- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2-62-615/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08976-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei M. R., jos atstovei advokatei N. K., atsakovui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui G. K. dėl pervestų pinigų grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 700,00 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2012 kovo pabaigoje balandžio pradžioje kreipėsi į atsakovą, kaip į profesionalų verslininką, dėl galimo filmavimo paslaugų teikimo numatomose ieškovės anūko sutuoktuvėse, kurios turėjo vykti 2012-06-09 Kaune. Į atsakovą kreipėsi ieškovės marti N. R.. Susitikimo metu atsakovas papasakojo savo viziją kaip vyks filmavimas ir koks bus siužetas. Kadangi N. R. žodžiu pateiktas paslaugų teikimo būdas pasirodė priimtinas, tuomet atsakovas pasiūlė rezervuoti datą jo paslaugų teikimui. N. R. sutiko, kad data būtų rezervuota, tačiau paprašė pateikti paslaugų teikimo sutartį ir kokio nors atsakovo darbo pavyzdį. Teikiamų paslaugų pavyzdys buvo pateiktas, tačiau sutarties projektą atsakovas teikti vilkino, vis teiraudamasis ar padarytas dalinis pavedimas už paslaugas. Paslaugų teikimo sutartį planavo pasirašyti N. R.. Vykstant deryboms dėl paslaugų teikimo ir prašant pateikti paslaugu teikimo sutarties projektą, 2012-04-04 atsakovas paaiškino, kad sutartis bus atsiusta tik tuo atveju, jei bus pervesta į atsakovo banko sąskaitą dalinė 700 Lt suma už atsakovo paslaugas. Taigi, klaidinantis yra atsakovo nurodymas, kad N. R. valia buvo sudaryti sandorį konkliudentiniais veiksmais. Aptariant būsimas sutuoktuves šeimos rate, ieškovė išreiškė norą padaryti anūkui dovaną sutuoktuvių proga ir sumokėti atsakovui už suteiktas filmavimo paslaugas. Ieškovė 2012-04-04 pervedė 700 Lt į atsakovo banko sąskaitą už paslaugas, kurios dar nebuvo suteiktos. Atsakovo jau pasirašyta sutartis N. R. buvo atsiusta el. paštu tik 2012-04-06 (penktadienio vakarą). Todėl klaidinantis yra atsakovo argumentas, kad susitikimo su N. R. metu jai buvo pateiktas būsimos paslaugų sutarties pavyzdys. 2012-04-10 ryte apie 9 val. atsakovas buvo informuotas, kad sutartis dėl paslaugų teikimo nebus pasirašyta, kadangi paaiškėjo, kad sutuoktuvės neįvyks. 2012 m. balandžio 07; 08; 09 buvo šventinės išeiginės dienos (savaitgalis ir Velykos) ir po šių dienu atsakovas iš karto buvo informuotas, kad sutartis dėl paslaugu teikimo nebus sudaryta. Ieškovė ir N. R. elgėsi sąžiningai - paaiškėjus pasikeitusioms aplinkybėms iš karto informavo atsakovą, kad sutartis nebus pasirašyta, paslaugų yra atsisakoma, kadangi sutuoktuvės yra atšaukiamos. Nurodyti veiksmai buvo atlikti likus iki planuotos ir atšauktos sutuoktuvių datos dar 2 mėn. Paaiškėjus, kad sutuoktuvės neįvyks, atsakovo buvo paprašyta grąžinti pervestus 700 Lt, kadangi jokios paslaugos nebuvo suteiktos, taip pat buvo atsisakyta paslaugų teikimo. Atsakovas atsisakė grąžinti pervestus pinigus. 2012-04-19 atsakovui per 6-ąjį Kauno Notarų biurą buvo išsiųstas pareiškimas grąžinti 700 Lt. Raginime buvo nurodyta, kad pinigus atsakovus turi grąžinti per 2 dienas nuo raginimo gavimo dienos. Atsakovas klaidingai nurodo, kad raginimą iš notarų biuro gavo balandžio 6 dieną, taip negalėjo būti, kadangi į notarų biurą buvo kreiptasi tik balandžio 19 dieną. 2012-06-12 atsakovui buvo išsiųstas advokatės N. K. reikalavimas dėl pervestų pinigų grąžinimo. Tačiau pinigai negrąžinti ir šiai dienai. