta buvo ne į galą, o M. K. vairuojamas automobilis pravažiavo (pralenkė) I. B. automobilį ir tada trenkėsi į liudytojos automobilio dureles. Apklausiama liudytoja tvirtino, jog M. K. automobilio tikrai nematė, nesuprato iš kur jis atsirado, o jos automobilis nevažiavo greitai. Liudytojai po eismo įvykio užkliuvo tai, jog M. K. labai norėjo įvardinti visus savo automobilio įbrėžimus detaliai. Dėl kaltės po eismo įvykio asmenys nekalbėjo, liudytoja iškart prisiėmė atsakomybę sau, ją apėmė stresas, buvo išsigandusi, ant visų dokumentų pasirašė. Liudytoja I. B. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbdaviai, peržiūrėję deklaraciją, sprendė, kad ji nekalta, tačiau ji neturėjo minčių nieko keisti. Eismo įvykio metu M. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į vairuotojo dureles, veidrodėlį, kabino priekį, sulankstė visas kairės puses dureles. Liudytoja nurodė, kad jos manymu, vairuotojas galėjo išvengti įvykio, ji negirdėjo jokio signalizavimo, M. K. vairuojamas automobilis iškart atsitrenkė į jos automobilį.

12.4. Dėl 2019 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio apklausta liudytoja J. M. pirmosios instancijos teisme parodė, jog išsukinėjo iš kiemų į pagrindinę gatvę, rodė posūkį į kairę, reikėjo įsukti į žiedą. Moteris važiavo pirma juosta, norėjo į antrą persirikiuoti, automobilis „Mercedes“ važiavo antra juosta. Liudytoja nurodė, kad kai išsuko iš kiemo, pavažiavus buvo žiedas, reikėjo iš antros juostos įsukti, ji įjungė kairįjį signalą, važiavo, žiedas prieš nosį, reikėjo sukti, savaime atsisuko ir tas automobilis važiavo tokiu pat greičiu, kad moteris sprendė, jog galėtų persirikiuoti. Automobilis „Mercedes“ važiavo ne visiškai iš paskos, iš kitos juostos, ne visiškai šone, kad matytų, tačiau už J. M. vairuojamo automobilio. Liudytoja apklausiama nurodė, kad vairuotojai tokioje situacijoje arba sulėtina, arba pralekia, kad kitas automobilis galėtų persirikiuoti. Liudytoja nurodė nesulaukusi iš automobilio „Mercedes“ jokio atsako, kaip važiavo, taip važiavo, todėl ji pagreitino, persirikiuodama padidino greitį, automobilio „Mercedes“ vairuotojas taip pat padidino greitį. J. M. nurodė, kad sukėlė įtarimus tada, kai ją iškvietė apklausai. Kai pildė deklaraciją, streso būsenoje nepažiūrėjo, ką prirašė. Po to informavo, kad M. K. pripiešė deklaracijoje, jog jam ratas įlinkęs. Liudytoja nurodė, kad iškart po eismo įvykio jai nekilo įtarimas, užpildė deklaraciją, sėdo ir išvažiavo. Tuo metu galvojo, kad ji pažeidė KET. Liudytoja apklausiama pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu už jos ir M. K. automobilio buvo dar trečias automobilis, kuris po įvykusio eismo įvykio, išlipo iš savo automobilio ir liudytojai sakė kviesti policiją. Vyras nurodė, kad viską matė, t. y., kad liudytojos vairuojamo automobilio M. K. neįleido, tačiau J. M. labai skubėdama nepasiėmė minėto vyro kontaktų. Iškart po eismo įvykio M. K. ant išlipusios iš savo automobilio liudytojos J. M. aršiai puolė, šaukė. Moteris nurodė, kad jos vairavimo stažas yra penkiolika metų.

12.5. Dėl 2019 m. rugsėjo 17 d. eismo įvykio apklausta liudytoja N. P. nurodė, kad tiksliai neprisimena įvykio, tačiau važiuodama (duomenys neskelbtini), šviesoforas jau buvo pravažiuotas, norėjo rikiuotis iš trečios juostos į antrą. Buvo vakaras, paliję, liudytoja prieš rikiuodamasi apsižiūrėjo per veidrodėlius, nieko nebuvo, parodė posūkį ir staiga pajuto smūgį, prabraukė per šoną į galinę automobilio dalį, neatsitrenkė. Buvo tik automobilio nubrozdinimai, jokių įlenkimų. Iškart po eismo įvykio kilo įtarimas dėl eismo įvykio, tačiau vairuotojas pasakė, kad kalta ji. N. P. iniciatyva buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę į eismo įvykio vietą, padarė išvadą, kad kalta N. P.. BPK 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinta dalis liudytojos N. P. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 27 d. duotų parodymų (2 t., b. l. 139-140), kuriuos liudytoja patvirtino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja tvirtino, kad tuo metu buvo įtartina situacija, taip nebūna, jei užlenda, tai kitas vairuotojas arba signalizuoja, arba pristabdo. N. P. parodė, kad važiavo ne viena, automobilyje buvo 4-5 asmenys, šalia vairuotojas sėdėjęs keleivis negalėjo išlipti, nes buvo prispaustas. Keleivių nuomonė apie įvykį buvo panaši. Liudytoja teigė, kad dėl įvykusio eismo įvykio mechanizmo jai įtarimas liko, įdomi situacija, o prieš darant manevrą padarė visus veiksmus, parodė šviesinį signalą, įsitikino, kad važiuoti saugu. Stažas aštuonerių metų vairavimo, eismo įvykio metu vairavimo stažas buvo penkeri metai, iki tol nebuvo turėsi eismo įvykių. Liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad apklausta vieną kartą buvo draudimo įmonėje, rašė paaiškinimą, įtarimų tuo metu nesukėlė, taip pat du kartus buvo apklausta policijoje. Tyrėja sakė dėl kokių priežasčių kviečia. Kilo įtarimas, kad daug panašių įvykių per pakankamai trumpą laikotarpį. Deklaraciją užpildė kiekvienas savo gal, neatsimena. Liudytoja parodė, kad apžiūrėjo kaltinamojo transporto priemonę po eismo įvykio, ant automobilio nebuvo daug sužalojimų, mažas nubrozdinimas.

12.6. 2024 m. liepos 3 d. teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, dėl 2019 m. spalio 20 d. vykusio eismo įvykio buvo pagarsinti liudytojo V. J. B. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 14 d. duoti parodymai (4 t., b. l. 89-92). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), jis važiavo pirmąja kelio juosta. Važiuojant pamatė, kad iš autobusų sustojimo, rodant posūkio signalą, išvažiuoja troleibusas, todėl jis, įsitikinęs, jog antroje eismo juostoje nėra automobilių, rodydamas kairiojo posūkio signalą, pavažiavo kairiau, tačiau į antrąją eismo juostą buvo išvažiavęs labai mažai. Troleibusui išvažiavus iš sustojimo, jis jį aplenkė, ir vėl rodydamas dešinįjį posūkio signalą, ketino grįžti į pirmąją eismo juostą. Staiga iš kairės pusės pajuto, jog į jo vairuojamą automobilį kažkas atsitrenkė. Tuo metu pro dešinę automobilio pusę pravažiavo anksčiau minėtas troleibusas. Prieš tai to automobilio, kuris į jį atsitrenkė, jis nematė, kadangi jie važiavo ties posūkiu. Jam sustojus tarp dviejų eismo juostų, t. y. tarp pirmosios ir antrosios, jis įsijungė avarinio sustojimo ženklą ir nusprendė išlipti iš automobilio, kad išsiaiškinti, kas čia nutiko. Jam išlipus, vairuotojo pusės priekines dureles galėjo sunkiai atidaryti, kadangi transporto priemonė, kuri į jį atsitrenkė, stovėjo antroje eismo juostoje, tik to automobilio priekis buvo išsikišęs truputį daugiau, nei jo automobilis į priekį. Jam išlipus iš savo transporto priemonės, išlipo ir tas vyriškis. Pamatė, jog tai buvo tamsios spalvos automobilis, galimai ,,Mercedes“ markės, valstybinių numerių neprisimena. Minėtas vyriškis pradėjo šaukti. Pats tuo metu manė, jog yra nekaltas, o tas vyriškis ir toliau rėkė. Tuomet vyriškis pradėjo fotografuoti automobilius. Liudytojas V. J. B. pats siūlė kviesti policijos pareigūnus, bet vyriškis kategoriškai pradėjo sakyti, jog jokios policijos jiems nereikia. Po keleto minučių prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis, ir iš automobilio išlipusi policijos pareigūnė pasakė, jog jeigu jie, kaip vairuotojai, neras bendro sprendimo, kuris iš jų yra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, bus teismas. Ji nepasakė, kuris iš jų yra kaltas dėl eismo įvykio, sakė, jog jeigu neras bendro sprendimo, turės vykti į Kelių policijos valdybą ir ten bus įformintas eismo įvykis. Liudytojas apklausoje pažymėjo, jog policijos į įvykio vietą nekvietė, galimai policijos pareigūnų ekipažas tiesiog važiavo pro juos ir sustojo. Tuomet jie su to automobilio vairuotoju nusprendė pasitraukti į netoliese esančią aikštelę ir ten išsiaiškinti, netrukdant kitiems eismo įvykio dalyviams. Jis nusprendė, jog yra kaltas dėl eismo įvykio ir su kito automobilio vairuotoju nusprendė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Taip nusprendė, nes yra ne vietinis, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl ir suabejojo, tačiau tuo pilnai įsitikinęs nebuvo, dvejojo. ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas pradėjo skųstis, jog neva po eismo įvykio jam iš automobilio apačios, prie rato, pradėjo bėgti kažkokie skysčiai, tada liudytojo sūnus N. pasakė, jog dėl padarytų sugadinimų pasisakys ekspertai, kurie apžiūrės automobilį, ir jie pasakys, ar tam tikri apgadinimai buvo padaryti dėl eismo įvykio, ar iš anksčiau - dėl kitų priežasčių. Tuomet jie užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė. Po minėto įvykio liudytojui pabrango mėnesinės draudiminės įmokos. Pažymėjo, jog įvykio metu kelio danga buvo sausa, buvo saulėta, tačiau tai matomumui netrukdė. Įvykio metu automobiliui buvo apgadintas galinio vaizdo kairės pusės veidrodėlis, kairės pusės bamperis ir sparnas, vairuotojo pusės priekinės bei galinės durelės. ,,Mercedes“ automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinys sparnas. Tas automobilis atsitrenkė į jo automobilį priekiu, todėl ,,Mercedes“ automobiliui niekaip negalėjo būti apgadinta nei padanga, nei ratas, nei galinis buferis, tačiau eismo įvykio deklaracijos pildymo metu netikrino, ką ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas parašė prie apgadinimų.

