Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Dovilei Basytei, dalyvaujant prokurorams Jurijui Petuchovui, Arūnui Saunoriui, Aurelijui Stanislovaičiui, kaltinamojo gynėjams advokatams Juozui Ančiukaičiui, Dariui Pociui, nukentėjusiajam S. S., jo atstovams – advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vadybininku, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 12 d., apie 21 val., prie Taikos pr. 113 namo pirmosios laiptinės, Klaipėdoje, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų su nukentėjusiuoju S. S., tikslu jį sužaloti, vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą ir padarė nosies kairės šnervės paviršinę muštinę žaizdą (gilų odos nubrozdinimą), tokiu būdu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

K. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad laiptinėje, lipdamas laiptais žemyn, ant laiptų į pirmąjį aukštą sutiko kaimyną S. S., kuris lipo į viršų. Jiems prasilenkiant, S. S. susvirduliavo ir krito atgal aukštielninkas. Griūdamas kaire veido puse susižalojo į laiptinėje esantį radiatorių ir aukštielninkas nugriuvo ant laiptų aikštelės. Jis nugriuvusiam kaimynui užmovė šlepetę ir už pažastų kėlė nuo grindų. Tuo metu į laiptinę išėjo kaimynė, kuri pradėjo skambinti į duris B. S.. Jis vedė S. S. laiptais ir į laiptinę išėjo B. S.. S. S. kraujavo iš žaizdos nosies kairėje. S. S. buvo neblaivus. Su S. S. iki to yra turėjęs konfliktų dėl jo vaikų elgesio laiptinėje. Grįžęs į namus, paėmė skudurėlį, laiptinėje išvalė kraują.

N. S. S. parodė, kad pavakarieniavus ir išgėrus apie 30 g. degtinės, jis išėjo parūkyti į lauką. Rūkė atsirėmęs į sieną prie rūsio durų, nes pūtė šaltas vėjas. Tuo metu priėjo kaimynas K. K. ir viena ranka sugriebęs jam už striukės ties krūtine, kita ranka smogė vieną kartą jam į nosį. Nuo smūgio jis pakaušiu atsitrenkė į sieną. K. K. pasakė, kad daugiau nesikabinėtų. Išsigandęs jis įbėgo į laiptinę, o K. K. bėgo paskui. Jam žengiant ant laiptų, K. K. patraukė jį už striukės ir jis griuvo atbulas, prarado sąmonę. Atsimena, kad žmona namuose liepė nusiprausti, nes iš nosies bėgo kraujas. Namuose atsigulė į lovą, vėmė. Kitą dieną jautėsi blogai, svaigo galva, todėl nuvyko pas šeimos gydytoją, o iš ten į ligoninę. Iki įvykio jis yra pareiškęs pastabas K. K. vaikams, kad šie nešiukšlintų laiptinėje, o pačiam K. K., kad jis netrankytų laiptinės durų. Tuoj po įvykio policijos nekvietė, o ligoninėje nurodė, kad susižalojo pats buityje, nes negalvojo, kad bus tokios sunkios pasekmės. Vėliau medikams nurodė, kad sumušė kaimynas.

2010-10-26 pranešdamas policijai apie jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, S. S. nurodė, kad prie namo laiptinės sumušė kaimynas K. K. (b.l. 2).

Įvykio aplinkybes S. S. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 53-56).

Iš S. S. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. G 1933/10 matyti, kad S. S. padaryti šie sužalojimai: nosies kairės šnervės paviršinė muštinė žaizda (ar gilus odos nubrozdinimas), pakaušio muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas, atviras pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių ir smegenėlių kairiojo pusrutulio sumušimas. Sveikata sutrikdyta sunkiai. Tikėtina, kad sužalojimas nosyje padarytas sudavus vieną smūgį, o pakaušio sužalojimai būdingi griuvimui, atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą (b.l. 25-26).