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad dėl atšaukto užsakymo patyrė nuostolių. Sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, apie tai atsakovui pranešta raštu, atsakovas turėjo 2 mėnesius iki 2012-06-09 datos laisvą pasirinkimą priimti ar nepriimti siūlymus iš kitų asmenų sudaryti naujus sandorius paslaugų teikimui. Be to, iš atsakovo internete paskelbto darbo grafiko matyti, kad 2012-06-09 nėra rezervuota ir dar balandžio viduryje buvo 3 pasiteiravimai dėl atsakovo paslaugų teikimo 2012-06-09 dienai. Taip pat pažymi, kad atsakovui verslo liudijimas išduotas 2012-04-24, mano, kad jis avansą galėjo imti tik nuo verslo liudijimo gavimo dienos ir individualią veiklą galėjo vykdyti tik verslo liudijime nurodytais laikotarpiais. Tad, atsakovas, 2012 m. balandžio pradžioje reikalaudamas pervesti avansą, verslo liudijimo dar neturėjo, todėl elgėsi nesąžiningai. Atsižvelgiant į nurodytą faktinį ieškinio pagrindą, darytina išvada, kad šalys tarėsi dėl atlygintinų paslaugų teikimo. Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja LR CK XXXV skyriaus normos. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas - už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesu prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktu kliento interesus. LR CK 6.719 str., numato paslaugų teikėjo pareigą prieš pasirašant paslaugų teikimo sutartį suteikti išsamią informaciją klientui, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis. Atsakovas pažeidė nurodytas įstatymo normas, kadangi klientui nesuteikė išsamios informacijos apie paslaugų teikimo sąlygas ir galimas pasekmes, nesudarė galimybės susipažinti su paslaugų teikimo sutarties sąlygomis bei tartis dėl jų, o ieškovės atstovei buvo pateikta jau pasirašyta sutartis. LR CK 6.720 str. 3 d. reglamentuoja, kad už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugos teikėjas įvykdo sutartį. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi reikalavo už dalį paslaugų sumokėti dar iki sutarties pasirašymo, ieškovei net negavus sutarties ir nesusipažinus su sutarties sąlygomis, motyvuodamas tuo, kad priešingu atveju gali visiškai atsisakyti 2012-06-09 teikti paslaugas. LR CK 6.720 str. 5 d. dalis reglamentuoja, kad jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti, dėl aplinkybių, už kurias neatsako nė viena iš sutarties šalių, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio turėtas išlaidas. Sutartis dėl paslaugų teikimo su paslaugų teikėju net nebuvo sudaryta ir nebuvo tariamasi dėl galimybės derinti sutarties sąlygas, kadangi dėl trečiųjų asmenų kaltės neliko pagrindo sudaryti sutartį. Be to, jei sutartis dėl paslaugų teikimo ir būtų buvusi sudaryta, LR CK 6.721 str., reglamentuoja, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientui atsiranda pareiga sumokėti proporcingai už suteiktas paslaugas ir atlyginti paslaugų teikėjui kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento. Atsakovas (paslaugų teikėjas) iki 2012-04-10 nesuteikė ieškovei ar tretiesiems asmenims jokių paslaugų, todėl nepatyrė jokių nuostolių, kuriuos privalėtų atlyginti ieškovė. Su atsakovu buvo bandyta susidariusią situaciją spręsti taikiai. Tačiau atsakovas nesutiko grąžinti avanso, todėl jau 5 mėnesius neteisėtai naudojasi ieškovės pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. LR CK6 6.154 straipsnis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis, būdama civilinių teisinių santykių atsiradimo priežastimi bei priemone juos reguliuoti, turi atitikti tam tikras įstatymo reglamentuojamas sutarčių sudarymo formas: žodinę, konkliudentiniais veiksmais ir rašytinę. Žodine forma gali būti sudaromos sutartys, kurioms įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Tokiais sandoriais gali būti: sandoriai, kurie įvykdomi juos sudarant; sandoriai, kurių šalys yra fiziniai asmenys ir kurių suma sudarant yra mažesnė nei 5 000 litų ir, jeigu įstatymas nereikalauja rašytinės formos; kiti sandoriai, kuriems įstatymas ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Be to, įstatymas skiria ir konkliudentiniais veiksmais sudaromas sutartis. Konkliudentiniais veiksmais yra vadinami tokie asmenų veiksmai, iš kurių matyti valia sudaryti sandorį. Nagrinėjamu atveju kaip tik tokia ir buvo ieškovės valia (konkliudentiniais veiksmais) sudaryti sandorį. 