12.7. Dėl 2019 m. lapkričio 15 d. eismo įvykio apklaustas liudytojas L. S. nurodė, kad važiavo eismo įvykio dieną buvo šviesus paros metas, apie pietus 12 val. - 13 val. , oras buvo darganotas, (duomenys neskelbtini) tiesiai ir į žiedą važiavo saugiai, nebuvo automobilių, o jam įvažiavo į vairuotojo dureles. Liudytojas nurodė, kad galvojo, jog jis nepamatė, gal žmogus jau buvo įvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini), suprato, kad nepastebėjo, manė, kad kaltas jis pats, nes žiede jam įvažiavo į šoną, nepuolė draskytis. Tikrai negali teigti, kad M. K. galėjo jam užkišti. Praėjo daug laiko, tada liudytojui L. S. nekilo jokių abejonių. Dabar to negali teigti, neatsimenu tiksliai. Liudytojo automobilio durelės buvo įlenktos, bet jam eismui netrukdė. Nuotrauką buvo siuntęs, buvo du šaukimai. Gal ir M. mašina buvo apgadinta, nepamena. Ant kito automobilio sugadinimų nematė, buvo labai purvina, mašinos buvo purvinos. Liudytojas nurodė, kad abu vairuotojai supildė deklaraciją ir iškeliavo savais keliais. L. S. nurodė, kad tik tokiu atveju, jei M. K. važiavo padidintu greičiu, galėjo į jį įvažiuoti, nes liudytojas jo nematė.

12.8. Dėl 2020 m. vasario 10 d. vykusio eismo įvykio liudytojas, t. y. automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs L. P. apklaustas nebuvo. Dėl šio įvykio pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja G. S.-B., kuri parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri turi automobilį ,,Audi A4“, tačiau asmeniškai L. P. sutikusi nebuvo. Jis buvo pažymėtas nuomos sutartyje. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino liudytojos 2022 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos ji patvirtino (5 t., b. l. 71-73). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad dirba įmonėje, kuri užsiima automobilių nuoma. Į įmonę 2020 m. pradžioje kreipėsi L. P., kuris išsinuomojo automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio nuomos pratęsimo metu jis apie jokius automobilio apgadinimus nebuvo užsiminęs, tačiau liudytojai su kolege nuvykus paimti automobilio, jis buvo apgadintas, buvo apgadintas priekinis vairuotojo pusės sparnas bei pakeista galinė dešinės pusės padanga (buvo uždėta atsarginė padanga). Apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadinta transporto priemonė liudytoja nurodė nežinanti, draudimo bendrovė taip pat nesikreipė.

12.9. Dėl 2020 m. rugsėjo 13 d. eismo įvykio apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad įvykis įvyko vakare, nuo (duomenys neskelbtini) suko link (duomenys neskelbtini), suko į kairę, važiavo antrąja kelio juosta, ten buvo (duomenys neskelbtini), bet važiuojant nuo miesto centro suko į kairę. Liudytojas nurodė, kad norėjo persirikiuoti į trečią kelio juostą. Staiga pamatė automobilio žibintus ir jam nubraukė visą šoną. Liudytojas greitai išlipo iš automobilio, buvo streso būsenoje. Kiek atsimena, su M. K. susitarė susirašyti, viską susirašė, G. K. pasijautė kaltu, nes nesidairė per petį rikiuodamasis. Jokių pretenzijų neturi, mašiną pats susitvarkė, ją pardavė. Liudytojas nurodė, kas rikiuodamasis į veidrodėlius pasižiūrėjo, mašina buvo gana toli, rodydamas posūkį lėtai įvažinėjo į antrą juostą ir atsitiko įvykis. Liudytojas nurodė, kad manė, jog jį įleidžia, nes atstumas buvo gana didelis ir jo turi užtekti G. K. persirikiuoti. Liudytojas nurodė, kad mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, nes M. K. spustelėjo pedalą, neleido liudytojui įvažiuoti. Atrodė kaip tyčia. Atsitrenkė į liudytojo automobilio dešinės pusės šoninį sparną. Dėl kaltės klausimo nekilo, supildė deklaraciją. Liudytojas nurodė, kad po įvykio abu automobilius apžiūrėjo atidžiai. Atsiminė kaip M. K. pasakė, kad neseniai jam trenksėsi į bamperį. Viskas vyko labai draugiškai, nebuvo jokių pykčių. Liudytojas nurodė, kad vertina, jog jam tikrai buvo užkištas automobilis, jis rodė posūkį, vairavo tvarkingai, jam buvo užkišta mašina.

12.10. Dėl 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykio apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad šiuo metu toje vietoje yra padarytos keturios eismo juostos, tuo metu ten buvo trys eismo juostos. Pirmoji eismo juosta įvykio dieną buvo apstatyta mašinomis, liudytojas važiavo antra justa, trečioje eismo juostoje taip pat buvo automobilis. V. V. važiavo tik tada, kai įsitikino, kad praleido visus iš kairės ir įvažiavo į žiedą. Trečia eismo juosta tai pat į žiedą įvažiavo raudonos spalvos automobilis, jis pravažiavo žymiai didesniu greičiu nei liudytojas, o priekyje V. V. automobilio buvo troleibusas, kuris nusukinėjo į (duomenys neskelbtini). Liudytojas, siekdamas išvengti didelių troleibuso gabaritų šiek tiek pasuko vairą į kairę, bet neišvažiavo į trečią eismo juostą, tuo metu pajuto staigų smūgį į priekinę automobilio kairę pusę. Troleibusas jau buvo nusukęs. Liudytojo automobiliui buvo pažeistas ratas, sparnas, šiek tiek durelių, viskas iš vairuotojas pusės. To automobilio, kuris trenkėsi į jį, buvo pažeista dešinė galinė pusė. Tas automobilis smūgio metu įsirikiavo į eismo juostą, kuria važiavo V. V.. Liudytojas nurodė, kad kur M. K. vairuojamas automobilis buvo prieš smūgį pasakyti labai sunku, nes kai liudytojas įvažiavo į žiedą, tai jo horizonte nebuvo. Po eismo įvykiams automobiliams sustojus, iš automobilio išlipo M. K., jis paklausė, ar eismo įvykiai dalyviai pildys deklaraciją, kad V. V. kaltas, liudytojas nesutiko, kad yra kaltas, todėl nusprendė kviesti policiją. Liudytojas sėdėjo savo automobilyje ir nepastebėjo, ar policininkai įvykdė matavimus, bet dėl kaltės neperskaitė ką parašė pareigūnai ir pasirašė. Liudytojas nurodė, kad po to prašė įvykį nagrinėti komisariate. M. K. parodymai skyrėsi teisme, jo parodymai nebuvo tokie patys kaip komisariate. Liudytojas nurodė, kad byloje liko kaltas, susimokėjo 70 Eur baudą ir nusprendė nebetęsti, į teismą nebesikreipė. Teismas pripažino V. V. kaltę, kad nedavė kelio M. K.. Ekspertas negalėjo nustatyti M. greičio ir tikslios susidūrimo vietos, teismo nebuvo įrodyta, kad liudytojas įsuko į trečią eismo juostą ir taip sutrukdė M. K. rikiuotis. Susidūrimo metu nebuvo dešinio posūkio ženklo, kuris reiškia, kad automobilis nori rikiuotis. Kitas automobilis pačiame žiede važiavo trečia eismo juosta. Toje vietoje žmonės labai dažnai kirsdavo kelią, nes ten trumpas atstumas persirikiuoti į pirmą arba antrą juostą, kad nusukti į dešinę, priešingu atveju turi važiuoti aplink žiedą. Liudytojas po įvykio iš karto kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudimo atstovus, paprašė pasidomėti šiuo įvykiu, gal tas žmogus prieš tai turėjo eismo įvykių, manė, kad draudimo bendrovė bus suinteresuota, jautėsi teisus, bet neteisingai apkaltintas. Liudytojas V. V. teigė, kad automobilis prieš susidūrimą galėjo padidinti greitį, prieš susidūrimą nebuvo jokių signalų, siekiant išvengti susidūrimo.

12.11. Dėl 2021 m. liepos 4 d. eismo įvykio apklausta liudytoja J. S. parodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini), ten buvo galima važiuoti tik tiesiai, o ji pasuko į kairę, bet ten buvo tokia, kaip subraukyta salelė, ji vėliau tą salelę tik pamatė ir bevažiuojant trenkėsi į J. S. automobilį M. K.. Tuo momentu ji galvojo, kad yra teisi ir priekaištavo M. K., kodėl jis į ją trenkėsi. Kol liudytoja išlipo iš savo automobilio, M. K. paskambino į policiją. Ji nesuspėjo net su juo pasikalbėti, nes iš tos pusės kur liudytoja sėdėjo buvo trenkta, o kitoje pusėje draugė sėdėjo ir kol jos išlipo, jis jau buvo paskambinęs policijai, ir pranešęs tą įvykį. Policija atvažiavo gal po 15-20 min., ir paaiškino liudytojai, kad aš ji neteisi, dar parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra ženklas, ir jai reikėjo pasižiūrėti, kuria juosta važiuoti, J. S. su tuo sutiko. Vėliau eismo įvykio dalyviai kartu su policijos pareigūnu nuvažiavo į aikštelę ir susipildė deklaraciją. Liudytoja apklausiama teigė, kad nėra specialistė, nežino, ką ten užkliudė, kaip ten užkliudė, pasirašė ir viskas, ir išsiskirstė. Minėtoje aikštelėje buvo nepažįstamas vyras, kuris pasakė: „-ką tu čia rašai, čia juk nieko nėra“. Tas vyras taip vairuotojui pasakė. Po kurio laiko pas liudytoją į namus buvo atvažiavęs tikriausiai ekspertas, kuris apžiūrėjo jos automobilį, kažką matavo, kažką vertino ir viskas. Apie tai, kad tyčia įvykis būtų sukeltas liudytoja nepastebėjo. Liudytoja nurodė, kad jai atrodo, kad ji tada važiavo antra juosta, o M. K. turėjo važiuoti trečia juosta – ta pačia vidurine juosta. Liudytoja taip pat parodė, kad jai atrodo, ten kur suka, kad yra dvi juostos, tačiau tiksliai negali pasakyti. Apie tai, kad M. K. važiavo trečia juosta, ji tą minutę nepastebėjo, ji nežino, jis tiesiog į ją atsitrenkė ir viskas. J. S. nurodė, kad iš tos juostos, kuria važiavo pagal taisykles, ji galėjo važiuoti tik į (duomenys neskelbtini), bet nepersirikiavo į kitą juostą, o tiesiog ta pačia juosta važiavo ir ten ta salelė buvo, ir ji tiesiog ant tos salelės užvažiavo. Kai į liudytoją trenkėsi, ji sustojo ir tos salelės dar nebuvo pravažiavusi, ji tiesiog stovėjo ant salelės. J. S. policijos pareigūnai paaiškino, kad ji negalėjo taip važiuoti. Liudytoja parodė, kad važiavo ir pajuto smūgį į šoną – į priekines jos automobilio dureles. Eismo įvykyje buvusių automobilių pirmieji ratai tiesiog, kai vairuotojas atitraukė, tai tie ratai tiesiog atitrūko. Abu automobiliai galėjo toliau važiuoti savo eiga. Liudytojos automobiliui tik minimaliai buvo kažkas, o M. K. - tai jis rodė prie veidrodėlio, prie šono, bet policininkas buvo ir tą situaciją įvertino, ir eismo įvykio dalyviai užpildė įvykio deklaraciją. Jie apžiūrėjo abu automobilius. J. S. pastebėjo, kad jos automobiliui nedideli apgadinimai padaryti, o M. K. jai parodė prie veidrodėlio, šone, bet ji nežino, ar jie šio eismo įvykio metu buvo padaryti, ar anksčiau. Apie tai, koks buvo susidūrimas, tai M. K. nepravažiavo pro šoną, jis tiesiog įvažiavo ir sustojo. Šonas buvo truputėlį įlenktas. Automobiliai buvo susiglaudę, bet šonas nebuvo nubrauktas.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojais taip pat apklausti asmenys, tiesiogiai susiję su 2019 m. – 2021 m. vykusiais eismo įvykiais, t. y. draudimo bendrovėse tuo metu dirbę asmenys, žalų ekspertai, įvykio vietose buvę policijos pareigūnai, automobilių remonto/priežiūros įmonėse dirbę asmenys.