Papildomoje S. S. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 44/11 nurodyta, kad mažai tikėtina, jog pakaušio sužalojimai galėtų susidaryti nukentėjusiajam atsitrenkus į sieną. Nėra objektyvių požymių, kitų sužalojimų, jog galva kelis kartus buvo trankoma į grindis (pagal pirminius nukentėjusiojo parodymus). Nukentėjusysis, veidu atsitrenkdamas į radiatorių, turėjo patirti didesnius sužalojimus, nei paviršinis nosies sužalojimas. Kadangi nukentėjusiojo griuvimo aukštis buvo nedidelis, mažai tikėtina, kad atsitrenkęs kaire veido puse į radiatorių galėtų pasisukti priešingai tokiu dideliu kampu. S. S. patirtas galvos smegenėlių sumušimas galėjo turėti įtakos traumos aplinkybių suvokimui (b.l. 31-33).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Taikos pr. 113 namo pirmoji laiptinė (įėjimas ir laiptai į pirmąjį aukštą. Užfiksuoti atstumai tarp objektų (b.l. 15-21).

Iš Policijos įvykių registro matyti, kad apie S. S. sužalojimą 2010-10-26, 10 val. telefonu informavo sveikatos priežiūros įstaiga. Skiltyje „aplinkybės“ nurodyta „žmona teigia, kad sumušė kaimynas“ (b.l. 5-6).

Liudytoja B. S. parodė, kad vakarienės metu S. S. išgėrė apie 30-50 g. degtinės. Jis buvo visiškai blaivus, išėjo parūkyti į lauką prie laiptinės lauko durų. Po kokių 5 min. ji laiptinėje išgirdo lyg kas griūtų. Tuoj pat į duris paskambino kaimynė I. M.. Išėjusi į laiptinę, pamatė kaip K. K. laiptais į viršų veda S. S. namo. Sutuoktinio veidas buvo kruvinas. I. M. pasakė, kad, išgirdusi laiptinėje trenksmą, išėjo į laiptinę ir pamatė, kad K. K. kelia gulintį S. S.. Tuo metu K. K. nuėjo namo, atsinešęs skudurą, išvalė kraują. K. K., kuris buvo labai išsigandęs, nuėjo namo, o ji į butą. S. S. prausėsi vonioje. Jam kraujavo nosis ir pakaušis. S. S. jai paaiškino, kad K. K. viena ranka griebė jam už gerklės, o kita trenkė į nosį, jis bėgo ir kas buvo toliau neatsimena. S. S. nuėjo miegoti. Ryte jis pasakė, kad labai blogai jaučiasi. Kreipėsi į šeimos gydytoją, o ši nukreipė į ligoninę. Ligoninėje medikams ji paaiškino S. S. sužalojimo aplinkybes.

2010-10-25 pareikšime Klaipėdos miesto 2 PK B. S. nurodė, kad jos vyrą S. S. prie laiptinės ir laiptinėje sužalojo K. K. (b.l. 3).

Liudytoja I. M. paaiškino, kad, būdama namuose, išgirdo stiprų kritimo garsą. Išėjusi pažiūrėti pamatė, kad laiptų apačioje guli S. S., o jam tarp kojų stovi K. K.. S. S. nieko nekalbėjo, o K. K. kažką sakė, bet ji iš išgąsčio neatsimena. Ji tuoj pradėjo kviesti B. S., skambindama ir belsdama į buto duris. Kol B. S. atidarė duris, K. K. pakėlė S. S. ir vedė namo. S. S. veidas buvo kruvinas. K. K. nuėjo namo, o B. S. į butą įvedė S. S.. B. S. vėl išėjo į laiptinę ir tuo metu K. K. atėjo su skuduru ir išvalė laiptinėje buvusi kraują. B. S. su K. K. kažką kalbėjosi.

Įvykio aplinkybes I. M. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji iš esmės skirtingai nei K. K. ir S. S. nurodė gulinčio S. S. padėtį (b.l. 86-89).

