Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

atsakovų - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti 2011-06-10 Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-6881;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Atsakovai – Alytaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, bei atsakovų atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 9 lokaliniame sektoriuje 9 būryje (b.l. 12, 16, 17, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). 2011-05-13 Alytaus pataisos namuose dėl objektyvių priežasčių nebuvo 9 ir 17 nuteistųjų būrių viršininkų (šią aplinkybę proceso dalyviai pripažįsta), o juos pavadavo 18 būrio viršininkas A. A., budėjo – S. M. (b.l. 12, 23, 42, 72-74). 2011-05-13 9 lokalinio sektoriaus 9 ir 17 būrių nuteistieji į priėmimą pas gydytoją neužsiregistravo, o 2011-05-13 pareiškėjas užsiregistravo ir buvo apžiūrėtas gydytojo (b.l. 58-68, 83-84). 2011-05-13 gydytojas diagnozavo pareiškėjui bronchitą, kūno temperatūra buvo normali (b.l. 24, 32-34). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas, kuris betarpiškai 2011-05-13 apžiūrėjo pareiškėją bei nustatė diagnozę. Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės (b.l. 69-71) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai korespondenciją prieš 2011-05-13 siuntė 2011-02-25, o po 2011-05-13 – tik 2011-05-30. 2011-05-18 pareiškėjas dėl 2011-05-13 įvykių pateikė skundą Alytaus pataisos namų direktoriui ir 2011-06-10 gavo atsakymą Nr. 8-6881 į skundą (b.l. 12, 75-76). Minėtame atsakyme išdėstyta teisės aktais reglamentuota tvarka dėl kreipimosi į gydytoją bei dėl raštų įteikimo. Atsakovas nurodė, kad minėtas atsakymas gali būti skundžiamas Bausmių vykdymo kodekso 183 str. nustatyta tvarka. Pareiškėjas atsakymą Nr. 8-6881 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2011-08-04 raštu Nr. 2S-2706 iš esmės atmetė pareiškėjo skundą bei patvirtino 2011-06-10 atsakymo Nr. 8-6881 teisėtumą (b.l. 13). Kalėjimų departamentas pareiškėjui taip pat rašte nurodė, jog sprendimas gali būti skundžiamas BVK 183 str. 3 d. nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu apklaustas A. A. (18 būrio viršininkas) patvirtino, kad 2011-05-13 jis pavadavo 9 ir 17 būrių viršininkus. 9 būryje jis lankėsi iki pietų. Niekas iš nuteistųjų nesikreipė dėl leidimo į Sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat nesiskundė sveikatos būkle. Korespondencijos išsiuntimui taip pat niekas iš nuteistųjų neperdavė. Liudytojas taip pat nurodė, kad dėl sveikatos būklės ar korespondencijos pareiškėjas turėjo visas galimybes bet kuriuo momentu kreiptis į budėtoją. Budėtojas S. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad į jį dėl sveikatos būklės ar korespondencijos išsiuntimo pareiškėjas nesikreipė.

Vertindamas surinktų įrodymų visetą bei darydamas išvadas šioje administracinėje teismas vadovaujasi nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Pareiškėjas teismo prašo panaikinti 2011-06-10 Alytaus pataisos namų direktoriaus aktą Nr. 8-6881 (b.l. 12), kuriuo pareiškėjui nurodyta, jog 2011-05-13 raštą (laišką) jis turėjo teisę įteikti ne tik būrio viršininkui, bet ir kitam administracijos pareigūnui (ginčo atveju – pavaduojančiam 18 būrio viršininkui, taip pat budėtojui), tačiau pareiškėjas to nepadarė. Taip pat atsakovas ginčijamame rašte nurodė, jog 2011-05-13 9 būrio nuteistieji buvo registruojami priėmimui Sveikatos priežiūros tarnyboje, tačiau pareiškėjas neužsiregistravo. Išaiškinama, jog staigaus sveikatos sutrikimo atveju medicininė pagalba suteikiama nedelsiant ir visą parą. Be to, atsakovas pareiškėjui nurodė, kad minėtas raštas gali būti skundžiamas BVK 183 str. numatyta tvarka. Pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo ir apskundė minėtą aktą Kalėjimų departamentui, kurio direktorius taip pat pareiškėjui nurodė, jog Kalėjimų departamento raštas skundžiamas BVK 183 str. 3 d. nustatyta tvarka (b.l. 13, 75). Atkreiptinas dėmesys, jog BVK 183 str. numatyta galimybė pareiškėjui apskųsti jo manymu neteisėtus tiek Alytaus PN pareigūnų veiksmus, tiek ir sprendimus. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad pateiktas atsakymas neišsamus, biurokratiškas, juo dangstomi neteisėti Alytaus PN pareigūnų veiksmai. Teismas konstatuoja, jog atsakovo (Alytaus PN), kaip viešojo administravimo institucijos, priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) turi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. įtvirtinti reikalavimai. VAĮ 8 str. 1 d. numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis - t. y. jis turi būti motyvuotas. Tai reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2004-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-387/2004, 2008-05-06 LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-339/2008, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010 ir kt., taip pat Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 152?173). Teismas, įvertinęs ginčijamą aktą, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis, nurodytas pareiškėjui galimas elgesio modelis, konstatuotas Alytaus PN pareigūnų veiksmų teisėtumas, išdėstyta apskundimo tvarka, pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo). Be to, šio akto teisėtumas pareiškėjui yra svarbus neturtinės žalos reikalavimo bei įrodinėjimo kontekste, jame išdėstytos faktinės aplinkybės pasitvirtino bylą nagrinėjant teisme, todėl jį naikinti skunduose bei atsiliepime išdėstytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