13.1. Liudytojas L. T. apklausiamas teisme nurodė, kad įvykio neprisimena. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu L. T. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2008 m., jo darbo pobūdis yra susijęs su draudiminių eismo įvykių dokumentų pildymu, automobilių apžiūra, sąmatos sudarymu. Eismo įvykį, kuris įvyko 2019 m. sausio 27 d., prisimena, kadangi draudimo bendrovė, gavusi nukentėjusiojo M. K. prašymą dėl eismo įvykio metu susidariusios žalos atlyginimo, nukreipė jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio „Mercedes“ vairuotojas atvyko 2019 m. sausio 28 d. adresu, (duomenys neskelbtini), į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpas. Apklausiamas liudytojas nurodė, kad asmeniui pačiam nereikia aiškintis, ar tam tikri automobilio apgadinimai buvo padaryti būtent to eismo įvykio metu, jis visą informaciją perduoda draudimo bendrovei ir ji visa tai aiškinasi. Pagal eismo įvykio žalos dokumentus matė, jog eismo įvykio metu ,,Mercedes-Benz“ automobiliui buvo apgadintas priekinis kairės pusės sparnas, priekinis buferis, kairės pusės veidrodėlis, bei kairės pusės veidrodžio stiklas. Visi minėti automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti fotonuotraukose, taip pat ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas buvo pateikęs vairuotojo pažymėjimo kopiją, automobilio registracijos liudijimą bei eismo įvykio deklaraciją. Visus šiuos duomenis jis persiuntė draudimo bendrovei, galimai elektroniniu paštu, tačiau to tiksliai nurodyti negali, neprisimena. Pranešime apie eismo įvykį ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas M. K. nurodė, jog judrioje sankryžoje ,,Citroen C5“ markės automobilis, rikiuodamasis atsitrenkė į jo transporto priemonę. Pagal darbo tvarką ,,Mercedes“ automobilis buvo nufotografuotas iš visų pusių, fiksuoti visi automobilio apgadinimai. Ar apžiūros metu buvo užfiksuota kitų automobilio apgadinimų, galimai nesusijusių su eismo įvykiu, pasakyti, negali, tačiau viskas turi matytis nuotraukose. Ar tie konkretūs automobilio apgadinimai yra susiję su tuo eismo įvykiu, analizuoja pati draudimo bendrovė, nes įmonė, kurioje dirba liudytojas L. T., to nevykdo. Nepamena, jog jam būtų kilę kokių nors klausimų ar įtarimų dėl minėto eismo įvykio (1 t., b. l. 192-195).

13.2. Liudytojas D. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. serviso vadovu. Prisimena, jog dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 11 d., jam teko apžiūrėti ,,Mercedes-Benz“ automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal dokumentus matyti, jog minėto automobilio, kuris nukentėjo eismo įvykio metu, apžiūra buvo atlikta 2019 m. rugsėjo 16 d. Automobilis buvo pristatytas apžiūrai adresu (duomenys neskelbtini), autoserviso ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose. Pagal transporto priemonės techninės apžiūros aktą matyti, jog apžiūros metu buvo užfiksuoti automobilio apgadinimai: priekinis bamperis, dešinės pusės priekinė bamperio apdaila (parktroniko juosta), dešinės pusės priekinis sparnas bei dešinės pusės priekinis ratlankis. Pagal tai, kas buvo užfiksuota eismo įvykio deklaracijoje, tie patys apgadinimai buvo užfiksuoti jam apžiūrint automobilį. Jokių kitokių papildomų apgadinimų ant automobilio pastebėta nebuvo, apgadinimų pobūdis, jų mechanizmas jokių klausimų ar įtarimų jam nesukėlė. Pamena tai, jog kuomet jis gyvai apžiūrinėjo ,,Mercedes-Benz“ automobilį, priklausantį M. K., jis pasakė, jog turi pats pasidaręs foto nuotraukas, darytas po eismo įvykio. Pagal nusistovėjusią praktiką, jeigu nukentėjęs asmuo pats turi pasidaręs apgadintos transporto priemonės foto nuotraukų, jos kartu su apžiūros metu padarytomis nuotraukomis, persiunčiamos draudimo bendrovei su kitais pateiktais dokumentais (registracijos liudijimu, eismo įvykio deklaracija, techninės apžiūros talonu, vairuotojo pažymėjimu) (3 t., b. l. 69-74). Pirmosios instancijos teisme liudytojas D. J. papildomai parodė, kad UAb „(duomenys neskelbtini)“ sudariusi sutartis su dauguma draudimų - ,,Lietuvos draudimas“, ,,Gjensidige“, ,,BTA draudimas“. Kai automobilio apžiūra atliekama, tada siunčiama draudimui dokumentacija dėl sąmatos apskaičiavimo.

13.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. T. parodė, jog dirbo AB „Lietuvos draudimas“. Kai jis skaičiavo žalą, jam įtarimų niekas nesukėlė, automobilio pažeidimai buvo padaryti vienu metu. Vėliau, kai gavo nukentėjusiosios parodymus, negalėjo nustatyti, kad buvo pakišinėjamas automobilis. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. R. T. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m., jo darbas yra susijęs su žalų vertinimu. 2019 m. dauguma automobilių apžiūrų buvo vykdomos vykstant transporto priemonei į autoservisą. Beveik kiekvienas eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis būdavo apžiūrimas specializuotame jų partnerių autoservise ir padarius šias nuotraukas, prasidėdavo jo darbas. Automobilio nuotraukas jis gaudavo elektroniniu paštu ir patikrindavo ar būdavo gauti visi dokumentai bei jeigu nieko netrūksta, pagal turimą informaciją, naudojantis ,, (duomenys neskelbtini)“ programa paskaičiuodavo žalą. 2019 m. gegužės mėn. jam buvo pavesta administruoti eismo įvykį, kurio metu nukentėjo ,,Mercedes-Benz“ automobilis, vairuotas nukentėjusiojo M. K.. Kiek prisimena, eismo įvykio aplinkybės jokių abejonių jam nesukėlė. Pagal eismo įvykio dokumentus, matė, jog automobilis ,,Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas 2019 m. gegužės 7 d. įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad tyrėjai elektroniniu paštu atsiunčia automobilio defektinį/apžiūros aktą, pildytą minėtos įmonės darbuotojo. Minėtame dokumente matyti, jog apžiūros aktą pildė vadybininkas A. Š. Minėtame akte užfiksuotos automobilio apgadintos detalės. Tuo metu, kuomet buvo aiškinamasi dėl eismo įvykio, apžiūros akte buvo nurodyta, jog buvo apgadinta ir automobilio galinė dalis, kai tuo tarpu pagal eismo įvykio deklaracijoje nurodytą informaciją automobiliui buvo apgadinta priekinė dalis, todėl skaičiuojant sąmatą automobilio galinės dalies apgadinimai nebuvo įtraukti. Minėti apgadinimai buvo padaryti kontaktuojant kitaip, jie nebuvo vientisi bei susiję su minėtu eismo įvykiu, todėl už juos atlyginama nebuvo. Būtent šiuo konkrečiu atveju buvo skaičiuojama sąmata pagal naujų detalių vertę ir išskaičiuojant 70 procentų nusidėvėjimą. Pagal visą informaciją, buvo paskaičiuota bendra 627,23 Eur žala, kuri buvo išmokėta į M. K. banko sąskaitą. Su eismo įvykio kaltininke, jeigu neklysta, nebendravo, kiek pamena, ji tik pati buvo užregistravusi pranešimą apie eismo įvykį ir informavusi draudimo bendrovę, jog ji yra kaltininkė. Kadangi jokių klausimų dėl eismo įvykio padarymo aplinkybių nekilo, nebuvo gretinamos „Audi“ ir „Mercedes“ automobilių nuotraukos. Kaip matyti, pagal šio eismo įvykio informaciją, „Audi“ automobilio nuotraukos nebuvo gautos. Pagal nusistovėjusią įmonės praktiką įprasta, jog, jeigu dėl eismo įvykio nekyla jokių klausimų, abejonių, užtenka gauti tik nukentėjusio asmens automobilio nuotraukas (2 t., b. l. 187-191). Aptartus parodymus liudytojas patvirtino ir papildomai nurodė, kad apskaičiuojant žalą buvo padaryta išvada, kad automobilis ,,Mercedes“ turėjo gauti smūgį į šoną, nes abu automobiliai judėjo, galėjo būti apgadintas šonas.

13.4. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja N. L. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja nurodė, kad apie 2019 m. rugsėjo 17 d. įvykius nieko neprisimena, būtų prisiminusi, jeigu įvykio metu būtų pildžiusi dokumentus. Tyrėja jai nurodė, jog PRĮR pranešime nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra aiškus ir eismo įvykio dalyviai susipildė eismo įvykio deklaraciją, vadinasi, taip ir buvo (3 t., b. l. 152-155). Liudytoja N. L. teisme savo parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad kuris automobilio vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, sprendžiama vadovaujantis KET. Atvykus į eismo įvykio vietą jau buvo supildyta situacija. Jei būna ginčai tarp vairuotojų, jie vietoje nesprendžiami, įforminamas įvykis ir siunčiama į svarstymą. Liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, kad niekas neverčia kažkurio prisiimti kaltę. Jei prisiima kaltę, užpildoma deklaracija. Jei viskas aišku ir susitarė dėl kaltės, pildoma deklaraciją, jei automobilių vairuotojai turi klausimų, atsako, padeda supildyti deklaraciją. Policijos pareigūnai neleistų pildyti deklaracijos, jei neatitiktų faktinės situacijos.