Liudytoja L. K. paaiškino, kad K. K. vakare ėjo į parduotuvę. Išėjęs iš namų, jis netrukus grįžo, po to vėl išėjo ir tik tada grįžo su prekėmis. Jis nepasakojo, ko grįžo. Kad imtų skudurą grindims valyti, ji nematė. Sekančios dienos vakare atėjo kaimynė B. S. ir pasakė, kad jos vyras sumušė S. S. ir šis guli ligoninėje. Ji paskambino K. K., kuris paaiškino, kad S. S. nemušė ir nežino, kad šis guli ligoninėje. K. K. paaiškino, kad jam einant į parduotuvę, laiptinėje sutiko S. S., kuris susvirduliavo ir nukrito nuo laiptų. Mano, kad Stoniai apkaltino K. K., nes nutarė pasipelnyti.

Liudytoja R. E. paaiškino, kad S. S. yra jos sesers uošvis, kurį apibūdino kaip nuostabų žmogų. Sužinojusi, kad S. S. ligoninėje, ji paskambino sesei I. S., kuri paaiškino, kad jį sumušė K. K.. Ji pažįsta ir K. K.. Atsitiktinai sutikusi K. K. autobuse, ji paklausė apie įvykį ir šis jai paaiškino, kad S. S. nugriuvo pats.

L. N. S., J. P. S. S. apibūdina kaip tvarkingą kaimyną, kuris rūpinosi laiptinės švara.

Liudytoja L. C. S. S. apibūdina kaip konfliktišką kaimyną.

Minėti liudytojai esminių aplinkybių dėl įvyko negalėjo nurodyti.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tokių savo parodymų laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, jog nukentėjusiajam nesudavė, nuo laiptų nenutraukė, o einant iš priekio matė, kaip jis nukrito.

Tokia K. K. versija paneigta dvejomis specialisto išvadomis bei ekspertizės aktu, kuriais nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis susižaloti negalėjo t.y. jo parodymai, kaip jį teisinantys, atmestini. Faktinės aplinkybės grindžiamos nukentėjusiojo S. S. parodymais, iš dalies jo sutuoktinės bei liudytojos I. M. parodymais. Teismo nuomone, nukentėjusysis neturėjo pagrindo dėl praeityje vykusių konfliktų išsigalvoti, kad K. K. prieš jį smurtavo, nes tokią galimybę paneigė S. S. paaiškinimai apie sužalojimo laiką, iš dalies ir būdą. Specialisto išvada konstatuota, kad nosies šnervės muštinė žaizda padaryta, suduodant kumščiu, ką nurodo ir S. S.., kuris, iki išeinant iš namų, nebuvo sužalotas, o grįžo jau sužalotas. Šias aplinkybes patvirtino ir S. S., kuri nurodė, kad sutuoktinis jai paaiškino, jog kaltinamasis suėmė už drabužių ir smogė į veidą. Taip viso proceso metu aiškino ir S. S., todėl įrodyta, kad K. K. smogė kumščiu S. S. į veidą ir padarė nosies kairės šnervės žaizdą.

Vertinant, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas pakauškaulio – kaukolės pamato lūžis, S. S. parodymai viso proceso metu keitėsi. Nekyla abejonės, kad šie sužalojimai gauti, nukritus laiptinės aikštelėje, tačiau kaltei pagal LR BK 138 str. reikalinga neabejotinai nustatyti, kad šios pasekmės kilo dėl kaltinamojo K. K. tyčinių veiksmų – sugriebimo bei nuvertimo. Nukentėjusysis dėl įvykio sutuoktinei aiškino, kad įbėgo į laiptinę ir kas buvo toliau – neprisimena, o teisme aiškino, kad turbūt jį pastūmė, nes pats negalėjo nukristi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad kaltinamasis už striukės patraukė į save, jam susipynė kojos ir nugriuvo. Suėmęs rankomis galvą, trankė į laiptinę, pats griūdamas negalėjo susižaloti. Akistatos metu atsisakė nuo parodymų, jog jo galva buvo daužoma. Gi teisme teigė, kad patraukė už striukės ir nugriuvęs neteko sąmonės. Krito į priekį, galva į vidų.