2012-ųjų metų kovo 30 dieną įvyko susitikimas su potencialia užsakove N. R., kuri norėjo savo sūnaus M. R. vestuvėms, įvyksiančioms 2012 metų birželio 9 dieną, užsakyti filmavimo ir filmo sumontavimo paslaugą. Susitikimo metu buvo aptartos visos sąlygos, N. R. buvo pateiktas būsimos paslaugų sutarties pavyzdys, kuri pasirašoma su klientais teikiamų paslaugų užsakymo atveju. Pateiktos sutarties sąlygos užsakovei N. R. tiko, susitikimo metu buvo nuspręsta, kad užsakovė praneš apie savo apsisprendimą elektroniniu paštu. Tos pačios dienos vakare elektroniniu paštu N. R. buvo nusiųsta nuorodą į vieną filmą, kaip demonstracija apie būsimąją paslaugą. Kitos dienos (balandžio 1- osios) ryte N. R. pranešė apie savo apsisprendimą, elektroniniu paštu pareikšdama, kad, jos manymu, ji padarė tinkamą apsisprendimą, ir paprašė sąskaitos banke numerio, į kurią ji norėtų pervesti avansinį mokėjimą, kaip rezervaciją už paslaugas. Sąskaitos numeris jai buvo atsiųstas elektroniniu paštu tą pačią dieną (balandžio 1 - ąją). Kadangi užsakovė N. R. jau pirmo susitikimo metu pareiškė norą sudaryti sutarti ir su ja susipažino, balandžio 4 — ąją dieną užsakovei N. R. parašytas dar vienas elektroninis laiškas, klausiant dėl sutarties pasirašymo datos. Užsakovė atsiuntė savo asmeninius duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamosios vietos adresą), tuo dar kartą patvirtindama savo apsisprendimą dėl sutarties sudarymo. Kadangi sutartyje privaloma įrašyti sandorio sumas ir tikslias mokėjimo datas, užsakovės paklausta apie avanso mokėjimą ir datą, kurias reikia įtraukti į sutartį. Užsakovė informavo, kad šiandien padarys avansinį mokėjimą už užsakomas paslaugas, o užpildytą sutartį paprašė atsiųsti elektroniniu paštu. Balandžio 4 dieną avansinį mokėjimą į banko sąskaitą septynių šimtų litų sumą už paslaugas padarė M. R. iš savo asmeninės sąskaitos be jokio spaudimo ir raginimo pervesti išankstinį avansą, kaip sutarties vykdymo garantą ir tos paslaugos rezervaciją. Paprastai sutarties pasirašymo procesas ir avansinis mokėjimas yra atliekami tą pačią dieną, tačiau atsakovas neturėjo galimybės tą pačią dieną pasirašyti sutarties dėl pačios užsakovės kaltės, kadangi negalėjo jai prisiskambinti ir su ja susitikti. Už dviejų dienų (t.y. balandžio 6 dieną) užpildyta ir pasirašyta sutartis buvo persiųsta užsakovei elektroniniu paštu, tą pačią dieną interneto svetainėje www.filmavimas.lt buvo padaryta užsakovės užsakytos datos (2012 -ųjų metų birželio 9) rezervacija. Paskui dar buvo pora susirašinėjimų ir telefoninių skambučių su užsakove dėl detalių, t.y. dėl kontaktų su jaunavedžiais ir kitų organizacinių reikalų bei dar vieno susitikimo dėl pačios sutarties pasirašymo, tačiau užsakovė vis atidėliojo susitikimą ir vilkino laiką. Todėl ieškovės argumentai, jog nebuvo galima susipažinti su sutartimi ir jos sąlygomis yra niekiniai. 