13.5. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. Š. nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas parodė, kad draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009 m., jo darbo pobūdis visada buvo susijęs su žalų vertinimu. Įmonėje yra tokia tvarka, kad nukentėjęs eismo įvykio metu asmuo, pildydamas pranešimą apie eismo įvykį, tuo atveju, jeigu transporto priemonei padaryta žala yra nedidelė, jeigu sugadinimo mastas nėra sudėtingas, gali pats sistemos pagalba pasiskaičiuoti žalos sąmatą. Būtent dėl šio eismo įvykio, įvykusio 2019 m. spalio 20 d., nukentėjusysis M. K., dėl apgadinto ,,Mercedes-Benz“ automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudojo šia paslauga. Pagal minėtą žalos sąmatą buvo paskaičiuota žala, kurios dydis 901,97 Eur. Žalos sąmata buvo sudaryta automatiškai, pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis, todėl sąmatoje nesimato, koks darbuotojas konkrečiai ją atliko. 2019 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu M. K. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog jam kyla klausimų dėl automobilio apgadinimų, kadangi po eismo įvykio jam išbėgo skysčiai. Asmuo teiravosi, ar jam reikia pačiam kreiptis į kokią nors įmonę automobiliui apžiūrėti. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į jo paties pasirinktą jų partnerių specializuotą servisą automobilio apžiūrai, tad jis tai ir padarė. Automobilis specializuotame servise buvo apžiūrėtas 2019 m. spalio 24 d. Po apžiūros, pagal transporto priemonės defektų aktą, papildomų apgadinimų nustatyta nebuvo, tik nurodyta, jog buvo atlikta važiuoklės patikra. Pažymi, jog važiuoklės patikra buvo atlikta kitoje įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, už kurią M. K. sumokėjo 15 Eur. Taip pat M. K. buvo nuvykęs automobilio SBC bloko testui atlikti (susijęs su stabdžių sistema dėl skysčių išbėgimo), už kurį sumokėjo 20 Eur. Pagal pateiktus dokumentus jokių papildomų automobilio apgadinimų nebuvo nustatyta, todėl žala dėl automobilio apgadinimo buvo išmokėta pagal pirminę žalos sąmatą. M. K. buvo išmokėti 936,97 Eur, kadangi dar papildomai buvo priskaičiuoti jo paties išleisti pinigai papildomoms apžiūroms. Liudytojas A. Š. nurodė, jog minėtas eismo įvykis jam jokių įtarimų nesukėlė, pagal eismo įvykio deklaraciją ir automobilio apžiūros metu gautus duomenis, informacija sutapo. Eismo įvykio deklaracijoje matyti, jog abu asmenys pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkai, tačiau pranešimas apie eismo įvykį buvo atsiųstas M. K., deklaracijoje matyti, jog VW ,,Sharan“ automobilis rikiavosi, todėl iš šių duomenų matyti, jog VW ,,Sharan“ automobilio vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio (4 t., b. l. 116-119). Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino pagarsintus parodymus ir papildomai nurodė, kad dokumentai jam nesukėlė jokių įtarimų. Pasitaiko atvejų, kai asmuo per pusę metų padaro 12 eismo įvykių, bet retai būna tokie atvejai. Per 20 metų darbo teko susidurti su įvairiais atvejais.

13.6. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. V. nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas parodė, kad draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2004 m. žalų ekspertu. Jis administravo eismo įvykį, įvykusį 2019 m. lapkričio 15 d. Į draudimo bendrovę kreipėsi nukentėjusysis M. K., dėl to, jog eismo įvykio metu nukentėjo jam priklausanti transporto priemonė ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus minėtos eismo įvykio žalos administravimo dokumentus, matyti, jog eismo įvykio žalos sąmata buvo sudaryta pagal nukentėjusiojo M. K. pateiktas apgadinto automobilio fotonuotraukas. Minėtas nuotraukas jis atsiuntė draudimo bendrovei 2019 m. lapkričio 19 d. Eismo įvykio metu, jam gavus M. K. su žala susijusius dokumentus bei fotonuotraukas, iš fotonuotraukų jis sudarė žalos sąmatą naudodamasis ,, (duomenys neskelbtini)“ sistemą. Pagal sudarytą žalos sąmatą buvo paskaičiuota žala, kurios dydis 649,53 Eur. Kadangi eismo įvykio deklaracijoje pateikta informacija sutapo su apgadinimais, užfiksuotais fotonuotraukose, daugiau jokių klausimų, įtarimų dėl minėto eismo įvykio jam nekilo. Automobilis dėl šios priežasties specializuotame autoservise apžiūrimas nebuvo. Kadangi eismo įvykio padarymo aplinkybės buvo aiškios, jokių įtarimų nesukėlė, kaltininko transporto priemonė fotografuojama, apžiūrima nebuvo, todėl automobilių apgadinimai gretinami nebuvo. Pažymėjo, jog eismo įvykio deklaracijoje buvo užfiksuotas durų apgadinimas, tačiau atsiųstose nuotraukose durų apgadinimas nebuvo užfiksuotas, todėl dėl jo žala vertinama nebuvo. Visi kiti apgadinimai, kurie buvo nurodyti eismo įvykio deklaracijoje, sutapo su užfiksuotais foto nuotraukose (4 t., b. l. 162-166). Liudytojas K. V. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei papildomai parodė, kad galėjo patikrinti, ar tas asmuo prieš tai patyręs eismo įvykį. Tam turėjo kilti įtarimas, šis įvykis ir žala buvo maža, turėjo būti supildyta deklaracija ir šiuo atveju tie tikrinimai atlikti nebuvo, nes tam nebuvo pagrindo. Jei pirminės informacijos ir jos vertinimo metu iškyla poreikis rinkti daugiau informacijos, tada klausiama, žiūrima ir kitą dalyvį. Šiuo atveju, nekilo papildomų klausimų. Vargu, ar asmuo gali būti nukentėjęs per pusę metų 12 kartų. Sugadinimas, šiuo atveju buvo priskiriamas prie mažų.

13.7. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. S. nurodė, jog įvykio neprisimena, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka, buvo pagarsinti liudytojai parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m., nuo 2019 m. iki 2021 m. jis buvo minėtos įmonės filialo vadovas. Pagal pateiktus dokumentus, matyti, jog 2020 m. vasario 12 d. į liudytojo darbo vietą, esančią, (duomenys neskelbtini), atvyko vyriškis, vairuojantis automobilį ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įmonė, kurioje jis dirba, yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su draudimo įmone ,,Lietuvos draudimas“, todėl esant eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta asmens transporto priemonė, jie apžiūri minėtus automobilius. Dėl automobilio ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedaug prisimena. Peržiūrėjus foto nuotraukas bei transporto priemonės techninės apžiūros aktą, matyti, jog apžiūros metu buvo užfiksuoti šie automobilio apgadinimai (keičiamos detalės): priekinis bamperis, dešinės pusės vidurinė priekinio bamperio juosta, parktronikas, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės sparnas bei dešinės pusės posparnis. Pagal eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją, minėti apgadinimai sutapo, jokių įtarimų nesukėlė. Automobilio apgadinimai jam kažkokių įtarimų, neaiškumų nesukėlė. Šiuo metu, peržiūrėdamas apgadintos transporto priemonės foto nuotraukas, mano, jog automobilis eismo įvykio metu galimai, prieš susidūrimą su kita transporto priemone, net nemažino greičio, nestabdė, nes apgadinimai yra pakankamai dideli (5 t., b. l. 56-59). Teisme liudytojas savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad tiksliai nežino ar automobilio „Mercedes“ vairuotojas važiavo, ar sustojo praleisti mašiną. Liudytojas nurodė, kad parodymuose užrašyta, kaip elgtųsi jis, pats yra turėjęs avariją. G. S. pasirodė, kad įvykio metu kaltinamojo nebuvo stabdyta, jam susidarė įspūdis, kad nestabdė ,,Mercedes-Benz“.

13.8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Š. R. nurodė, kad apie įvykį neprisimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja parodė, kad nuo 2010 m. iki 2020 m. dirbo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ žalų eksperte. Dėl 2020 m. vasario 10 d. eismo įvykio gali pasakyti, kad nukentėjusysis M. K. elektroniniu būdu 2020 m. vasario 11 d. užpildė formą, jog jo vairuojamas automobilis ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu, įvykusiu žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjo. Jai dirbant žalų eksperte, po jo įvykio užregistravimo, ji gavo administruoti minėtą žalą. Tuomet, pagal gautus duomenis, paprašė M. K., kad jis pateiktų apgadintos transporto priemonės fotonuotraukų, registracijos dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, eismo įvykio deklaraciją bei prašymą dėl žalos atlyginimo pervedimo į banko sąskaitą. M. K. liudytojai atsiuntė prašomus dokumentus. Iš nuotraukų buvo matyti, jog automobilis patyrė ir vidinius apgadinimus. Po šių dokumentų gavimo, žalą toliau administruoti perdavė kolegai, kuris apskaičiavo žalos sąmatą. Ji pati jokių apgadinimų, pagal nuotraukas ir nurodytus eismo įvykio deklaracijoje, negretino, kadangi tai yra ne jos kompetencija (5 t., b. l. 50-53). Teisme liudytoja perskaitytus parodymus patvirtino.

13.9. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. P. nurodė, kad nieko apie įvykį neprisimena, todėl teismas BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas parodė, kad 2020 m. spalio 5 d. jis dirbo radijo šaukiniu ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. iš operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur susidūrė dvi transporto priemonės, kiek pamena, ,,Mercedes“ bei ,,Peugeot“ automobiliai, vairuotojai po eismo įvykio nesutaria dėl kaltės. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas, kuris teigė, jog važiavo žiedine sankryža, antrąja eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini). Jam bevažiuojant, iš šalutinio kelio, nuo (duomenys neskelbtini) atvažiuojantis ,,Peugeot“ automobilis į jį atsitrenkė. Paklausus ,,Peugeot“ automobilio vairuotojo, kokiu būdu įvyko eismo įvykis, vairuotojas paaiškino, kad jis iš šalutinio kelio įvažinėjo į žiedinę sankryžą, jam važiuojant antrąja eismo juosta, pagrindiniu keliu važiuojantis ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas nusprendė iš trečiosios eismo juostos persirikiuoti į antrąją eismo juostą, ir jam rikiuojantis, jis atsitrenkė į ,,Peugeot“ automobilį. Kuomet atvyko į įvykio vietą, buvo akivaizdu, jog eismo įvykio kaltininkas yra ,,Peugeot“ automobilio vairuotojas, jam tai buvo išaiškinta, tačiau jis su šia nuomone nesutiko, todėl buvo nubraižyta eismo įvykio schema ir bylos medžiaga perduota kelių policijos valdybai (6 t., b. l. 115-118). Pagarsinus liudytojo parodymus, jis juos patvirtino ir papildomai nurodė, kad sunku pasakyti, kaip suprasti, kada eismo įvykis būna sukeltas tyčia. Savo praktikoje nėra susidūręs su akivaizdžiai tyčia padarytu įvykiu siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovės, bet tiksliai pasakyti negali. Išskirtinių atvejų nepamena. Neatsimena ar buvo kalbėta apie tyčia padidintą greitį. Nepamena, ar jis braižė įvykio vietą, nes visada braižo pareigūnas, o dalyviai pasirašo. Asmuo gali nesutikti, tada jis parašo „nesutinku“ ir padeda parašą, jei atsisako, tai būna nufilmuoti su body kamera, nes jas privaloma nešioti tarnybos metu. Nepamena, kuris automobilis buvo stipriau apgadintas.