Vertinant šiuos S. S. parodymus, matyti, kad jis ir pats tiksliai neatsimena, dėl kokios priežasties jis nukrito, o tik daro išvadą ir spėja, kad pats nukristi negalėjo, o jį už rūbų turėjo nutverti K. K., kuris prieš keletą akimirkų smogė jam kumščiu į veidą. Šiame spėjime yra vienas neteisingas dėmuo – kad negalėjo nukristi pats. Nustatyta, kad nukentėjęs buvo pavartojęs alkoholio, reiškia, apsvaigęs bei prieš kelias akimirkas jam buvo suduotas smūgis į galvą, nuo kurio, kaip nurodo nukentėjęs, jis taip pat apsvaigo. Jis buvo apsiavęs šlepetėmis, skubėjo, vengdamas kaimyno, todėl neatmetama ir nepaneigta galimybė, kad S. S. galėjo nugriūti pats, be kito asmens veiksmų. K. K. neigia traukęs ar stūmęs nukentėjusįjį, kiti asmenys to nematė. Nesant įrodymų, patvirtinančių minėtą galimybę, lieka abejonė, ar K. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, o kiekviena abejonė turi būti vertinama kaltinamojo naudai. Tai, kad kaltinamasis buvo išsigandęs, valė kraują, nepasakė žmonai apie incidentą laiptinėje, paaiškinama, jog jis iš tiesų atliko neteisėtus smurtinius veiksmus – smogė nukentėjusiajam į veidą.

Esant šioms aplinkybėms, K. K. dalyje dėl veiksmų – nuvertimo ir sunkaus kūno sužalojimo padarymo išteisintinas.

Vertinant muštinės žaizdos, padarytos veide, laipsnį, vadovaujantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, matyti, kad muštinė žaizda nesukėlė pasekmių, dėl kurių sužalojimai pripažįstami sunkiais sveikatos sutrikdymais, šis sužalojimas, atsižvelgiant į vertinimo praktiką, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, teismas konstatuoja, kad K. K. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymius.

Nusikaltimą K. K. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, jis suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį – kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukreiptas prieš fiziškai silpnesnį – senyvo amžiaus vyrą, artimą asmenį - kaimyną, į kaltės formą, motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į veikos stadiją - veika baigta; į kaltinamojo asmenybę – nusikalto pirmą kartą.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus K. K. laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį, artimą įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis S. S. pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą 310,10 Lt turtinę, 100 000 Lt neturtinę žalą bei 3630 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis buvo sužalotas, dėl ko pirko gydymui būtinus medikamentus. Be to, S. S., be fizinio skausmo, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę dėl sveikatos ateityje.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad dėl K. K. nusikalstamos veikos – smūgio sudavimo – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Reikalaujama suma akivaizdžiai neatitinka nusikalstamos veikos sunkumo, todėl tenkintinas iš dalies, ženkliai jį mažinant iki 1000 litų. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti netenkintinas, nes nenustatyta, kad K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir kad būtent dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą dėl gydymo išlaidų.

Dėl šios priežasties netenkintinas ir Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, susijęs su nukentėjusiojo gydymu.

Nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo už advokato atstovavimo paslaugas pagrįstas pinigų priėmimo kvitu, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., paskirti dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai – bet kuriame iš Klaipėdos dienraščių - atsiprašyti nukentėjusiojo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, K. K. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis padarė minėtą nusikalstamą veiką.

Priteisti iš K. K. 1000 (vieną tūkstantį) litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo S. S., 3630 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

S. S. pareikštą civilinį ieškinį 310,10 Lt turtinės žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 1529,32 Lt gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį Klaipėdos miesto apylinkės teismą.