2012 - ųjų metų balandžio 10 dieną atsakovas gavo elektroninį laišką iš užsakovės N. R., kuriame buvo pranešta apie atšaukiamą vestuvių šventę. Užsakovė norėjo bet kokia kaina atgauti visą sumokėtą avansą ir nesileido į jokius kompromisus. Atsakovas, rezervuodamas savo paslaugų datą užsakovei N. R., iki sužinojimo apie vestuvių atšaukimą (iki 2012 -ųjų balandžio 10 dienos) privalėjo kitiems ta data besidomintiems potencialiems klientams, atsakyti, t.y., negalėjo priimti kitų užsakymų. Atsisakius užsakovei, atsakovas atlaisvino tą datą, stengdamasis gauti kitų užsakymų tai dienai ir taip kompensuoti savo patirtus nuostolius. Taip jis prarado laiko, per kurį būtų galėjęs gauti užsakymų tai datai ir buvo priverstas atsisakyti vieno užsakymo tai dienai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką panašaus pobūdžio bylose dėl sumokėto avanso grąžinimo ir yra nurodęs, kad pripažinus, kad dėl preliminariosios sutarties nevykdymo nustatyta ieškovo kaltė, yra pagrindas ieškovo sumokėtą avansą, kaip atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą netesybomis garantuojančią įmoką, panaudoti atsakovo minimalių nuostolių, patirtų ieškovui atsisakius sudaryti sutartį, atlyginimui. Atsakovas atsisakė užsakymo, kurio vertė 1500 Lt, patyrė didesnius nuostolius, todėl ieškovės sumokėtas avansas, jai atsisakius sutarties, turi likti kaip minimalūs nuostoliai. Kad tai bus laikytini atsakovo nuostoliai ieškovei buvo žinoma, nes ji buvo susipažinusi su sutarties sąlygomis ir žinojo, kad atsisakius sutarties avansas lieka atsakovui (sutarties 3.1 punktas). Balandžio 6-ąją dieną atsakovas gavo raginimą iš Kauno miesto 6 - ojo notarų biuro grąžinti pinigus. Ieškovės pasirašytame ir notarės patvirtintame pareiškime ieškovė M. R. prašė grąžinti pervestus pinigus ir pareiškė, kad avansinį mokėjimą už paslaugas (minėtą septynių šimtų litų sumą) ji padarė per klaidą. Šis teiginys laikytinas klaidinančiu, kadangi ieškovė pati pareiškė norą pervesti pinigus ir puikiai žinojo, kokiu pagrindu tai padarė. Šis pareiškimas buvo įteiktas atsakovo draugei J. J., kurios statusą pranešimą įteikusi Lietuvos pašto darbuotoja neteisingai suprato ir užrašė. Savo ruožtu atsakovas stengėsi dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas draugiškas susitarimas su užsakove N. R., susirašinėjimo metu siūlant grąžinti pusę avanso, kitą pusę pasiliekant kaip patirtus nuostolius dėl negalėjimo sudaryti kitų sandorių tai datai. Pati ieškovė nepareiškė jokio geranoriško noro sudaryti abiems pusėms priimtiną kompromisą, prisiimant po dalį patirtų nuostolių, todėl nepavyko taikiai susitarti dėl ieškovės kaltės. 2012- ųjų birželio 11 dieną atsakovas gavo advokatės N. K. reikalavimą dėl pinigų grąžinimo. Norėdamas išspręsti abiems pusėms nemalonią situaciją, kelis kartus skambino M. R. interesus atstovaujančiai advokatei N. K. ir bandė sudaryti taikos sutartį, grąžinant dalį ar pusę sumokėto avansinio mokėjimo, tačiau, nepaisant pastangų, ieškovė atmetė visus siūlymus. Visos išvardintos aplinkybės nurodo, kad N. R. laisva valia pareiškė norą sudaryti su atsakovu sutartį, su kurios sąlygomis ji buvo susipažinusi (perskaičiusi) jau pirmojo susitikimo metu. Toliau ji konkliudentiniais veiksmais tik patvirtino, kad tikrai nori sudaryti sandorį (prašymas parašyti sąskaitos numerį avansiniam mokėjimui atlikti, savo asmeninių duomenų pateikimas sutarčiai paruošti, avansinio mokėjimo pervedimas paslaugos teikėjui, bei tolesnis susirašinėjimas sutarties bei kitais vestuvių organizaciniais klausimais). Atsakovas, kaip paslaugų teikėjas, neturi jokių kitų garantijų, jog užsakovas vykdys susitarimus, kaip sutartis ir avansiniai mokėjimai, šiuo atveju avansinis mokėjimas buvo atliktas kaip garantas, o sutarties egzistavimas yra įrodomas užsakovės konkliudentiniais veiksmais (t.y., aiškiu noru sudaryti sutartį). Kadangi LR CK numato, jog tokio pobūdžio sutartys tarp civilinių asmenų (t.y. sutartys iki 5000 