13.10. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja A. K. parodė, kad buvo deklaruotos kelios žalos. Administruojant žalas, tikrina tas, kurios sukelia tam tikrų įtarimų. Kiek prisimena, nagrinėjamu atveju kaltininkas informavo, kad nesutiko su kalte, buvo spręstinas klausimas, kas kaltas dėl eismo įvykio, kaltininkas pateikė vaizdo įrašą, peržiūrėjus įrašą kilo abejonių, kad įvykis kilo ne atsitiktiniu būdu. Peržiūrėjo eismo įvykių istoriją ir pamatė, kad tie įvykiai žiedinėse sankryžose, kilo įtarimas, susisiekė su kaltininku. Buvo manoma, kad įvykis tyčinis. Prisimena, kad bendravo su moteriške, ji irgi nesutiko su kalte, ji kvietė policiją, bet jiems nurodė, kad nukentėjęs paaiškino, jog sugadinimų nedaug, bet deklaracijoje pažymėta daug sugadinimų. Trečio įvykio neprisimena. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja parodė, kad pradėjus analizuoti eismo įvykį, įvykusį 2020 m. spalio 5 d. buvo nustatyta, jog eismo įvykis buvo padarytas žiedinėje sankryžoje. Dėl šio eismo įvykio bendravo su V. V.. Prašė jo pateikti vaizdo registratoriaus vaizdo įrašus, taip pat prašė elektroniniu paštu parašyti, kaip įvyko eismo įvykis. Kadangi šio eismo įvykio aplinkybės kėlė daug klausimų, buvo matyti M. K. analogiškomis aplinkybėmis pasikartojantis eismo įvykis, todėl, siekiant išsamesnio tyrimo dėl galimo sukčiavimo, buvo kreiptasi į policiją. Šio eismo įvykio metu draudimo išmoka M. K. buvo apskaičiuota 781,80 Eur, tačiau ji nebuvo išmokėta. M. K. buvo išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad išmoka buvo paskaičiuota, tačiau ji nebus išmokėta, kol nebus priimtas galutinis sprendimas. Tuomet buvo kreiptasi į policiją (3 t., b. l. 159-163). Liudytoja teisme savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad administruojant žalą ir peržiūrėjus vaizdo įrašą jiems sukėlė įtarimų tai, kad nukentėjęs asmuo pradėjo stabdyti tik po eismo įvykio, jis nebandė išvengti susidūrimo. Iš „(duomenys neskelbtini)“ degalinės jiems nepavyko gauti vaizdo įrašo, jie nurodė, kad pateiks tik policijai, vertino tik registratoriaus vaizdo įrašą. Pas juos vieni darbuotojai vertina sugadinamus, kiti vertina, kaip įvyko įvykis, jie teikia išvadą. M. K. atsisakyta išmokėti tais dviem atvejais, nes mano, kad buvo tyčinis eismo įvykis, nevengiant susidūrimo. Jis iki šiol gauna pranešimus, kad išmoka sustabdyta kol gaus atsakymą iš teismo. Asmuo neturi pateikti dokumentų ar jis už tuos pinigus susiremontavo automobilį, žmogaus valia, kur padeda pinigus. Kiek pamena, nebuvo dideli eismo įvykiai, kad automobiliai būdavo nevažiuojantys ar reikėtų autovežio. Specialistas analizuoja tik vaizdo medžiagas. Jie viską vertina, sugadinimus, nuotraukas.

13.11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad jis yra žalų ekspertas, administruoja bylas. M. K. į juos kreipėsi internetu, užregistravo tos dienos įvykį, deklaravo, kad nukentėjo. Liudytojas nurodė, kad įvertina medžiagą ir apskaičiuoja žalos dydį. Sukeltas įvykis jam iš pirmo žvilgsnio nesukėlė įtarimo, bet buvo iš kitų bendrovių užklausų, iš tos pusės kilo įtarimas. Kiek matė iš medžiagos, nebuvo ginčų dėl kaltės, nekilo klausimų. Abiejų vairuotojų parašai buvo tik centrinėje deklaracijos dalyje. Jis laiko, kad to pakanka, kadangi aplinkybės buvo aiškios. Šiuo atveju prieštaravimų iš eismo įvykio dalyvių nebuvo. Jis nepamena, kad būtų tikrinęs M. K. ankstesnių eismo įvykių. Gavo užklausų iš kitų bendrovių apie šio automobilio turimas žalas ir sugadinimus. Jei šitas automobilis turėjo žalą pas juos, tai jie turi sugadinimų nuotraukas, juos gali sulyginti. Iš nuotraukų palyginimo galima spręsti ar buvo atliktas remontas, ar ne. Asmuo neturi pateikti patvirtinančių dokumentų, kad automobilį suremontavo. Buvo išvardinti patirti sugadinimai įvykio metu, nurodoma, kad reikia pakeisti tam tikras dalis. Kas patyrė didesnius apgadinamus nepamena. Kaltininko automobilio dažnai net neapžiūri. Jei nekyla papildomų klausimų nėra privaloma kaltininko automobilio apžiūra.

13.12. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. G. nurodė, kad įvykio neprisimena. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio tvarka, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas apklausoje nurodė, kad žalų ekspertu dirba apie 6 metus. Jis yra pasirašęs partnerystės sutartį su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kai reikia apžiūrėti transporto priemones po eismo įvykių, jis tai atlieka, pildo apžiūros aktą, nufotografuoja ant automobilių esančius defektus bei į sistemą sukelia visus dokumentus, kuriuos jam būna pateikęs automobilio vairuotojas. Po to šią informaciją perduoda draudimo bendrovei. Jam tenka bendradarbiauti su visomis draudimo bendrovėmis. Pamena eismo įvykį, įvykusį 2021 m. liepos 4 d. Po keleto dienų nuo šio eismo įvykio užregistravimo, į jį kreipėsi ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, informavo, kad reikia apžiūrėti abi transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje 2021 m. liepos 4 d. Abiejų automobilių apžiūros buvo atliktos 2021 m. liepos 22 d. Pirmąjį automobilį jis apžiūrėjo ,Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu buvo nustatyta, kad apgadintos buvo priekinės kairės pusės durys, bei išorinė durelių apdaila (moldingas). Ši automobilio apžiūra jam jokių įtarimų nesukėlė. Jis pats asmeniškai moters, kurios automobilį apžiūrėjo, neklausė, kaip įvyko eismo įvykis, bet ji tai buvo nurodžiusi pranešime apie eismo įvykį. Moteris buvo nurodžiusi, jog važiuodama žiedine sankryža, juosta, iš kurios turėjo išvažiuoti iš žiedinės sankryžos, ji važiavo tiesiai. Antrąją transporto priemonę, automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat apžiūrėjo 2021 m. liepos 22 d. Kiek prisimena, tai buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Apžiūros metu buvo nustatyti šie automobilio apgadinimai: priekinis buferis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratlankis, dešinės pusės automobilio šoninio vaizdo veidrodėlio apsauginis dangtelis bei priekinis dešinės pusės žibintas. Prisimena tai, jog apžiūros metu jam klausimų sukėlė ratlankio apgadinimas, vairuotojas teigė, jog ratlankis buvo apgadintas 2021 m. liepos 4 d. eismo įvykio metu. Ant ratlankio buvo matyti raudonos spalvos dažai, ir tai jam sukėlė įtarimą, kadangi kita transporto priemonė – automobilis VW ,,Golf“, buvo ne raudonos spalvos, o pilkos. Manė, jog šis apgadinimas visai nebuvo susijęs su tuo eismo įvykiu. Kadangi jam teko apžiūrėti abu automobilius, jų abiejų apgadinimai įtarimų nesukėlė, sugretinus apgadinimus, pagal lokacijas tie apgadinimai atitiko eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją (7 t., b. l. 66-69). Liudytojas D. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parodė, kad jis automobilių vertinimų nedarė, atliko tik automobilių apžiūras. Apžiūrų metu aplinkybių jokių nesiaiškino. Draudimas nusprendžia ką apžiūrėti, arba užsako apžiūrą, arba jie daro vertinimus iš kliento atsiųstų fotonuotraukų, jeigu nepakanka, tada siunčia automobilio apžiūrai. Būna, kad draudiminiai įvykiai būna vertinami pagal kliento atsiųstas nuotraukas, jeigu kažkokie minimalūs apgadinimai. Šiuo atveju turbūt nepakako, gal kilo įtarimų kažkokių. Kai jam paskyrė atlikti automobilio apžiūrą, jam nenurodė jokių aplinkybių apie įvykio.

13.13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. Š. parodė, kad buvo savaitgalis, eismas buvo nedidelis. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) žiede buvo eismo įvykis, kuriame dalyvavo dvi transporto priemonės. Vienos transporto priemonės vairuotoja moteris, o kitos transporto priemonės vairuotojas vyriškis. Eismo įvykio metu, moteris vairuodama transporto priemonę važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į žiedinę sankryžą iš pirmos eismo juostos, o vyras žiedine sankryža važiavo ir įvyko eismo įvykis. Dėl kaltės ginčo lyg nebuvo. Jis negali pakomentuoti, dėl ko kvietė policiją. Šiuo atveju buvo pildyta eismo įvykio deklaracija, nes moteris įvažiavusi į žiedą iš (duomenys neskelbtini), iš pirmos eismo juostos, kur įvažiavus yra kelio ženklas, kuris nurodo, jog įvažiavus į žiedinę sankryžą reikia išvažiuoti iš žiedinės sankryžos pasukantį dešinę į (duomenys neskelbtini), o ne važiuoti žiedine sankryža tiesiai link (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Kitas vairuotojas važiavo žiedine sankryža ir suko į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini). Moteriškė, kuri važiavo ir turėjo sukti į dešinę, tai ji važiavo žiedine sankryža. Todėl buvo tas vadinamas kontaktas. Tas eismo įvykis nesukėlė įtarimų, kadangi apgadinimo pobūdis atitiko eismo įvykį. Jeigu būtų apgadinimo pobūdis nurodytas ne iš tos pusės, tai būtų sukėlę įtarimų. Jam jokių įtarimų nesukėlė. Matosi, kad įvykio metu stovi transporto priemonės, kad buvo kontaktas, pobūdis atitinka ir registruoji įvykį. Ar padidino vairuotojas greitį jie nežiūri, tiesiog žiūri, kokie kelio ženklai, ar buvo kontaktas, kaip manevravo, paskui vertina draudimas. Liudytojas nurodė, kad kai atvažiavo automobiliai buvo žiedinėje sankryžoje. Centimetrais, tai niekada neatitiks niekas, nes vis tiek automobiliai ne iškarto sustoja, jie dar pajuda, kažkiek į priekį. Transporto priemonės stovėjo viena šalia kitos. Jokių klausimų dėl įvykio metu jiems nekilo. Vairuotojai visuomet patys turi teisę susipildyti eismo įvykio deklaraciją. Jeigu moteris nebūtų pažeidusi KET, tai eismo įvyko nebūtų įvykę. Jeigu pildosi patys vairuotojai eismo įvykio deklaracijas, tai policija neinicijuoja pati tyrimo dėl pažeidimo. Eismo įvykiai ir kyla, kai kažkas pažeidžia KET. Žiede prie (duomenys neskelbtini) yra ne kartą buvę įvykių. Vieną kartą atvažiuoji, tai vairuotojai sutinka ir susipildome eismo įvykio deklaracijas, o kiti būna, kad nesutinka ir kviečia policija ir registruoja. Tokio pobūdžio, kad nepraleido, kažkas be šito įvykio dar tris kartus buvo jo praktikoje.