2006-08-19 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje - neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008, 2012-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-126/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006). Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma (ABTĮ 13 str., 20 str.). Teismas konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje administracinėje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) – Alytaus PN neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 str. nustato, kad žalą, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo viešojo administravimo subjektui prievolė įtvirtinta ir VAĮ 42 str.. Kaip jau buvo paminėta, bylos įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes ir, tuo pačiu, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu administracijos darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTĮ 57 str.), o viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, kadangi pareiškėjas iš esmės savo noru nesiuntė laiško ir nesiregistravo pas gydytoją. Taigi, teismas konstatuoja, kad Institucijos atstovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi jokio pagrįsto teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 3000 Lt neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta (ABTĮ 57 str.). Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam (ABTĮ 23 – 24 str.). Pabrėžtina, kad skundo reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti aplinkybes, kad asmuo dėl kaltininko veiksmų realiai patyrė CK 6.250 str. 1 d. numatytus neigiamus moralinius padarinius: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t.t. Be to, CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti įjos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje vyrauja nuostata, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir t.t. (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007, LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Teismui pateikti duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad BVK 11 str., 100 str., 2006-05-11 Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-119 patvirtinta Tvarka numato teisę pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją, kreiptis su pasiūlymais, skundais ir t.t.. Paminėtų teisės aktų, taip pat Apskaitos kortelės (b.l. 69-71) duomenų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų analizė patvirtina, jog pareiškėjas 2011-05-13 turėjo realią galimybę įteikti laišką (skundą, prašymą, adresuotus teismui) 18 būrio viršininkui, budėtojui, tačiau to nepadarė dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Netikėti teismo posėdyje apklaustų liudytojų (būrio viršininko, budėtojo) parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat ima domėn ir tai, jog teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas tik 2011-05-30 išsiuntė korespondenciją, nors, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimą, turėjo tokią galimybę nuo 2011-05-16. Analogišką išvadą teismas daro ir dėl pareiškėjo galimybės 2011-05-13 užsiregistruoti priėmimui Sveikatos priežiūros tarnyboje. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, liudytojo (gydytojo) parodymus, taip pat išrašus iš medicininių dokumentų (b.l. 24, 32-34) bei Alytaus PN direktoriaus įsakymais patvirtintų Aprašų (taip pat juose minimų teisės aktų, kurių pagrindu jie buvo priimti bei prieš tai galiojusių Alytaus PN direktoriaus patvirtintų Aprašų) nuostatas (b.l. 35-39, 53-57), teismas daro išvadą, kad pareiškėjo negalavimai neatitiko atvejų, kai jam turėjo būti suteikta skubi medicininė pagalba arba pirmoji medicinos pagalba (būtinosios medicinos pagalbos rūšys). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2011-05-12 vakare pasireiškė bronchito simptomai, 2011-05-16 buvo apžiūrėtas gydytojo - specialisto, paskirti medikamentai bei specialistas konstatavo, jog pareiškėjo kūno temperatūra normali. Teismas taip pat vadovaudamasis protingumo principu konstatuoja, kad pareiškėjas specialisto – mediko buvo apžiūrėtas ir jam paskirtas realus gydymas dėl eilinio peršalimo (nesant būtinosios medicininės pagalbos suteikimo būtinumo) daug greičiau (iš esmės po 3 dienų) negu daugumai Lietuvos Respublikos gyventojų, neatliekančių realių terminuoto laisvės atėmimo bausmių (ABTĮ 57 str.). Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjui pagrįstai, jam savarankiškai pareikalavimus, nebuvo išduoti medikamentai, kai pareiškėjas jų reikalavo jų prieš eidamas į valgyklą. Aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas numato, kad medikamentai gali būti išduoti tik pagal gydytojo paskyrimą. Taigi, konstatuojama, kad pareiškėjas teismui nepateikė pakankamo pagrindo duomenų savo skundo reikalavimams dėl neturtinės žalos atsiradimo pagrįsti (ABTĮ 57 – 63 str.). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo realų sveikatos būklės pablogėjimą, jo dvasinius išgyvenimus ir patvirtinančių tiesioginį priežastinį su konkrečių pareigūnų (institucijų) veiksmais (neveikimu). Dėl sprendime išdėstytų aplinkybių visumos pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.