lt sumos) gali būti sudaromos ir įrodomos žodžiu, tarpusavio susirašinėjimu ar kitais neginčijamais veiksmais, yra aišku, kad sutartis egzistavo ir jos pagrindas yra daugiau nei pakankamas. Atsakovas, užsiimantis filmavimo veikla pagal verslo liudijimą turi teisę teikti tokias paslaugas verslo liudijime nurodytomis dienomis. Verslo liudijimas nedraudžia sudarinėti preliminariųjų sutarčių toms dienoms, kai bus atliekama filmavimo paslauga, t.y. atsakovas nepažeidė jokių LR įstatymų ar kitų teisinių aktų, kurie reglamentuotų šios paslaugo teikimo taisykles. Atsakovas yra sumokėjęs visus mokesčius šiai veiklai vykdyti, taigi ieškovės teiginiai apie galimai neteisėtą atsakovo veiklą yra visiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad norėjo padaryti anūkui dovaną. Jai buvo pasakyta, kad fotografas nesudaro sutarties, kol nebus pervestas avansas. Tada ji pervedė 700 Lt. Sutarties teksto ji nematė, jo nebuvo gavusi. Derybas su atsakovu vedė jos marti, kuri sutarties tekstą gavo el. paštu.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovo veiksmai yra nesąžiningi, atsisakyta paslaugos ne dėl pačios ieškovės kaltės. Pinigai nebūtų pervesti, jei atsakovas nebūtų jų reikalavęs. Atsakovas panaudojo ir psichologinį spaudimą, sutarties nepateikė tol, kol nebuvo jam pervesti pinigai. Ieškovė sutarties neskaitė, jos net nematė. Pinigai buvo gauti be pagrindo. Jokios paslaugos nebuvo suteiktos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad patyrė nuostolius. Sutartis nepasirašyta.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad betarpiškai su ieškove nebuvo bendravęs, sutartis turėjo būti sudaryta su ieškovės įgaliotu asmeniu N. R.. Sutarties pavyzdys buvo pateiktas, mano, kad sutartis egzistavo dar iki jos pasirašymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Iš ieškovės ir atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojos N. R. parodymų teismo posėdžio metu, taip pat kitos civilinės bylos medžiagos, yra matyti, kad ieškovė kaip vartotoja 2012 kovo pabaigoje balandžio pradžioje kreipėsi į atsakovą, kaip į profesionalų verslininką, dėl galimo filmavimo paslaugų teikimo numatomose ieškovės anūko sutuoktuvėse, kurios turėjo vykti 2012-06-09 Kaune. Į atsakovą betarpiškai kreipėsi ieškovės marti N. R.. Kadangi jai pateiktas paslaugų teikimo būdas pasirodė priimtinas, atsakovas pasiūlė rezervuoti datą jo paslaugų teikimui. Ieškovė 2012-04-04 pervedė 700 Lt į atsakovo banko sąskaitą (8 b.l.). Rašytinė sutartis, kurioje būtų išvardintos konkrečios paslaugos, kurias suteiks atsakovas, konkreti paslaugų suteikimo data ir visa paslaugų, kurias suteiks atsakovas kaina, sutarties nevykdymo pasekmės, tarp paslaugos teikėjo (atsakovo) ir vartotojos (ieškovės), arba tarp atsakovo ir N. R., sudaryta ir pasirašyta nebuvo. Atsakovas jo pasirašytą sutarties tekstą N. R. atsiuntė elektroniniu paštu 2012-04-06 (penktadienį vakare). 2012-04-10 (pirmą darbo dieną po prieš tai buvusių nedarbo dienų) apie 9.00 valandą N. R. informavo atsakovą, kad ieškovė paslaugų teikimo sutarties nesudarys ir nepasirašys. Dėl sprendime aukščiau nurodytų aplinkybių ginčo tarp šalių iš esmės nėra.
Atsakovas savo atsikirtimuose į ieškinį nurodo, kad vartojimo paslaugų teikimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų. Susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Kurios sąlygos yra esminės, o kurios- ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius. Tik tada, kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu jeigu yra siūloma ir sutinkama tiktai derėtis, toks siūlymas ir sutikimas nesukelia tokių pačių teisinių pasekmių kaip oferta ir akceptas.