13.14. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad įvykio neatsimena, todėl teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas nurodė, kad draudimo bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2020 m. žalų ekspertu. Draudimo įmonėje gavus dokumentus dėl eismo įvykio, jis atlikdavo nukentėjusiojo asmens apgadintos transporto priemonės sąmatą, kuri buvo sudaroma ,,(duomenys neskelbtini)“ sistema. Pagal detalių apgadinimus į programą sukeliama informacija, kuri šios sistemos pagalba paskaičiuoja padarytos žalos dydį. Apie 2019 m. balandžio 29 d. eismo įvykį nieko įsimintino neatsimena, įvykis įvyko seniai. Pažymi, jog šis eismo įvykis buvo tipinis, eismo įvykio metu buvo sudaryta eismo įvykio deklaracija, aiškiai buvo pateiktos eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykis įvyko BMW markės automobiliui rikiuojantis. Pagal minėtą eismo įvykį, buvo paskaičiuota, kad ,,Mercedes-Benz“ markės automobilio vairuotojui, pagal dokumentus nukentėjusiam eismo įvykio metu, buvo paskaičiuota žala – 494,66 Eur. Iš pateiktų nuotraukų sunku pasakyti, ar ,,Mercedes-Benz“ automobilis anksčiau yra turėjęs eismo įvykių, kadangi, kiek pamena, šios žalos nagrinėjimo metu nei BMW markės automobilis bei ,,Mercedes-Benz“ automobilis specializuotame servise nebuvo apžiūrėti realiai (2 t., b. l. 118-121). Pagarsinus parodymus, liudytojas V. S. juos patvirtino bei papildomai parodė, kad žalų apskaičiavimas tik iš nuotraukų yra įprasta praktika.

13.15. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas I. Č. nurodė, kad įvykio neatsimena, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2019 m. jis dirba AB ,,(duomenys neskelbtini)“ transporto žalų vertintoju. Pamena, jog teko pildyti dokumentus, susijusius su eismo įvykiu, įvykusiu 2019 m. rugsėjo 11 d., kurio metu žiedinėje sankryžoje buvo apgadintas M. K. vairuotas ,,Mercedes-Benz“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu galimai autocentras, kuriam M. K. pateikė visus su eismo įvykiu susijusius dokumentus, jiems pateikė ne to automobilio techninės apžiūros taloną. Talone užfiksuota, jog automobilis yra ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai tuo tarpu eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini) Ši klaida žalos administravimo metu buvo nepastebėta, tačiau jokios esminės įtakos žalos apskaičiavimui neturėjo, kadangi apžiūrimas automobilis buvo ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal eismo įvykio žalos dokumentus matyti, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. automobilis ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gyvai apžiūrėtas jų įmonės partnerių servise ,,(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu pagal galiojančią tvarką, automobilis, kuris nukentėjo eismo įvykio metu, dažniausiai apžiūrimas pagal nukentėjusio asmens elektroniniu paštu pateiktas fotonuotraukas, o jeigu nuotraukų trūksta, paprašo papildomai nufotografuoti automobilį. Jeigu kažkas nepavyksta arba draudimo bendrovės darbuotojui kyla įtarimų, automobilis yra apžiūrimas specializuotame jų partnerių autoservise. 2019 m. galiojo kitokia tvarka - kiekvienas eismo įvykio metu nukentėjęs automobilis būdavo apžiūrimas specializuotame autoservise ir serviso darbuotojas, apžiūrėjęs automobilį, atsiųsdavo nuotraukas per ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemą draudimo bendrovės darbuotojui, kuris pagal šias nuotraukas paskaičiuodavo automobilio sąmatą bei padarytos žalos dydį. Pažymi, jog dėl šio eismo įvykio visa M. K. pateikta informacija buvo sukelta į ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemą (eismo įvykio schema, registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, vairuotojo pažymėjimas). ,,Mercedes“ automobilį minėtame servise apžiūrėjo darbuotojas D. J.. Šioje žalos byloje jokių automobilio detalių keisti nereikėjo, visos detalės buvo remontuojamos. Eismo įvykio deklaracijoje automobilio apgadinimai atitiko apgadinimus, užfiksuotus autoserviso ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, tačiau dėl žalos atlyginimo nebuvo paskaičiuota žala dėl apgadinto automobilio rato, kadangi minėtas apgadinimas neatitiko eismo įvykio padarymo aplinkybių, todėl už jį žala kompensuojama nebuvo. Visi kiti apgadinimai jokių abejonių nesukėlė. Automobilis buvo apgadintas minimaliai, todėl jokių klausimų dėl detalių apgadinimo nekilo. Pagal nusistovėjusią tvarką, eismo įvykio kaltininko automobilio nuotraukos nėra reikalingos, tad šiuo atveju jos nebuvo draudimo bendrovėje gautos. Jeigu būtų kilę kokių nors klausimų, tuomet kaltininko automobilio fotonuotraukų būtų paprašyta, ir tokiu atveju būtų gretinami kiekvieno automobilio apgadinimai, tačiau šiuo atveju klausimų nekilo. Kadangi šiuo atveju M. K. automobilio detalės buvo keičiamos, dažomos, ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos pagalba buvo paskaičiuota apgadinto automobilio žala – 361,79 Eur (3 t., b. l. 78-81). Perskaitytus parodymus liudytojas I. Č. patvirtino ir papildomai parodė, kad buvo fiksuotas dešinės priekinės pusės sparno pažeidimai, priekinio bamperio pažeidimai, buvo nurodyta, kad pažeistas ratlankis, tačiau jis negalėjo atsirasti šio įvykio metu, tai už ratą nebuvo paskaičiuota. Jis buvo pažeistas ankstesnio įvykio metu. Ratlankis pažeidimą turėjo, bet negalėjo būti šio įvykio pasekmė. Dėl kito automobilio buvo nurodyta, kad pažeistas ratas, tačiau ratlankis nebuvo pažymėtas, nebuvo tikslo apžiūrėti ir kaltininko automobilio. Jei kyla abejonių, tai tikrina ar asmuo turėjo prieš tai įvykių, tačiau šiuo atveju neaiškumų nekilo. Sugadinimai atitiko nurodytas aplinkybes. Nežiūrėjo istorijos, pažeidimai buvo labai minimalūs, tyčios neįžvelgė.

Žemesnės instancijos teismas

13.16. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. V. nurodė, kad įvykio neprisimena, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas apklausoje nurodė, kad dirba įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku-žalų ekspertu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Minėta įmonė yra partneriai visų šiuo metu esančių draudimo bendrovių, įskaitant ir draudimo bendrovę ,,Gjensidige“. Pažymi, jog įmonė, kurioje jis dirba, tik esant pavieniams atvejams eismo įvykio metu nukentėjusio asmens automobilį apžiūri iš atsiųstų foto nuotraukų, beveik visais atvejais, ir anksčiau, ir iki šiol, nukentėjusiojo asmens automobilis yra apžiūrimas gyvai. Per dieną jam tenka apžiūrėti maždaug 8 transporto priemones. Prisimena, jog 2019 m. spalio 24 d. atliko automobilio ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą. Atvykęs minėto automobilio vairuotojas jam pateikė reikalingus dokumentus, eismo įvykio deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą, registracijos liudijimą. Po dokumentų pateikimo, minėtas automobilis buvo apžiūrėtas, buvo nufotografuoti tik tie automobilio apgadinimai, kurie buvo užfiksuoti eismo įvykio deklaracijoje, t. y. dešinėje pusėje esantys apgadinimai, bei supildytas automobilio techninės apžiūros defektų aktas. Pažymi, jog apžiūros metu nebuvo fotografuota padanga, kurią, kaip apgadintą, nukentėjusysis buvo nurodęs eismo įvykio deklaracijoje, kadangi apžiūros metu buvo nustatyta, kad apgadintas tik ratlankis, padanga pažeista, apgadinta nebuvo. Minėtame dokumente užfiksavo, jog buvo apgadintos šios automobilio detalės - priekinis dešinės pusės ratlankis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, durų juosta, galinės dešinės pusės durys, priekinė dešinės pusės durų rankena, priekinis dešinės pusės veidrodėlis, galinis dešinys sparnas, priekinis dešinės pusės sparno juosta. Pažymi, jog minėto automobilio apgadinimai jam jokių abejonių, įtarimų nesukėlė (4 t., b. l. 108-111). Liudytojas teisme savo parodymus patvirtino ir papildomai nurodė, kad tuo metu matomai jam nesukėlė įtarimo. Prieš eidamas apžiūrėti automobilį turi peržiūrėti deklaraciją. Kartais klientai priešingai nurodo sugadinimus, tada jų nefiksuoja ir neperduoda draudimui apmokėti. Jei buvo nurodytas dešinės pusės apgadinimas, tai tik tą pusę ir žiūrėsi. Išmokas skaičiuoja draudimo bendrovė.

