Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės vyresnysis specialistas 2013-01-14 nutarimu nubaudė E. G. už tai, kad jis 2012-10-11, apie 23.30 val., Alytaus rajone, kelio Kaunas-Prienai-Alytus 53,00 km, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkęs automobilį staigiai keitė važiavimo kryptį, stabdė, paskui važiuojantį automobilį privertė staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Lėtai važiuodamas neleido kitam automobiliui aplenkti (bandant lenkti pasukdavo į kairę). Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje, neprivažiavus autobusų stoties 200 m atstumu sustojo vidury važiuojamosios dalies, privertė ta pačia kryptimi važiavusį automobilio vairuotoją stabdyti ir sustoti, t. y. savo veika pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 106, 143, 140.3., 146 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, už ką nubaustas administracine nuobauda – 1000,00 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 15 mėnesių.

Chuliganiškos paskatos yra privalomasis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124(2) str. 2 d., sudėties elementas. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu policijos įstaigoje, nei nagrinėjant skundą teisme, nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad jis pažeidė KET 4, 106, 143, 140.3, 146 punktų reikalavimus. E. G. nuomone, byloje kyla pagrįstos abejonės dėl surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, sudarančių minėto pažeidimo sudėtį. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Visi, nagrinėjant bylą, kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

E. G. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė E. G. skundą jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Aukštesniojo teismo nuomone, nors pareiškėjas E. G. neigia savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. padarymo, tačiau kaltė įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1, 2), liudytojo J. M. prašymu-pareiškimu (b. l. 6), J. M. paaiškinimu (b. l. 7), liudytojų J. M. bei iš dalies A. P., G. B. bei paties pareiškėjo E. G. parodymais teismo posėdyje (b.l. 34-36, 42-44). Apylinkės teismas, nagrinėdamas E. G. skundą, įstatymo nustatyta tvarka teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrino surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto nutarimą ir patvirtino faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Apylinkės teismas, iš liudytojų J. M., o taip pat A. P., G. B. bei pareiškėjo E. G. duotų parodymų teismo posėdžio metu, konstatavo, kad šie asmenys (A. P., G. B. bei E. G.) vyko automobiliu VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavęs E. G. tamsiu paros metu, naktį, kelis kilometrus iki Alytaus, elgėsi chuliganiškai, sukeldamas pavojų eismo ir kitų žmonių saugumui – aplenkdamas lėčiau važiuojantį automobilį, kuris neperjungė ilgųjų šviesų, nepadidino greičio ir nenutolo nuo jo, o, siekdamas „pamokyti“ vairuotoją, greitį sumažino. Iš duomenų akivaizdu, kad tokie jo veiksmai – aplenkimas, greičio sumažinimas, trukdymas J. M. saugiai vairuoti, truko kelių kilometrų atstume, o Alytuje J. M. automobilio blokavimas, privertęs J. M. automobilį visiškai sustabdyti ir užsirakinti automobilyje, suponavo visiškai pagrįstą teismo išvadą, kad būtent toks elgesys rodė E. G. piktybiškumą, tinkamo elgesio normų ignoravimą bei chuliganišką vairavimą.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad E. G. vairuojamo automobilio ekipažą sudarė trys jauni vyrai, tuo tarpu J. M., būdamas garbaus amžiaus, vyko iš oro uosto ir vežė iš užsienio atskridusius dukrą bei anūką, kas nakties metu sustiprino J. M. ekipažo nesaugumą, o tuo pačiu ir E. G. elgesio piktybiškumą. Kad šis E. G. elgesys sutrikdė J. M. saugią kelionę į Druskininkus, patvirtina ir tai, jog J. M. iškart po E. G. veiksmų buvo priverstas skambinti pagalbos telefonu ir nakties metu kreiptis į Alytaus policijos komisariatą. Jo surašytas (nurodant 2012-10-12 datą, nors policijoje jis registruotas 2012-10-11) prašymas-pareiškimas neabejotinai patvirtina, kad į policiją J. M. kreipėsi nakties metu, keičiantis parai iš 2012-10-11 į 2012-10-12 ir tai buvo vienintelė išeitis išvengti incidento tęsinio ir jį nutraukti. Vėliau liudytojo J. M. parodymuose atsiradę netikslumai dėl įvykio mėnesio ir dienos, kuriuos teismas aptarė savo nutartyje, o apeliaciniame skunde pakartotinai nurodė pareiškėjas, esminės įtakos, sprendžiant pareiškėjo kaltės klausimą, neturi, kadangi teismo posėdis vyko praėjus po įvykio daugiau nei 5 mėnesiams ir jo metu J. M. pripažino, kad būtent jo pareiškime ir paaiškinime nurodyti tikslūs duomenys. Objektyvių duomenų apie tai, jog liudytojas J. M. siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pareiškėjo veiksmai nevertintini kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi nesurinkta pakankamai tai patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančių duomenų, jų sekos matyti, jog E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, sudarančių minėto pažeidimo sudėtį, aspektu, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutar ė:

E. G. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir neskundžiama.