Šalys civilinėje byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė savo reikalavimą grindžia aplinkybe, kad yra pervedusi į atsakovo sąskaitą banke 700 Lt sumą už paslaugas, kurių atsakovas nesuteikė. Šias aplinkybes ieškovė civilinėje byloje įrodė- pateikė 2012-04-04 mokėjimo pavedimo kopiją (8 b.l.), be to nurodytų aplinkybių neginčija ir pats atsakovas. Tuo tarpu atsakovas, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad ieškovė ir atsakovas savo konkliudentiniais veiksmai buvo sudarę vartojimo paslaugų teikimo sutartį, šią aplinkybę byloje privalėjo įrodyti, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
Visų pirma, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su vartotoja (ieškove) jis jokių derybų dėl galimo būsimo paslaugų teikimo iš viso nevedė: nebendravo nei betarpiškai, nei telefonu, nei elektroniniu ar kokiu nors kitu būdu, ieškovę pirmą kartą pamatė teismo posėdyje. Dėl galimo būsimo vartojimo paslaugų teikimo atsakovas bendravo su visai kitu asmeniu- liudytoja N. R., kuri įgaliojimo sudaryti ir pasirašyti paslaugų teikimo sutartį ieškovės vardu neturėjo. Todėl jau vien ši civilinėje byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė paneigia atsakovo atsikirtimus į ieškinį, neva ieškovė kokiais nors savo konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu vartojimo paslaugų teikimo sutartį.
Be to, atsakovas, savo atsikirtimus į ieškinį grįsdamas aplinkybe, kad ieškovė ir atsakovas savo konkliudentiniais veiksmai buvo sudarę vartojimo paslaugų teikimo sutartį, byloje privalėjo įrodyti, jog sutarties šalys buvo susitarusios dėl visų esminių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Taigi paslaugų teikimo sąlygos, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminai ir galimos pasekmės, įstatymu yra įtvirtintos kaip esminės paslaugų teikimo sutarties sąlygos. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad vartotojas sutiko su paslaugos teikėjo siūloma visa būsimų paslaugų kaina ir sutarties nevykdymo pasekmėmis. Savo atsikirtimus į ieškinį atsakovas grindžia jo surašytoje ir kitos šalies nepasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje numatytomis konkrečiomis netesybomis ir sutartyje numatytu jų dydžiu, tačiau atsakovas nenurodė ir nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vartotojas su būsimu galimu paslaugos teikėju (atsakovu) sutarė dėl konkrečių sutarties nevykdymo pasekmių, konkrečių netesybų taikymo sąlygų ir netesybų dydžio. Atsakovas byloje netgi nenurodė ir nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vartotojas su būsimu galimu paslaugos teikėju dėl konkrečių sutarties nevykdymo pasekmių, netesybų taikymo sąlygų ir netesybų dydžio iš viso derėjosi (atsakovui liudytojai N. R. elektroniniu būdu atsiuntus konkretų sutarties tekstą jis sekančios darbo dienos ryte buvo informuotas, kad sutarties projekte išvardintomis sąlygomis ieškovė sutarties nesudarys ir nepasirašys).
Atsakovas savo atsikirtimuose į ieškinį ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis yra patyręs nuostolių. Tačiau teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, savo priimtame sprendime negali išeiti už ieškinyje ir priešieškinyje, jeigu byloje toks įstatymų nustatyta tvarka yra pareikštas, suformuluotų reikalavimų ribų, išskyrus CPK atskirai numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Priešieškinio CPK nustatyta tvarka atsakovas byloje nepareiškė. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje negali išeiti už ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų. Atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę bendra tvarka atskiroje civilinėje byloje pareikšti ieškinį dėl galimai patirtų nuostolių priteisimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams konstatuotina, kad atsakovas byloje neįrodė aplinkybės, jog ieškovė kokiais nors savo konkliudentiniais veiksmais su atsakovu buvo sudariusi vartojimo paslaugų teikimo sutartį, o atsakovas be teisinio pagrindo valdo ieškovės jam už paslaugas, kurių atsakovas nesuteikė, pervestus 700 Lt. Todėl ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkintini (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.242 straipsnio 1 dalis, 6.719 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis, 6.720 straipsnio 5 dalis).
Be to pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškovė ir atsakovas būtų pasirašę atsakovo pateiktą 2012-04-04 sutarties projektą ir sudarę šią vartojimo paslaugų teikimo sutartį, sutarties sąlygos, kurios paslaugos teikėjui suteikia teisę negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti, laikytinos nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Todėl civilinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vartojimo sutarties sąlygas įvertinti kaip nesąžiningas ex officio, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Sprendime aukščiau nurodytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas taip pat sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą atsakovo atsikirtimus laikyti nepagrįstais ir tenkinti ieškovės ieškinį.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 71,00 Lt žyminis mokestis, 660 Lt už teisines paslaugas, iš viso 731,00 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas). Valstybei iš atsakovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 700,00 Lt., 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (700,00 lt.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 731,00 Lt. bylinėjimosi išlaidas, ieškovės M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, naudai.
Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 11, 82 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.