13.17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. S. parodė, jog 2019 m. sausio 27 d. įvyko eismo įvykis. Jis tuo metu dirbo draudimo bendrovėje žalų ekspertu ir nagrinėjo žalos bylą, kurioje buvo vienas nukentėjęs, kitas kaltininkas. Aiškinosi aplinkybes, vienas iš dalyvių teigė, kad vieną deklaraciją pildė, bet vėliau sunaikino, kitą pildė, nukentėjęs iš ,,Mercedes“, o iš ,,Citroen“ vairuotojo pasakojimo, kad jis atlygino žalą grynais pinigais ,,Mercedes“ vairuotojui, bet tiksliai nepamena įvykio detalių. Išmoka buvo išmokėta pagal eismo įvykio deklaraciją, kurioje buvo aišku kas yra kaltininkas, kas yra nukentėjęs. Nukentėjusiam atlygino žalą, nes kito pagrindo neturėjo. Ar buvo ginčas tarp dalyvių, kuris yra kaltas dėl eismo įvykio neatsimena. ,,Citroen“ vairuotojas bandė įrodyti, kad jie sugadino deklaraciją, tada kitą užpildė, nepamena tiksliai tų dalykų. Neatitikimų deklaracijoje nepamena. Jeigu nukentėjusiųjų ar kieno nors kito nedraustas automobilis, tai jie gali kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kad administruotų žalą. Jie atlygino žalą pagal tai, koks dokumentas buvo pateiktas. Nematė eismo įvykio nei vienos transporto priemonės realiai, matė tik iš nuotraukos. Dėl apgadinimų kilo klausimų. Kiek prisimena, nebuvo vieno vairuotojo draudimo, nes jis klausė draudikų biuro nuomonės, kai kaltininkas nedraustas privalomuoju draudimu, kas atsakingas už žalos atlyginimą. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metus parodymus. Liudytojas, parodė, kadangi eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ,,Mercedes“ automobilio vairuotojas, galimai pateikė apgadintos transporto priemonės fotonuotraukas su apgadinimais elektroniniu paštu, jo automobilis realiai apžiūrėtas nebuvo, automobilio apgadinimai buvo vertinami iš jo pateiktų nuotraukų. Būtent pagal pateiktas nuotraukas, jis supildė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, kuriame ir nurodė automobilio apgadinimus, pagal eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją ir ją sulyginant su fotonuotraukomis. Protokole buvo pažymėti šie automobilio apgadinimai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis buferis, kairės pusės priekinio veidrodžio stiklas bei kairės pusės veidrodžio posūkio stiklas. Pagal šią informaciją jis, naudodamasis ,,(duomenys neskelbtini)“ sistema atliko automobilio sąmatą, suvedė automobilio remontuojamų ir keičiamų detalų skaičių, ir išskaičiavo nusidėvėjimo kaštus, bei pagal šiuos duomenis buvo paskaičiuota draudimo išmoka – 488 Eur. Visais atvejais, galimai ir šiuo atveju, neprisimena, dėl minėto eismo įvykio, įvykusio 2019 m. sausio 27 d., buvo gretinamos automobilių fotonuotraukos, siekiant suprasti eismo įvykio padarymo aplinkybes bei susidūrimo mechanizmą. Kuomet kyla klausimų dėl transporto priemonių apgadinimų, kaip šiuo atveju ir buvo yra prašoma įmonės partnerių, jog jie nuvyktų apžiūrėti transporto priemonės. Šiuo atveju nesutapo eismo įvykio deklaracijoje nurodyta informacija dėl ,,Citroen“ automobilio apgadinimų, todėl ,,Citroen“ automobilis buvo apžiūrėtas draudimo darbuotojo. Pagal įprastą praktiką, kuomet turima eismo įvykio administravimo žala, jis bendrauja su abejomis pusėmis tiek su eismo įvykio kaltininku, tiek su nukentėjusiuoju. Šiuo atveju daugiau bendravo su eismo įvykio nukentėjusiuoju M. K., kadangi deklaracijoje buvo nurodyta mažiau apgadinimų nei pagal jo pateiktas foto nuotraukas, kilo klausimų dėl apgadinto automobilio ratlankio, kadangi šis apgadinimas nebuvo nurodytas eismo įvykio deklaracijoje. Taip pat teko telefonu bendrauti ir su ,,Citroen“ automobilio vairuotoju, pamena, jog jis sunkiai kalbėjo, tačiau paties pokalbio turinio neprisimena, kokius automobilio apgadinimus jis nurodė, nepamena, tačiau galimai jo nurodyti apgadinimai nesutapo pagal eismo įvykio deklaraciją, todėl automobilis ir buvo apžiūrėtas gyvai. Žalos administravimo metu būtent visos šios aplinkybės kėlė daug klausimų. Kiek prisimena, kaltininkas kažką buvo minėjęs, jog deklaracija buvo išmesta, nes kaltininkas pats sumokėjo ,,Mercedes“ automobilio vairuotojui grynus pinigus, tačiau tai buvo tik kaltininko pasakyti žodžiai. Galimai jis ,,Citroen“ vairuotojo prašė pateikti kažkokius dokumentus, kad jis tikrai sumokėjo jam pinigus, tačiau tokie dokumentai nebuvo gauti. Būtent dėl šios situacijos, jeigu gerai prisimena, galimai elektroniniu paštu kreipėsi į transporto priemonių draudikų biurą ir klausė, kaip šiuo atveju reikėtų elgtis, ar išmokėti draudimo išmoką, ar ne, tačiau minėtos įmonės atstovai nurodė, jog tokiu atveju reikalinga vadovautis dokumentu - eismo įvykio deklaracija, todėl išmoka ir buvo išmokėta (2 t., b. l. 10-14). Liudytojas R. S. teisme perskaitytus parodymus patvirtino.

13.18. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad 2019 m. sausio 27 d. dirbo kaip nepriklausomas ekspertas dėl žalos. Buvo iškviestas nustatyti automobiliui padarytą auto įvykio metu žalą. Automobiliui ,,Citroen“ suformino įvykį ir tuo viskas pasibaigė. Pareigūnai jį iškvietė vėliau, nes jie aiškinosi, kad gal dirbtinai sukeltas neva įvykęs įvykis. Jis tik vertino ,,Citroen“ automobilio apgadinimus, kviestas buvo su tikslu, suforminti kas yra sugadinta, išmatuoti aukščius, kad sutapatinti įvykį, tai buvo jo eilinė darbo diena. Sakė, kad nukentėjęs ar kaltinamasis neva bandė tartis kažką, kad nepildyti deklaracijos, jeigu nebūtų supildyta deklaracija, niekas jo nebūtų kvietę.

13.19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. A. parodė, kad matė foto nuotraukas pateiktas M. K., neatsimena kitų nuotraukų su kitais automobiliais. Įmonėje yra bendras žalų tyrimų skyrius. Pagal pateiktas nuotraukas buvo atliktas apskaičiavimas. Jis atliko vieno įvykio skaičiavimą. Iškvietus pareigūnams parodė sąmatą, pranešimą, bet nuotraukos nerodė. Matė nuotraukas tik antrojo įvykio. Nelabai atsimena savo parodymų. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas nurodė, kad draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2015 m., jo darbas yra atlikti skaičiavimus dėl apgadintos transporto priemonės, esant kokiems nors klausimams ar neaiškumams, prašomi papildomi duomenys, taip pat jis pats pagal sąmatos suskaičiavimą atlieka žalos paskaičiavimą. Prisimena eismo įvykį, įvykusį 2019 m. vasario 12 d. Dėl minėto eismo įvykio jis atliko tik žalos administravimą pagal gautus sistemos ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Kuomet buvo gauta informacija apie šį eismo įvykį, automobilis į specializuotą servisą nebuvo vežamas, automobilio apžiūra buvo atliekama pagal nukentėjusiojo M. K. pateiktas foto nuotraukas. Kadangi automobilis buvo vertinamas pagal foto nuotraukas, apžiūros defektų aktas pildomas nebuvo, kadangi pagal įmonės nusistovėjusią tvarką, apžiūrint automobilį iš nuotraukų, šio akto pildyti nereikia. Kolegai paskaičiavus automobilio žalos sąmatą, buvo išskaičiuoti detalių nusidėvėjimo kaštai ir paskaičiuota draudimo išmoka – 582,97 Eur. Minėtas eismo įvykis, jo padarymo aplinkybės jokių įtarimų, klausimų jam nesukėlė. Ar automobilis galėjo būti apgadintas iš anksčiau į tas pačias vietas, tiksliai pasakyti negali. Pagal eismo įvykio žalos dokumentus matyti, jog klausimų dėl apgadinimų nei jam, nei kolegoms tuo metu nekilo. Daugiau nieko apie minėtą eismo įvykį papasakoti neturi. Pamena eismo įvykį, įvykusį 2019 m. rugsėjo 17 d. Dėl minėto eismo įvykio jis pats ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos pagalba apskaičiavo automobilio žalos sąmatą bei paskaičiavo draudimo išmoką. Pagal šio eismo įvykio žalos administravimo dokumentus matyti, jog automobilis realiai, taip pat nebuvo apžiūrėtas, automobilio apgadinimai buvo vertinami pagal nukentėjusiojo M. K. pateiktas fotonuotraukas. Pagal šio eismo įvykio dokumentus matyti, jog kolegei A. minėtas eismo įvykis galimai kėlė kažkokių neaiškumų, tačiau dėl ko ir kokių tiksliau nežino. Ji teiravosi kaltininkės, prašė jos papildomai elektroniniu paštu nurodyti eismo įvykio padarymo aplinkybes. Jam pačiam asmeniškai šis eismo įvykis jokių klausimų nesukėlė. Pagal žalos sąmatą dėl minėto eismo įvykio M. K. buvo paskaičiuota išmoka – 638,81 Eur. Pagal eismo įvykio deklaracijoje pateiktą informaciją ir pagal nukentėjusiojo pateiktas foto nuotraukas, apgadinimai sutapo. Dėl minėto eismo įvykio kaltininko automobilio fotonuotraukos daromos nebuvo, kaltininko automobilis apžiūrimas nebuvo, todėl automobilių apgadinimai gretinami nebuvo (2 t., b. l. 57-60). Liudytojas teismo perskaitytus savo parodymus patvirtino.

13.20. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja M. M. parodė, kad automobilis jau buvo sustojęs, paties įvykio nematė. Pagal paaiškinimus atvykę į įvykio vietą, pagal, tai ką sakė abu vairuotojai priėmė sprendimą, paties mechanizmo negali paaiškinti, nes seni įvykiai. Sprendimus ekipaže priėmė, pasitarę. Sprendimą priimdavo ekipažo vyresnysis, tad su kolega vieningas sprendimas, todėl ir buvo. Nereikia pildyti dokumentų, jeigu nekyla abejonių, jeigu pildo deklaracijas, vadinasi nukentėjusioji kategoriškai nesutiko su kažkuriomis aplinkybėmis. Buvo kviesta policija, todėl jie išklausė abi puses, konfliktas nevyko jiems atvykus tarp asmenų, pagal tai, kaip aiškino, kad nukentėjusi iš pirmos juostos važiavo, o kaltininkas iš antros. Įvykio vietos nefiksavo. Negali pasakyti dėl ko juos kvietė, gal nežinojo, kaip susipildyti deklaracijas. Gal nebuvo aiški situacija, todėl kvietė policiją. Atvykę į įvykio vietą – apžiūrėjo ar atitinka pagal aplinkybes apgadinimai. Nesukėlė jiems jokių įtarimų dėl automobilio apgadinimų ir paties įvykio. Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka, pagarsino liudytojos M. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, 2019 m. vasario 12 d. ji kartu su kolega patruliavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vakare, apie 21 val., iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis. Apie eismo įvykį pranešė vyriškis, kuris nurodė, jog jis važiavo (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, įvažiavo antrąja eismo juosta į žiedinę (duomenys neskelbtini) sankryžą, kai žiede susidūrė su pirma eismo juosta važiuojančiu ,,Audi“ markės automobiliu. Susidūrimas įvyko po to, kai iš antrosios eismo juostos vyriškis rikiavosi į pirmąją, nes joje automobilių būti neturėjo, kadangi iš pirmosios eismo juostos įvažiuoti į žiedą draudžiama. Kiek pamena, tuo metu, neseniai buvo pasikeitusi minėtoje vietoje eismo organizavimo tvarka, anksčiau, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta buvo galima įvažiuoti į žiedinę sankryžą, link (duomenys neskelbtini), arba sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini), tačiau, jeigu neklysta, tuo metu, kuomet įvyko anksčiau minėtas eismo įvykis, tvarka buvo pasikeitusi, ir pirmąja eismo juosta važiuojanti mergina tiesiai žiedinėje sankryžoje, link (duomenys neskelbtini), važiuoti negalėjo, todėl ir įvyko eismo įvykis. Mergina, važiavusi ,,Audi“ markės automobiliu, paaiškino, jog važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės, iš pirmosios eismo juostos įvažiavo į žiedinę sankryžą, kuomet ji pajuto smūgį į kairiąją automobilio pusę. Kadangi atvykus į įvykio vietą buvo akivaizdu, jog moteris pirmąja juosta tiesiai važiuoti negalėjo, jai buvo išaiškinta, jog ji yra kalta dėl eismo įvykio, todėl asmenys tarpusavyje sutarė, jog susipildys eismo įvykio deklaraciją. Jiems jokios pagalbos pildantis eismo įvykio deklaraciją neprireikė, todėl išvyko. Eismo įvykio aplinkybės jai ir kolegai atrodė akivaizdžios, todėl tai, jog vyriškis M. K. įvykio metu buvo pakankamai ramus, jokio įtarimo nesukėlė. Dėl įvykusio eismo įvykio nei jai, nei kolegai jokių abejonių ar įtarimų nekilo (2 t., b. l. 47-50).

14. BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją, kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–555/2013).

16. Apeliaciniuose skunduose tiek Prokurorė, tiek Civilinis ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesivadovavo liudytojų (eismo įvykiuose dalyvavusių asmenų) parodymais. Kaip matyti, aukštesnės instancijos teismas šios nutarties 13 punkte išsamiai aptarė visų apklaustų liudytojų parodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei Prokurorė nurodo apeliaciniame skunde, skundžiamame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje teismas teisingai konstatavo, jog liudytojai (eismo įvykiuose dalyvavę asmenys) tik apklausiami ikiteisminio tyrimo įstaigoje, t. y. praėjus tam tikram laiko tarpui po eismo įvykių, pradėjo kelti abejones dėl savo kaltės aptartuose eismo įvykiuose ir nurodė, jog galimai dėl tyčinių M. K. veiksmų, t. y. tyčinių KET pažeidimų, įvyko eismo įvykiai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog esant situacijai, kai asmenys (liudytojai, dalyvavę eismo įvykiuose) kviečiami į apklausas ir žinodami, kad M. K. pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, galėjo pradėti abejoti dėl savo kaltės padarius aktualius eismo įvykius, tačiau pažymėtina, jog tik įvykus eismo įvykiams, liudytojai kaltę prisiėmė sau, t. y. supildė eismo įvykių deklaracijas. Darytina išvada, jog tuo metu jiems abejonių dėl savo kaltės nekilo, o tai patvirtino ir į įvykio vietas atvykę policijos pareigūnai.

17. Iš aptartų liudytojų L. T., D. J., G. S., L. V., dirbusių automobilių priežiūros centruose bei po eismo įvykių apžiūrėjusių M. K. automobilį, matyti, kad nei vienam iš jų nekilo kokių nors klausimų ar įtarimų dėl konkrečių eismo įvykių. Svarbu pažymėti, jog visi liudytojai patvirtino, jog M. K. automobilių apžiūros po įvykusių eismo įvykių metu, nebuvo pastebėti kiti nei eismo įvykio deklaracijose nurodyti automobilių pažeidimai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, darytina išvada, jog draudimo bendrovių M. K. po eismo įvykių išmokėti pinigai buvo išleisti automobilių remontui. Liudytojai N. L., S. P., L. Š., M. M. – policijos pareigūnai, tiesiogiai atvykę į konkrečių eismo įvykių vietas, taip pat visais atvejais nurodė, kad KET pažeidė ne M. K.. Likusieji 13 šios nutarties punkte aprašyti liudytojų parodymai susiję su žalų apskaičiavimais, iš jų visumos taip pat matyti, jog iki tol, iki kol nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, niekam įtarimų dėl priešingų teisei M. K. veiksmų nekilo.

18. Prokurorė skunde aukštesnės instancijos teismui motyvuodama skundžiamo pirmosios instancijos teismo nepagrįstumą, akcentavo tai, jog Kauno apylinkės teismas nuosprendyje vertino ne kiekvieną iš dvylikos eismo įvykių atskirai. Šiame kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus šios nutarties 10-13 punktuose išsamiai aptartus proceso dalyvių (paties M. K., su eismo įvykiais tiesiogiai susijusių liudytojų) parodymus, tam pagrindo nematė ir aukštesnysis teismas.

19. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su Prokurorės apeliaciniame skunde keliama abejone dėl M. K. nurodyto, jog jis dirbo pavėžėju. Kaip matyti, kaltinime nurodyti eismo įvykiai vyko laikotarpiu – nuo 2019 m. sausio 27 d. iki 2021 m. liepos 4 d. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio duomenų apie asmenį SODROS DB išrašo matyti, jog M. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą, kurią atnaujino nuo (duomenys neskelbtini) ir vykdo iki šiol (8 t., b. l. 3). Taigi, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš aptarto akivaizdu, jog M. K. nurodytos aplinkybės dėl jo darbo baudžiamojoje byloje nepaneigtos.

20. Kaip vieną iš pagrindinių skundų argumentų tiek Prokurorė, tiek Civilinis ieškovas akcentuoja 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykio aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) S. P. 2020 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio fiksuota, kad gavus pranešimą apie adresu (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje esantį eismo įvykį, atvykus nurodytu adresu buvo rasti du apgadinti automobiliai – „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K., ir „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V.. M. K. paaiškino, kad važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) žiedine sankryža, antra eismo juosta, ir iš (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės į žiedinę sankryžą įvažinėjo automobilis „Peugeot“, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. V. V. paaiškino, kad važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės, įvažinėjo į (duomenys neskelbtini) žiedinę sankryžą įsitikinęs, kad spės įvažiuoti. Įvažiavo į žiedinės sankryžos antrą eismo juostą ir iš trečios eismo juostos rikiavosi automobilis „MB“, kuris į jį atsitrenkė (6 t., b. l. 42). (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 17 d., siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykį, Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateiktas prašymas atlikti eismo įvykio aplinkybių techninį tyrimą ir jo dalyvių veiksmų teisinį vertinimą (6 t., b. l. 64). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gruodžio 22 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimo mechanizmo fragmentai buvo tokie: automobilis „Peugeot“ judėdamas šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žiedinę sankryžą, kur, tikėtina, sankryžos antroje eismo juostoje susidūrė su pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) greičiau ir kairiau jo važiavusiu automobiliu „MB“. Automobilis „Peugeot“ priekiniu kairiu sparnu, priekiniu kairiu ratu bei bamperio apdailos kaire puse slystamai kontaktavo su kairiau jo buvusiu automobilio „MB“ dešinės pusės galinėmis durelėmis bei galiniu dešiniu sparnu, kai tarp transporto išilginių ašių buvo smailus kampas atviras link jų galinių dalių. Po kontakto abi transporto priemonės dar pavažiavo į priekį bei buvo sustabdytos, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Ekspertizės akte nurodyta, kad negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilis „MB“, o taip pat negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (6 t., b. l. 65-70). (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1, 3, 7 dalis, jam paskirta 70 Eur bauda (6 t., b. l. 74-78). Nesutikdamas su minėtu nutarimu V. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau 2021 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skundas atmestas ir paliktas galioti (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 82-86), kuri įsiteisėjo 2021 m. liepos 28 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš aukščiau aptartų duomenų akivaizdu, jog vis dėlto, priešingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamu atveju, t. y. dėl 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykio, kaltas V. V., o ne M. K..

21. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, apeliantai vienu pagrindinių įrodymų dėl M. K. tyčinių veiksmų sukeliant eismo įvykius, nurodo liudytojo V. V. pateiktą iš jo vairuoto automobilio „Peugeot“ vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą, fiksuotą 2020 m. spalio 5 d. (6 t., b. l. 87). Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiame 2021 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole minėtas vaizdo įrašo peržiūra išsamiai aprašyta (6 t., b. l. 88-95). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog aukščiau įvardintas vaizdo įrašas laikytinas įrodymu, patvirtinančiu apeliaciniuose skunduose keliamą versiją dėl M. K. tyčinių veiksmų, siekiant sukelti eismo įvykius. Iš vaizdo įrašo matyti, jog liudytojo V. V. vairuojamas automobilis sustoja prie žiedinės sankryžos, pravažiavus kitoms transporto priemonėms, pradeda važiuoti ir iš trečiosios eismo juostos važiavęs juodos spalvos automobilis (vairuojamas M. K.) trenkiasi į antrąją eismo juosta važiuojantį automobilį (vairuojamą M. K.), kerta ištisinę liniją ir atsiduria antroje eismo juostoje, priešais automobilį, fiksuojantį vaizdą vaizdo registratoriumi, bei sustoja. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau įvardintame apžiūros protokole esančią informaciją bei vaizdo įrašą, konstatuoja, jog priešingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, iš minėtų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados dėl M. K. kaltės 2020 m. spalio 5 d. eismo įvykyje.

22. Civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesirėmė analogija tokio pobūdžio bylose ir nurodė Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018). Šioje byloje apelianto Civilinio ieškovo nurodomas Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-579/2018 nelaikytinas precedentu, nes bylos faktinės aplinkybės ir duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nėra tapatūs.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismui įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog jie nesudaro pagrindo M. K. veiksmų vertinti kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, atmetant Prokurorės ir Civilinio ieškovo apeliacinius skundus, svarbu paminėti ir tai, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-594/2024, 2K-95-1073/2024).

Dėl civilinių ieškinių

24. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Būtent šiuo pagrindu nagrinėjamu atveju ir buvo išteisintas M. K., todėl apylinkės teismo sprendimas palikti nenagrinėtus ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“, ADB ,,Gjensidige“ ir AB ,,Lietuvos draudimas“ civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, jis atitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Pažymėtina, jog priėmus tokį sprendimą, civiliniams ieškovams paliekama teisė pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Živilės Gecevičienės ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė PetraškienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas